- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- II-158-288/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-00449-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kategorijos
- 12.20Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 281 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant skundą padavusiai D. D., jos atstovui advokatui A. D., institucijos, priėmusios nutarimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS atstovei J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. padavusios skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS, dėl institucijos, priėmusios nutarimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS 2018 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:17071131985 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS 2018 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:17071131985, kuriuo nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos negavus objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas nusižengimas.
D. D. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą administracinio teisės nusižengimo bylą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės nusižengimo bylos teisenos. Bylą perduoti nagrinėti ir tirti iš naujo kompetentingai, nešališkai ir nesuinteresuotai institucijai.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad institucija netikslino ir neaiškino įvykių aplinkybių nustatyta tvarka, neapklausė pareiškimus teikusio asmens, pareiškėjos, neaiškino ir nenustatinėjo galimų įvykio liudytojų, neatliko J. F. gyvenamos ir valdomų teritorijų adresais (duomenys neskelbtini) vietos apžiūros bei neatliko daugelio kitų pareiškimų tyrimo ir tyrimui būtinų priemonių ir metodų, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK veiklos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK 17071131985 ir skundą atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja D. D. skunde nurodo, kad Veiklos skyrius daugelį pareiškėjos teiktų pranešimų dėl J. F. sistemingai vykdytų nurodyto miško parko medynų naikinimo (kirtimo) nagrinėjo pažeidusi administracinės teisenos reglamentą, netikslino ir neaiškino įvykio aplinkybių nustatyta tvarka, neapklausė pareiškimus teikusio asmens, pareiškėjos, nesiaiškino ir nenustatinėjo galimų įvykio liudininkų, neatliko J. F. gyvenamos ir valdomų teritorijų adresais (duomenys neskelbtini)vietos apžiūros bei neatliko daugelio kitų pareiškimų aiškinimui ir tyrimui būtinų priemonių ir metodų, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriuje buvo vykdoma administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriuje gautą Tarnybinio patikrinimo 2017 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 20-IS-404 Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal D. D. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškimus. Tyrimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog buvo padarytas ANK reglamentuotas nusižengimas. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ar sudėties bei konkretaus asmens kaltės pažeidimo padarymu metu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Pažymi, jog medžiagoje turimų duomenų pakako ir jų visuma leido priimti procesinį sprendimą, todėl vadovaujantis LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visi neaiškumui bei įrodymai keliantys abejones, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo bylos teiseną nepradėtina, o pradėta nutraukiama.
Motyvuojamoji dalis
ANK 578 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiu administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiu administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba dministracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu arteismo nutartimi. Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriuje atliekant tyrimą, pareiškėja D. D. nebuvo pripažinta nukentėjusiu asmeniu, nesant objektyvių duomenų apie jos patirtą fizinę, turtinę, ar moralinę žalą.
ANK reglamentuoja subjektus, galinčius apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą. ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus (taip pat ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjęs (ar /ir atstovai). Kaip matyti iš nurodytų nuostatų turinio, procesinius sprendimus gali skųsti tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, t. y. asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas, institucijų, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo tsakomybėn bei nukentėję. Šiuo atveju D. D. šioje byloje neatitinka nė vieno iš anksčiau paminėto subjekto kriterijaus.
ANK 623 straipsnis nurodo, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Atsakymas apie priimtą sprendimą D. D. buvo išsiųstas 2018 m. vasario 14 d. 2018 m. kovo 6 d. buvo paskutinė skundo padavimo diena. D. D. skundas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriui pateiktas 2018 m. kovo 9 d. Mano, kad šiuo atveju yra praleistas apskundimo terminas.
Esant šioms aplinkybėms institucija mano, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriuje priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną adovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu yra pagrįstas, teisėtas, nešališkas, todėl prašo teismo D. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės K Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK:17071131985.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundą padavusi D. D. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti priimtą nutarimą.
Pareiškėjos atstovas advokatas prašo panaikinti nutarimą, nurodė, kad institucija neatliko visų veiksmų pažeidimui nustatyti, gamtos pasaugos inspektoriui užfiksavus smulkintus medžius, atvežtus medžių kamienus, patys nesiėmė priemonių nustatyti iš kur tie pažeidimai, neapžiūrėjo įvykio vietos, nenustatė, kas tai per kirtimai ir iš kur, į valstybinę miškų tarnybą, kad būtų užfiksuoti pažeidimai, nesikreipė, rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie 2017 m. liepos 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada pripažinti neišsamiais. Prašo grąžinti medžiagą tirti iš naujo ir pavesti tai atlikti kitam Kauno apskrities VPK policijos komisariatui.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė tyrėja J. D. parodė, jog pareiškėjai sausio mėnesį kreipėsi dėl iškirstų medžių valstybinėje žemėje, šiuo metu dar atliekamas tyrimas, byla nebaigta. Gegužės mėnesį priimant nutarimą, vadovavosi pareigūnų, buvusių įvykio vietoje tarnybiniais pranešimais. Nors Kauno apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas įvykį tyrusių pareigūnų aplaidumas, tačiau po išvados, 2017 m. liepos 28 d. atliekant aplinkybių patikslinimą, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), Kaune ir kreiptasi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrą. Pažeidimų nenustatyta. Į valstybinę miškų tarnybą neiškreipė. Jeigu teismas nurodytų kreiptis, tuomet teismo nurodymą vykdytų.
Iš 2017 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant aplinkybių patikslinimą 2017 m. liepos 18 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini)Kaune, J. F. paaiškino, kad savavališkai medžių kirtimo darbų nevykdė. Minėtą įvykio dieną, savo teritorijoje, gavus žodinį leidimą iš Kauno miesto savivaldybės, atliko valymo darbus savo teritorijoje, t. y. pjovė žolę, kirto krūmynus bei medžius dėl kurių kirtimo nereikia gauti savivaldybės leidimo (b. l. 11). Iš patikslinto ir surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai ir vėl tikrino ne miško, o privačią teritoriją, miško teritorijoje, kur galimai buvo kertami medžiai, įvykio vietoje nebuvo, galimai daromų pažeidimų miško žemėje netikrino.
Skundas tenkintinas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017m. gegužės 15 d. patikrinimo akto matyti, kad vyresnysis specialistas K. Š. užfiksavo, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvo susmulkinti ir į (duomenys neskelbtini)kiemą atvežti nesaugotinų medžių kamienai.( b. l. 21).
Teisme apklaustas liudytoju K. Š. parodė, kad jis dirba gamtos apsaugos inspektoriumi. Jiems miško tarnyba nepriklauso. Jų tarnyba miško teritorijos želdinių netikrina. Ne vienas telefono skambutis buvo apie tai, kad kertami medžiai. Nuvykus ir patikrinus J. F. sklypus nustatė, kad buvo kertami nesaugotini medžiai. J. F. sklypas ribojasi su miško žeme. Pats miške nebuvo ir galimai kertamų medžių nematė. Informavo miško tarnybą. Patikrino tik sodyboje ar neiškirto saugotinų medžių, pažeidimų nenustatė. Turėjo inventorizacijos planą ir pagal tai suskaičiavo saugotinus medžius. Akte tai pažymėjo. Matė J. F. sklype traktoriuko priekabą, nustatė, kad ja buvo vežti medžiai, priekaboje buvo medžių kamienai.
Liudytojas A. P. parodė, kad pareiškėja ir J. F. gyvena Palemone. Jie kaimynai. Atsimena įvykį, kad vaikščiojant po miškelį, rado iškirstus medžius, D. D. rodė, kad likę tik kelmai. Neaišku kada jie buvo iškirsti. Buvo kviesta gamtos apsauga. Turėjo raišyti tarnybinį apie tai, bet kai būna po tris iškvietimus į dieną, visko neprisimena. Iš nuotraukos Nr. 1 atpažįsta įvykio vietą. Galimai atpažįsta teritoriją iš nuotraukų Nr.6, 10, 15.
Iš 2017 m. liepos 18 d. Kauno apskrities policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados dėl Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų matyti, kad buvo tikrinami duomenys, kaip 2017 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausieji patruliai A. B. ir L. S. įvykio vietoje, bendraudami su pareiškėja, gavo informaciją apie galimai neteisėtai J. F. iškirstus medžius (ir pats J. F. patvirtino, jog medžius pjovė), t. y. galimai J. F. padarė ANK 281 straipsnio „Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miško ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas“ numatytą administracinį nusižengimą, tačiau pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nepadarė įvykio vietos nuotraukų, nenustatė įvykio liudytojų, apie įvykį nesurašė išsamaus tarnybinio pranešimo (b. l. 1-10).
Teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl kertamų medžių. Buvo nuėjęs pas tą asmenį, kuris galimai kerta medžius. Jis sakė, kad turi leidimus, bet leidimo nepatikrino. Pareiškėja nurodė mišką kur kertami medžiai, bet, kadangi konkrečios vietos nenurodė, į mišką nėjo ir netikrino. Atsimena, kad iškvietime D. D. skundėsi dėl masiškai stovimų mašinų. J. F. skundėsi D. D..
Teismo posėdyje apklaustas L. S. parodė, kad buvo rašomas pranešimas pagal iškvietimą dėl medžių kirtimo ir mašinų statymo. Vyko nurodytu adresu. J. F. teigė, kad turi leidimą. Skambino į gamtos apsaugos agentūrą, kuri patvirtino, jog leidimą turi. Pats leidimo iš J. F. nepareikalavo. Susipažinęs su patikrinimo išvada. Pripažįsta, kad miške nebuvęs, įvykio kur galimai kertami medžiai niekas nerodė, D. D. nekvietė eiti kartu. J. F. kieme buvo viena ar dvi mašinos.
Liudytojas G. B. parodė, kad dirba Valstybinėje miškų tarnyboje. Pagal D. D. gautą skundą darė patikrinimą ir rašė 2017 m vasario 6 d. aktą, kuriame užfiksavo, kad šviežiai iškirsti keturi medžiai. Važiavo į įvykio vietą ir tikrino. Ta vieta netoli J. F. sklypo. Sklypas ribojasi. Pranešimu J. F. buvo kaltinamas. J. F. rašė, kad tai ne jis kirto. Daugiau gyventojų ten nėra. Tik miško teritoriją tikrino, paties J. F. sklypo netikrino. Jo teritorijoje medžiai auga, bet už jų kirtimą atsakinga gamtos apsauga. F. F. žemės teritorijoje iškirstų medžių nesimatė, medžių vežimo žymių nesimatė. Visi medžiai turi savo vertę. Iškirsti buvo gluosniai, jie malkoms tinka. Medžiai ne sausuoliai, keli šimtai eurų žala valstybei padaryta. Dėl vagystės pranešė policijai bei pranešė Nacionalinei žemės tarnybai.
Liudytoja R. V. parodė, kad dirba gamtos apsaugos departamente inspektore. Kreipėsi į juos D. D. dėl kertamų medžių. Kur miško žemė jie nesikiša, jie tikrina tiks nuosavuose sklypuose kertamus medžius. J. F. sklypai ribojasi su mišku. Turi planus, žino sklypų ribas. Sutikrino su turėta padaryta inventorizacija nustatė, kad pažeidimų nėra, 34 medžiai namų valdos žemėje 12.800m² plote. Mišką ne jų kompetencijai tikrinti.
Esant aptartiems įrodymams, nepilnai ištyrus galimai padarytą pažeidimą, neužfiksavus įvykio vietos, nesikreipus į Valstybinę miškų tarnybą atlikti patikrinimą, teismas priėjo prie išvados, jog Institucija nesiėmė visų priemonių galimam nusižengimui išaiškinti.
Teismas konstatuoja, kad D. D. apskųsti Institucijos nutarimą termino nepraleido, nes byloje yra vokas, iš kurio matyti, kad skundas Institucijai paštu išsiųstas laiku, t. y. 2018 m. kovo 6 d. (b. l. 2).
Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-01-30 nutarimas Nr. ROIK 17070901735 naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos D. D. skundą tenkinti.
Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato 2018 m sausio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. ROIK 17070901735, panaikinti.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VS 2018 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:17071131985 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.