Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, ji sutinka, kad vaikai nuolatos bendrautų su tėvu. Ji įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, taip pat netrukdyti bendrauti su atsakovo artimaisiais giminaičiais. Ginčai dėl bendravimo su vaiku kyla todėl, kad atsakovas, pasiėmęs vaikus, nuveža jį pas savo tėvus, vaikams leidžiama daug žaisti kompiuteriu. Dažnai atsakovas, pažadėjęs vaikus pasiimti, pažadų nevykdo. Ji sutinka su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas privalo mokėti išlaikymą vaikams. Vaikų mėnesinės išlaidos mėnesiui, skirtos jų poreikiams užtikrinti, yra apie 6000 Lt, po 3000 Lt kiekvienam. Vaikų maistui per mėnesį ji išleidžia 2000 litų, drabužiams, avalynei vienam vaikui - 340 litų. Dukters mokymosi priemonėms per mėnesį ji išleidžia 250 Lt, nes sūnus į mokyklą eis tik kitais metais. Higienos priemonėms ji išleidžia 100 litų kiekvienam vaikui. Vieno vaiko pramogoms ir poilsiui ji išleidžia po 300 Lt, vieno vaiko kultūriniam ugdymui - po 200 Lt. Būsto išlaidos sudaro 1500 Lt, tai sudaro vaikams tenkanti dalis, šiuo atveju ji skaičiuoja maksimalias išlaidas. Vieno vaiko sveikatos priežiūrai ji išleidžia po 150 Lt. Sūnus lanko privačiai psichologo konsultacijas, nes jis nemoka susikaupti. Viena konsultacija kainuoja 25 Lt, o per savaitę lankosi 2 – 3 kartus, konsultacija bus reikalinga, kol jis pradės lankyti mokyklą. Vaikai rimtų sveikatos problemų neturi. Neseniai mergaitei buvo atliekama operacija, nes ant žandikaulio buvo susikaupę pūliai. Sūnus Klaipėdoje pradės lankyti ledo rutulį. Kiekvieno vaiko būreliams ji išleidžia po 300 Lt, nes sūnaus sporto užsiėmimai kainuos apie 240 Lt, yra brangi apranga. Šiai dienai vaikas lanko futbolą, šie užsiėmimai nemokami. Dukra lanko tenisą, užsiėmimai taip pat nemokami. Berniukas lanko darželį, už kurį jį moku 250 Lt, į šią sumą įeina ir mėnesinis mokestis, rinkliavos, priemonės. Mokestis už darželį - 157 Lt. Vaikas darželyje būna visą dieną. Į mokyklos išlaidas 110 Lt įeina maistas, ekskursijos. Į mokyklos išlaidas taip pat įeina ir maisto kaina, kurį dukra perkasi papildomai, o taip pat į tą sumą įeina dienpinigiai, ekskursijos. Maitinimas mėnesiui kainuoja labai įvairiai nuo 60 – 85 Lt. Į ekskursijas dukra važiuoja 1 – 2 kartus per mėnesį. Per dieną kišenpinigių dukrai duoda 5 litus. Pažymėtina, kad pateiktos vaikų išlaidos yra didelės, nes vaikai yra pripratę prie geresnio gyvenimo sąlygų, kurias visada galėjo suteikti tėvų įgytos pajamos iš šeimos verslo. Ji šiuo metu dirba Palangos miesto apylinkės teisme, jos darbo užmokestis minimalus. Todėl prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą po 1500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas yra dviejų įmonių vadovas (UAB „Raštuoti mezginiai" ir UAB „Aranas"), taip pat UAB „Raštuoti mezginiai" akcininkas. Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, vaikai įpratę gyventi pasiturinčiai, todėl prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir vaikų interesams.

Ieškinio reikalavimu ji prašo pripažinti 2013-01-07 sudarytą sandorį dėl nuostolių atlyginimo tarp atsakovo ir D. V. negaliojančiu. 2012-03-05 tarp D. V. ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl namo (duomenys neskelbtini), Šiaurių rajonas, pirkimo. Pagal šią sutartį D. V. gavo 41 000 Lt avansą. Pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tą patvirtina ir pats atsakovas. Ji su vaikais buvo priversta išsikraustyti iš minėto gyvenamojo namo, o N. V. 2013-05-25 raštu patvirtino, jog ieškovė išsikraustė ir namo savininkė jai pretenzijų neturi. Kadangi pagrindinė turto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, D. V. ir N. V. turi grąžinti jai ir atsakovui 41 000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas. Atsakovas nurodė, kad 2013-01-07 susitarimu atlygino 45 000 Lt nuostolių D. V. už padarytą žalą, tačiau jokia žala nurodytam turtui nebuvo padaryta. 2013 metų sausį ji su atsakovu buvo pradėję skyrybų procesą teisme, vyko teismo procesai dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų, jų tarpusavio santykiai buvo blogi. Atsakovas be jos žinios negalėjo atlyginti minėtos žalos iš šeimos santaupų. Šis sandoris apsimestinis, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Pripažinus sandorį negaliojančiu, D. V. ir N. V. turi grąžinti jai ir atsakovui 45 000 Lt kaip be pagrindo įgytas lėšas, viso D. V. ir N. V. jai ir atsakovei turi grąžinti 86 000 be pagrindo įgytų lėšų.

Ji reiškia ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo jai ir atsakovui iš E. K. ir M. K.. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2005 metais skolinosi 105 000 Lt iš savo mamos M. K., o vėliau - 50 000 Lt iš savo tėvo E. K.. Savo priešieškinyje atsakovas nurodo, jog iš bendrų santuokoje įgytų lėšų gražino E. K. ir M. K. 155000 Lt. Pažymėtina, kad jokios paskolos sutartys niekada nebuvo sudarytos, todėl atsakovai turi grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

Ji reiškia ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. 2011 gruodžio mėnesį per portalą www.skelbiu.lt ji surado pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė pati tiesiogiai bendravo su pardavėju UAB „Alnida" – įmonės direktore, tarėsi dėl susitikimo, kainos ir sklypo apžiūrėjimo. Vėliau kartu su atsakovu vyko perduoti rankpinigius už minėtą sklypą ir susitarti dėl kitų pirkimo pardavimo sąlygų. Sutarus konkrečias sąlygas, atsakovas turėjo sandorį pas notarą vienas. Ji netgi tarėsi su UAB ,,Alnida‘‘ įmonės direktore N. D. dėl jai priklausančio namo projekto pardavimo. Jai yra žinoma, kad atsakovas su pardavėju vėliau sutarė ne dėl vieno, o net dėl kelių sklypų pirkimo, gaudamas geresnes pardavimo sąlygas. Iš pradžių jie buvo sutarę registruoti minėtą sklypą atsakovo vardu, tačiau nusprendus pirkti daugiau sklypų, atsakovas užsiminė ieškovei, kad sklypus geriau yra pirkti tėvo E. K. vardu, ką jis ir padarė. Todėl ji reiškia reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiomis žemiau nurodytas žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, sudarytas tarp E. K. ir UAB „Alnida": 1) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1/42 žemės sklypo Nr. 4400-2196-2901 (vidutinė rinkos vertė 5857 Lt); 2) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1/42 žemės sklypo Nr. 4400-2206-6115 (vidutinė rinkos vertė 666 Lt); 3) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1/42 žemės sklypo Nr. 4400-2206-4842 (vidutinė rinkos vertė 540 Lt); 4) 2011 -12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1 /42 žemės sklypo Nr. 4400-2206-5983 (vidutinė rinkos vertė 600 Lt) (patikslintas Registrų centras išrašas pridedamas7); 5) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl žemės sklypo Nr. 4400-2206-5507 (vidutinė rinkos vertė 48 100 Lt); 6) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1258/8454 žemės sklypo Nr. 4400-2206-6180 (vidutinė rinkos vertė 24 404 Lt); 7) 2011-12-22 Nr. 9563 sutartį dėl 1/42 žemės sklypo Nr. 4400-2196-2301 (vidutinė rinkos vertė 1690 Lt). Ji prašo pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo pardavimo sandoriu Nr. 9563 įregistruoti žemės sklypai E. K. vardu yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo D. K. nuosavybė, t.y. nustatyti, kad pirkimo pardavimo sutartis sudarė iš vienos pusės UAB „Alnida", iš kitos pusės D. K. ir J. K.. Pripažinus bendra jungtine nuosavybe padalinti šį turtą lygiomis dalimis. Minėti sandoriai yra apsimestiniai, t.y. E. K. veikė D. K. vardu bei už juos atsiskaitė ne savo asmeniniais pinigais, o sutuoktinių bendromis lėšomis. Jos žiniomis E. K. uždirba minimumą, gyvena ir turtą turi Kaune, todėl jam nebuvo tikslo pirkti žemę Šiauliuose, o tam jis neturėjo pakankamai lėšų. Apie tai, kad jis su atsakovu turėjo žemės sklypus Šiaulių rajone, buvo žinoma jų pažįstamiems bei šeimos nariams. Jų šeima gyveno pasiturinčiai, tačiau savo vardu neįregistravo jokio nekilnojamo tarto, siekiant apsaugoti atsakovą nuo galimų rizikų. Iš pateiktų atsakovo banko išrašų matyti, kad atsakovas nuolat disponavo didėlėmis lėšomis, o 2011 metų gruodžio mėnesio grynųjų pinigų operacijų išrašas (indėlių sumažinimas) bei grynųjų pinigų nuėmimas liudija apie tai, kad už šiuos pinigus buvo nupirkti žemės sklypai Šiaulių rajone.

Atsakovas pageidauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Jis neabejoja, kad ieškovė myli savo vaikus, bet yra įsitikinęs, jog ji nepajėgi jais deramai pasirūpinti. Ieškovė turi žalingą įprotį - yra priklausoma nuo alkoholio. Todėl mano, kad gyvenamoji aplinka, jiems gyvenant su ieškove, yra nesaugi. Jis abejoja, ar ieškovė tinkamai auklės vaikus, nes vaikai perima iš tėvų požiūrį į daugelį dalykų. Nors apklausti teismo posėdyje vaikai išsakė norą gyventi su ieškove, iš jų išsakytos nuomonės matyti, kad jie yra paveikti motinos, dukra perteikia situacijas ir jas vertina ieškovės žodžiais, kalba apie bylos procesą, kuriame pati nedalyvauja. Jis siekia apsaugoti vaikus, sudaryti jiems geresnes bei saugesnes gyvenimo sąlygas, juos labai myli, nori ir gali pats juos auklėti. Jis yra pajėgus materialiai aprūpinti savo vaikus, sudaryti palankias sąlygas jiems augti, vystytis, lavintis. Jis turi nuosavą gyvenamąjį būstą Kaune. Šiuo metu jis gyvena išsinuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šis butas ir jame esantis kilnojamasis turtas - baldai, buitinė įranga, kt. - sudaro puikias sąlygas jų nepilnamečiams vaikams gyventi, augti ir vystytis. Esant poreikiui bei atsiradus ypatingiems vaikų interesams, jis turi galimybę išsinuomoti bet kokį kitą gyvenamąjį būstą ir taip aprūpinti savo vaikus viskuo, ko tik jiems prireiktų. Jo vykdomas verslas garantuoja jam pastovias pajamas bei galimybę materialiai aprūpinti savo vaikus.

Kadangi prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, prašo priteisti vaikams išlaikymą iš ieškovės. Iš viso vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 700 Lt kiekvienam vaikui: maistui - 310 litų, pramogoms ir laisvalaikiui, žaislams - 30 litų, sveikatos ir higienos priežiūrai - 60 litų, gyvenamojo būsto išlaidos, tenkančios vaikui - 90 litų, rūbams, avalynei - 90 litų, ugdymo poreikiams - 120 litų. Jo pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris yra apie 2000 Lt, pajamų iš įmonės dividendų jis negauna. Jo nuomone, nurodytas vaikų išlaikymo dydis yra realus. Abu tėvai privalo rūpintis savo vaikais ir teikti jiems reikalingą išlaikymą. Todėl iš ieškovės turėtų būti priteista puse vaikams reikalingo išlaikymo, t.y. po 350 litų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Jeigu teismas vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove, jis pats sutiktų mokėti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Jeigu teismas priimtų sprendimą vieno vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kito – su juo, papildomai išlaikymas nė iš vieno tėvų neturėtų būti priteisiamas. Tėvui/motinai, su kuriuo lieka gyventi vaikai, teismo turėtų būti pavedama uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas bei iš savo asmeninio turto pilnai patenkinti likusius vaiko poreikius.

Kadangi tarp jo ir ieškovės kyla ginčas dėl bendravimo su vaikais, prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Vaikams turi būti sudaryta galimybė su skyrium gyvenančiu tėvu/motina praleisti atostogas, didžiąsias Katalikų šventes, Naujųjų metų šventę. Taip pat skyrium gyvenantis tėvas/motina galėtų pasiimti vaikus ir būti su jais kas antrą savaitgalį. Vaikai šiais savaitgaliais galėtų pasilikti nakvynei. Tuomet būtų galimybė susiplanuoti ir aplankyti tolimesnius giminaičius, nuvykti į renginius kitame mieste, ar tiesiog praleisti savaitgalį kartu su vaikais namuose. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jis sugebės užtikrinti visas būtinas sąlygas, kad vaikai jaustųsi patogiai ir saugiai, kad jiems nieko netrūktų. Tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaikų poreikius bei norus, ir savo galimybes. Atsižvelgiant į emigracijos mastus Lietuvoje, jis teismo prašys nustatyti sąlygą, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, planuojantis keisti gyvenamąją vietą už Lietuvos Respublikos ribų ar išvykti ilgesniam laikui, turėtų gauti kito iš tėvų sutikimą. Toks sutikimas yra būtinas, nes dėl didelio atstumo yra apribojama skyrium gyvenančio tėvo galimybes matytis su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tėvas/motina su kuriuo bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, išvykęs gyventi į užsienį turėtų kompensuoti kitam iš tėvų bendravimo su vaikais išlaidas, tiesiogiai nulemtas dėl tokio jo sprendimo.

Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo šį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: transporto priemonė SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 37 876 Lt, transporto priemonė FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 4 322 Lt, piniginių lėšų bankų sąskaitose santuokos faktinio iširimo 2012-09-01 dienai buvo 415 288,36 Lt (šią sumą sudaro atsakovo gautos su darbo santykiais susijusios išmokos ir iš trečiųjų asmenų –atsakovo, tėvų, giminaičių, verslo partnerių - skolintos lėšos). Gyvenant santuokoje, jis įsteigė UAB „Raštuoti mezginiai", jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas, jam priklauso visos 10000 vnt. akcijų, kurių vieno nominali vertė 1 Lt, visų akcijų kaina - 10 000 Lt. Kilnojamieji daiktai iš viso už 24 000 Lt:

miegamojo baldų komplektas - 1000 Lt; juodojo alksnio svetainės baldų komplektas - 5000 Lt; alksnio masyvus valgomasis stalas su kėdėmis - 2000 Lt; veidrodis didelis - 600 Lt; šviestuvai 4 vnt. - 1000 Lt; televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt; televizorius Prosonic LCD 82 cm įstrižainės - 900 Lt; televizorius Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt; šaldytuvas - 3000 Lt; skalbimo mašina - 1200 Lt; džiovyklė - 700 Lt; indaplovė Hotpoint-Ariston - 900 Lt; gruzdintuvė - 300 Lt; žoliapjovės 2 vnt. - 1000 Lt; trimeriai 2 vnt. - 800 Lt; subaru greičių dėžė - 700 Lt; vandens siurblys - 1500 Lt; hidroforas - 500 Lt; boileris - 500 Lt; dviračiai 2 vnt. - 600 Lt. Santuokos metu už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias lėšas buvo iš esmės jų rekonstruota ieškovės J. K. motinos D. N. vardu registruota sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Iki rekonstrukcijos sodyba buvo apleista, namas įgriuvęs, nenaudojamas. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti įgriuvę ir supuvę mediniai balkiai, pakeista visa stogo konstrukcija ir danga, sudėti plastikiniai langai, vidaus apdaila iš gipso kartono plokščių, holas iškaltas medinėmis dailylentėmis, sudėtos grindys, išvedžiotos komunikacijos, elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas, vonia išklijuota plytelėmis, sumontuota visa reikalinga santechnika, įrengtos šildomos grindys, įrengtas židinys, suremontuota veranda, pastatyta malkinė, šuns voljeras ir kt. Šia sodyba naudojosi sutuoktiniai, iki prasidėjus skyrybų procesui ieškovė pakeitė spynas ir jo nebeįleidžia. Šios sodybos rekonstrukciją jis vertina 90 394,50 Lt. Ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau šio buto jie nėra įgiję, todėl jos reikalavimas nepagrįstas. Šį butą preliminarių sutarčių pagrindų ketino įsigyti Airijos įmonė West End Knitvvear Ltd, sumokėjo už šį turtą pradinius įnašus, o atsakovas šiuose sandoriuose veikė tik kaip West End Knitvvear Ltd atstovas. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad dėl perkamo turto kilo didelių ginčų. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ieškinys turto pardavėjui BUAB „Rovanta" dėl projektavimo darbų sąvado ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo BUAB „Rovanta" atstatyti pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, į pradinę padėtį ir pirkimo-pardavimo sutarčių su pirkėjais pripažinimo negaliojančiomis. West End Knitvvear Ltd tapo sudėtinga ginti savo teises Lietuvos teismuose, todėl ji pasiūlė D. K. perimti visas teises iš šių sutarčių ir kompensuoti West End Knitvvear Ltd sumokėtas pradines įmokas už turtą. Tačiau šis susitarimas neįvykdytas. Siekdamas pagrindinės buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, 2010-09-13 jis už šį turtą tiesiogiai sumokėjo 108 600 Lt, tačiau neturėjo galimybių įvykdyti West End Knitvvear Ltd prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir nekompensavo bendrovei už šį turtą įmokėtų lėšų. Ryšium su tuo, West End Knitvvear Ltd pareiškė turinti interesą į 50 procentų šio turto. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinės sutarties sudarymas yra ginčytinas ir ginčai jau tęsiasi dešimt metų, ketinamas įsigyti butas galimai bus teismo sprendimu nugriautas, t.y. neliks perkamo turto, o nepavykus sandoriui piniginių lėšų atgauti iš bankrutuojančios įmonės taip pat mažai tikimybės, šioje dalyje galima būtų dalinti ne realų turtą, o tik 50 proc. turtinės teisės į ketinamą įsigyti butą, nes kitas 50 proc. šios teisės priklauso Airijos įmonei West End Knitvvear Ltd. Šią dalintiną turtinę teisę galima įvertinti 108 600 Lt suma, įtraukiant ją į bendrą santuokoje įgyto turto balansą. Viso santuokoje įgyto turto vidutinė rinkos vertė yra 690 480,86 Lt. Jam, atsakovui, asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto (unikalus Nr. 1998-1009-6016:0051), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1982 m. laidos nebeeksploatuojama. Šios transporto priemonės atsakovas jau nebeturėjo dar iki santuokos su ieškove sudarymo dienos. Automobilis Alfa Romeo 166, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra bylos šalių parduota dar iki santuokos iširimo. Todėl nutraukiant santuoką šio turto nėra ir jis negali būti dalinamas. Bylos šalių nepilnamečių vaikų turtas, jiems priklausantys baldai ir daiktai šiame priešieškinyje nenurodomi, nes paliekami vaikams ir tarp šalių nedalintini. 2005-06-22 buvo sudaryta kredito sutartis BP1435050097 gyvenamajam būstui adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsigyti. Kredito suma sudarė 72 170 EUR, vėliau padidinta iki 98 447 EUR. Ieškovė buvo šio kredito laiduotoja. Bankui buvo įkeistas jo motinai M. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tais pačiais metais M. K. pardavė įkeistą butą už 105 000 Lt R. L.. Gautas lėšas M. K. paskolino jam, kad šis galėtų padengti dalį kredito bankui už įsigytą šeimos būstą. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti šeimos bankui už kreditą mokamų palūkanų naštą. 2005-12-12 ir 2005-12-28 ir iš šių lėšų buvo padengtas kreditas pagal minėtą kredito sutartį BP1435050097. Jo motina buvo sutikusi, kad pardavę butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jų šeima jai skolos negrąžins, o šias lėšas panaudos namui įsigyti. Bet iširus santuokai ir sužlugus šiems planams, M. K. prašymu, atsakovas grąžino jai 105 000 Lt skolą iš bankų sąskaitose turėtų ir 2012 m. rugsėjo mėn. išgrynintų piniginių lėšų. Siekdamas sumažinti šeimos bankui už kreditą mokamų palūkanų naštą, jis iš savo tėvo E. K. buvo pasiskolinęs papildomai 50 000 Lt. Pardavę butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jie skolos negrąžino, nes planavo įsigyti namą. Bet iširus santuokai ir sužlugus šiems planams ir šią skolą jam teko grąžinti iš bankų sąskaitose turėtų ir 2012 m. rugsėjo mėn. išgrynintų piniginių lėšų. Jiems gyvenant adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., šiam turtui buvo padaryta žala, dėl ko šio turto savininkas D. V. reiškė pretenzijas jam, atsakovui, ir reikalavo žalą atlyginti. Siekdamas išvengti teisminių ginčų, jis sumokėjo D. V. 45 000 Lt žalos atlyginimui iš bankų sąskaitose turėtų ir 2012 m. rugsėjo mėn. išgrynintų piniginių lėšų. Viso santuokoje įgytų prievolių sumoje 200 000 Lt.

Pagal CK 3.118 str. 2 d., Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Todėl dalintino turto suma yra 490 480,86 Lt (690 480,86 Lt-200 000 Lt). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantis turtas dalintinas sutuoktiniams po ½ dalį, t.y. po 245 240,43 Lt vertės turto. Jis prašo ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti : transporto priemonę SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 37 876 Lt; kilnojamuosius daiktus iš viso už 21 600 Lt: miegamojo baldų komplektą - 1000 Lt, juodojo alksnio svetainės baldų komplektą - 5000 Lt, alksnio masyvų valgomąjį stalą su kėdėmis - 2000 Lt, veidrodį didelį - 600 Lt, šviestuvai 4 vnt. - 1000 Lt, televizorių Prosonic LCD 82 cm įstrižainės - 900 Lt, televizorius Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt, šaldytuvas-3000 Lt, skalbimo mašina - 1200 Lt, džiovyklė - 700 Lt, indaplovė Hotpoint-Ariston - 900 Lt, gruzdintuvė - 300 Lt, žoliapjovė 1 vnt. - 500 Lt, trimeris 1 vnt. - 400 Lt, subaru greičių dėžė - 700 Lt, vandens siurblį - 1500 Lt, hidroforas-500 Lt, boileris - 500 Lt, dviratis 1 vnt. - 300 Lt, pripažinti ieškovei visas turtines teises į ieškovės motinos D. N. vardu registruotos sodybos, esančios Padeglių k., Bubių sen., Šiaulių r., rekonstrukciją už 90 394,50 Lt, 95 369,93 Lt piniginių lėšų. Iš viso turto už 245 240,43 Lt. D. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: transporto priemonę FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 4 322 Lt; UAB „Raštuoti mezginiai" 1000 vnt. akcijų, kurių kaina - 10 000 Lt, 108 600 Lt vertės visą 50 proc. apimties turtinę teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, buto unikalus Nr.4400-1786-4250:7910, žemės sklypo dalies unikalus Nr. 2501-0031-0155, kylančią iš 2004-10-30 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties su visais pakeitimais, nustatant, kad visos prievolės, prisiimtos minėta sutartimi lieka D. K.; kilnojamuosius daiktus iš viso už 2 400 Lt: televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt; žoliapjovė 1 vnt. - 500 Lt; trimeris 1 vnt. - 400 Lt; dviratis 1 vnt. - 300 Lt; 119 918,43 Lt piniginių lėšų. Iš viso turto už 245 240,43 Lt.

Atsakovas siūlo tokį turto padalinimo būdą atsižvelgdamas į faktinį tuo turtu naudojimąsi bei siekdamas išvengti bendrosios dalinės nuosavybės konkretų turtą priteisiant vienam savininkui, kas užtikrintų lengvesnį to turto valdymą, naudojimąsi bei disponavimą juo. Dėl transporto priemonių ginčo nėra, nes analogiškai jas padalinti prašo ir ieškovė savo ieškiniu. Kilnojamieji daiktai yra įrengti, įdiegti, sumontuoti bei eksploatuojami name, kuriame ieškovė faktiškai gyvena. Todėl šie daiktai paliekami jai. Turtinė teisė į ieškovės motinos sodybos rekonstrukciją paliekama ieškovei, nes ji su šios sodybos savininke yra susijusi giminystės ryšiais ir po santuokos nutraukimo galės nevaržomai visu šiuo gėriu naudotis kaip ir naudojosi šalims gyvenant santuokoje, kaip ir naudojasi šios bylos nagrinėjimo eigoje. Atsakovui nebeleidžiama į šią sodybą patekti dėl asmeninio nusistatymo prieš jį. UAB „Raštuoti mezginiai" akcijos priteistinos atsakovui, nes šis turtas jam yra reikalingesnis. Atsakovas įsteigė šį verslą, vadovauja jam, vysto gamybą ir turi specialiųjų žinių kaip tą daryti, naudojimasis šiuo turtu yra atsakovo pragyvenimo šaltinis. Prašo:

1.Nutraukti jo ir J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, 2003-08-16įregistruotą Šiaulių Katedroje bei 2003-08-26 apskaitytą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos (įrašas Nr. 462), panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, dėl J. K. kaltės;

2. Priteisti D. K. iš J. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3. Palikti tokias sutuoktinių pavardes: „K." ir „K.".

4. Padalinti santuokoje įgytą turtą:

1)transporto priemonę SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 37 876 Lt;

2) kilnojamuosius daiktus iš viso už 21 600 Lt: miegamojo baldų komplektas - 1000 Lt; juodojo alksnio svetainės baldų komplektas - 5000 Lt; alksnio masyvus valgomasis stalas su kėdėmis - 2000 Lt; veidrodis didelis - 600 Lt; šviestuvai 4 vnt. - 1000 Lt; televizorius Prosonic LCD 82 cm įstrižainės - 900 Lt; televizorius Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt; šaldytuvas - 3000 Lt; skalbimo mašina - 1200 Lt; džiovyklė - 700 Lt; indaplovė Hotpoint-Ariston - 900 Lt; gruzdintuvė - 300 Lt; žoliapjovė 1 vnt. - 500 Lt; trimeris 1 vnt. - 400 Lt; subaru greičių dėžė - 700 Lt; vandens siurblys - 1500 Lt; hidroforas - 500 Lt; boileris - 500 Lt; dviratis 1 vnt. - 300 Lt;

3) Visas turtines teises į J. K. motinos D. N. vardu registruotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., rekonstrukciją už 90 394,50 Lt;

4) 95 369,93 Lt piniginių lėšų.

Iš viso turto už 245 240,43 Lt.

1)Transporto priemonę FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos - vidutinė rinkos vertė 4 322 Lt;

2) UAB „Raštuoti mezginiai" l000 vnt. akcijų, kurių kaina - 10 000 Lt;

3) 108 600 Lt vertės visą 50 proc. apimties turtinę teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, buto unikalus Nr.4400-1786-4250:7910, žemės sklypo dalies unikalus Nr. 2501-0031-01 kylančią iš 2004-10-30 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties su visais pakeitimais, nustatant, kad visos prievolės, prisiimtos minėta sutartimi lieka D. K.;

4) kilnojamuosius daiktus iš viso už 2 400 Lt: televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt; žoliapjovė 1 vnt. - 500 Lt; trimeris 1 vnt. - 400 Lt; dviratis 1 vnt. - 300 Lt;

5) 119 918,43 Lt piniginių lėšų.

Iš viso turto už 245 240,43 Lt.

5. Nustatyti, kad D. K. atsakingas už santuokoje įgytų prievolių M. K., E. K., D. V. sumoje 200 000 Lt tinkamą įvykdymą.

6. Dukters G. K., gim. 2002-06-09, ir sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. K..

7. Priteisti iš J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 350,00 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pavesti D. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų naudai mokamas jų išlaikymui skirtas lėšas.

8. Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. ir D. K. tvarką:

1) skyrium gyvenantis tėvas/motina turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaikais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 dienos 15 val., pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

2) vieną kartą per metus vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu/motina iš eilės einančias 20 kalendorinių dienų atostogų;

3) skyrium gyvenantis tėvas/motina turi teisę pasiimti vaikus ir būti su vaikais kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.;

4) D. K. ir J. K. pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaikais laiką bei vietą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai;

5) tėvas/motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta įsipareigoja užtikrinti kompiuterinę įrangą bei ryšių priemones vaikų susisiekimui ir bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina (mobilaus ryšio telefonas, interneto prieiga, SKYPE ar kita analogiška pokalbių internetu programa) bei padėti vaikams šia įranga naudotis tol, kol atsižvelgiant į vaikų amžių jiems tokios pagalbos nebereikės;

gyvenančio tėvo/motinos sutikimą. Toks sutikimas taip pat reikalingas, jeigu vaikas išvyksta iš Lietuvos Respublikoje esančios jo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui;

8) vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos savo sąskaita pasiimta skyrium nuo vaikų gyvenantis tėvas/motina, o į parsiveža savo sąskaita tas iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta;

10) abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes. Nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės daryti kitam jokių nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek bet kur kitur;

6. Priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš ieškovės.

Ieškovė ieškiniu taip pat reikalauja pripažinti, kad D. K. iš bendrų šeimos lėšų M. K. grąžinti 105 000 Lt ir E. K. grąžinti 50 000 Lt būtų pripažinti kaip jų įgyti nepagrįstai ir priteisti ieškovei. Vienintelis reikalavimo motyvas - jokios paskolos sutartys su M. K. ir E. K. nebuvo sudarytos. Šiuo atveju jie savo sūnaus D. K. šeimai paskolino iš viso 155 000 Lt. 105 000 Lt perdavimą D. K. patvirtina byloje esantys banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad M. K. pardavus (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantį butą R. L., pirkėja pagal susitarimą tarp šalių pinigus už butą pervedė ne pardavėjai M. K., o jos sūnui D. K.. Pastarasis šias lėšas panaudojo dalies kredito už savo šeimos būstą dengimui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi jie pinigus skolino sūnui, papildomai jokia paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovė teigia, kad butas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iš tiesų priklausė ne M. K., o D. K. ir J. K., todėl pinigai pardavus butą buvo pervesti D. K. ir negali būti vertinami kaip jam suteikta paskola. Neaišku, kuo remiantis teigiama, kad M. K. nebuvo buto (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkė ieškovė nedetalizuoja ir nepateikia jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuo 2002 iki 2005 m. buto savininke buvo M. K.. Šie oficialūs duomenys nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl laikytini teisingais ir teisėtais. Be to, net jei, kaip teigia ieškovė, faktiškai butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, būtų įsigijęs D. K., o tik formaliai jį įregistravęs M. K. vardu, svarbu tai, kad buto (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimo sandoris buvo sudarytas dar iki D. K. ir J. K. santuokos sudarymo, kas reikštų, kad minėtas butas buvo D. K. asmeninė nuosavybė, todėl net jį pardavus santuokos metu, už jį gautos lėšos būtų traktuojamos kaip asmeninė D. K. nuosavybė, nedalintina nutraukiant santuoką, t. y. ieškovė apskritai neturėtų teisės pretenduoti į tokias lėšas. Papildomai D. K. ir jo šeimai jie paskolino dar 50 000 Lt. Kadangi pinigus skolino sūnaus šeimai, paskolos sutartis nebuvo įforminta raštu - šalis sieja artimi šeiminiai ryšiai ir tarpusavio pasitikėjimas, tad apsiribota žodiniu susitarimu. CK 1.93 str. 1 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.), tačiau net ir ši taisyklė nėra absoliuti ir teismo gali būti netaikoma įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, jei atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d.). Be to, įstatymas nedraudžia paskolos teisinių santykių buvimo ar jų pasibaigimo įrodinėti šalių paaiškinimais (CPK 186 str.), todėl tiek paskolos davėjui, tiek paskolos gavėjui pripažįstant, kad paskola buvo suteikta, o vėliau grąžinta, nesant tai paneigiančių įrodymų, šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Taigi, tai, kad dėl 50 000 Lt tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad paskolos santykiai apskritai nesusiklostė, nes žodinė paskolos sutartis, kas yra įprasta tarp tokiais artimais šeiminiais ryšiais susijusių asmenų, pagal kurią E. K. perdavė D. K. 50 000 Lt, taip pat laikoma sandoriu, iš kurio jo šalims kyla atitinkamos teisės ir pareigos, šiuo atveju - pareiga grąžinti pasiskolintas lėšas, kurią ieškovė, nereikalaudama pačių paskolos sutarčių pripažinti negaliojančiomis ar nesudarytomis, siekia paneigti ir tokios pareigos išvengti. Šalių šeimai paskolintos lėšos buvo panaudoti paskolos už butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dengimui ir kitiems D. K. šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad atsakovai lėšas sūnaus D. K. šeimai skolino neatlygintinai, todėl iš jų padengus dalį kredito bankui šalims nebereikėjo mokėti palūkanų bankui. Kadangi šalys, pardavę butą, ketino įsigyti namą, kuriam neturėjo pakankamai savų lėšų, todėl jie neprieštaravo, kad 155 000 Lt skola dar kurį laiką būtų negrąžinta. Tačiau šalims išskyrus, jų planai dėl namo įsigijimo žlugo. Kadangi šios lėšos nebebuvo reikalingos namo pirkimui, jos buvo jiems grąžintos 2012 m. pabaigoje. Rašytinių sutarčių tarp šalių nebuvo, juos, kaip minėta sieja artimi šeiminiai ryšiai, pasitikėjimas, pakvitavimai ar kiti dokumentai, patvirtinantys paskolų grąžinimą nebuvo pasirašyti. Atsakovas E. K. nurodė, kad konfliktai sūnaus šeimoje prasidėjo dėl ieškovės atvirai rodomų simpatijų kitiems vyrams, piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis lankėsi name (duomenys neskelbtini), kur gyveno sūnus su šeima, 2012m. rugsėjo mėnesį matė pažeistas apdailos detales, tvoros stulpas buvo nugriautas, išdaužtas stiklas, prie židinio išdaužta anga. Patvirtino, kad D. N. priklausančią sodybą atstatinėjo sūnus, ten investavo lėšas ir darbą. Atsakovė M. K. papildomai nurodė, kad sūnaus šeimas iširo dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, neištikimybės. Patvirtino, kad sūnus rekonstravo D. N. sodybą savo lėšomis ir darbu. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. V. su reikalavimu pripažinti susitarimą tarp jo ir atsakovo dėl 45000 Lt žalos atlyginimo negaliojančiu nesutinka. Dėl namo (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., pirkimo buvo atvažiavę abu K., jie visi suderėjo sumą, pasirašė preliminarią sutartį ir jis gavo 36 000 litų avansą. Kai jie rašė preliminarią sutartį, jis informavo K., kad namas yra dar nepriduotas, kada sutvarkys dokumentus, jis konkrečiai nežinojo, buvo kalbama, kad apytiksliai po dviejų mėnesių, ir tada jie galės galutinai įsigyti namą. K. prašė įleisti juos į tą namą gyventi, todėl jis sutiko. Dokumentų tvarkymas užtruko iki 2012 m. rugsėjo mėn., o kai jis 2012 m. rugsėjo mėn. paskambino D. K. ir pranešė, kad dokumentai sutvarkyti, šis pasakė kad jų šeima skiriasi ir namo jie nebepirks. Tame name tuo metu liko gyventi J. K. su vaikais. Paskambino jai ir liepė išsikraustyti iš namo. Jolita pasakė, kad vis tiek pirks tą namą, ims paskolą. Jis laukė keletą mėnesių, tačiau ji namo nenupirko ir jame gyveno iki tol, kol „Lesto“ atjungė elektrą. Šią dieną už elektrą yra nesumokėta 7 000 Lt skola. Išsikraustant ieškovei iš namo, jie dalyvavo abu su V. Jie pasirašė, kad pretenzijų neturi Korsakams dėl to, kad jie palieka jų daiktus name, o pasiima savo daiktus, bet ne už nesumokėtą elektros skolą, ir ne už namui padarytus nuostolius už 45 000 litų, kuriuos D. K. atlygino jam, pagal jų pasirašytą susitarimą dar iki J. K. išsikraustymo iš to namo. Pinigus iš D. K. jis gavo 2013m. sausio mėnesį grynais, jam sumokant asmeniškai. Jo žmona V. pinigų atidavimo metu nedalyvavo. Į 36 000 litų sumą, kurį jis gavo pasirašant su K. preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį, kaip avansą, neįskaitoma 7 000 Lt skola už elektrą. Iki 2012 m. rugsėjo mėn. jis parduoti namo negalėjo, nes dar nebuvo sutvarkyti dokumentai. D. K. jis nepažinojo, bet jį kaip rimtą pirkėją, verslininką, buvo jam apibūdinęs draugas, todėl galvojo, kad nebus jokių problemų ir D. K. tikrai pirks tą namą. Ieškovę jis gali charakterizuoti neigimai - ne kartą yra skambinę ir kaimynai jam ir sakę, kad ši su draugais važinėja girta, vaikus palieka pas kaimynus.

Atsakovo UAB ,,Alnida‘‘ atstovė N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad K. buvo atvažiavo pas ją į įmonę dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., pirkimo 2011 m. gegužės mėnesį. Apžiūrėti to sklypo nuvažiavo ji, abu K., „Euro namų“ savininkas. Po dviejų savaičių vėl pas ją buvo atvažiavę K. ir pasakė, kad nori pirkti šį žemės sklypą. Tuo metu buvo daromas elektros projektas. Jie sutarė, kad ji paskambins atsakovui ir pasakys, kas vyksta dėl to projekto. Gruodžio mėnesį jai paskambinus atsakovui, jis pasakė, kad minėto žemės sklypo nebepirks, kadangi įrengė žmonai grožio saloną, kur investavo daug pinigų. Vėliau, jai paskambino atsakovas ir pasakė, kad tą žemės sklypą pirks jo tėvas, o jie nori pirkti namą. Dėl to žemės sklypo pirkimo-pardavimo ji kalbėjo tik su tėvu E. K., pas notarą dalyvavo ir E. K. –sklypo pirkėjas ir D. K.. Notaras jų paklausė ar jie atsiskaitę, ji pasakė, kad atsiskaitę. Pinigų perdavimas už tą žemės sklypą vyko taip - 50000 litų E. K. sumokėjo jos įmonės buveinėje ir kai jie visi grįžo iš notaro, E. K. įmonėje sumokėjo likusią sumą - 15 000 Lt.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. R. prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, išlaikymo dydžio priteisimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. L. vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, palaiko ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismui nusprendus kitaip, prašo priteisti ne mažesnį išlaikymą, nei prašo atsakovas.

Iš santuokos liudijimo (V t. b.l. 108) matyti, kad santuoka tarp šalių 20013m. rugpjūčio 16d. buvo palaiminta Šiaulių Katedroje, apskaityta 2003m. rugpjūčio 26d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti (I t. b.l. 12,13), kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad jie nuo 2012m. rugsėjo 1d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Atsakovas, nagrinėjant bylą įrodinėjo, kad ieškovė ne kartą buvo jam neištikima, tačiau 2012m. rugsėjo 2d. ryte jis užklupo ieškovę jų namuose miegamajame su kitu vyriškiu. Šią aplinkybę atsakovas nufilmavo mobiliuoju telefonu. Peržiūrėjus įrašą (IV t. b.l. 7), matyti ieškovė ir vyras, kuris skubėdamas velkasi kelnes ir jas užsisega. Ieškovė neneigė, kad buvo atsakovo užtikta jų namuose miegamajame su vyriškiu, tačiau aiškino, kad vyriškis norėjo persivilkti marškinėlius. Ieškovės paaiškinimai visiškai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Pagal LR CPK 177 str. 2 d. aplinkybės gali būti įrodinėjamos vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos šalies be kitos šalies sutikimo padarytas įrašas pažeidžia to asmens teises į privatumą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes (2012-06-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3269/2012). Pažymėtina, kad nagrinėjama yra šeimos byla, kurioje kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą. Tačiau teisė į privatumą nėra absoliuti, proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą. Šiuo atveju atsakovas vaizdo įrašą padarė savo namuose, jis buvo daromas atvirai, nenaudojant paslėptų vaizdo kamerų, naudojantis mobiliojo telefono vaizdo įrašymo funkcija, siekiant užfiksuoti ieškovės neištikimybės faktą. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, vaizdo įrašo padarymo tikslą ir panaudojimą, jame užfiksuotus duomenis, daroma išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog aptariamas vaizdo įrašas yra padarytas nepažeidžiant įstatymų, ir konstatuoti juos esant leistina įrodinėjimo priemone šioje byloje. Tačiau teismas, nustatinėdamas sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, privalo įvertinti įrodymų visumą. Kad ieškovė turėjo intymių ryšių su kitu vyru – A. K., patvirtina ir liudytoja J. Z.. Ji nurodė, kad apie metus laiko iki 2012m. rugsėjo mėnesio ieškovė rašė jai įžeidžiančio pobūdžio žinutes, nurodinėjo jai nutraukti santykius su šiuo vyriškiu, nors jis buvo tik jos automobilio meistras. Liudytoja patvirtino, kad iš žinučių bei skambučių teksto buvo matyti, kad ieškovė su šiuo asmeniu intymiai bendrauja. Liudytojas R. K. patvirtino, kad atsakovas jam minėjo, jog užklupo sutuoktinę su kitu vyriškiu. Apklausta liudytoja R. L. nurodė, kad pati ieškovė jai pasakė apie šią aplinkybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, kas taip pat turėjo neigiamos įtakos jų tarpusavio santykiams . Iš pažymos apie ieškovės administracines nuobaudas matyti (IV t. b.l. 103), kad ji 2012m. gruodžio 26d. vairavo automobilį neblaivi, dėl ko jai buvo atimta teisė vairuoti. Iš kitos pažymos (VI t. b.l. 106,107) matyti, kad ieškovė, neturėdama teisės vairuoti, 2013m. liepos 11d. taip pat vairavo automobilį neblaivi. Iš 2012m. spalio 7d. tarnybinio pranešimo matyti (III t. b.l. 34), kad atsakovui iškvietus policiją į namus, ieškovė pripažino, kad yra vartojusi alkoholio. Apklausta liudytoja R. L. patvirtino, kad ieškovė visą laiką turėjo problemų dėl priklausomybės alkoholiui. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo ir ieškovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad šeima iširo ir dėl ieškovės smurtavimo jo ir vaikų atžvilgiu. Nors bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad teisme nagrinėjama byla dėl ieškovės smurto atsakovo atžvilgiu, teismo nuosprendis dėl šių kaltinimų sprendimo priėmimo metu yra nepriimtas, o teismui įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės smurtavimas sutuoktinio bei vaikų atžvilgiu buvo šeimos iširimo priežastis. Atsakovas buvo pateikęs teismui nuotraukas iš viešų interneto portalų (VI t. b.l. 102,103), kurioje galimai patalpintos pusnuogės ieškovės nuotraukos, įrodinėdamas netinkamą sutuoktinės elgesį. Tačiau teismas negali šių įrodymų vertinti, nes kyla abejonių, ar pateiktos kopijos ne klastotė, neaišku, kas patalpino šias nuotraukas į portalą.

Ieškovė kaltina atsakovą, kad jis šeimoje prieš ją naudojo smurtą. Iš byloje esančios informacijos matyti (III t. b. l. 38), kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovui dėl panaudoto smurto ieškovės atžvilgiu. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2014m. balandžio 9d. atsakovas buvo nuteistas už panaudotą smurtą ieškovės atžvilgiu. Nors teismo nuosprendis šiuo metu yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, teismas laiko, kad atsakovo smurtavimo ieškovės atžvilgiu faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymos matyti (II t. b.l. 8), kad ieškovė kreipėsi 2012-09-03 į medicinos įstaigą, jai nustatyta diagnozė – galvos ir kūno sumušimas. Kad ieškovė buvo sumušta atsakovo, patvirtino ir jos motina D. N.. Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl teismas laiko, kad atsakovo smurtavimas taip pat buvo viena iš jų šeimos iširimo priežasčių. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu , jiems gyvenant kartu buvo neištikimas, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė.

Ieškovė ir atsakovas pateikė ieškinio reikalavimus nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka yra detalesnė. Įvertinant tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, reikalinga, kad bendravimo su vaikais tvarka būtų išsami. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bendravimo su vaikais tvarka nustatytina pagal atsakovo pateiktą variantą (LR CK 3.175str.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo po 1500 Lt kiekvienam kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga po 3000 Lt, bylos nagrinėjimo metu nurodė vaikų poreikius bei išlaidas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė detaliai nurodė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų sąrašą. Tačiau iš pateikto sąrašo matyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui yra aiškiai padidintos. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Ieškovė nurodo, kad vaikų maistui per mėnesį išleidžia 2000 Lt, t.y. kiekvienam vaikui po 1000 Lt. Tai reikštų, kad vaiko maitinimui ieškovė skiria vieno minimalaus atlyginimo sumą per mėnesį. Visos kitos ieškovės nurodytos sumos vaikų išlaikymui, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per didelės, nepagrįstos jokiais pateiktais įrodymais. Ieškovė nenurodė, kiek ir kokių drabužių reikia vaikui kas mėnesi už 340 Lt, kokias mokymosi priemones kas mėnesį perka dukrai už 250 Lt. Kiekvieno vaiko išlaidos laisvalaikiui po 300 Lt taip pat neatitinka jokių protingumo kriterijų. Ieškovė nurodė, kad vaikai sveikatos problemų neturi, tačiau teigia, kad kiekvienam vaikui tuo tikslu išleidžia po 150 Lt kas mėnesį. Ieškovė teigia, kad moka už psichologo konsultacijas sūnui, tačiau nenurodė, kodėl nesinaudoja nemokamomis medicinos paslaugomis. Į mokyklos išlaidas dukrai 110 Lt ieškovė įtraukia maistą, ekskursijas. Tačiau ieškovė prieš tai nurodo, kad maistui ji skiria vienam vaikui apie 1000 Lt, pridėjus išlaidas pietums mokykloje, ši suma dar padidėtų. Ieškovė teigia, kad vaikų būreliams išleidžia po 300 Lt kas mėnesį, tačiau pati teigia, kad būreliai vaikams yra nemokami. Nors ieškovė nurodė, kad sūnus lankys ledo rutulio užsiėmimus nuo šių metų rugsėjo, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui yra abejotinos ir dėl to, kad ji gauna minimalų darbo užmokestį, todėl neaišku, kokias turi galimybes skirti vaikams pakankamai dideles sumas jų išlaikymui.

Atsakovas teigia, kad kiekvienam vaikui išlaikymui kas mėnesį užtenka po 700 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, pateikdamas savo išlaidų vaikų išlaikymui sąrašą, neįvertino, kad nuo šių metų rudens sūnus Dominykas pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado su šia aplinkybe susijusios išlaidos. Taip pat atsakovas neįvertino ir išlaidų vaikų laisvalaikiui. Bylos nagrinėjimas užtruko du metus, per tą laiką akivaizdžiai padidėjo maisto, prekių bei paslaugų kainos.

Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas sumos, reikalingos vaikui išlaikyti kas mėnesį, nepagrindė įrodymais, teismas laiko, kad kiekvienam vaikui būtinų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga suma yra 1000 Lt, kas atitinka minimalaus darbo užmokesčio sumą. Nors ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu gyveno prabangiai ir vaikai buvo įpratę prie geresnio gyvenimo, teismas byloje neturi jokių duomenų apie dideles ieškovės ar atsakovo pajamas, todėl ši aplinkybė yra neįrodyta.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. LR CK 3.192str. 2d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Kaip jau buvo minėta, ieškovės darbo užmokestis yra apie 800 Lt, atsakovo – apie 2000 Lt. Tačiau iš ieškovės ieškinio matyti, kad ji prisiima prievolę dengti puse vaikams išlaikyti reikalingos išlaikymo sumos. Kadangi ieškovė ieškinyje buvo įsipareigojusi skirti 1500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui ir tokios sumos prašė priteisti iš atsakovo, nustačius, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma kas mėnesį yra 1000 Lt, iš atsakovo vaikams priteistina puse reikalingos jiems išlaikyti sumos – po 500 Lt kas mėnesį LR CK 3.200str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2012-10-05. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai, ieškovei J. K. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą (LR CK 3.185str., 3.203str.1d.).

Ieškovė prašo pripažinti, kad 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 žemės sklypus iš padavėjo UAB „Alnida" nupirko ir pinigus pagal sutartį sumokėjo ne E. K., o D. K. ir J. K., įgiję šiuos žemės sklypus bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti (I t. b.l. 29-73), kad atsakovo E. K. vardu yra teisiškai registruoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Minėti žemės sklypai įgyti 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi (II t. b.l. 58-78). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas pripažino, kad ketino pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., namo statybai. Tačiau atsakovas nurodė, kad vėliau jie su ieškove nusprendė namą pirkti, todėl jis pasiūlė žemės sklypą pirkti tėvui E. K.. Atsakovai E. K. ir M. K. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu UAB ,,Alnida‘‘ atstovė N. D. patvirtino, kad dėl žemės sklypų pardavimo tarėsi su atsakovu E. K., su juo sudarė sandorius, atsakovas E. K. už juos sumokėjo. Byloje esanti UAB ,,Alnida‘‘ pažyma bei kasos pajamų orderiai patvirtina (IV t. b.l. 50-52), kad E. K. už žemės sklypus sumokėjo 65000 Lt. Kad žemės sklypą įgijo atsakovas E. K., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš žemės mokesčio deklaracijų ir kvito matyti (III t. b.l. 59-61), kad E. K. sumokėjo žemės mokestį už įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Ieškovė nurodė, kad atsakovai M. ir E. K. žemės sklypams įsigyti negalėjo turėti lėšų, nes jų pajamos yra mažos. Iš bylos dokumentų matyti (V t. b.l. 4-7), kad šiuo metu jų pajamos iš tikrųjų yra minimalios. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai M. K. ir E. K. nurodė, kad jie visą gyvenimą dirbo, gavo pakankamai dideles pajamas, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovų turimas nekilnojamasis turtas (V t. b.l. 8-22). Palyginus su perkamų žemės sklypų kaina (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., ir jiems priklausančio turto verte, teismas daro išvadą, kad atsakovai turėjo finansines galimybes įsigyti žemės sklypus. Apklausti liudytojai J.A., R. K. patvirtino, kad nėra girdėję apie šalių ketinimus statyti namą. Iš civilinės bylos dėl leidimo išdavimo matyti, kad šalys kreipėsi į teismą prašydami leidimo parduoti butą, nes ketino įsigyti gyvenamąjį namą. Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad žemės sklypus pagal 2011-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9563 įsigijo atsakovas E. K. ir nėra pagrindo pripažinti, kad juos pirko ieškovė ir atsakovas.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančius susitarimą tarp atsakovo ir D. V., sudarytą 2013-01-07 dėl žalos atlyginimo (IV t. b.l. 37). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieškovė, gyvendama D. V. ir N. V. priklausančiame name (I t. b.l. 19), kurį jie ketino pirkti, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., padarė žalos, kurią jis geranoriškai sutiko atlyginti D. V., sudarydamas susitarimą dėl 45000 Lt žalos atlyginimo. Sudarytame susitarime išvardinti padaryti turto sužalojimai. Atsakovas pripažino, kad apie šį susitarimą ieškovė informuota nebuvo. Atsakovas ir D. V. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas sumokėjo 45000 Lt žalos atlyginimo jam grynais. Kad namo interjeras, tvora buvo apgadinti, patvirtino ir atsakovė N. V.. Nors byloje yra pateiktas atsakovės N. V. raštelis (IV t. b.l. 116), kuriame nurodyta, kad name liko visi buvę daiktai, dėl jų pretenzijų ji neturinti, bylos nagrinėjimo metu N. V. nurodė, kad šiuo rašteliu ji patvirtino, kad daiktai nėra dingę, tačiau daiktų ir interjero detalių sugadinimų neįvertino. Ieškovė nurodė, kad žala padaryta nebuvo, jei ir buvo, jos dydis yra niekuo nepagrįstas, teigia, kad šis susitarimas yra apsimestinis, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių.

Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia. Šiuo atveju byloje yra įrodymų, kad, ieškovei ir atsakovui gyvenant name adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., buvo padaryta žala namo interjerui. Nors byloje yra duomenų apie nesumokėtus mokesčius už elektros energiją (VI t. b.l. 53,54), iš susitarimo matyti, kad į nuostolių sumą jie neįtraukti. Pati ieškovė neginčijo, jog apgadino tvoros stulpelį. Todėl ieškovė, prašydama pripažinti sandorį apsimestiniu, nenurodo, koks sandoris iš tikrųjų buvo sudarytas, kokie buvo tikrieji sandorio šalių ketinimai. Todėl pripažinti sandorio negaliojančiu nėra pagrindo, šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie žalos dydį, kuri yra pakankamai didelė - 45000 Lt. Atsakovas sudarė susitarimą be kito sutuoktinio sutikimo. LR CK 3.98str. 3d. numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. LR CK 3.109str. prasme prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymo ir netinkamo naudojimo, gali būti laikoma solidaria. Tačiau LR CK 3.109str. 4d. numatyta, kad sutuoktiniai, prisiimdami prievoles, privalo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė žalos dydžio, įsipareigojo atlyginti žalą nesuderinęs su ieškove, žalos atlyginimo suma yra pakankamai didelė, todėl šiuo atveju sutuoktinio nerūpestingumas ir neapdairumas yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo prisiimta prievolė yra ne bendra, o asmeninė. Todėl, dalijant santuokoje įgytą turtą, atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą 45000 Lt suma.

Ieškovė reiškia ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo jai ir atsakovui iš E. K. ir M. K.. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2005 metais skolinosi 105 000 Lt iš savo mamos M. K., o vėliau - 50 000 Lt iš savo tėvo E. K.. Savo priešieškinyje atsakovas nurodo, jog iš bendrų santuokoje įgytų lėšų gražino E. K. ir M. K. 155000 Lt. Ieškovė nurodė, kad jokios paskolos sutartys niekada nebuvo sudarytos, todėl atsakovai turi grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

Iš bylos duomenų matyti (IV t b.l. 26), kad iki 2005-11-11 atsakovei M. K. nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai M. K. ir E. K. nurodė, kad butą jie nupirko sūnui D. K., kuris gyveno Šiauliuose. Iš bylos duomenų matyti (IV t. b.l. 18), kad 2005-06-22 buvo sudaryta kredito sutartis BP1435050097 gyvenamajam būstui adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsigyti, kredito suma sudarė 72 170 EUR, vėliau padidinta iki 98 447 EUR. Šį butą šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (I t. b.l. 17). Ieškovė buvo šio kredito laiduotoja (IV t. b.l. 23-25). Iš kredito sutarties matyti, kad bankui buvo įkeistas M. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Iš nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad tais pačiais metais M. K. pardavė įkeistą butą už 105 000 Lt R. L.. Atsakovai D. K., M. K., E. K. patvirtino, kad gautas lėšas M. K. paskolino D. K., kad šis galėtų padengti dalį kredito bankui už įsigytą šeimos būstą. Atsakovai teigia, kad tokiu būdu buvo siekiama sumažinti šeimos bankui už kreditą mokamų palūkanų naštą, 2005-12-12 ir 2005-12-28 ir iš šių lėšų buvo padengtas kreditas pagal minėtą kredito sutartį BP1435050097. Atsakovas D. K. nurodė, kad jo motina buvo sutikusi, kad pardavę butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jų šeima jai skolos negrąžins, o šias lėšas panaudos namui įsigyti, bet, iširus santuokai ir sužlugus šiems planams, M. K. prašymu, atsakovas grąžino jai 105 000 Lt skolą iš bankų sąskaitose turėtų ir 2012 m. rugsėjo mėn. išgrynintų piniginių lėšų. Siekdamas sumažinti šeimos bankui už kreditą mokamų palūkanų naštą, jis iš savo tėvo E. K. buvo pasiskolinęs papildomai 50 000 Lt. Pardavę butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jie skolos negrąžino, nes planavo įsigyti namą.

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų - perdavimas paskolos gavėjui. LR CK 6.871str. 1d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Nors atsakovai E. K., M. K. tvirtina, kad buvo paskolinę sūnui 155 000 Lt buto (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimui, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas D. K., byloje nėra įrodymų, kad tokia suma buvo paskolinta D. K.. Šalys, nurodydamos aplinkybes, privalo pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Iš atsakovo D. K. pateiktos sąskaitos matyti (IV t. b.l. 28), kad R. L. pervedė į jo sąskaitą už butą 67120,81 Lt. Kadangi byloje yra įrodymai, jog atsakovė M. K. pardavė jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, R. L., o pinigai už butą buvo pervesti į D. K. sąskaitą, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė patvirtina paskolos santykių buvimą tarp M. K. ir D. K., kurią kaip šalys tvirtina, D. K. grąžino M. K.. LR CK 3.109str. 3d. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda tik tuo atveju, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą , kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Paminėtas sąskaitos išrašas apie R. L. lėšų pervedimą atsakovui D. K. ir jų panaudojimą kreditui dengti akivaizdžiai rodo, kad M. K. paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti ir atsakovas D. K. pagrįstai ją grąžino atsakovei iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Nors atsakovai D. K., M. K., E. K. nurodo, kad buvo suteikta didesnė paskola, šalys teismui nenurodė, kokie rašytiniai įrodymai patvirtina paskolos suteikimą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, ar tokios pinigų sumos buvo paskolintos. Todėl teismas negali tenkinti nei ieškovės reikalavimo dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, nei atsakovo reikalavimo dėl jo prievolės nustatymo, nes pagal atsakovų paaiškinimus prievolė M. K. jau yra įvykdyta.

Atsakovas prašo pripažinti ieškovei visas turtines teises į J. K. motinos D. N. vardu registruotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (VI t. b.l. 123,124), rekonstrukciją už 90 394,50 Lt. Atsakovas įrodinėjo, kad gyvendami santuokoje su ieškove, jie atliko rekonstrukcijos darbus ieškovės motinos D. N. sodyboje (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Bylos nagrinėjimo metu D. N. ir ieškovė neigė, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami iš sutuoktinių bendrų lėšų, jos nurodė, kad lėšas rekonstrukcijai atlikti duodavo D. N. ieškovei, kuri su atsakovu spręsdavo, kokias medžiagas ir kokius darbus atlikti. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Z. P. nurodė, kad jis yra D. N. brolis, jam ši sodyba taip pat priklauso, kadangi jis yra statybininkas, rekonstrukcijos darbus atliko jis pats, lėšomis prie rekonstrukcijos prisidėjo D. N.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo tėvai E. K. ir M. K. nurodė, kad sodyba buvo rekonstruojama iš santuokinių ieškovės ir atsakovo lėšų. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas pirko medžiagas, samdė darbininkus neįrodo, kad rekonstrukciją jis atliko iš santuokoje įgytų lėšų. Iš byloje esančių atsakovo pajamų matyti, kad jo pajamos pagal byloje esančius duomenis nebuvo didelės (I t. b.l. 113-115), kaip pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, dividendų jis negaudavo. Be to, jei atsakovas ir būtų savo iniciatyva vykdęs rekonstrukciją, pagerindamas jam svetimo žmogaus nekilnojamąjį turtą, jis tokiu atveju veiktų savo rizika, nes byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors D. N. sutartinius įsipareigojimui su ieškove ir atsakovu, nėra duomenų, kad ji būtų įsipareigojusi atlyginti šalims nuostolius už pagerintą jai priklausantį turtą.

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje buvo sudaryta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, pirkimo pardavimo sutartis su BUAB ,,Rovanta‘‘. Iš 2005-02-15 preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties matyti (III t. b.l. 98-103), kad šį butą ketino įsigyti Airijos įmonė West End Knitvvear Ltd, atsakovas šiuo atveju atstovavo įmonę. Iš 2009-05-01 preliminariosios sutarties matyti (III t. b.l. 96), kad atsakovas pats sudarė preliminarią šio buto pirkimo pardavimo sutartį su BUAB ,,Rovanta‘‘ dėl šio buto įsigijimo. Tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes, kaip matyti iš BUAB ,,Rovanta‘‘ pateiktos pažymos, teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl namo, kuriame yra butas, projektavimo darbų sąvado, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo pardavimo sutarčių su pirkėjais pripažinimo negaliojančiomis (III t. b.l. 95). Nors atsakovas D. K. nurodė, kad jis už šį butą yra įmokėjęs 108 600 Lt, ką patvirtina jo padarytas mokėjimo pavedimas (IV t. b.l. 34) ir BUAB ,,Rovanta‘‘ apskaitos žiniaraštis (IV t. b.l. 97), byloje yra gauta kitokia informacija. Iš pateiktos BUAB ,,Rovanta ‚‘ informacijos matyti (III t. b.l. 95), kad buto kaina yra 255210 Lt, už butą yra sumokėta 222661 Lt suma. Iš preliminarios sutarties tarp atsakovo ir BUAB ,,Rovanta‘‘ matyti, kad atsakovui, pasirašant sutartį, sutartyje nurodyta, jog už butą jau yra sumokėtas 96613 Lt avansas ir numatytas įsipareigojimas sumokėti 108600 Lt. Iš trečiojo asmens West End Knitvvear Ltd paaiškinimų matyti (VII t. b.l. 116), kad įmonė pripažįsta sumokėjusi avansą už šį butą 66613 Lt, 20000 Lt sumokėjimas užfiksuotas pačioje preliminarioje sutartyje, o likusi 13500 Eur įmoka matyti iš sąskaitos išrašo, pridėto prie paaiškinimo (VII t. b.l. 118). Paaiškinime įmonė teigia, kad visas kitas įmokas mokėjo atsakovas D. K.. Nors atsakovas teigia sumokėjęs tik 108600 Lt, tačiau iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs daugiau – dar 47448 Lt (222661 Lt – 108600 Lt – 66613 Lt). Todėl teismas daro išvadą, kad šalys įmokėjo pagal preliminariąją sutartį BUAB ,,Rovanta‘‘ 156040 Lt. Kadangi trečiasis asmuo su atsakovu pripažįsta susitarę, jog sumokėta West End Knitvvear Ltd suma bus užskaityta kaip atsakovo sumokėtas avansas, laikytina, kad pagal preliminarią sutartį šalys yra sumokėjusios 222661 Lt.

Atsakovas nurodė, kad įgijo kitą kilnojamąjį turtą už 24000 Lt: miegamojo baldų komplektas - 1000 Lt; juodojo alksnio svetainės baldų komplektas - 5000 Lt; alksnio masyvus valgomasis stalas su kėdėmis - 2000 Lt; veidrodis didelis - 600 Lt; šviestuvai 4 vnt. - 1000 Lt; televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt; televizorius Prosonic LCD 82 cm įstrižainės - 900 Lt; televizorius Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt; šaldytuvas - 3000 Lt; skalbimo mašina - 1200 Lt; džiovyklė - 700 Lt; indaplovė Hotpoint-Ariston - 900 Lt; gruzdintuvė - 300 Lt; žoliapjovės 2 vnt. - 1000 Lt; trimeriai 2 vnt. - 800 Lt; subaru greičių dėžė - 700 Lt; vandens siurblys - 1500 Lt; hidroforas - 500 Lt; boileris - 500 Lt; dviračiai 2 vnt. - 600 Lt. Ieškovė pripažino tik dalį turto ir nurodė, kad miegamojo baldų komplekto nėra, yra tik miegamojo lova, kuri yra pas ją, jos vertė yra 700 Lt. Juodojo alksnio svetainės baldų komplektas yra pas ją, jo vertė yra 2500 Lt Alksnio masyvus valgomasis stalas su kėdėmis yra pas ją, jo vertė yra 900 Lt. Veidrodis taip pat yra pas ją, jo vertė yra 400 Lt. Šviestuvai buvo po 150 Lt ir vienas didelis šviestuvas kainavo 200 Lt, viso jų vertė 500 Lt, jie yra pas ją. Televizorius 82 cm. įstrižainės atsakovas pirko už 250 Lt iš televizorių gamyklos ir jis yra pas atsakovą. Televizorius Prosonic 66 cm. įstrižainės yra pas atsakovą, jo vertė gali būti 600 Lt. Šaldytuvo vertė 1500 Lt ir jis yra pas ją. Skalbimo mašina yra pas ją, jos vertė yra iki 1000 Lt Skalbinių džiovyklės vertė iki 500 Lt, nes ji buvo perkama ne nauja, ji yra pas ją. Indaplovės nėra, nes tiek name, tiek bute buvo indaplovės ir jos ten ir buvo paliktos. Indaplovė galėjo likti bute, nes apsigyvenus name, indaplovės jie nepirko, kadangi ji ten jau buvo ir išsikraustydami ją paliko. Gruzdintuvė liko pas ją, jos vertė apie 300 Lt. Žoliapjovė viena liko pas ją, kita – pas atsakovą, trimerį pasiėmė atsakovas, o kitas trimeris buvo sulūžęs. Pas ją esančios žoliapjovės vertė galėtų būti 300 Lt, trimerio pas ją nėra. Automobilio greičio dėžės, vandens siurblio, hidroforo, boilerio ji taip pat neturi, jie buvo name, bet išsikraustydama ji jų neėmė. Buvo du dviračiai, vienas yra pas ją, kitas – pas atsakovą. Nors ieškovė teigia, kad kilnojamąjį turtą jie yra pasidalinę ir jis yra nedalintinas, tačiau jis taip pat yra santuokoje įgytas turtas ir įskaičiuotinas į bendrą turto masę.

Pagal LR CK 3.127str. prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims jungtinės nuosavybės teise priklauso 10000 vnt UAB ,,Raštuoti mezginiai’’ akcijų. Ieškovė prašo padalinti akcijas po lygiai, atsakovas – priteisti jam visas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė šiuo metu žlugdo verslą, rašydama skundus įvairioms institucijoms, o jai tapus akcijų dalies savininke, dėl kofliktinių santykių su ieškove nebus galima užtikrinti tinkamų sąlygų įmonnės veiklai, be to, ieškovė nieko apie šį verslą nežino ir jos nekompetencija šioje srtiyje gali pakenkti įmonės veiklai. Tačiau teismas atsižvelgia įstatyme ir į kasacinio teismo formuojamą teismų praktką, pagal kurią, kaip jau buvo minėta, pritoritetas yra skiriamas turto pafalijimui narūra. Iš ieškovės paaiškinmų matyti, kad visi konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo dėl įmonės veiklos kyla todėl, kad ieškovė neturi informacijos apie įmonės veiklą. Todėl, paskyrus jai dalį įmonės akcijų, yra pagrindo manyti, kad konfliktų tarp šalių dėl įmonės veiklos nebus, nes ieškovei bus prieinama informacija apie įmonės veiklą. Priešingai, paskyrus ieškovei dalį akcijų, akivaizdu, jog ji neturės pagrindo kenkti įmonės veiklai ir nebus suinteresuota, kad jai priklausantis turtas nuvertėtų ar ji jį iš viso prarastų. Atsakovo argumentai, kad įmonės veikla nebus įmanoma padalijus akcijas, teismo nuomone šiuo atveju yra deklaratyvūs ir hiperbolizuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas privalo padalinti realiai egzistuojantį turtą, todėl šalims priteistina po 50000 vmt įmonės akcijų 5000 Lt vertės, o ne jų procentinė išraiška.

Dalijant šalių santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgia į tai, kuri iš šalių šiuo metu naudojasi kilnojamuoju turtu. Kaip jau buvo minėta, civilinė byla iškelta 2012m. spalio mėnesį, šalys turimu kilnojamjuoju turtu, įgytu santuokoje, naudojasi beveik du metus. Todėl būtų neteisinga vieno iš sutuoktinių apie du metus naudojamą turtą priteisti kitam sutuoktiniui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir šalys neginčijo, kad ieškovė naudojosi automobiliu Subaru Impreza, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 22710 Lt. Taip pat ieškovė pripažino, kad ji naudojasi santuokoje įgytu kilnojamuoju turtu: miegamojo lova - 1000 Lt; juodojo alksnio svetainės baldų komplektas - 5000 Lt; alksnio masyvus valgomasis stalas su kėdėmis - 2000 Lt; veidrodis didelis - 600 Lt; šviestuvai 4 vnt. - 1000 Lt; šaldytuvas - 3000 Lt; skalbimo mašina - 1200 Lt; džiovyklė - 700 Lt; gruzdintuvė - 300 Lt; žoliapjovės 1 vnt. - 500 Lt; dviratis - 300 Lt, viso turto už 15600 Lt. Todėl ieškovei priteistinas automobilis Subaru Impreza, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 22710 Lt, ir kito kilnojamojo turto už 15600 Lt, viso kilnojamojo turto už 38310 Lt. Atsakovui priteistinas jo naudojamas automobilis Ford Galaxy, v/n (duomenys neskelbtini), 4880 Lt vertės. Taip pat atsakovui priteistinas kilnojamasis turtas: vienas televizorius LG 82 cm įstrižainės - 1200 Lt; televizorius Prosonic LCD 66 cm įstrižainės - 600 Lt; žoliapjovė 1 vnt. - 500 Lt; trimeris - 400 Lt; dviratis 1 vnt. - 300 Lt, viso turto už 3000 Lt. Viso atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė – 7880 Lt.