Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys P. S., A. P., antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/02106 vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. teismo įsakymą Nr. eL2-14618-618/2018 dėl 973,82 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. S. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0005/20/00986 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1754-637/2020 dėl 1 417,29 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. S. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas P. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. P.. Duomenų apie skolininko P. S. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis su sutuoktine A. P. Vedybų sutarčių registre nėra. Antstolė 2020 m. spalio 26 d. turto arešto aktu Nr. S-20003969 areštavo skolininkui P. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – išmokas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ir/arba ateityje gaunamas išmokas ar jam prilyginamą darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei A. P., butą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. S-20-5-45680 antstolė pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-20-5-50334 antstolė pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas P. S. ir suinteresuotas asmuo A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, išmokos iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, mokamos sutuoktinei A. P., butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytos santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui P. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų išmokų iš VSDFV, transporto priemonė „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis - ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą, todėl faktiškai išieškoti iš santuokoje įgyto turto, t. y. automobilio dalies būtų sudėtinga bei sunkiai įgyvendinama, be to tai galėtų pažeisti bendraturčių interesus. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė yra nedalus turtas, taip pat siekiant nepažeisti išieškotojo bei bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nustatytina, jog transporto priemonė „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkui P. S..

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors pareiškėja savo reikalavimą dėl transporto priemonės „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, tačiau kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Be skolininko dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo, įstatymas įtvirtina ir kitą kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdą – vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prašymas nustatyti skolininko dalį, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nuosavybės padalijimo klausimai negali būti sprendžiami.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininkui P. S. priklauso ½ dalis VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokų, mokamų sutuoktinei A. P., ½ dalis transporto priemonės „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto, unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmokų, mokamų sutuoktinei A. P., ½ dalis transporto priemonės „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto, unikalus Nr. 2197-1001-5016:0048, esančio (duomenys neskelbtini).

Kitos prašymo dalies netenkinti.

Grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei vykdomąsias bylas Nr. 0005/18/02106, 0005/20/00986.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.