Kauno apylinkės teismo sprendimas

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jam pranešta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: vartojimo kredito sutartimi, mokėjimo nurodymu, raginimais skolininkui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas – iki sutartyje nustatyto termino – 2019 m. birželio 12 d. – neįvykdė sutartinės prievolės bei iki šiol vengia geranoriškai vykdyti įsipareigojimus, iš atsakovo ieškovei priteisiama 500,00 Eur kredito skola, 338,80 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 30,80 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki kredito pagal 2019 m. gegužės 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiško grąžinimo dienos bei 45,00 Eur delspinigiai (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 66,00 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamas iki realaus atsakovo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Be to, administravimo mokesčio dydis vienai vartojimo dienai sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo kredito sumos, todėl visiškai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

CK 6.193 straipsnyje numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurio dydis vienai vartojimo paskolos dienai sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo bendros kredito sumos. Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Kai sueina paskolos grąžinimo terminas, paskolos gavėjas turi dvi galimybes: arba grąžinti visą kredito sumą, arba pratęsti šią sutartį dar vienam mėnesiui, sumokant paskolos davėjui sutarties pratęsimo mokestį (pelno palūkanas + administravimo mokestį) (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktas).

Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus Vartojimo paskolos sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti, be to, pagal paskolos sutartį nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kai atsakovas neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.228⁴ straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.228⁴ straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, būtent tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje (vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos). Palūkanos taip pat atskirai numatytos sutarties specialiosiose sąlygose. Todėl sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjai negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 66,00 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki kredito pagal 2019 m. gegužės 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6574 visiško grąžinimo dienos, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį ir 50 Eur už teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį iš dalies (93 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisiama 66,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penki šimtai eurų) kredito skolą, 338,80 Eur (trys šimtai trisdešimt aštuoni eurai 80 ct) pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 30,80 Eur (trisdešimt eurų 80 ct) pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki kredito pagal 2019 m. gegužės 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6574 visiško grąžinimo dienos, 45,00 Eur (keturiasdešimt penki eurai) delspinigius, 5 (penki) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (883,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,03 Eur (šešiasdešimt šeši eurai 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.