- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-254-496/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01121-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal L. B. priešieškinį D. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. 2024 m. liepos 24 d. teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad ji ir atsakovė L. B. gavo notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį ieškovė paveldėjo 3/5 dalis turto, o atsakovė L. B. -2/5 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): - 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų dalį: - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad ji realiai negali valdyti savo turto dalį, nes po tėvų mirties atsakovė persikėlė gyventi į pirmą namo aukštą ir užvaldė visą žemės sklypą ir kitus pastatus. Natūra pasidalyti atskiromis patalpomis reikėtų didelių investicijų, nes reikėtų atskirti pastato šildymo sistemą į dvi sistemas, analogiškai būtų su vandentiekiu ir nuotekomis, reikėtų kai kuriuos kambarius atidalyti naujomis sienomis, o kitas išgriauti. Dėl nesugyvenamo charakterio su seserimi niekada nesusitartų dėl remonto išlaidų dydžio ir jų padengimo. Jau dabar yra kiauras stogas, pasenę centrinio šildymo vamzdžiai, juos būtina keisti. Keičiant vamzdyną, gadinsis sienos, todėl teks atlikti remontą. Pastatą atsidalinus patalpomis, reikėtų atskiro šildymo katilo. Name tik vienas kaminas, todėl būtų nemažos problemos jungiant du pečius į vieną kaminą. Elektrikai turėtų įrengti atskirus elektros apskaitos įrenginius. Tą patį reikėtų padaryti su vandentiekiu. Namas statytas (duomenys neskelbtini) m., todėl reikėtų didelių investicijų jo kapitaliniam suremontavimui, apšildymui. Atsakovė sunkiai materialiai verčiasi, neturi lėšų, todėl ieškovės nuomone, atsakovė mano, kad ieškovė turėtų viską remontuoti už savo lėšas. Turto vertintojas visą ginčo turtą įvertino 61 000 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės ir atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
1. priteisti atsakovei 3/5 dalis 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų 3/5 dalį: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. priteisti ieškovei iš atsakovės 36 600 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitekusią ieškovės turto dalį .
Alternatyvus reikalavimas, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės ir atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
1. priteisti ieškovei 2/5 dalis 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų 2/5 dalį: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. priteisti iš ieškovės atsakovei 24 400 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią atsakovės turto dalį. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. B. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės D. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad yra linkusi ginčą spręsti taikiai, tuo atveju, jei šalims nepavyktų susitarti pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovė teiks priešieškinį dėl naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2024-10-24 dieną atsakovė L. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
1. Netenkinti D. B. ieškinio.
2. Nustatyti 0.1832 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1 p, bendras plotas 164.81 kv.m.), pagalbinio ūkio pastatų 2Glp (garažas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 26 kv.m.), 311 p (sandėlis, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 61 kv.m.) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) parengtus 2024-09-03 Žemės sklypo planą, 2024-09-27 Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektą, 2024-09-27 Ūkio pastatų naudojimosi tvarkos projektą, pagal kuriuos:
2.1. ieškovei D. B. 0.1832 ha žemės sklype (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) tenka atskirai naudotis 813 kv.m. (plane pažymėta mėlyna spalva, indeksas 2), bendrai naudotis po gyvenamuoju pastatu 47 kv.m., po ūkiniais pastatais 44 kv.m., kieme ir įvažiavimuose 195 kv.m., iš viso 286 kv.m. (plane pažymėta žalia spalva, indeksas 3), iš viso 1099 kv.m. (1099/1832);
2.2. atsakovei L. B. 0.1832 ha žemės sklype (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) tenka atskirai naudotis 447 kv.m. (plane pažymėta raudona spalva, indeksas 1), bendrai naudotis po gyvenamuoju pastatu 47 kv.m., po ūkiniais pastatais 44 kv.m., kieme ir įvažiavimuose 195 kv.m., iš viso 286 kv.m. (plane pažymėta žalia spalva, indeksas 3), iš viso 733 kv.m. (733/1832).
2.3. ieškovei D. B. gyvenamojo namo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) rūsyje atskirai (plane mėlyna spalva) tenka naudotis patalpomis R-2/11.29 kv.m., R-3/17.87 kv.m., R-4/8.18 kv.m., bendrai (plane žalia spalva) tenka naudotis patalpomis R-l/20.22 kv.m. (iš kurių priklauso 1/2 t.y. 10.11 kv.m.), R-5/5.70kv.m. (iš kurių priklauso V4, t.y. 2.85 kv.m.), pirmame aukšte bendrai (plane žalia spalva) tenka naudotis patalpa 1-1/4.68 kv.m. (iš kurių priklauso ½, t.y. 2.34 kv.m.), pastogėje atskirai (plane mėlyna spalva) tenka naudotis patalpomis 1- 9/1.56 kv.m., 1-10/2.02 kv.m., 1-11/9.68 kv.m., 1-12/8.06 kv.m., 1-13/11.28 kv.m., iš viso 85.24 kv.m. (paskaičiuota dalis 8524/16481);
2.4. atsakovei L. B. gyvenamojo namo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) rūsyje bendrai (plane žalia spalva) tenka naudotis patalpomis R-l/20.22 kv.m. (iš kurių priklauso A, t.y. 10.11 kv.m.), R-5/5.70 kv.m. (iš kurių priklauso ½, t.y. 2.85 kv.m.), pirmame aukšte atskirai (plane raudona spalva) tenka naudotis patalpomis 1-2/4.37 kv.m., 1-3/11.35 kv.m., 1-4/11.55 kv.m., 1-5/4.54 kv.m., 1-6/20.39 kv.m., 1-7/12.07 kv.m., bendrai (plane žalia spalva) tenka naudotis patalpa 1- 1/4.68 kv.m. (iš kurių priklauso 1/2 , t.y. 2.34 kv.m.), iš viso 79.57 kv.m. (paskaičiuota dalis 7957/16481).
2.5. ieškovei D. B. atskirai (plane mėlyna spalva) naudotis tenka pagalbinio ūkio pastatu 311 p (sandėliu; unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš viso 61 kv.m.;
2.6. atsakovei L. B. atskirai (plane raudona spalva) naudotis tenka pagalbinio ūkio pastatu 2Glp (garažu; unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš viso 26 kv.m.
3. Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovei L. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė D. B. 2024-11-07 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. teismo posėdžio metu 2024-12-04 nurodė, kad jai ir jos seseriai atsakovei po jų tėvų mirties liko žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 3/5 dalys minėto turto, o atsakovei priklauso 2/5. Ieškovė nurodė, kad po tėčio mirties sesuo vienus metus jos visiškai neįleido į paveldėtą tėvų namą. Sesuo pati, su niekuo nepasitarusi, persikėlė gyventi į namo pirmą aukštą. (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje ieškovė norėjo, kad šiame name apsigyventų jos sūnus J. B. su žmona. Sunkiai, bet susitarė su seseria, kad sūnus apsigyventų tame name. Atsakovė leido apsigyventi mansardoje. Prieš apsigyvenant reikėjo daryti mansardos remontą, nes pro stogą bėgo vanduo, buvo kiauri radiatoriai ir kt. Ieškovė nurodė, kad 2024 metais ji su šeima mansardoje pakeitė grindis, apskardino stogą. Dėl remonto darymo pastoviai kildavo konfliktai su seseria L. B.. Sūnus su žmona mansardoje apsigyveno (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį. Marti buvo nėščia. Sesė jos sūnų ir jo žmoną dažnai pasitikdavo koridoriuje, pirmame aukšte, koliodavo, užsipuldavo. Jie niekaip nesutarė. Balandžio 13 dieną gimė anūkė, o nuo gegužės mėnesio sūnus su šeima persikėlė gyventi į jos (ieškovės) namus, nes nebegalėjo gyventi viename name su atsakove dėl konfliktų. Gegužės mėnesį kartais sūnus dar nuvažiuodavo į mansardą (duomenys neskelbtini), bet nuo birželio mėnesio šiame name visiškai nebesilankė. Sūnui gyvenant šiame name, atsakovė pastoviai reikšdavo priekaištus, keikėsi, užgauliojo jos (ieškovės) sūnų su žmona. Kildavo problemos, norint sumokėti mokesčius už elektrą, už vandenį ir kt. Atsakovė tik vieną mėnesį parodė gautą sąskaitą. Kitais mėnesiais sūnus mokėdavo mokesčius pagal pirmą mėnesį. Ieškovė nurodė, kad jos vyras norėjo, kad name būtų įrengtas atskiras elektros skaitiklis mansardai, kad galėtų žinoti kiek elektros sunaudoja ir tvarkingai mokėti. Tačiau pasakius atsakovei apie antro skaitiklio įdėjimą, sesuo jį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Vyras padarė šio pokalbio garso įrašą. Dar yra du garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atsakovė kolioja necenzūriniais žodžiais jos sūnų. Ieškovė nurodė, kad išbandė naudotis gyvenamuoju namu su sese, tačiau įsitikino, kad tai nėra įmanoma, nes pastoviai kyla konfliktai. Policijos nekvietė, tačiau sūnus su šeima buvo priverstas išsikelti. Ieškovė nurodė, kad namas yra statytas (duomenys neskelbtini) metais, jam reikalingas kapitalinis remontas. Reikia keisti stogą, radiatorius, šildymo katilą ir kt. Visas namas yra šildomas iš vieno šildymo katilo, yra vienas kaminas, bendra elektros instaliacija, vienas vandentiekis. Kai (duomenys neskelbtini) metais darė dalinį remontą, sesuo visą laiką vaikščiojo iš paskos ir nuolat pyko. Su atsakove neranda jokio sutarimo, ji nurodo, kad namo remontui pinigų neturi. Ieškovės nuomone yra visiškai skirtingos vertės patalpos namo pirmame aukšte ir mansardoje. Mansardoje sąlygos gyventi daug blogesnės, nes patalpos mažos, vasarą būna labai karšta ir kt. Ieškovės nuomone yra tik viena galimybė jai naudotis paveldėtu turtu, tai atsidalinti su seserimi. Turto vertintojas žemės sklypą ir pastatus įvertino 61 000 Eur. Ieškovė sutinka pati sumokėti kompensaciją seseriai už jos turimas 2/5 dalis turto, arba sutinka gauti iš atsakovės kompensaciją už jos (ieškovės) turimas 3/5 dalis turto. Ieškovė nurodė negalinti sutikti su atsakovės siūloma naudojimosi tvarka. Pirmiausia dėl nesugyvenamo atsakovės charakterio, keikimo, konfliktų, apstumdymų. Be to, atsakovė nori pasiimti sau geresnes ir didesnes pirmo aukšto patalpas, o jai siūlo mansardos ir rūsio patalpas. Atsakovė taip pat nori geresnės ūkio pastato dalies – garažo, o jai siūlo buvusį tvartą ir malkinę. Ieškovė prašo tenkinti jos ieškinį, vieną iš alternatyvių pasiūlymų, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Ieškovės atstovė prašo tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Atstovė nurodė, kad nėra techninių galimybių atidalinti gyvenamąjį namą kambariais. Geriausias būdas šioje byloje būtų atidalinti turtą, vienai iš šalių mokant kompensaciją. Pinigai taip pat yra turtas. Atsakovės sentimentai tėvų namui nėra pagrindas tenkinti priešieškinį. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti priešieškinį. Ji paaiškino, kad po tėvuko mirties nebuvo susipykusi su sese, neketino jos neįleisti į tėvų paliktą namą. Ji tik vieną kartą neįleido sesers, nes buvo ką tik išėjusi iš dušo. Ji nesutinka su ieškiniu, nes už gautą kompensaciją ji negalėtų nusipirkti kitą gyvenamąjį plotą. Taip pat ji neturi pinigų, kad seseriai sumokėtų kompensaciją. Mano, kad sesers nurodoma namo kaina yra per didelė, namas tiek nėra vertas. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 900 Eur ir neįgalumo išmoka. Kartu su ja, namo pirmame aukšte, gyvena jos sūnus, kuris taip pat turi neįgalumą. Ji apsigyveno namo pirmame aukšte dar tėvukui gyvam esant ir negali gyventi antrame aukšte dėl jos ligų (stuburo, sąnarių, širdies), skausmo lipant laiptais. Atsakovė nurodė norinti gyventi tėvų paliktame name, nes jai brangi ši vieta, susigyveno su kaimynais. Šiame name ji gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovės šeima ketino pasidaryti atskirą įvažiavimą prie gyvenamojo namo, bet nepadarė. Sesuo paliko tik nuostolius. Ieškovės sūnus išsikėlė iš šio namo, nes, sakė, jam ten per karšta. Atsakovė sutinka, kad nėra lygiavertės namo pirmo aukšto ir mansardos patalpos. Ji žino, kad susitarimo su sese nebus. Ji nepyksta ant sesers. Atsakovė nurodė, kad gali būti, jog kalbėdama su sesers vyru ar sūnumi, ji keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Ieškovės sūnus gyveno mansardoje apie pusę metų ir viskas buvo gerai. Atsakovė mano, kad gali viename name gyventi su sesers šeima pagal jos (atsakovės) pasiūlytą naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad negali būti tenkinamas ieškinys, nes kompensacija yra pateisinama tik tuo atveju, jei bendraturtis sutinka ją gauti. Šiuo atveju atsakovė nesutinka gauti kompensaciją, nes ji ilgą laiką, apie dvidešimt metų, gyvena šiame name. Atsakovė nesutinka mokėti kompensaciją, nes ji neturi finansinių galimybių. Jai iki (duomenys neskelbtini) metų yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas, ji gyvena su sūnumi, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas. Pinigų jiems pakanka tik išlaikyti save. Ieškovė, siekdama priverstinai iškeldinti atsakovę, pažeistų jos teisę į būstą. Gyvendama name, atsakovė atliko namo pagerinimo darbus. Atsakovė siūlo abiem šeimoms kartu naudotis nekilnojamuoju turtu, nustačius naudojimosi tvarką, nes (duomenys neskelbtini) metais apie pusmetį šiame name jau gyveno ieškovės sūnus. Per tą laikotarpį, kai dvi šeimos gyveno name, nebuvo jokių kreipimosi į policiją. Dėl to atstovas sprendžia, kad įtampa nebuvo didelė. Atsakovė supranta, kad jos siūloma naudojimosi tvarka nėra ideali, tačiau reiškia pasiūlymą pagal nusistovėjusią gyvenamojo namo naudojimosi praktiką. Atsakovė sutinka kompensuoti ieškovei, jei atsakovei pagal jos siūlymą būtų nustatytas naudotis didesnis plotas, nei priklauso pagal priklausančias turto dalis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024-06-04 išrašai įrodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1832 ha ploto ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso D. B. - 3/5 dalys nekilnojamojo turto ir priklauso L. B. - 2/5 dalys turto. Šis nekilnojamasis turtas joms priklauso 2023-07-10 ir 2023-06-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė D. B. šiuose pastatuose gyveno su šeima maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų, kol į tėvų namus persikėlė gyventi ir jos sesuo L. B.. Nuo to laiko atsakovė L. B. gyveno šiame name kartu su tėvais, ji gyveno mansardoje, tėvai gyveno namo pirmame aukšte. Ieškovės teigimu atsakovė apsigyveno namo pirmame aukšte savavališkai, su ja nesuderinusi persikėlimo. Atsakovė nurodė, kad persikėlė į namo pirmą aukštą dar tėvui gyvam esant. Šalys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje jos buvo susitarusios, kad namo (duomenys neskelbtini), mansardoje gyvens ieškovės sūnus J. B. su žmona. Prieš jiems apsigyvenant mansardoje ieškovės šeima darė remontą mansardoje. Ieškovės sūnus šioje mansardoje gyveno apie pusę metų, maždaug iki (duomenys neskelbtini) m. gegužės, birželio mėnesio. Ieškovės teigimu, sūnus persikėlė iš mansardos (duomenys neskelbtini) į jos gyvenamąjį namą dėl atsakovės nesugyvenamo charakterio, užgauliojimų, vartotų necenzūrinių žodžių ir net sūnaus apstumdymo. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovės sūnus šiame name gyveno apie pusę metų, po to išsikėlė, tačiau nurodė, kad jie visi viename name gyveno taikiai, normaliai. Atsakovė pripažino, kad ji vartoja necenzūrinius žodžius, galimai juos vartojo ir ieškovės šeimos narių atžvilgiu.
Liudytoju apklaustas J. B. nurodė, kad neįmanoma gyventi viename name su teta L. B., nes ji nuolat kėlė konfliktus, užsipuldinėjo jį su žmona, išsakydavo blogus linkėjimus. Liudytojas nurodė šiame name, mansardoje gyvenęs nuo lapkričio mėnesio iki birželio. Liudytojas nurodė, kad jiems gyvenant šiame name, jiems gimė kūdikis ir nepavyko susitarti su teta, kad ši nerūkytų bendrame koridoriuje. Nuolat kildavo nesutarimų dėl sąskaitų už šiukšlių išvežimą, už elektrą mokėjimo, teta nerodydavo sąskaitų. Tuo laikotarpiu visais ūkiniais pastatais naudojosi tik teta, ji jiems nedavė leidimo jais naudotis. Liudytojas nurodė, kad jis stengėsi tetai įtikti, tačiau nepavykdavo. Ji visiškai netikėti ir nepagrįstai kaltindavo visokiausiais dalykais. Susipykimų daugėjo, vieno jų metu ji grasino, kad padegs. Psichologinis tetos smurtas jautėsi nuolat. Tiesioginių smūgių ji nesudavė, bet yra jį išstūmusi iš bendro koridoriaus. Iš to namo jis su šeima išsikėlė, nes, gyvendamas su teta, jautė didelį stresą.
Liudytojas P. B., ieškovės sutuoktinis, nurodė, kad ieškove ir jos sesuo nesutaria jau labai seniai, dar jų tėvams esant gyviems. Žmonos tėvas yra skundęsis dėl atsakovės smurto. Jo žmona bandė kalbėtis su atsakove dėl turto atsidalinimo, tačiau pokalbis nepavykdavo. Atsakovė pastoviai juos kaltina nebūtais dalykais. Liudytojo nuomone atsakovė yra visiškai nesugyvenamo charakterio. Tame name gyventi su atsakove būtų tarsi bausmė. Sūnui gyvenant žmonos paveldėtame name, jiems nepavyko susitarti su atsakove, kad ji nerūkytų name, kildavo pastovūs konfliktai dėl kuro rūšies, dėl šildymo katilo temperatūros nustatymo ir kt. Namą reikia kapitališkai remontuoti, bet su atsakove sutarti nepavyksta. Tame name nėra galimybės atskirti šildymo sistemą, elektros įvadą ir kita. Jis yra daręs garso įrašus, eidamas į namą, nes baisu, kad atsakovė kuo nors apkaltins, apmeluos.
Liudytojas M. B., atsakovės sūnus, nurodė, kad name gyveno seneliai iki mirties. Po senelių mirties namas priklauso jo mamai ir tetai. Vieną žiemą tame name gyveno tetos vaikai. Jis su jais nesipyko, pečių kūreno pasikeisdami. Liudytojas nurodė, kad jis su mama gyvena šiame name apie (duomenys neskelbtini) metų. Jo mama darė kažkiek remontų. Teta taip pat remontavo namą prieš atsikeliant gyventi jos sūnui su žmona. Liudytojas nurodė, kad mama santaupų neturi, ji dirba. Jis nedirba, turi neįgalumą. Tarp mamos ir tetos santykių nėra. Jos nebendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad šalių ir liudytojų parodymai įrodo, jog ieškovės ir atsakovės santykiai yra blogi.
Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju turtu tvarką.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, atsižvelgdami į dalis, turimas nuosavybės teise. Pagal CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Teismas sprendžia, kad siekiant užkirsti kelią kilti ginčams tarp bendraturčių, bei kiekvienam bendraturčiui turint absoliučią teisę atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti atmetamas reikalavimas dėl turto atidalinimo vien pareiškus reikalavimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Pirmiausia aptariamas priešeikinio reikalavimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu pateikė pasiūlymą nustatyti 0.1832 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų (garažas, sandėlis), esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) parengtus 2024-09-03 Žemės sklypo planą, 2024-09-27 Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektą, 2024-09-27 Ūkio pastatų naudojimosi tvarkos projektą.
Sprendžiant dėl pasiūlytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei D. B. nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys turto, o L. B. nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys turto. Pagal siūlomą gyvenamojo namo tvarkos ir jo dalių paskaičiavimo projektą matyti, kad L. B. tenkanti namo patalpų dalis 79,57 kv.m., o D. B. tenkanti namo patalpų dalis 85,24 kv. k. Bendri siūlomi naudotis plotai yra panašaus dydžio, tačiau neatitink priklausančių turto dalių, ir atsakovė priešieškiniu siekia sau gauti naudotis žymiai geresnėmis patalpomis, nei siūlo ieškovei. Vertingiausios namo patalpos yra pirmame namo aukšte ir jame atsakovė L. B. nori gauti visą atskirai, tik jai, naudojamą plotą – 64,27 kv.m., ieškovei ji pirmame aukšte nesiūlo naudotis jokia patalpa, tik nurodo bendro naudojimo koridorių 4,68 kv. m. Ieškovei D. B. atsakovė siūlo pastogės patalpas, kurių plotas per pusę mažesnis už pirmo aukšto patalpas, bei neabejotinai pastogės patalpos yra mažesnio naudingumo nei namo pirmo aukšto patalpos. Dėl skirtingos pirmo aukšto ir pastogės patalpų vertės sutinka šalys ir liudytojai. Taip pat atsakovė siūlo ieškovei paskirti naudotis rūsio patalpomis 37,34 kv. m., kurios jokiu būdu negali būti vertinamos kaip gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpos. Taigi atsakovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra neracionali, siūlomos paskirti naudotis ieškovei nelygiavertės patalpos, neatsižvelgta į kitos bendraturtės interesus. Tokia naudojimosi tvarka nebūtų teisinga, neišspręstų ginčo, o sukeltų daug problemų, žinant, kad šalių santykiai yra įtempti, tarp jų pastoviai kyla konfliktai. Nors atsakovė siūlo ieškovei didesnę pagalbinio ūkio pastato dalį, tačiau ieškovė nurodo, kad atsakovė sau nori gauti naudotis geresne patalpa – garažu, o ieškovei siūlo žymiai blogesnes patalpas, įvardintas sandėliu, tačiau tai buvęs tvartas ir malkinė. Teismo posėdžio metu atsakovės L. B. buvo klausiama dėl galimybės pasiūlyti kitokią naudojimosi tvarką, labiau atitinkančią ieškovės D. B. interesus, tačiau atsakovė nurodė, kad ji nesutiktų su bet kokia kitokia namo naudojimosi tvarka.
Atsakovė teigė, kad ji teikia naudojimosi tvarkos pasiūlymą pagal nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtėmis tapo tik (duomenys neskelbtini) metų birželio – liepos mėnesiais, kai gavo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus. Taigi tik prieš metus laiko iki bylos užvedimo. Anksčiau, šalių tėvams esant gyviems, atsakovė L. B. yra gyvenusi ir namo mansardoje (pastogėje).
Su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovė nesutinka, nes žemės sklypas yra labai siauras, tik apie 20 metrų ir siūloma naudotis dalis yra labai siaura. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams siūlomas bendram naudojimui žemės plotas yra didelis.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė siūlo paskirti jai ne tik geresnes, tačiau ir didesnes patalpas, nei jai priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau ji nesiūlo priteisti ieškovei kompensaciją už siūlomas paskirti jai naudotis mažesnes patalpas, nei priklausanti nuosavybės dalis.
Taigi teismas sprendžia, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra neteisinga, pažeidžianti proporcingumo principą, ieškovės interesus ir negali būti tenkinama, priešieškinis atmestinas.
Dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.
Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daiktą natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. B. gyvena jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su D. B. priklausančiame name, naudojasi žemės sklypu ir ūkio pastatais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje šalys susitarė, kad minėtame name, pastogėje apsigyvens ieškovės sūnus J. B. su šeima. Iš ieškovės ir jos šeimos narių, liudytojų J. B. ir P. B. parodymų matyti, kad tuo laikotarpiu, atliekant pastogės, stogo remonto darbus, gyvenant pastogėje, tarp ieškovės šeimos narių ir atsakovės vykdavo pastovūs konfliktai, atsakovė prieštaravo pasiūlymams dėl atskiro elektros skaitiklio įrengimo, dėl kuro rūšies, dėl šildymo temperatūros ir kt. Ieškovė ir šie liudytojai nurodė, kad atsakovė pastoviai jiems reiškė pretenzijas, nekreipė dėmesio į ieškovės šeimos narių prašymus (pvz. kad nerūkytų patalpoje.). Ieškovės sūnaus bandymas gyventi tame pačiame name su atsakove baigėsi maždaug po pusės metų, kai (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį J. B. su šeima išsikėlė iš pastogės name (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. B. nurodė, kad išsikėlė dėl nesugyvenamo atsakovės charakterio, dėl patiriamo streso, gyvenant viename name. Nors atsakovė nurodė, kad su ieškovės sūnumi ir jo šeima sugyveno, konfliktų nebuvo, tačiau ji pati pripažino, kad kalbantis su ieškovės šeimos nariais ji vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėdavo pakeltu tonu. Teismas sprendžia, kad nepavykus gyvenamuoju namu naudotis ieškovei ir atsakovei kartu, pasiskirsčius patalpomis, yra pagrįstas ieškovės noras atidalinti jos turto dalį nuo atsakovės turto dalies.
Nors gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nėra mažas, jo gyvenamasis plotas 73,03 kv. m., tačiau jis yra statytas vienai šeimai, jis šildomas vienu šildymo katilu, įrengta bendra šildymo sistema, po vieną elektros, vandens, nuotakų įvadai ir tarp šalių jau yra kilęs ginčas dėl atskiro elektros skaitiklio įrengimo. Teismas sprendžia, kad norint šiame gyvenamajame name įrengti du visiškai atskirus turto vienetus, iš esmės reikėtų perstatyti namą ir iš naujo įrengti visas naujas komunikacijas, o tai sukeltų dar didesnius konfliktus tarp bendraturčių, bei kainuotų neproporcingai dideles išlaidas ir nežinia, kas jas turėtų patirti. Teismas sprendžia, kad nėra galimybės atidalyti daiktą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) natūra, nes toks atidalinimas būtų labai brangus ir nė viena iš šalių to nesiekia. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad bylos šalims iš esmės nebendradarbiaujant ir nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, šiuo atveju namų valdos atidalijimo būdas, išmokant kitai šaliai kompensaciją pinigais, pripažintinas tinkamu.
Ieškovė D. B. ieškiniu reiškė alternatyvus reikalavimas, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės: arba priteisti ieškovei 2/5 dalis 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų 2/5 dalis ir priteisti iš jos atsakovei 24 400 Eur piniginę kompensaciją už 2/5 dalis turto, arba priteisti atsakovei 3/5 dalis 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų 3/5 dalis ir priteisti ieškovei iš atsakovės 36 600 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitekusią ieškovės turto dalį 3/5 dalis.
Prie ieškinio yra pridėta konsultacinė išvada dėl nekilnojamojo turto kainos. Šios konsultacinės išvados 31 lape nurodyta, kad nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – garažo 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio3I19, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, kainos nustatymo datai (2024-06-11) galėtų būti 61 000 Eur.
Atsakovė neginčijo nekilnojamojo turto kainos, tik nurodė, kad ginčo turto pardavimo kaina galėtų būti net mažesnė.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovė L. B. gyvena šiame, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, pirmiausia spręstina dėl turto natūra palikimo atsakovei ir šios galimybes išmokėti ieškovei 36 600 Eur kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad ji neturi galimybės sumokėti kompensaciją, santaupų neturi. Į bylą yra pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad atsakovei L. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas, ji dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800 -900 Eur. Atsakovė name gyvena su pilnamečiu sūnumi M. B., kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas. Sūnus nedirba. Teismas sutinka su tuo, kad iš atsakovės priteisus kompensaciją ieškovei, teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas ir toks sprendimas galėtų sukelti neigiamas pasekmes ieškovei (ilgą laiką negautų kompensacijos arba gautų mažomis sumomis) ir atsakovei (nevykdant teismo sprendimo galėtų net prarasti nekilnojamąjį turtą).
Atsakovė L. B. už savo turimą turto dalį 2/5 dalis nesutinka gauti kompensaciją, nurodydama, kad tėvų palikta namų valda jai yra brangi emociškai ir tai yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas. Jai išmokėjus kompensaciją, būtų pažeista jos teisė į nuosavybę. Taip pat atsakovė nurodo, kad per (duomenys neskelbtini) metų, kai ji gyvena name (duomenys neskelbtini), ji prižiūri namą, yra savo lėšomis pakeitusi gyvenamojo namo langus, duris, kieto kuro katilą ir kt. Teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) metais atsakovė namui pakeitė langus ir kt. neturi reikšmės šio ginčo sprendimui, nes tuo laiku namo savininkai buvo šalių tėvai G. R. ir S. R., kuris mirė tik (duomenys neskelbtini) metais. To laikotarpio namo pagerinimai galimai buvo atlikti suderinus su namo savininkais, bei reikalingi tuo metu naudojantis gyvenamuoju namu.
Teismas, išklausęs atsakovės pasisakymus teismo posėdžio metu mato, kad atsakovė gyvena jai ir ieškovei priklausančiame name, didesnėje ir patogiausioje namo dalyje, nors jai priklauso tik 2/5 dalys turto, ir ji neieško jokių sprendimų, kokiu būdu galėtų su ieškove atidalinti nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju bylos sprendimui reikšmės netusi atsakovės emocinis prisirišimas prie įprasto gyvenamojo būsto.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad kompensacija būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Šiuo atveju, kaip minėta šalys neginčija konsultacine išvada nustatytą turto vertę – 61 000 Eur. Tokiu atveju atsakovei už 2/5 dalis nekilnojamojo turto atitenkanti kompensacija yra 24 400 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad galimai reali turto pardavimo kaina gali būti net mažesnė nei 61 000 Eur, o tai reiškia, kad ieškovės paskaičiuota kompensacija už atsakovei tenkančias 2/5 dalis turto yra palanki atsakovei ir yra teisinga. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turi galimybę iš karto po sprendimo įsiteisėjimo sumokti piniginę kompensaciją atsakovei. Taigi toks teismo sprendimas būtų įvykdomas. Detaliai susipažinus su Konsultacine išvada, jos 28-30 lapuose yra nurodyta kainos skaičiavimo metodika ir yra įrašytos parduodamų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) mieste kainos. Vienas iš pavyzdžių yra 103,73 kv.m. gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio pardavimo kaina yra 28 500 Eur. Taigi už nežymiai didesnę sumą, nei atsakovei siūloma kompensacija, ši galėtų įsigyti atskirą apie 100 kv. m. gyvenamąjį namą.
Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovei siūloma 24 400 Eur kompensacija už jos turimas 2/5 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra laikoma teisinga kompensacija ir nepažeidžiančia atsakovės nuosavybės teisės. Ieškinys tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 110 žyminis mokestis ir 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai, Iš viso 1310 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra tik 7,93 Eur, tai yra mažesnės už priteistiną minimalią sumą, todėl valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: priteisti ieškovei D. B. 2/5 dalis 0,1832 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančių pastatų 2/5 dalis: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės D. B. atsakovei L. B. 24 400 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų) piniginę kompensaciją už ieškovei D. B. atitekusias atsakovės L. B. turėtas 2/5 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
L. B. priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovės L. B. 1 310 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.