- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- II-882-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01234-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. G., išnagrinėjo pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10382-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021 m. spalio 7 d. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-29799-2021, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 23 d., 16.14 val., Taikos pr. – Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2021 m. lapkričio 6 d. sumokėti 30 Eur baudą.
2021 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 30-ANR_N-10382-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. G. paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. spalio 29 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas, kuriame prašoma sujungti administracinio nusižengimo bylą 30-ANR_N-10382-2021 (ROIK:21134459003) su kitomis Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamomis administracinio nusižengimo bylomis: Nr. II-557-563/2021 (ROIK 21131042661), Nr. II-558-563/2021 (ROIK 21131042729), II-559-563/2021 (ROIK 21131295947), II-560-563/2021 (ROIK 21131339752) ir kitomis bylomis bei paskirti vieną subendrintą bausmę panaikinant šį nutarimą. Skunde nurodoma, kad visi nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Teigia, kad tokiu atveju turėtų būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiklą. Be to, teigia, jog 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 patvirtintos ir pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Nurodo, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su V. G. skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti paliekant galioti 2021-11-09 nutarimą 30-ANR_N-10382-2021 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nusižengimo byloje be pakeitimų. Prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad visos Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos, kuriose administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G., yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tapatų pažeidimą, teismas mano, kad tikslinga remtis V. G. duotais parodymais 2021-11-29 teismo posėdžio metu (bylos Nr. II-680-963/2021), kurio metu jis parodė, kad prašo administracines bylas, už tą patį pažeidimą sujungti į vieną, kadangi, anot jo, tai yra tęstinė veika, kurią jis padarė savo darbo dienos metu, kuri prasideda ryte ir baigiasi vakare. Prisipažino, kad supranta, jog pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, kadangi nesusipažino su kelių eismo taisyklėmis, kurios numato draudimą taksi automobiliams važiuoti „A“ juosta, ko pasėkoje, iš nežinojimo teikdamas taksi keleivių vežimo paslaugas, važiuodavo „A“ juosta. Kad taksi automobiliams draudžiama važiuoti „A“ juosta, jis sužinojo tik tada, kai elektroniniu paštu gavo pirmą protokolą, t. y. 2021 m. kovo mėnesio viduryje, nuo tada šio pažeidimo daugiau nedarė. Nurodė, kad labai gailisi ir pripažįsta klydęs. Kai gavo pirmuosius protokolus už šį pažeidimą, jis pirmąsias tris baudas sumokėjo nedelsiant, per 10 dienų laikotarpį, tačiau, kai protokolus su baudomis už tą patį pažeidimą pradėjo gauti vieną po kito, todėl jis finansiškai nebepajėgia sumokėti baudų. Teismo prašė atsižvelgti į jo finansinę padėtį, į tai, kad jis turi 30 procentų nustatytą nedarbingumo lygį, jo pajamas sudaro neįgalumo pašalpa, bei pajamos, kurias gauna dirbdamas taksi vairuotoju, viso apie 800 Eur, prašė panaikinti nutarimą ir baudos neskirti.
Dėl bylų sujungimo
Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir su pareiškėjo V. G. skundu matyti, kad, Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose šiuo metu yra nagrinėjamos kelios administracinio nusižengimo bylos, kuriose V. G. surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai administracinio nusižengimo bylose už tai, kad jis vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingu laiku ir skirtingose vietose vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą, t. y.: 1) 2020 m. gruodžio 29 d., 07.38 val., Taikos pr. – Naikupės g., Klaipėdoje (byla Nr. II-718-1010/2021 (ROIK: 21135659676)) 2) (byla Nr. II-905-903/2021 (ROIK: 21137954638)); 3) 2020 m. gruodžio 23 d. 09.49 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-906-963/2021 (ROIK:21134682786); 4) 2020 m. gruodžio 10 d. 18.08 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-907-963/2021 (ROIK: 21130300839)); 5) 2020 m. gruodžio 23 d. 18.43 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-908-963/2021 (ROIK: 21134682828)), 6) 2020 m. gruodžio 13 d. 12.15 val. Taikos pr.-Debreceno g., sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-909-963/2021 (ROIK: 21131424182)), 7) 2020 m. gruodžio 23 d. 16.14 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, byla Nr. II-882-963/2021 (ROIK:21134459003).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. nurodo, kad jis atliko tęstinę veiką, nusižengimus atliko tuo pačiu būdu, su ta pačia transporto priemone ir tikslu (buvo teikiamos taksi paslaugos). Taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką, todėl turėjo būti surašytas vienas protokolas ir nutarimas.
Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Tęstiniu nusižengimu pripažįstami keli veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, vagiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra šie : eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
Vertinant faktines visų išvardintų nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad padaryti šie pažeidimai: automobilis, kuris teikia taksi paslaugas, gatvėje su skiriamąja juosta, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Pažeidimai padaryti skirtingose vietose ir skirtingu laiku.
Konstatuojant, ar V. G. veika yra tęstinė ar kvalifikuotina kaip keturi teisės pažeidimai (administracinių nusižengimų daugetas), būtina nustatyti, ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negali būti pripažįstama tęstine ir turi būti vertinama kaip keli pažeidimai.
Nors pareiškėjas skunde pabrėžia, kad visi veiksmai atlikti tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, su ta pačia transporto priemone ir tikslu, akivaizdu, bet iš skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiami nutarimai V. G. priimti už tai, kad jis, teikdamas taksi paslaugas, vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, 5 skyrius, ženklas Nr. 523) ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku, t. y.:
1) 2020 m. gruodžio 29 d., 07.38 val., Taikos pr. – Naikupės g., Klaipėdoje (byla Nr. II-718-1010/2021 (ROIK: 21135659676));
2) 2020 m. gruodžio 23 d. 09.49 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-906-963/2021 (ROIK:21134682786);
3) 2020 m. gruodžio 10 d. 18.08 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-907-963/2021 (ROIK: 21130300839));
4) 2020 m. gruodžio 23 d. 18.43 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-908-963/2021 (ROIK: 21134682828);
5) 2020 m. gruodžio 13 d. 12.15 val. Taikos pr.-Debreceno g., sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-909-963/2021 (ROIK: 21131424182));
6) 2020 m. gruodžio 23 d. 16.14 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, byla Nr. II-882-963/2021 (ROIK:21134459003).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog visi sekantys pareiškėjo padaryti nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl protokolai ir nutarimai buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir kvalifikuoti teisingai kaip atskiri administraciniai nusižengimai.
Dėl nutarimo panaikinimo
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
V. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytų įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 1 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad V. G. 2020 m. gruodžio 23 d., 16.14 val., Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. P. V. G. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nurodo, kad pažeidimą padarė nepiktybiškai, o dėl nežinojimo ir nesusipažinimo su kelių eismo taisyklėmis, dėl ko, manydamas, kad teikdamas taksi paslaugas jis turi teisę važiuoti „A“ juosta, šį pažeidimą ir kartojo keletą mėnesių, iki kol gavo pirmąjį protokolą, kuriame paskirta bauda už šį pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Taisyklių 3 priedo, 1 skyriaus, 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę. Tačiau Taisyklių 181.2 punkte nustatyta, jog eismo juostoje pažymėtoje raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ gali važiuoti lengvieji automobiliai taksi.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota 2020 m. gruodžio 23 d., 16.14 val., Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojanti eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukant į įvažiavimą ar sankryžą (b. l. 16). Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas su lengvuoju automobiliu taksi, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nepriskiriamas maršrutinei transporto priemonei, kuriai skirta eismo juosta pažymėta raide „A“. Be to, Taikos pr. - Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje, raide „A“ pažymėtoje eismo juostoje nėra papildomo kelio ženklinimo „TAKSI“.
Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10382-2021 naikinti nėra pagrindo.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Vertinant V. G. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta 40 Eur bauda. V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau ankstesnių teismo posėdžių dėl tapačių jo pateiktų skundų nagrinėjimo metu prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, nustatyta, kad jis yra neįgalus (30 procentų darbingumo lygis). Šios dvi aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina į tai, kad V. G. turi tik 30 % darbingumo lygį ir dėl specialiųjų poreikių lygio jam nustatytos Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. Taigi, nežiūrint neįgalumo, V. G. dirba, vykdo taksi veiklą. V. G. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, be to, kaip parodė V. G. ankstesnių teismo posėdžių metu, jis už kelis pirmus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sumokėjo administraciniais nurodymais paskirtas baudas.
Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį nusižengimą.
Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, V. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje V. G. nedarytų naujų nusižengimų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10382-2021, keistinas, V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą tenkinti iš dalies.
Prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. 30-ANR_N-10382-2021 (ROIK:21134459003), 30-ANR_N-8253-2021, (ROIK:21135659676), 30-ANR_N-9435-2021 (ROIK:21137954638), 30-ANR_N-7076-2021 (ROIK:21134682786), 30-ANR_N-5163-2021 (ROIK:21130300839), 30-ANR_N-7078-2021 (ROIK:21134682828), 30-ANR_N-6478-2021 (ROIK:21131424182) – netenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10382-2021, kuriuo V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda, ir V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.