Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-8213-775/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
2-8213-775/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23415-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Audronė Žemeckė
Civilinė byla Nr. 2-8213-775/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23415-2015-3
Procesinių sprendimų kategorija:2.5.20; 3.1.7.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Audronei Žemeckei, atsakovės atstovui direktoriui V. Z. ir išvadą teikiančios institucijos atstovams V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 221,74 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 31).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog autoįvykio metu buvo apgadinta atsakovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė atliko atsakovei priklausančios transporto priemonės remonto darbus, pirko, keitė detales bei atliko automobilio detalių dažymą pagal AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Už atliktus darbus 2015-10-09 ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal ją atsakovė turėjo sumokėti 441,13 Eur, kuriuos sudarė 221,74 Eur pridėtinės vertės mokestis (PVM), 144,81 Eur franšizė ir 74,58 Eur detalių nusidėvėjimo išskaita. Atsakovė sutiko apmokėti 144,81 Eur franšizę ir 74,58 Eur detalių nusidėvėjimo išskaitą, tačiau nesutiko apmokėti 221,74 Eur PVM. Ieškovė nurodė, kad pareigą išskirti PVM nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, pagal kurį PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodoma tiekiamų prekių arba paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė. Paaiškino, jog prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba paslaugą atsiranda, kai minėto įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių ar paslaugų teikimas. Vadovaujantis pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, įvykusį prekių arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra, kuri privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė buvo sutaisyta, atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra. Nurodė, kad teisė į PVM atskaitą gali atsirasti kai yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Šiuo atveju, ieškovė pirko detales, jomis pakeitė autoįvykio metu pažeistas atsakovės automobilio detales bei atliko kitus remonto darbus. Paaiškino, jog ieškovė privalo sumokėti PVM į biudžetą, todėl vengdama pažeidimo sumokėjo 221,74 Eur. Nurodė, kad atlikto remonto sąmatoje yra visų paslaugų suvestinė. Joje nurodytos nupirktos detalės, atlikti dažymo darbai bei pateikta PVM sąskaita-faktūra pagal Audatex programą. Ši programa nurodo medžiagų kainą be PVM ir tokiu būdu apskaičiuojama kokia konkrečios detalės, kuri yra pakeičiama ar dažoma, vertė. Kadangi ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbus, pateikė išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti 221,74 Eur pridėtinės vertės mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą (b. l. 58–64), jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimo atsakovė kreipėsi į ieškovę. Už atliktus remonto darbus 2015-10-09 elektroniniu paštu atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta sumokėti frančizę, PVM bei detalių nusidėvėjimo sumas. Pažymėtina, jog sąskaita buvo išrašyta atgaline data, t. y. 2015-09-24. 2015-10-12 atsakovė informavo ieškovę apie sąskaitą, pateikta atgaline data bei paragino perskaičiuoti reikalaujamą gražinti PVM sumą. Tačiau ieškovė į šį prašymą nereagavo. 2015-10-15 atsakovė raštiškai nurodė, kad neginčija frančizės ir detalių nusidėvėjimo sumos, tačiau nesutinka su reikalaujama PVM suma. Nurodė, jog ieškovė, pirkdama detales bei medžiagas reikalingas atsakovės automobilio remontui, priėmė PVM sąskaitas-faktūras ir tokiu būdu įgijo teisę pateikti prašymą ir susigrąžinti PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nesutinka mokėti visos 221,74 Eur PVM sumos, kadangi ieškovė pagal pirkimo dokumentus jau yra susigrąžinusi dalį minėtos sumos iš biudžeto, todėl PVM suma turėtų būti mažinama. Sumažinus PVM sumą, atsakovė sutiktų sumokėti susidariusį skirtumą. Nurodė, kad, ieškovė piktnaudžiauja savo teise susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį ir tokiu būdu gauna papildomas pajamas, kadangi naudodamasi draudimo bendrovėmis ir susigrąžindama mokėtinas PVM sumas iš pirkėjų visa apimtimi, mažina savo mokestinį įsipareigojimą valstybei, pasinaudodama įsigytų prekių pirkėjų automobiliams remontuoti sąskaitomis. Paaiškino, kad ieškovė neturi teisės skaičiuoti 74,58 Eur detalių nusidėvėjimo, kadangi pagal draudimo nuostatas ir taisykles detalių nusidėvėjimas skaičiuojamas tik originalioms detalėms iš autorizuotų servisų. Nurodė, kad UAB „GTV Group ir Ko“ prekiauja naudotomis detalėmis, todėl yra pagrindas manyti, jog į atsakovės automobilį buvo sumontuotos ne originalios detalės. Nors atsakovė 74,58 Eur už detalių nusidėvėjimą sumokėjo, tačiau minėtos sumos ieškovė reikalavo nepagrįstai ir nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas. Nurodė, kad dalinai sutinka su VMI išvada, tačiau nesutinka su išvados dalimi, kuria teigiama, jog atsakovė turi sumokėti visą PVM sąskaitoje išskirtą PVM sumą. Šis teiginys nepagrįstas, todėl negalima teigti, jog atsakovei yra prievolė sumokėti 221,74 Eur PVM.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog prekių ar paslaugų teikimas privalo būti įformintas PVM sąskaitomis-faktūromis, o PVM suma yra vienas iš privalomų PVM sąskaitos-faktūros rekvizitų. Vadinasi, jeigu prekių ir paslaugų teikimas įforminamas PVM sąskaitomis-faktūromis, tai į PVM deklaraciją turi būti traukiamos PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta apmokestinamoji vertė ir PVM suma. Jei ieškovės teikiamų atsakovei remonto paslaugų apmokestinamoji vertė sudaro 1 055,89 Eur, tai apskaičiuota pardavimo PVM suma yra 221,74 Eur. Paaiškino, kad ieškovė mokestinio PVM laikotarpio PVM deklaracijoje, apskaičiuodama mokėtiną į biudžetą sumą, į ją privalo įtraukti visą remonto PVM sąskaitoje-faktūroje apskaičiuotą pardavimo PVM sumą. Tuo metu pirktų prekių, kurios įgytos transporto priemonės remontui, pirkimo PVM sumos, įtraukiamos į PVM atskaitą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi sumokėti visą PVM sąskaitoje išskirtą PVM sumą.

Liudytoja I. S. paaiškino, jog ji dirba Kauno mokesčių inspekcijoje, išvados nerengė, o ją tik persiuntė teismui. Kauno VMI nuostatose nustatyta, jog darbuotojai gali veikti tik savo kompetencijos ribose, todėl buvo kreiptasi į Teisės departamentą, kuris ir parengė išvadą. Nurodė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje buvo išskirtas PVM, todėl įgijus pagal tą sąskaitą prekes, yra įgyjama teisė ir į atskaitą. Paaiškino, jog atsakovas sumokėjęs PVM, taip pat turi teisę pats sumokėtą PVM įtraukti į atskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog autoįvykio metu buvo apgadinta atsakovei priklausanti autotransporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-09-09 AB „Lietuvos draudimas“ surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b. l. 35). Ieškovė atliko šio automobilio remonto darbus pagal 2015-09-29 remonto sąmatą (b. l. 36–41). Ieškovė automobilio remontui detales pirko iš UAB „GTV Group ir Ko“ (b. l. 96–97). Byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose matyti dalys, panaudotos apgadintos transporto priemonės tvarkymui (b. l. 110–114), taip pat internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose matyti, jog pagal identifikacinius kodus remontui buvo panaudotos originalios dalys (b. l. 115–116). 2015-10-09 ieškovė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė atsakovei automobilio remonto darbų sąskaitą ir nurodė, jog ji turi sumokėti PVM sumą, frančizę ir detalių nusidėvėjimo procentą, nes likusią sumą apmokės draudimo bendrovė (b. l. 34, 65). Taip pat buvo pateikta sąskaita faktūra sumokėti 221,74 Eur PVM mokestį (b. l. 67). 2015-10-09 atsakovė el. paštu atsakė ieškovei, kad sutiks mokėti tik sumažintą PVM sumą (b. l. 68). 2015-10-14 atsakovei buvo išsiųstas priešteisminis raginimas sumokėti skolą (b. l. 70–71). 2015-10-15 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsakė į priešteisminį raginimą ir nurodė priežastis, kodėl nesutinka mokėti viso PVM (b. l. 73–74). 2015-10-15 atsakovei e. paštu buvo pakartotinai išsiųstas raginimas sumokėti skolą (b. l. 75). 2015-10-20 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovei pranešimą apie žalos atlyginimą (b. l. 33). Atsakovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl draudimo išmokos pervedimo (b. l. 66). 2015-10-30 atsakovė pranešė ieškovei, jog frančizę ir detalių nusidėvėjimą apmokėjo ir prašo sumažinti PVM mokestį (b. l. 78). Atsakovė pateikė byloje skelbimą internete, jog UAB „GTV Group ir Ko“ prekiauja originaliomis naudotomis detalėmis (b. l.132).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pateikė išvadą (b. l. 118–119).

Pridėtinės vertės mokestis yra į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurią privaloma mokėti visiems be išimties, t.y. tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims ir nėra įmonės patirtas nuostolis. Šį mokestį surenka PVM mokėtojai ir už savo pirkėjus sumoka valstybei, kadangi įmonė PVM mokėtoja parduoda savo prekes/paslaugas, t.y. šį mokestį sumoka paslaugos gavėjas per paslaugos teikėją kaip tarpininką.

Byloje atsakovė atsisakė mokėti ieškovei 221,74 Eur PVM mokesčio pagal autotransporto priemonės remonto bei kitų darbų PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 6) ir nurodė, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes pirkdama detales automobilio remontui iš kitų tiekėjų, ieškovė sumoka jiems pagal PVM sąskaitas faktūras ir įgyja pagal jas teisę į PVM atskaitą iš biudžeto, o pateikdama sąskaitą faktūrą atsakovei ji vėl toms pačioms detalėms prideda visą PVM mokestį. Atsakovė sutinka sumokėti tik tokį PVM mokestį, kuris bus apskaičiuotas, atėmus sumą, kurią ieškovė susigrąžino iš valstybės biudžeto už pirktas detales.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnį įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra. PVM suma turi būti apskaičiuojama nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės, kuri sudaro atlygį (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (PVM įstatymo 15 str.).

Šiuo atveju remonto paslaugų apmokestinamojo vertė sudaro 1055,89 Eur, o nuo jos paskaičiuota pardavimo PVM suma yra 221,74 Eur.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos išvada, PVM įstatymo 89 straipsnyje nustatyta, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpi apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

Mokėtina į biudžetą suma apskaičiuojama PVM deklaracijoje (Mokesčių administravimo įstatymas, 1 str.7 dalis). Kaip jau buvo minėta prekių tiekimas ar paslaugų teikimas privalo būti įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, o PVM suma yra vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Vadinasi, jeigu prekių tiekimas ir paslaugų teikimas įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis, tai į PVM deklaraciją turi būti traukiamos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (apmokestinamoji vertė, PVM suma).

Todėl nagrinėjamu atveju paslaugų teikėjas – ieškovas mokestinio PVM laikotarpio PVM deklaracijoje, apskaičiuodamas mokėtiną į biudžetą sumą, į ją privalo įtraukti visą remonto PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuotą pardavimo PVM sumą, o pirktų prekių, paslaugų, susijusių su atsakovo transporto priemonės remontu, pirkimo (importo) PVM sumas toje PVM deklaracijoje, vadovaudamasis PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, traukti į PVM atskaitą.

Tokiu atveju, jeigu paslaugos teikėjui - ieškovui paslaugos pirkėjas - atsakovas sumokėtų dalį PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuoto pardavimo PVM sumos (t. y. sumokėtų pardavimo PVM sumą be ieškovo pirktų prekių, paslaugų, susijusių su atsakovo transporto priemonės remontu, pirkimo (importo) PVM sumos), tai ieškovas patirtų nuostolius, o atsakovas, jeigu jis, vadovaudamasis PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, šį remonto pirkimo PVM turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitą, į PVM atskaitą įtrauktų didesnę transporto priemonių remonto pirkimo PVM sumą, negu sumokėtų. Toks sandoris nebūtų ekonomiškai pagrįstas ir sudarytų prielaidą manyti, kad atsakovas siekia sau ekonominės naudos. Todėl paslaugos teikėjui - ieškovui paslaugos pirkėjas - atsakovas (arba jo vardu trečiasis asmuo) turi sumokėti visą PVM sąskaitoje išskirtą PVM sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 221,74 Eur.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat ginčijo ieškovės paskaičiuotą detalių nusidėvėjimo procentą, teigdamas, jog ieškovė taisydama automobilį, panaudojo ne naujas, o naudotas detales. Ieškovo atstovė byloje pateikė įrodymus, jog atsakovės automobiliui buvo panaudotos naujos detalės, tai įrodo nuotraukos ir detalių identifikaciniai kodai (b. l. 96–97, 110–116), todėl teismas įvertinęs šiuos įrodymus, taip pat tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei detalių nusidėvėjimo procentą (b. l. 78), atsakovės prieštaravimus atmeta kaip neįrodytus.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis (b. l. 5, 47) ir 471,90 Eur advokato išlaidų (b. l. 126, 127), nes jos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 93 str.).

Valstybei iš atsakovės priteistina 9,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vertinant ieškovės prašymo dalį dėl 363 Eur išlaidų už dokumentų ruošimą ir suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo priteisimo akcentuotina, jog šis procesinis reikalavimas susijęs su atstovavimo paslaugų, kurias teikė UAB „Teisinių paslaugų biuras TAX LAW“, išlaidų atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad asmuo, nepatenkantis į CPK 56 str. nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1-8 p., atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nors nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje atstovaujamasis buvo fizinis asmuo, CPK 55, 56, 88 ir 98 str. kuriamas teisinis reglamentavimas neleidžia aptariamu aspektu daryti skirtumo tarp fizinio asmens teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą ir atitinkamos juridinio asmens teisės: pirma, juridiniam asmeniui, lyginant su fiziniu asmeniu, papildomai gali atstovauti tik įmonės vadovas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, kas, vertinant teisnumo aspektu, iš esmės atitinka situaciją, kai fizinis asmuo atstovauja pats sau; antra, reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimą teisės aktuose nėra nurodyta jokio skirtumo tarp fiziniam ir juridiniam asmeniui atlygintinų atstovavimo išlaidų; trečia, atitinkamas išskyrimas lemtų procesinio lygiateisiškumo, o taip pat ir protingumo bei teisingumo principų pažeidimą, kadangi lemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, pvz., toje pačioje byloje kreipęsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į atitinkamas paslaugas teikiančius subjektus ir patyrę su paslaugų teikimu susijusių išlaidų dalyvaujantis byloje juridinis asmuo galėtų reikalauti tokių išlaidų atlyginimo priteisimo iš fizinio asmens, tuo tarpu fizinis asmuo analogiško reikalavimo juridinio asmens atžvilgiu pareikšti negalėtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškinį ruošė ir teisines paslaugas ieškovei už 363 Eur sumą suteikė UAB „Teisinių paslaugų biuras TAX LAW“, kuris kaip juridinis asmuo, negalėjo atstovauti ieškovei teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl 363 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 221,74 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 74 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (221,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 491,90 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), valstybei 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė