Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, V. P. ir R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. L. skundu ir pareiškimu dėl skundo trūkumų pašalinimo prašo:

1) Pripažinti 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto sprendimą (protokolo Nr. 9) dalyje dėl 11 klausimo ir 2022 m. spalio 14 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero sprendimą/raštą Nr. (09)(7.6)SD-887 nepagrįstais bei juos panaikinti;

2) Įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybę įrengti apsisukimo/manevravimo aikštelę (duomenys neskelbtini) akligatvyje, Vilkaviškyje, ties 9 ir 13 namais (akligatvio gale).

Pareiškėja skunde ir pareiškime dėl skundo trūkumų pašalinimo nurodė, ir teismo posėdžio metu palaikė skundą, teigdama, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu (toliau – Prašymas) ji kreipėsi į atsakovę Vilkaviškio rajono savivaldybę, prašydama apginti jos pažeistas teises į saugų eismą, vadovaudamasi įvairiais teisės aktais pabrėžė apsisukimo/manevravimo aikštelės akligatvyje būtinybę.

Pareiškėja teigia, kad Tarybos patvirtintame 2004 m. detaliajame plane turėjo būti įruošti visi reikalavimai pagal teritorijų planavimo įstatymus, tame tarpe ir apsisukimo aikštelė, kuri garantuotų saugų automobilių apsisukimą, ir taip pat jos saugų įvažiavimą į teritorijoje esantį jos garažą. Pakartotinai savo poziciją/reikalavimą dėl apsisukimo/manevravimo aikštelės įrengimo akligatvyje ji išsakė 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto (toliau – komitetas) posėdyje, tai užfiksuota šio posėdžio protokole Nr. 9. Tačiau, komiteto nariai nusprendė „<...> palikti situacijos sprendimą patiems kaimynams <...>“.

Mero 2022 m. spalio 14 d. rašte Nr. (09)(7.6)SD-887 taip pat nurodyta, kad dėl konflikto turi susitarti kaimynai.

Pareiškėja nurodo, kad iš pateiktų teismui dokumentų akivaizdu, jog pareiškėja kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybę būtent dėl automobilių apsisukimo/manevravimo aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini) akligatvyje, Vilkaviškyje, tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybė atsisakė imtis bet kokių veiksmų, būtinų situacijos sprendimui, t. y. be jokio teisinio pagrindo nusišalino nuo minėto akligatvio sutvarkymo, kad šis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir tiesiog užėmė pasyvią poziciją, t. y. neveikimą pačios savivaldybės sudarytos situacijos sprendime. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo nutarė nesiimti jokių veiksmų, kad akligatvis atitiktų teisės aktų reikalavimus, įrengiant jame manevravimo/apsisukimo aikštelę, nors tinkamas, teisės aktus atitinkantis vietinės reikšmės gatvės sutvarkymas (įskaitant manevravimo/apsisukimo aikštelės įrengimas) priskirtinas išimtinai savivaldybės kompetencijai, o ne gyventojų tarpusavio susitarimams.

Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio nurodė, kad pareiškėja 2022-08-24 pateikė prašymą Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai dėl galimai pažeistų teisių saugaus eismo klausimu atstatymo, tačiau nenurodė kokius konkrečiai veiksmus prašo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą atlikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, prašymas pagal kompetenciją buvo nagrinėjamas 2022-09-28 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto posėdyje. Komiteto nariai, išklausę pareiškėjos nuomonę bei įvertinę esamą situaciją vietoje (apsilankę (duomenys neskelbtini) gatvėje), vienbalsiai nutarė palikti situacijos sprendimą patiems kaimynams ir neinicijuoti naujų kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Atsakovė nurodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba savo iniciatyva pakeisti 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. B-TS-291 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo“ negali, nes minėto sprendimo 1–2 punktai yra įgyvendinti ir tam nėra kito teisinio pagrindo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė jos keliamos eismo saugumo problemos nesprendė ar nenagrinėjo. Priešingai, (duomenys neskelbtini) gatvės eismo saugumo klausimai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijoje (toliau – Eismo saugumo komisija) laikotarpius nuo 2018-08-08 iki 2021-03-24 vienuolika kartų. Visi pareiškėjos J. L. prašymai, adresuoti Vilkaviškio rajono savivaldybės merui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją išnagrinėti, pagal galimybes į keliamas problemas buvo atsižvelgiama bei problemos buvo sprendžiamos.

Atsakovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) g. VK 8095 kapitalinio remonto darbai atlikti pagal parengto ir suderinto techninio darbo projekto sprendinius. Bendrosios projekto ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) VK 8095, unikalus Nr. 4400-4782-0713 ir (duomenys neskelbtini) VK 8087, esančių Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav., kapitalinis remontas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prašo pripažinti 2022 m. rugsėjo 28 d. Komiteto sprendimą (protokolo Nr. 9) dalyje dėl 11 klausimo nepagrįstu bei jį panaikinti, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Komitetai pagal savo kompetenciją priima tik rekomendacinius sprendimus, todėl šis pareiškėjos reikalavimas neturi juridinio pagrindo ir yra atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko Vilkaviškio rajono savivaldybės atsiliepime nurodytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apsisukimo aikštelė akligatvyje jam nereikalinga ir netrukdo įvažiuoti į savo kiemą. Teigia, kad visi gatvės gyventojai įvažiuoja į savo kiemus, o problema kyla tik pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, įforminto protokolo Nr. 9 punkte Nr. 11, ir dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2022 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (09)(7.6)SD-887, kuriais buvo išspręstas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas, bei dėl atsakovės įpareigojimo įrengti apsisukimo/manevravimo aikštelę (duomenys neskelbtini) akligatvyje, Vilkaviškyje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais (akligatvio gale).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą, prašydama „<...> atstatyti pažeistas teises saugaus eismo klausimu (duomenys neskelbtini) gatvėje, akligatvio dalyje, kur turi būti automobilių apsisukimo aikštelė <...>“. Prašyme pareiškėja nurodė, kad „<...> 2004 m. patvirtintas gatvės detalusis planas su jame esančiais pažeidimais, nesilaikant įstatymų: STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuriame nurodoma: automobilių aikštelė turi būti <...>“. Taip pat prašyme pareiškėja nurodė, kad „<...> TP įstatymas leidžia detaliuosiuose planuose daryti korektūras, kurios yra reikalingos. Tereikia atgal paimti parduotą tiems gyventojams valstybinę žemę, kuri buvo skirta gatvės infrastruktūrai, ir akligatvyje įrengti automobilių apsisukimo aikštelę, kuri yra privaloma. <...> Tokia teisė yra suteikta savivaldybės Tarybos nariams peržiūrėti sprendinius, juos keisti laikantis įstatymo“.

Pareiškėja 2022 m. spalio 4 d. prašymu kreipėsi į Vilkaviškio rajono merą, prašydama atsakyti į jos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, ir pakartojo prašymą koreguoti 2004 m. gatvės detalųjį planą.

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komitetas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, įformintu protokolo Nr. 9 punkte Nr. 11, dėl pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymo nutarė nebalsuoti, o po posėdžio įvertinęs situaciją vietoje vienbalsiai nutarė palikti situacijos sprendimą patiems kaimynams, taip pat nutarė, kad Tarybos nariai neinicijuos ženklų pastatymo.

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras 2022 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (09)(7.6)SD-887 atsakė į pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą ir nurodė, kad Plėtros ir ūkio vystymo komiteto nariai, susipažinę su pateiktais dokumentais, išklausę pareiškėjos nuomonę bei įvertinę esamą situaciją vietoje (apsilankę (duomenys neskelbtini) gatvėje), vienbalsiai nutarė palikti situacijos sprendimą patiems kaimynams ir neinicijuoti naujų kelio ženklų įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Papildomai informavo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba savo iniciatyva pakeisti 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. B-TS-291 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo“ negali, nes minėto sprendimo 1-2 punktai yra įgyvendinti ir tam nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) g. VK 8095 kapitalinio remonto darbai atlikti pagal parengto ir suderinto techninio darbo projekto sprendinius, o bendrosios projekto ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. VK 8095, unikalus Nr. 4400-4782-0713 ir (duomenys neskelbtini) g. VK 8087, esančių Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav., kapitalinis remontas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. B-TS-291 “Dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo“ buvo patvirtintas sodybinio užstatymo gyvenamosios teritorijos ribų ir teritorijos tvarkymo režimo nustatymui parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės Vilkaviškyje ir joje esančių namų valdų detalusis planas (toliau - Detalusis planas), kurio: 1.6. punktu numatyta - (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos 705 m2 ploto žemės sklypui suformuoti, pridedant prie teisėtai išskirto 600 m2 ploto žemės sklypo faktiškai naudojamą 28 m2 ploto žemės sklypo dalį ir pageidaujamą išsipirkti 77 m2 ploto žemės sklypo dalį, siūlant jai 77 m2 žemės ploto servitutą (teisė įrengti ir aptarnauti komunikacijas); 2 punktu numatyta - patvirtinti detaliojo plano sprendiniais nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės D1-2 kategorija su minimaliu 8,0 m gatvės juostos pločiu tarp raudonųjų linijų; 3 punktu numatyta - Techniniame (duomenys neskelbtini) gatvės projekte, dėl nepakankamo apsisukimo spindulių ilgio nesant galimybės suprojektuoti apsisukimo aikštelę, akligatvio gatvės juostos plotyje tarp raudonųjų linijų numatyta manevravimo aikštelė.

Dėl skundžiamų atsakovės sprendimų teisinių padarinių ir jų teisėtumo

Iš pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai turinio matyti, kad pareiškėja siekia, jog (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio dalyje ties jos namu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitoje gatvės pusėje esančiu namu Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, kuri yra privaloma akligatvio gale pagal statybos techninį reglamentą. Savo prašyme pareiškėja nurodė, kad tokia apsisukimo aikštelė nenumatyta 2004 m. patvirtintame Detaliajame plane, taip pažeidžiant įstatymą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymas leidžia detaliuosiuose planuose daryti korektūras, kurios yra reikalingos. Atitinkamai pareiškėja savo prašyme siūlo koreguojant Detalųjį planą paimti parduotą gyventojams valstybinę žemę, kuri buvo skirta gatvės infrastruktūrai, ir akligatvyje įrengti automobilių apsisukimo aikštelę, kuri yra privaloma.

Pakartotinai savo siūlymą koreguoti gatvės detalųjį planą pareiškėja pareiškė ir 2022 m. spalio 4 d. prašyme, ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto 2022 m. rugsėjo 28 d. posėdyje, kurio protokolo Nr. 9 punkte Nr. 11 užfiksuota, kad „<...>Pilietės J. L. siūlymas būtų atlikti pakeitimus detaliajame plane, paimant žaliąją zoną iš visų žemės savininkų, kurių sklypai ribojasi su akligatviu, bei iš pačios pilietės ir įrengti manevravimo aikštelę.<...>“.

Taigi, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas laikytinas siūlymu koreguoti Detalųjį planą, kuriame nėra sprendinio dėl (duomenys neskelbtini) akligatviui privalomos automobilių apsisukimo aikštelės įrengimo, ir tokio Detaliojo plano koregavimo pagrindu įrengti automobilių apsisukimo aikštelę akligatvio gale.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis numato, kad kolegialioms ar vienasmenėms valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, regionų plėtros taryboms, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Taigi, vertinant kiekvieno administracinio sprendimo, sukeliančio teisines pasekmes, teisėtumą pirmiausiai turi būti nustatyta, ar tokį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turi įstatymo suteiktus jam įgaliojimus spręsti konkretų klausimą ir priimti sprendimą iš esmės.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo aiškią praktiką, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, kadangi vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021).

Nagrinėjamu atveju pirmiausiai atmestinas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (protokolo Nr. 9) dalyje dėl 11 klausimo, nes šis sprendimas pagal savo pobūdį yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama tik sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, todėl jis negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, t. y. jis nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis pasekmių pats savaime.

Pagal vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Komitetai pagal savo kompetenciją priima tik rekomendacinius sprendimus. Taigi, pareiškėjos skundžiamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto sprendimas yra tik tarpinis aktas, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, skirtas galutiniam sprendimui priimti, ir pats savaime nesukuria jokių teisių ir pareigų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021), todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Taigi, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą protokolo Nr. 9 dalyje dėl 11 klausimo atmestinas tuo pagrindu, kad 6is skundžiamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ar pareigomis ir nesukelia jai materialinių teisinių pasekmių.

Tuo tarpu skundžiamas Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2022 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. (09)(7.6)SD-887, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas, yra būtent tas galutinis sprendimas, kuriam priimti prielaidas ir sudarė minėtas komiteto sprendimas, nes meras būtent ir rėmėsi šio komiteto tarpiniu sprendimu. Todėl tinkamu ginčo objektu šioje byloje yra būtent skundžiamas mero sprendimas.

Vertinant skundžiamą mero sprendimą pirmiausia, kaip minėta, būtina patikrinti, ar meras turi įstatymu suteiktus įgaliojimus spręsti klausimą, kurį inicijavo pareiškėja ir dėl kurio sprendimą priėmė meras.

Vietos savivaldos įstatymo 10² straipsnis numato, kad teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kadangi pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu pasiūlė koreguoti Detalųjį planą, kuriame nėra sprendinio dėl (duomenys neskelbtini) akligatviui privalomos automobilių apsisukimo aikštelės įrengimo, ir jos įrengimui reikalingą papildomą žemės plotą pasiūlė paimti iš gyventojų, kuriems Detaliojo plano pagrindu gatvės infrastruktūrai skirta žemės buvo parduota, tai tokio pasiūlymo išsprendimui taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) nuostatos, susijusios su detaliųjų planų keitimu ir koregavimu, galiojusios prašymo nagrinėjimo metu (2021-01-12 įstatymo Nr. XIV-158 redakcija (nuo 2021 07 01)).

Pagal TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu).

TPĮ 28 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui tiek keisti, tiek koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

TPĮ 2 straipsnio 34 dalis numato, kad teritorijų planavimo organizatoriai (toliau – planavimo organizatoriai) – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti.

TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo <...>. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą“. <...> Sprendimas priimti pasiūlymą kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. <...> Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).

TPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. <...>“.

Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad tiek pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu, planavimo organizatorius savivaldybėje yra savivaldybės administracijos direktorius, bet ne savivaldybės taryba ir ne meras. Tai reiškia, kad pareiškėjos pasiūlymas koreguoti Detalųjį planą turėjo būti perduodamas nagrinėti ne savivaldybės tarybai, o savivaldybės administracijos direktoriui, nes būtent jam TPĮ 6 straipsnio 3 dalis suteikia teisę priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą dėl detaliojo plano koregavimo ar keitimo.

Pažymėtina, kad skundžiamo mero spendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 punktas numatė, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau detaliuosius planus, pagal šios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 puntą, ginčo sprendimo priėmimo metu tvirtino savivaldybės administracijos direktorius.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu tvirtinti detaliuosius planus, organizuoti jų rengimą, priimti sprendimus dėl pasiūlymų koreguoti ar keisti detalųjį planą įstatymu įgaliotas buvo tik savivaldybės administracijos direktorius, bet ne savivaldybės taryba ir juo labiau ne meras vienasmeniškai. Pažymėtina, kad net ir pagal dabartinę Vietos savivaldos įstatymo redakciją, nepaisant to, kad detaliųjų planų tvirtinimas yra perduotas iš savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos mero kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 2 d. 12 p.), tačiau ir šiuo metu būtent savivaldybės administracijos direktorius, o ne meras ir toliau organizuoja savivaldybės detaliųjų planų rengimą (Vietos savivaldos įstatymo 34 str. 6 d. 5 p.). Tai reiškia, kad vadovaujantis minėto TPĮ 6 straipsnio 3, 4 dalimis, kurių turinys nesikeitė iki šiol, tik savivaldybės administracijos direktorius įstatymu yra įgaliotas spręsti, sutikti su siūlymais koreguoti detalųjį planą, ar nesutikti.

VAĮ numato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). Tokias taisykles Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 36 punkte.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, kuriuo ji pasiūlė koreguoti Detalųjį planą, savivaldybės meras turėjo persiųsti nagrinėti ir TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytam sprendimui priimti savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją, nes pats neturėjo įstatymu suteiktų įgaliojimų išnagrinėti jį ir priimti dėl jo sprendimą.

Šiuo atveju, nors ant pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m spalio 4 d. prašymų yra mero rezoliucijos administracijos direktoriui V. G., įpareigojančios jį pateikti atsakymą ir informuoti el. paštu tarybos narius, tačiau toks įpareigojimas atsakyti pareiškėjai nebuvo įvykdytas ir administracijos direktorius nepriėmė TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatyto sprendimo sutikti arba nesutikti su pareiškėjos iniciatyva keisti gatvės 2004 m. detalųjį planą. Iš skundžiamo mero sprendimo matyti, kad meras savo sprendimą grindė ne administracijos direktoriaus sprendimu, o Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, protokolu Nr. 9. Be to, skundžiamo mero sprendimo priėmimo metu nei savivaldybės taryba, nei jos komitetai, nei pats meras nebuvo įgalioti spręsti detaliojo plano koregavimo klausimų, nes tai buvo savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės meras neteisėtai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą iš esmės, kadangi tokio prašymo nagrinėjimas nepriskirtas nei mero, nei savivaldybės tarybos kompetencijai. Tai reiškia, kad skundžiamas mero sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ABTĮ 91straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Be to, išnagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą savivaldybės meras pažeidė ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principus.

Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.).

Nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų (VAĮ 3 str. 8 p.).

Šiuo atveju skundžiamas mero sprendimas prieštarauja nurodytiems principams, nes merui nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo ir priimti sprendimą sutikti su pasiūlymu ar ne.

Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 9 p.).

Teismas konstatuoja, kad meras, nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, neužtikrino objektyvumo principo, nes priėmė sprendimą, kurį priimti turėjo kitas viešojo administravimo subjektas, turintis tam suteiktus įstatymo įgaliojimus.

Taigi, teismas konstatuoja, kad skundžiamas mero sprendimas yra neteisėtas iš esmės dar ir dėl to, kad savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - VAĮ, o tai taip pat yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Galiausiai tai, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą išnagrinėjo ne tas viešojo administravimo subjektas, kuris privalėjo jį išnagrinėti, o sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, kartu reiškia ir tai, kad priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės VAĮ ir TPĮ įtvirtintos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju kompetentingas viešojo administravimo subjektas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo pagal kompetenciją ir nepriėmė dėl jo sprendimo iš esmės, o tai yra esminis TPĮ įtvirtintos procedūros pažeidimas. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamą mero sprendimą.

Nustačius nurodytus skundžiamo mero sprendimo panaikinimo pagrindus kiti proceso dalyvių argumentai nagrinėjamu atveju nenagrinėtini ir neturi teisinės reikšmės sprendimo panaikinimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Šalių argumentus dėl to, ar yra galimybė koreguoti Detalųjį planą ir to pagrindu įrengti apsisukimo aikštelę, kuri galiojančiu detaliuoju planu nėra numatyta, teismas galėtų vertinti iš esmės tik tada, kai dėl pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymo TPĮ nustatyta tvarka sprendimą priims savivaldybės administracijos direktorius, kuris ir turi pareigą vertinti pasiūlymus dėl Detaliojo plano koregavimo ar keitimo, o pareiškėja nesutiktų su tokiu sprendimu.

Dėl įpareigojimo įrengti apsisukimo aikštelę akligatvio gale

Nors pareiškėja skundu prašo ne tik panaikinti skundžiamus sprendimus, bet ir įpareigoti atsakovę Vilkaviškio rajono savivaldybę įrengti apsisukimo aikštelę akligatvio gale, tačiau pastarojo skundo reikalavimo teismas negali patenkinti, kadangi teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje.

Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti viešojo administravimo funkcijas LVAT yra išaiškinęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismui patenkinus skundo reikalavimą ir panaikinus skundžiamą mero sprendimą, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas su siūlymu koreguoti Detalųjį planą lieka neišnagrinėtas įgaliojimus tam turinčio savivaldybės administracijos direktoriaus pagal kompetenciją, todėl teismas negali perimti jo funkcijų atitinkamoje viešojo administravimo srityje ir negali priimti sprendimo dėl įpareigojimo įrengti apsisukimo aikštelę kai galiojantis Detalusis planas numato, kad tokia aikštelė neturi būti įrengiama dėl nepakankamo apsisukimo spindulių ilgio nesant galimybės jos suprojektuoti (Detaliojo plano 3 punktas), o klausimas dėl Detaliojo plano koregavimo šiuo tikslu ir pareiškėjos siūlomu būdu nėra išspręstas TPĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis 4 punktas numato: „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal <...> vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus <...> tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> keliams <...> taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams“.

Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis numato: „Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą“.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato: „<...> Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu <...> galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais“.

Taigi, pareiškėjos siūlomas Detaliojo plano koregavimo būdas (akligatvio eksploatavimui reikalingo inžinerinio statinio - apsisukimo aikštelės - numatymas Detaliajame plane, kuriame būtų nurodytas toks visuomenės poreikis, ir pateiktas konkretaus žemės sklypo(ų) paėmimo šiam visuomenės poreikiui būtinumo pagrindimas) potencialiai yra galimas pagal Žemės įstatymo ir TPĮ normas, reglamentuojančias detaliųjų planų koregavimo tikslus ir tvarką, jeigu taip nuspręstų atitinkami kompetentingi viešojo administravimo subjektai. Todėl dėl pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašyme pateikto siūlymo koreguoti Detalųjį planą pirmiausiai turi būti priimtas motyvuotas kompetentingo viešojo administravimo subjekto - savivaldybės administracijos direktoriaus - sprendimas sutikti su pasiūlymu, ar ne, o tolesni kitų viešojo administravimo subjektų veiksmai priklausytų nuo pastarojo sprendimo.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę Vilkaviškio rajono savivaldybę įrengti apsisukimo aikštelę, nes galiojantis Detalusis planas numato, kad ji neįrengiama nesant tam galimybės, o dėl pareiškėjos siūlymo koreguoti Detalųjį planą nėra priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas sutikti su pareiškėjos siūlymu ar ne. Teismui panaikinus skundžiamą mero sprendimą kaip neteisėtą, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo, nes jis po šio teismo sprendimo bus laikomas neišnagrinėtas TPĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjai nebuvo būtina reikšti atskiro reikalavimo įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, o nesant tokio reikalavimo, teismas tokio įpareigojimo ir nenustatinėja. Be to, tokio įpareigojimo skirti atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybei teismas negali ir dėl to, kad ne ji, o savivaldybės administracijos direktorius, kaip minėta, pagal TPĮ 6 straipsnio 3 dalį, yra kompetentingas priimti sprendimą sutikti su pasiūlymu koreguoti detalųjį planą, ar ne.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinamas reikalavimas panaikinti skundžiamą mero sprendimą, o likę du skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skunde prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei teismo posėdžio metu pateikė PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Šioje byloje pareiškėjos skundas surašytas 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. 2022 m. IV ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokatės atstovavimo išlaidas skundui parengti remiamasi 2022 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1780,5 Eur.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5) maksimali galima priteisti suma už skundo, kuris surašytas 2022 m. IV ketvirtyje, parengimą yra 4 451,25 Eur (1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 2,5 koeficientas), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 1 210 Eur suma už teisines paslaugas, susijusias su skundo parengimu, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir gali būti priteistina proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Šių išlaidų sumokėjimą patvirtina pateikti 2022 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097564 (100 Eur), 2022 m. gruodžio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097568 (800 Eur) ir 2023 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097571 (310 Eur).

Atskirai aptartinos PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000 733 ir 2023 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1050143 nurodytos 363 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos rengiant pareiškimą dėl skundo trūkumų šalinimo. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, priteisiamos išlaidos už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai). Tai reiškia, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo išlaidų kita šalis neprivalo atlyginti, nes dėl to nėra jokios šios šalies kaltės. Todėl nurodytos 363 Eur išlaidos už skundo trūkumų šalinimą iš atsakovės negali būti priteisiamos.

Sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas Nr. 3-1 ir 2023 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1050144 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatė pasirengimui ir atstovavimui 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje skyrė 2 valandas ir pareiškėja jai sumokėjo 220 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2023 m. balandžio 4 d. (2023 m. II ketvirtis) yra 190,03 Eur/val. (1900,3 Eur (2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,1 koeficientas). Tai reiškia, kad pareiškėjos prašoma priteisti 220 Eur suma už 2 valandas advokatės pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 380,06 Eur dydžio už 2 valandas (2 val. x 190,03 Eur) yra adekvati ir gali būti priteistina proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas Nr. 3-2 ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1050145 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatė atstovavimui 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje skyrė 1 valandą 30 minučių ir pareiškėja jai sumokėjo 150 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2023 m. rugpjūčio 22 d. (2023 m. III ketvirtis) yra 195,99 Eur/val. (1 959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,1 koeficientas). Tai reiškia, kad pareiškėjos prašoma priteisti 150 Eur suma už 1 valandą 30 minučių trukusį teismo posėdį neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 293,99 Eur dydžio už 1,5 valandos (1,5 val. x 195,99 Eur) yra adekvati ir gali būti priteistina proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas Nr. 3-2 ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1050145 nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjos 2023 m. birželio 5 d. rašto atsakovei dėl taikaus ginčo sprendimo parengimo išlaidos sudaro 50 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.1 p. maksimali galima priteisti suma už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, parengimą 2023 m. birželio 5 d. (2023 m. II ketvirtis) yra 570,09 Eur (1900,3 Eur (2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,3 koeficientas). Akivaizdu, kad pareiškėjos prašoma priteisti 50 Eur suma už 2023 m. birželio 5 d. rašto parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra adekvati ir gali būti priteistina proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas Nr. 3-3 ir 2023 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 1050146 nurodyti duomenys patvirtina, kad advokatė pasirengimui ir atstovavimui 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje skyrė 2 valandas ir pareiškėja jai sumokėjo 200 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 p., 8.19 p. maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2023 m. gruodžio 14 d. (2023 m. IV ketvirtis) yra 200,01 Eur/val. (2 000,1 Eur (2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 0,1 koeficientas). Tai reiškia, kad pareiškėjos prašoma priteisti 200 Eur suma už 2 valandas trukusį pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 400,02 Eur dydžio už 2 valandas (2 val. x 2000,01 Eur) yra adekvati ir gali būti priteistina proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Apibendrinant aukščiau aptartas pagrįstas ir būtinas atstovavimo išlaidas, pareiškėjai galimų priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidų bendra suma sudaro 1 830 Eur (1 210 Eur + 220 Eur + 150 Eur + 50 Eur + 200 Eur). Be to, pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio, kurio dalį, skundo patenkinimo iš dalies atveju, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ir iš trijų skundo reikalavimų patenkinamas vienas, o du atmetami, pareiškėjai priteistina 1/3 dalis jos turėtų 1 852,50 Eur (1 830 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 617,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 852,50 Eur / 3).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 91 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, teisėjų kolegija

Pareiškėjos J. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2022 m. spalio 14 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero sprendimą Nr. (09)(7.6)SD-887.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai J. L. 617,50 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.