- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2VP-5529-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03290-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., D. K.
- Išvadą teikia
- Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Božena Kuzmienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. K., jos atstovei advokatei Boženai Kuzmienei, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Rusanai Ulskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys J. K., D. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Reda Vizgaudienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl 2015-07-01 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-569/2014 nevykdymo. Nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/15/27823, vykdoma pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-24-569/2014, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. ir D. K. tvarka.
Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir pateikė jo ir J. K. susirašinėjimą el. laiškais, kitus duomenis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. K. prašė teismo neskirti jai piniginės baudos ir paaiškino, jog, iš tiesų, bendravimas su vaikų tėvu yra labai sudėtingas ir jiems nepavyksta susitarti, kaip ir kokiu būdu bus bendraujama su vaikais. Visų pirma, D. K. nebendrauja ir nenori bendrauti su savo dukra G. K., nors turi vienodai bendrauti su abiem vaikais. Be to, šeima gyvena savo gyvenimą, vaikai lanko būrelius, būna iš anksto susiplanavę savaitgalio užsiėmimus, pramogas, išvykas, tačiau D. K. tik elektroniniu paštu išreiškia norą bendrauti tik sūnumi ir tai padaro likus vienai ar dviem dienoms iki savaitgalio. Taip pat nurodė, jog D. K. niekada pats neskambina ir nebendrauja su vaikais, nors jie turi ir telefonus, ir priėjimą prie interneto, niekada pats pas vaikus neatvažiuoja, be to, gavęs atsakymą apie tai, kad tą konkretų savaitgalį vaikai jau užsiėmę, dėl kito savaitgalio net nesitaria, nors turi pareigą bendrauti su vaikais kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, o ir per šventes. J. K. taip pat paaiškino, jog praėjusią savaitę buvo sūnaus gimtadienis ir D. K. buvo tik trumpam užsukęs pasimatyti tik su sūnumi, nors galėjo kartu praleisti visą dieną. Pažymėjo, jog ji niekada nedraudė ir netrukdys bendrauti su vaikais, tik jos manymu, D. K. turėtų dėl susitikimo savaitgalį ją įspėti bent savaitės pradžioje ir bendrauti su abiem vaikais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė advokatė B. Kuzmienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, kad byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad J. K. nesudarytų sąlygų bendrauti su vaikais ir taip nevykdytų eismo sprendimo, juolab, kad D. K. pats nevykdo bendravimo tvarkos ir nepasiima vaikų taip kaip nustatyta teismo sprendime. Savo norą pasimatyti tik su sūnumi suinteresuotas asmuo D. K. išreiškia tik elektroniniais laiškais ir likus vos dviem ar vienai dienai iki susitikimo ir tai daro nereguliariai, tik kas kelis mėnesius.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė paaiškino, kad Palangos miesto vaiko teisų apsaugos skyriui yra žinoma ši šeima ir santykiai tarp vaikų tėvų iš tiesų yra konfliktiški. Nurodė, kad D. K. yra kreipęsis dėl bendravimo su vaikais ir prašė tarnybos tarpininkauti susitinkant su vaikais, tačiau susitikimas taip ir neįvyko. Atstovės manymu abu tėvai turi teisę matytis su vaikais ir laiko tarpas, kuris yra jau apie pusantrų metu kai tėvas nematė savo vaikų yra jau per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo 2015-07-01 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą 2-24-569, kuriame nustatyta, kad:
1) skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaikais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 dienos 15 val., pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;
2) vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų atostogų;
3) skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.;
4) D. K. ir J. K. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai;
5) motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja užtikrinti kompiuterinę įrangą bei ryšių priemones vaikų susisiekimui ir bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu (mobilaus ryšio telefonas, interneto prieiga, SKYPE ar kita analogiška pokalbių internetu programa) bei padėti vaikams šia įranga naudotis tol, kol atsižvelgiant į vaikų amžių jiems tokios pagalbos nebereikės;
6) motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, įsipareigoja nuolat informuoti skyrium gyvenantį tėvą apie vaikų gyvenimo esminius įvykius: ugdymo įstaigas, pasiekimus, sveikatos būklę, pomėgius ir pan.;
7) motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali keisti gyvenamąją vietą išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik turėdamas išankstinį skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo sutikimą. Toks sutikimas taip pat reikalingas, jeigu vaikas išvyksta iš Lietuvos Respublikoje esančios jo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui;
8) vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos savo sąskaita pasiimta skyrium nuo vaikų gyvenantis tėvas, o parsiveža savo sąskaita tas iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta;
9) motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pakeitęs gyvenamąją vietą, išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo kompensuoti skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo išlaidas, susijusias su bendravimo su vaikais tvarkos vykdymu (kelionės, nakvynės ir kitos pagrįstos išlaidos);
10) abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kad šis išspręstų sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-454/2009, 2012-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2012). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. K. 2015-09-04 pateikė antstolei Redai Vizgaudienei prašymą priimti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-24-569 del bendravimo su vaikais tvarkos.
2015-09-07 J. K. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą.
2015-09-10 J. K. pateikė antstolei paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl sprendimo vykdymo, nurodė, jog netrukdo ir netrukdys tėvai bendrauti su vaikais.
2015-05-29 antstolė priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame konstatavo, kad akivaizdžių teismo sprendimo nevykdymo faktų byloje nėra.
Suinteresuoto asmens J. K., išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio mėnesį susitikimas vaiko teisių apsaugos skyriuje neįvyko dėl vaiko – D. K. ligos. Nustatyta ir tai, kad sekantis kartas kai D. K. kreipėsi prašydamas susitikti su sūnumi buvo 2016 m. vasario 24 d. Suinteresuoto asmens J. K. paaiškinimais nustatyta, kad šis susitikimas neįvyko, nes D. K. kreipėsi dėl sūnaus paėmimo trečiadienį, t.y. 2016 m. vasario 24 d., kai tuo tarpu nuo 2016 m. vasario 26 d. J. K. su vaikais jau buvo iš anksto suplanavusi savaitgalį Druskininkuose, buvo užsakytas viešbutis.
Bylos duomenimis, suinteresuoto asmens J. K. paaiškinimais nustatyta, kad D. K. ir J. K. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą, tačiau faktiškai D. K. ir J. K. nėra aptarę kokiu būdu ir prieš kiek dienų turi būti tariamasis dėl vaikų paėmimo.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad J. K. norėtų, kad vaikų tėvas D. K. apie vaikų paėmimą savaitgaliui informuotų ją ir derintų laiką bent savaitės pradžioje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. K. pageidauja bendrauti tik su sūnumi ir tai daro epizodiškai, t.y. ne kiekvieną jam priklausantį lyginės savaitės savaitgalį. Nustatyta ir tai, kad paprastai D. K. parašo elektroniniu paštu apie planuojamą susitikimą su sūnumi likus vienai – dviem dienoms iki susitikimo, o gavęs neigiamą atsakymą, dėl kito galimo susitikimo nesitaria ir neprašo sudaryti jam sąlygų pamatyti vaikus kitą jam tenkantį savaitgalį.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, jog, iš tiesų, bendravimas tarp suinteresuotų asmenų D. K. ir J. K. yra komplikuotas, tėvai nėra aptarę išankstinės derinimo bendraujant su vaikais tvarkos ir būdo, jiems sunku prieiti bendro sutarimo kokiu būdu bus tariamasi ir bendraujama su vaikais, kiek laiko iki susitikimo turėtų būti pranešama apie planuojamą pasimatymą. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. K. pasimatymai su vaikais G. K. ir D. K. neįvyksta taip kaip tai numatyta teismo sprendime – kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., būtent tik dėl J. K. kaltės byloje nėra.
Išanalizavus nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vertinant byloje surinktus duomenis, konstatuoti, jog J. K. sąmoningai ir piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą ar kitaip kliudo suinteresuotam asmeniui D. K. matytis ir bendrauti su vaikais ir jos elgesys sąlygoja piniginės baudos taikymo būtinumą, pagrindų nėra, todėl darytina išvada, kad baudos skyrimas šiuo nagrinėjamu atveju neatitiktų numatytos baudos tikslų, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, o be to ir neatitiktų vaikų interesų bei poreikių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/15/27823, grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.