Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3594-559/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-03
Bylos Nr.: e2-3594-559/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: V. S.
Atsakovas: A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-3594-559/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00005-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 3 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja J. R.,sekretoriaujant A. Z.,dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui R. L.,atsakovo atstovei advokato padėjėjai K. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio miniterijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2022 m. balandžio 26 d. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022 m. balandžio 6 d. mažosios bendrijos „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą :

1. V. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (766 m²), plane pažymėta „A1“ (432 m²) ir „C“ (2 m²), iš viso 1 200 m²;

2. A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B (598 m²) ir dalimi, plane pažymėta „C“ (2 m²), iš viso 600 m²;

3. Lietuvos Respublika naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (15 m²), iš viso 15 m².

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam, V. S., nuosavybės teise priklauso 1200/1800 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-6050. Jo broliui A. S. nuosavybės teise priklauso 600/1800 dalis šio žemės sklypo (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-2397).

2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu mama J. S. ieškovui perdavė šiuos nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini).

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi ir atsakovui A. S. priklausantys pastatai : pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-2397.

Jis, V. S., su atsakovu A. S. nėra nusistatę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Iš pradžių atrodė, kad to padaryti neprireiks, tačiau ilgainiui su atsakovu prasidėjo nesutarimai. 2020 m. liepos mėnesį jis kreipėsi į matininką, kad būtų nustatytos aiškios žemės sklypo ribos. 2021 m. kovo 12 d. jo atstovas advokatas R. L. kreipėsi raštu į atsakovą A. S. ir buvo pateiktas pasiūlymas aiškiai nusistatyti ir apibrėžti jiems abiem dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pridėtą žemės sklypo planą. 2021 m. kovo 24 d. pateiktame atsakyme atsakovas pažymėjo, kad sutinka su nuostata, kad ateityje minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų reikalinga ir nustatytina, tačiau pažymėjo, kad su jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka, atkreipė dėmesį į tai, kad jo pateiktas planas Valstybės įmonėje Registras centras įregistruotas 2006 m. gegužės 15 d. ir neatitinka realių minėto žemės sklypo kraštinių išsidėstymo kadastro žemėlapyje, pastatų išsidėstymo žemės sklype, kadangi 2017 m. rugsėjo 13 d. kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos ir patvirtintos naujos minėto žemės sklypo ribos.

Tada jis kreipėsi į mažąją bendriją „Ardela“ ir matininkas V. L. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, o jo atstovas parengė naują pasiūlymą atsakovui bei išsiuntė naujai parengtą žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių planą.

Atsakovas A. S. paštu jo atstovui išsiuntė savo 2021 m. spalio 29 d. atsakymą, kuriame pažymėjo, kad su pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka ir prie atsakymo pridėjo savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra iš esmės ydinga, nes apsunkina patekimą prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, o tai sąlygotų tik dar didesnius konfliktus ateityje..

Mažoji bendrija „Ardela“ ir matininkas V. L. parengė dar vieną žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, pagal kurį ir prašo teismo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nes jo pateiktas naudojimosi žemės sklypo tvarkos tarp bendraturčių nustatymo projektas turėtų tenkinti atsakovą, jis parengtas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

Teismo posėdyje ieškovas V. S. papildomai paaiškino, kad pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus įregistruotas žemės sklypo plotas padidėjo, tačiau jam didesnio žemės sklypo nereikia, nes jis šios dalies sklypo nepirko, jam jo nedovanojo, todėl ši žemės sklypo dalis 15 m² priklauso valstybei. Jam buvo paaiškinta teisė ginčyti įregistruotus Valstybės įmonėje Registrų centras žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jis neginčijo ir ieškinio teismui dėl to nepateikė. Jis nori, kad būtų nustatyta tvarka naudojimosi žemės sklypu tokio dydžio, kokį jam padovanojo jo motina, kad nekiltų jokių ginčų. Ruošiant naudojimosi sklypu planą, matininkas į vietą atvykęs nebuvo, o ruošė planus pagal atsakovo pateiktus planus. Iš esmės atsakovo pateiktas planas atitinka esamą situaciją ir jis su tuo planu sutinka.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo patikslintą ieškinį prašo tenkinti iš dalies, t. y. jis sutinka, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta tarp jo ir ieškovo, tačiau prašo nustatyti tarp jo ir ieškovo naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą žemės sklypo planą : V. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane A – 1 210 m², A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m².

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies ir mano, kad pareikštas patikslintas ieškinys yra iš dalies pagrįstas, tai yra, kad būtina nustatyti naudojimosi tvarką, nes ieškovas nenori draugiškai gyventi ir sutarti, tačiau ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka žemės sklypu pažeidžia atsakovo teises bei nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

Ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, pateikė identišką planą atsakovo pateiktam planui tik su vienu nukrypimu, nepalikdamas 1 metro atstumo nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato 8I1ž. Tokiu planu ieškovas pažeidžia ne tik atsakovo teises patekti prie savo pastato, jį prižiūrėti, pavyzdžiui, jei reiktų keisti pastato stogą, remontuoti išorę, prižiūrėti aplinką aplink pastatą, tačiau ir Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, kuris numato, kad nuo pastato iki sklypo ribos turi būti nuo 1 m iki 3 m atstumas.

Ieškovo pateiktu patikslintu planu nustatoma, kad ieškovui nuosavybės teise atitenka penki pastatai, tai yra pastatas, kuris yra už atsakovo pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane indeksu 8I1ž. Šis pastatas nepriklauso ieškovui asmenine nuosavybe ir kaip laikinas statinys niekada nebuvo registruotas Valstybės įmonėje Registrų centras. Atsakovas šį pastatą buvo seniai pasistatęs kaip laikiną vietą sandėliavimui dar kai ieškovui nepriklausė aukščiau nurodyta nuosavybė ir ieškovas net negyveno ginčo žemėje. Tačiau dabar prasidėjus ginčui pastatas pradėtas griauti ir jeigu būtų patvirtinta ieškovo naudojimosi tvarka tokiu atveju tarp šalių nebūtų išspręstas ginčas dėl šio pastato. Pagal ieškovo pateiktą planą atsakovas ieškovui privalėtų atstatyti pastatą, nes jis yra pažymėtas ieškovo pateiktame plane. Taip pat ieškovas savo patikslintu ieškiniu ne tik kad neišlaikė 1 metro atstumo nuo žemės ribos, tačiau ir pamiršo pažymėti bei nurodyti, kur yra kitas kiemo statinys – lauko tualetas, kuris priklauso po ½ dalį tiek ieškovui, tiek ir atsakovui.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso 1200/1800 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1815 ha (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-6050), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 600/1800 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1815 ha (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartis Nr. GP-2397). Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, vėl nukrypsta nuo Valstybės įmonės Registrų centras įregistruotų duomenų, kuriame numatyta, kad 2016 m. liepos 21 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai (kadastrinių matavimų duomenų byla yra registruota Valstybės įmonėje Registrų centras) ir patikslintos žemės sklypo ribos, kurio pagrindu padidėjo žemės sklypo plotas nuo 0,1800 ha iki 0,1815 ha, pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjas savo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 5SK-729- (14.5.110.). Sprendimo ieškovas nustatyta tvarka ir terminais neapskundė. Atlikus naujus kadastrinius matavimus proporcingai pagal turimas dalis padidėjo tiek ieškovo, tiek ir atsakovo turimos dalys. Ieškovui pagal naujus matavimus priklauso 1 210 m², atsakovui 605 m² žemės. Ieškovo pateiktas planas neatitinka realių priklausančių dalių ir pažeidžia tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teises. Ieškovas nurodo, kad 15 m² pažymėta plane „B“ naudojasi Lietuvos Respublika Tokiu atveju ieškovas plane turėjo išskirti tuos 15 m² ir pažymėti ne „B“ simboliu, nes jis priskirtas atsakovui, bet kitu simboliu. Pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis Lietuvos Respublikai nepriklauso nuosavybės teise joks nekilnojamas turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas su mama ir su ieškovu niekada nebuvo nusistatęs rašytinės naudojimosi tvarkos ir žemės sklypu naudojosi pagal bendrą šalių žodinį susitarimą. Atsakovas su žmona nuo 1992 metų gyvena nurodytu adresu ir naudojasi senai nusistovėjusia tiek žemės sklypo, tiek ir kitų pastatų tvarka ir niekada nekildavo konflikto. Atsakovui priklausanti teritorija jau senai yra atitverta tvora (iš vienos pusės), iš kitos pusės jau keletą metų yra pasodintos tujos, taip pat pastatytas metalinis sandėliukas, už jo stovi atsakovo asmeninis tualetas, nes nenori ginčo su ieškovu dėl bendro naudojimosi patalpos, sudėtas takelis iš trinkelių, taip pat padarytas takas nuo pastato, kuris pavadintas viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki atsakovui priklausančio metalinio sandėliuko, kuris stovi prie ieškovo pastatų bei takelis iki pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Per žemės sklypą, kuriuo dabar nori naudotis ieškovas, eina ir elektros įvadas, kuris įrengtas 2010 m. birželio 19 d. Ieškovas klaidina teismą, kad tarp jų nėra nustatyta naudojimosi tvarka, faktinė naudojimosi tvarka, tiek žemės sklypu, tiek ir pastatais yra ir buvo visada nustatyta.

Pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovas turėtų perkelti tvorą, skiriančią atsakovo kiemą ir ieškovo žemės sklypą, kuri stovi jau daug metų ir į ją investuota nemažai piniginių lėšų, turėtų išardyti sudėtas trinkeles, o per ieškovo žemę eitų atsakovo elektros energijos įvadas, o žinant ieškovo būdą atsakovas greičiausiai liktų be elektros. Atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka tikrai neapsunkina patekimo prie ieškovo nuosavybės, visur išlaikytas 1 metro atstumas ir tai tikrai nekeltų jokių konfliktinių situacijų ateityje. Ieškovo pateiktas planas dėl naudojimosi tvarkos, šiuo metu pažeidžia atsakovo teises ir patekimą prie asmeninės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės, neatitinka pateiktų išmatavimų turimų dalių, esamų pastatų, todėl tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką, kurią parengė matininkas V. R. 2021 m. spalio 29 d. Ši naudojimosi tvarka nepažeidžia nei vieno iš šalių teisių ir teisėtų interesų, neapriboja šalių naudojimosi pastatais galimybių, atitinka kadastrinius matavimus, ir tiek atsakovas, tiek ir ieškovas dėl šios naudojimosi tvarkos nepatirs didesnių išlaidų.

Atsakovo atstovė K. L. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo motyvus.

Atsiliepimas

A. N. žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, ieškovas nuosavybės teise valdo 0,1815 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4625/0002:124) dalį – 1200/1800, atsakovas A. S. – 600/1800 dalį.

2016 m. liepos 21 d. žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2017 rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 5SK-729-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti sklypo kadastriniai matavimai, Nekilnojamojo turto kadastro registre įregistruoti 2017 m. rugsėjo 13 d.

Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) ploto paklaidoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, I priedas). Atsižvelgiant į tai, matininkas 2016 m. liepos 21 d. sklypo plane M 1:500 nurodė, kad ieškovui priklauso 1 210 m² žemės sklypo dalis, atsakovui – 605 m². Tačiau registruojant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos padidėjusios ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, nurodytos 2016 m. liepos 21 d. plane M 1:500, sudaryto kadastrinių matavimų pagrindu. Todėl manytina, kad prieš nusistatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ieškovas ir atsakovas turėtų kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras ir patikslinti jiems priklausančias sklypo dalis. Kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), tai teikiant prašymą Valstybės įmonei Registrų centras dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalių bendroje dalinėje nuosavybėje dydžio patikslinimo, turėtų būti pateiktas ieškovo ir atsakovo raštiškas susitarimas, jog jie sutinka, kad dalys būtų nustatytos tokio dydžio kaip nurodytos 2016 m. liepos 21 d. žemės sklypo plane M 1:500.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 12 straipsnį, bendroji dalinė valstybės <**> ir kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (pvz., valstybei paveldint žemės sklypo dalį).

J. S. Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 02-03-2045 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-03-12056, 2004 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 02-03-2304 pakeitimo, žemės sklypų grąžinimo į laisvos valstybinės Žemės fondą ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Jonavos r.)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,18 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, todėl padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės ir nekilnojamojo turto registre padidėjusi minėto sklypo dalis nebuvo įregistruota valstybės vardu. Tai reiškia, kad šiuo metu valstybė bendrosios dalinės nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nėra bendraturtė su ieškovu ir atsakovu.

Byloje pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai, pagal kuriuos šalys prašo nustatyti naudojimosi tvarką, t. y. 2021 m. spalio 29 d. V. R. parengtas planas ir 2022 m. balandžio 6 d. mažosios bendrijos „Ardela“ parengtas planas, neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, 2021 m. spalio 29 d. plane nurodytų ieškovui ir atsakovui priskiriamų dalių dydžiai (1 210 m² ir 605 m²) nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. 2022 m. balandžio 6 d. plane 15 m² yra priskiriami valstybei, tačiau pagal nekilnojamojo turto registro duomenis valstybė nėra bendraturtė su ieškovu ir atsakovu, todėl negali būti nustatyta Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovo prašomą 2022 m. balandžio 6 d. planą, nes tokiu būdu bus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai,

A. N. žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi (patvirtinta Jonavos rajono 2-ajame notaro biure; reg. Nr. GP-6050) J. S. padovanojo V. S. 0,1200 ha nuo 0,1800 ha žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m; pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; pastatą –klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1m; pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1m; ½ dalį kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi (patvirtinta Jonavos rajono 2-ajame notaro biure; reg. Nr. GP-2397) J. S. padovanojo A. S. 0,0600 ha iš 0,1800 ha žemės sklypą, pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1p; pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1p; pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1p; ½ dalį kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

J. S. savo sūnums V. S. ir A. S. padovanojus savo turtą ieškovas ir atsakovas tapo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, kurie žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis : V. S. valdo 2/3 dalis žemės sklypo arba 0,1200 ha, o A. S. 1/3 dalį žemės sklypo arba 0,0600 ha.

Ieškovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą savo, kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio teisę, prašo nustatyti ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip daikto savininko, interesus. Pagal 2022 m. balandžio 6 d. mažosios bendrijos „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą numatoma, kad V. S. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ (766 m²), plane pažymėta „A1“ (432 m²) ir „C“ (2 m²), iš viso 1 200 m²; A. S. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B (598 m²) ir dalimi, plane pažymėta „C“ (2 m²), iš viso 600 m²; Lietuvos Respublika, naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“ (15 m²), iš viso 15 m².

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

Kauno apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 02-03-2045 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 02-03-12056, 2004 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 02-03-2304 pakeitimo, žemės sklypų grąžinimo į laisvos valstybinės Žemės fondą ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Jonavos r.)“ nustatoma, kad J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,18 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4625/0002:124) plotą.

2021 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatoma, kad 2016 m. liepos 21 d. Kadastrinių matavimų duomenų byla registruota Valstybės įmonėje Registrų centras ir nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. galioja įrašas dėl kadastro duomenų tikslinimo, kurio pagrindas yra 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 5SK-729-(14.5.110.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 5SK-729-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ nustatoma, kad patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2016 m. liepos 21 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

Atsakovo atstovės paaiškinimu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodytais duomenimis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad po atliktų kadastrinių matavimų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, todėl padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės nei ieškovui, nei atsakovui (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, I priedas).

Iš byloje pateikto mažosios bendrijos „Ardela“ 2022 m. balandžio 6 d. matininko V. L. parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos plano matyti, kad V. S. tenkanti žemės sklypo dalis yra 1 200 m², A. S. tenkanti dalis yra 600 m², o Lietuvos Respublikai tenkanti dalis yra 15 m². Šiame plane nėra nurodyti konkreti ir aiški vieta, kur yra Lietuvos Respublikai tenkantis žemės plotas.

2021 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytais motyvais nustatoma, kad Lietuvos Respublika nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nes po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje, o padidėjusio ploto nereikėjo išsipirkti iš valstybės nei ieškovui, nei atsakovui, o nekilnojamojo turto registre padidėjusi šio sklypo dalis nebuvo įregistruota valstybės vardu, nes byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 12 straipsnio pagrindu Lietuvos Respublika būtų įgijusi dalį žemės sklypo – 15 m², esančio (duomenys neskelbtini), ir kartu su ieškovu ir atsakovu būtų tapusi žemės sklypo bendraturte.

Pagal ieškovo pateikiamą 2022 m. balandžio 6 d. mažosios bendrijos „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą atsakovas turėtų perkelti tvorą, skiriančią atsakovo ir ieškovo žemės sklypą, be to turėtų išardyti sudėtas trinkeles, o taip pat per žemės sklypą, kuriuo naudotųsi ieškovas, eitų atsakovo elektros energijos įvadas, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, kuris numato, kad nuo pastato iki sklypo ribos turi būti nuo 1 m iki 3 m atstumas.

Esant tokiems duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus ir bendraturčius neatitikimus, nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022 m. balandžio 6 d. mažosios bendrijos „Ardela“ matininko V. L. parengtą planą negalima ir todėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko byloje iš dalies, tai yra jis sutinka, kad nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką yra būtina ir prašo ją nustatyti pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą žemės sklypo planą : V. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane A – 1 210 m ², A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m ².

2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą planą atsakovas pateikė ieškovui teikdamas 2021 m. spalio 29 d. atsakymą į pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pagal 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštą planą kiekvienai iš šalių tenkančios sklypo dalies dydis atitinka jiems asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias sklypo dalis, nurodytas Nekilnojamojo turto registro (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad 2016 m. liepos 21 d. Kadastrinių matavimų duomenų byla registruota Valstybės įmonėje Registrų centras ir nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. galioja įrašas dėl kadastro duomenų tikslinimo, kurio pagrindas yra 2017 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 5SK-729-(14.5.110.) ir po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo 15 m² leistinoje (ribinėje) paklaidoje. Ieškovas nurodo, kad jam žemės sklypo, kuris padidėjo po kadastrinių matavimų, nereikia ir jis nesutinka Valstybės įmonėje Registrų centras patikslinti dalis tokio dydžio kaip nurodytos 2016 m. liepos 21 d. Žemės sklypo plane M 1:500. Atsakovas vienas negali patikslinti Nekilnojamojo turto registre šalims tenkančių sklypo dalių dydžio.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniai įrodymais byloje nustatoma, kad atsakovas su žmona nuo 1992 metų gyvena (duomenys neskelbtini), pastate, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotas kaip pastatas – viralinė, tarp ieškovo ir atsakovo yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka žemės sklypu ir pastatais. Atsakovui priklausanti teritorija yra atitverta tvora (iš vienos pusės), iš kitos pusės yra pasodintos tujos, kieme sudėtas takelis iš trinkelių, atsakovas turi įsirengęs atskirą tualetą. Šios aplinkybės pasitvirtino ir teismui nuvykus į vietą, tą patvirtina ir apžiūros protokolas. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra faktiškai nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad V. S. ir šiuo metu naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštame plane, pažymėta A – 1 210 m ², o A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane B – 605 m ², tarp šalių yra faktiškai nusistovėjusi tokia naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka, todėl tokia atsakovo siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka užtikrina abiejų šalių interesus ir jų patekimą į kiekvienam tenkančią sklypo dalį.

Ieškovas šioje byloje nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kito bendraturčio (atsakovo) siūlomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi būdas ar sąlygos pažeistų ieškovo teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą, iš esmės su atsakovo pateiktu 2021 m. spalio 29 d. matininko V. R. paruoštu planu dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo ieškovas sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės sutinka su atsakovo siūloma ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, nors 2021 m. spalio 29 d. plane nurodytų ieškovui ir atsakovui priskiriamų dalių dydžiai (1 210 m² ir 605 m²) ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre dėl ieškovo nesutikimo su žemės sklypo padidėjimu leistinoje paklaidoje, atsakovo siūloma ginčo žemės sklypo tvarka atitinka Nekilnojamo turto kadastre įregistruotus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis pagal ieškovui ir atsakovui tenkančias žemės sklypo dalis atitinkamą plotą, atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp ieškovo ir atsakovo, todėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nustatoma pagal V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtą planą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra susijęs su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, kuri yra pažymėta konkrečiame plane, neatskiriama šio sprendimo dalimi yra laikytinas atsakovo pateiktas V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtas 1 815 m ² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planas.

Teismas nepasisako dėl argumentų, kurie yra nesusiję su ieškinio reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kadangi nustatoma naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, dėl kurios su ieškiniu kreipėsi ieškovas, tačiau pati naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal atsakovo pateiktą planą, kuris iš dalies sutapo ir su ieškovo teikiamu žemės sklypu naudojimosi tvarkos planu, teismas laiko, kad ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovo reikalavimai tenkinami 50 procentų.

Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-20-3685-12604, 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-20-P-3685-2193, 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-20-P-3685-12145 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 744,76 Eur (pagal 2022 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. (12.33Mr)PT-6376). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) – 372,38 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 50 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 99 straipsniai).

Atsakovas pateikė 2022 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1090462, patvirtinantį, kad atsakovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, o 200 Eur už susipažinimą su civiline byla, konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį surašymas. Šios išlaidos, atsižvelgiant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius, bei atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.2 ir 8.19 nustatytus koeficientus, yra laikytinos objektyviai pagrįstomis. Iš ieškovo proporcingai jo atmestų reikalavimų daliai priteistina atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 99, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti 0,18500 ha žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 1 210 m ² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (ribos tarp taškų 7-8-1-2-14-13-12-11-10-9-7 ir 6-16-15-3-4-5-6), o atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 605 m ² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (ribos tarp taškų 7-9-10-11-12-13-14-2-3-15-16-6-7).

Neatskiriama šio sprendimo dalimi laikyti atsakovo A. S. pateiktą V. R. individualios įmonės matininko V. R. 2021 m. spalio 29 d. parengtą 0,18500 ha žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą.

A. N. žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atžvilgiu ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372,38 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 38 ct) ieškovui V. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja J. R.