Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 3R-292 (2.13-1.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir su juo susijusią medžiagą, 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-292 (2.13-1.), kuriuo pareiškėjos skundą atsisakė priimti, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 55 straipsnio 3 dalimi ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Inspekcija darė išvadą, kad ji nėra įgaliota kištis į administracinių bylų procesą ir nagrinėjamu atveju vertinti NŽT pateikto rašto, kaip procesinio dokumento, apimties.

ADTAĮ 27 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant priežiūros institucija atsisako nagrinėti skundą. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai.

Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos (Inspekcija) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. rašto Nr. II-158-288/2018 (b. l. 43) matyti, kad teismas kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo. Rašte nurodoma, kad Kauno apylinkės teisme bus nagrinėjamas D. D. skundas dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK: 17071131985. Valstybinės miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. B. 2017 m. vasario 6 d. patikrinimo aktu konstatavo keturių medžių nukirtimą valstybiniame miške, kuris ribojasi su J. F., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), žemės nuosavybe. Apie nustatytus pažeidimus buvo informuota NŽT, todėl teismas prašė pateikti atlikto tyrimo duomenis, nurodydamas, kad duomenys reikalingi nagrinėjant D. D. skundą.

Iš byloje esančio NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. rašto Nr. 8SD-3333-(14.8.125 E.) į 2018 m. birželio 6 d. Nr. II-158-288/2018 raštą (b. l. 17, 44) matyti, jog NŽT informavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją L. K., kad NŽT neatliko patikrinimų dėl medžių nukirtimo (duomenys neskelbtini), o buvo atliktas patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) ir pateikė su šiuo patikrinimu susijusią medžiagą (15 lapų).

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. II-158-288/2018, šios bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į NŽT dėl duomenų į bylą pateikimo. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė į minėtą administracinio nusižengimo bylą duomenis, kurie pareiškėjos teigimu, neturėjo būti pateikti, nes tie duomenys yra apie pareiškėjos šeimos turtą ir jie nebuvo susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. ANK 569 straipsnio 3 daylje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra konstatavęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

LVAT yra pažymėjęs, jog prieš priimdamas byloje sprendimą teismas turi imtis ne tik visų įstatyme numatytų priemonių bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti bei įvertinti, bet taip pat šias faktines aplinkybes pagrįsti tik procesinio įstatymo nustatyta tvarka gautais ir ištirtais įrodymais (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2969/2012).

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad į bylą pateiktų duomenų vertinimą atlieka tą bylą nagrinėjantis teismas, todėl darytina išvada, kad NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktų duomenų vertinimą, t. y. nustatyti jų įrodomąją vertę ar pateikti duomenys patvirtina ar paneigia tam tikras aplinkybes, ar jie aktualūs nagrinėjamam ginčui, turi teisę spręsti tik Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, kurie ir kreipėsi į NŽT dėl duomenų pateikimo į nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą.

Pažymėtina, kad beveik analogiška Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai minėtai nuostatai buvo įtvirtinta ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d., t. y. NŽT 2018 m. birželio 26 d. rašto pateikimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams metu), kurioje buvo nurodyta, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.

LVAT yra konstatavęs, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai (LVAT 2008 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-905/2008).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija nėra įgaliota vertinti pareiškėjos asmens duomenų teikimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams teisėtumo, t. y. neturi teisės vertinti ar NŽT Kauno miesto skyrius teisėtai ar neteisėtai pateikė pareiškėjos asmens duomenis administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Priešingu atveju, Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišdamasi į bylos nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą. Taigi, nagrinėti pareiškėjos skundą Inspekcija neturėjo kompetencijos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Nuostatų 1 punktu, Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalimi ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nepriklausantį jos kompetencijai.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Skundžiamą sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.