Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujančio Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir žalos atlyginimo dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-791/2014, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, paskirta 10 MGL (376,00 Eur) bauda ( e. b. l. 9-17). Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis panaikintas, ieškovas pagal BK 290 str. išteisintas, konstatuota, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadaryta (e. b. l. 22-26). Taip pat nustatyta, kad prokurorei pateikus kasacinį skundą (e. b. l. 18-21), skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų prokurorės veiksmų paminėtame baudžiamajame procese, kadangi, kaip nurodė, prokurorė be jokio teisinio pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų, inicijavo baudžiamosios bylos pradėjimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta specialisto išvada, pagal kurią net jei nurodytą teiginį ir būtų ieškovas pasakęs, tai jis niekaip negalėtų būti vertinamas, kaip siekimas pažeminti valstybės pareigūną. Kadangi ieškovas buvo išteisintas, jis prašo atlyginti jam padarytą 757,64 Eur turtinę žalą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 272 straipsnio pagrindu, kuris nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Tai reiškia, kad dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.). Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. CPK 12 str., 178 str. numatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, ieškovo baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), prasidėjo pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. pareiškimą dėl neva tai ieškovo pasakytų žodžių <...> tai čia tu ta Sakalauskienė, kandžiulnykų gynėja <...> prokurorės adresu. Už šią nusikalstamą veiką ieškovas Alytaus rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 290 straipsnį, o Kauno apygardos teismo išteisintas (e. b. l. 9-17, 22-26). Kasacinėje instancijoje išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas analizavo ieškovo neva tai pasakytos prokurorės adresu frazės turinį ir nustatė, jog junginys „kandžiulnykų globėja“ turi įžeidžiantį atspalvį ir gali būti vertinamas kaip nemandagus asmens apibūdinimas, o Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada, pareigūnė nebuvo įvardinta žodžiu „Kandžiulnykas“, jai tik buvo prikišama tokių asmenų globa, todėl šio žodžių junginio pavartojimas, bendraujant su oficialiais pareigas einančiu asmeniu yra nemandagumo išraiška, bei ne įžeidimas. Nors nukentėjusioji prokurorė parodymuose nurodė, kad ieškovo išsakyti žodžiai ją labai įžeidė nes juos girdėjo pašaliniai asmenys, tačiau Kauno apygardos teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovo pasakytus įžeidžiančius žodžius būtų girdėję kiti asmenys. Kaip nustatyta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ieškovas jos įžeisti nenorėjo, jam buvo pikta dėl to, jog prokurorė, kontroliavusi ikiteisminį tyrimą, kuriame 2007 m. jo sūnus buvo kaltinamas pasipriešinimu, jis kreipėsi su skundais į įvairias instancijas, norint atkreipti dėmesį, jog jo buvusi žmona yra „valkata“, neprižiūri vaikų, prokurorė neva nereagavo į tai, jog jo žmona buvo neblaivi duodant parodymus, dėl šio ieškovas ir pasakė, jog ji naudojasi girtuoklių paslaugomis, bet tikslo pažeminti ar įžeisti prokurorę, ieškovas neturėjo. Todėl prokurorės veiksmai – baudžiamosios bylos ieškovui iniciavimas, o vėliau ir kasacinio skundo teikimas, kai išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog ieškovo išsakyti žodžiai įvertinti tik kaip nemandagumo išraiška – tokie pareigūnės veiksmai įtakojo ieškovui žalos atsiradimą: jis turėjo samdyti kvalifikuotą teisininką, kad galėtų tinkamai apginti savo teises, dėl pateiktų nepagrįstų kaltinimų, patyrė dvasinius išgyvenimus. Prokurorė yra kvalifikuota teisininkė, turinti suvokti, jog ginti savo pažeistas teises remiantis Baudžiamojo kodekso normomis, neišnaudojus kitų įstatyme nustatytų būdų, yra kraštutinė priemonė. Pažymėtina, jog ir pareigūnai, pradėję baudžiamąjį ieškovo persekiojimą, nusižengė savo bendrai pareigūnų rūpestingumo nuostatai, įtvirtintai LR BPK 2 straipsnyje.

Apibendrinant aukščiau pasakytą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo išteisinimas sudarė pagrindą padaryti išvadai, jog dėl pareigūnų veiksmų, ieškovas patyrė nuostolių - atstovavimo išlaidų: 2015 m. sausio 5 d. – 350,44 Eur, 2015 m. vasario 19 d. – 165,20 Eur, 2015 m. lapkričio 4 d. – 242,00 Eur, iš viso – 757,64 Eur (e. b. l. 27-32) (CK 6. 246 str., 6. 247 str., 6. 249 str.), kurie priteistini iš atsakovo (CK 6.272 str.).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovo ieškinys dėl 754,64 Eur turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ieškovas neturtinę žalą vertino 1000,00 Eur suma. Nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, suvaržymus ir pan.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal byloje teisiškai reikšmingų žalą patyrusio asmens nurodytų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006;). Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, kad ieškovas dėl jam inkriminuojamos veikos patyrė nuteisimo baimę, nepatogumus, papildomų rūpesčių ir išgyvenimų, o vėliau teisminiu būdu turėjo ginti savo pažeistas teises, turėjo dalyvauti apklausose ir posėdžiuose, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6. 250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybės, spręstina, kad prašoma priteisti 1000,00 Eur suma patirtiems nepatogumams atlyginti yra adekvati. Be to, neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai. Todėl, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, yra pagrindas ieškovui atlyginti 1000,00 Eur neturtinę žalą, priteisiant ją iš atsakovo.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teisiniu reglamentavimu, ieškovo ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (e. b. l. 6, 8).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Byloje pašto išlaidos nesusidarė, todėl neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į. k. 188604955, 757,64 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 64 euro ct) turtinę žalą, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinę žalą, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.