Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-816-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
2A-816-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23415-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
UAB ,,Vytkana“
Ieškovas
UAB „Autofortas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-816-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23415-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandis 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Vytkana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Autofortas“ ieškinį atsakovei UAB „Vytkana“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 221,74 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad autoįvykio metu buvo apgadinta atsakovei priklausanti transporto priemonė BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė atliko atsakovei priklausančios transporto priemonės remonto darbus, pirko, keitė detales bei atliko automobilio detalių dažymą pagal AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Už atliktus darbus 2015-10-09 ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Pagal ją atsakovė turėjo sumokėti 441,13 Eur, kuriuos sudarė 221,74 Eur PVM, 144,81 Eur franšizė ir 74,58 Eur detalių nusidėvėjimo išskaita. Atsakovė sutiko apmokėti 144,81 Eur franšizę ir 74,58 Eur detalių nusidėvėjimo išskaitą, tačiau nesutiko apmokėti 221,74 Eur PVM.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 139-143).

priteisė ieškovei UAB „Autofortas“ iš atsakovės UAB „Vytkana“ 221,74 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (221,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 491,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.priteisė iš atsakovės UAB „Vytkana“ valstybei 9,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra. PVM suma turi būti apskaičiuojama nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės, kuri sudaro atlygį (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas. Remonto paslaugų apmokestinamojo vertė sudaro 1 055,89 Eur, o nuo jos paskaičiuota pardavimo PVM suma yra 221,74 Eur. Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas privalo būti įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, o PVM suma yra vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Jeigu prekių tiekimas ir paslaugų teikimas įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis, tai į PVM deklaraciją turi būti įtraukiamos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Ieškovas mokestinio PVM laikotarpio PVM deklaracijoje, apskaičiuodamas mokėtiną į biudžetą sumą, į ją privalo įtraukti visą remonto PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuotą pardavimo PVM sumą, o pirktų prekių, paslaugų, susijusių su atsakovo transporto priemonės remontu, pirkimo (importo) PVM sumas toje PVM deklaracijoje, vadovaudamasis PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, įtraukti į PVM atskaitą. Teismas pažymėjo, kad, jeigu paslaugos teikėjui paslaugos pirkėjas sumokėtų dalį PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuoto pardavimo PVM sumos (t. y. sumokėtų pardavimo PVM sumą be ieškovo pirktų prekių, paslaugų, susijusių su atsakovo transporto priemonės remontu, pirkimo (importo) PVM sumos), tai ieškovas patirtų nuostolius, toks sandoris nebūtų ekonomiškai pagrįstas ir sudarytų prielaidą manyti, kad atsakovas siekia sau ekonominės naudos. Atstovas taip pat ginčijo ieškovės paskaičiuotą detalių nusidėvėjimo procentą, teigdamas, jog ieškovė taisydama automobilį panaudojo ne naujas, o naudotas detales, tačiau teismas įvertino, kad ieškovo atstovė byloje pateikė įrodymus, jog atsakovės automobiliui buvo panaudotos naujos detalės, tai įrodo nuotraukos ir detalių identifikaciniai kodai, todėl teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, taip pat tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei detalių nusidėvėjimo procentą, atsakovės prieštaravimus atmetė kaip neįrodytus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės ar/arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 150-154).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas nepagrįstai ir klaidingai aiškina PVM įstatymo nuostatas. Ieškovas piktnaudžiauja savo teise susigrąžinti PVM, pažeidžia ne tik CK 1.137 straipsnio geros moralės ir sąžiningo veikimo principus, tačiau piktnaudžiaudamas PVM įstatymu, gauna papildomas pajamas. Naudodamasis draudimo bendrovėmis ir susigrąžindamas mokėtinas PVM sumas iš pirkėjų visa apimtimi, mažina savo mokestinį įsipareigojimą valstybei, pasinaudodamas įsigytų prekių pirkėjų automobiliams remontuoti sąskaitomis. Ieškovas, pirkdamas medžiagas ir detales šio ir visų kitų automobilių remontui, prisiimdamas PVM sąskaitas faktūras susimažina bendrą savo įmonės mokėtiną PVM sumą valstybei, o tuo tarpu už automobilių remontus išrašo pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir piktnaudžiaudamas įstatymu, reikalauja grąžinti įmonėms visa apimtimi sąskaitose nurodytas pardavimo PVM sumas. Prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai visa apimtimi. Mokesčių mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti;

ieškovė medžiagas pirko ne iš autorizuotų serviso originalias, o iš UAB „GTV GROUP ir KO“, kuri deklaruoja savo veiklą, kaip prekyba naudotomis detalėmis, todėl ieškovei po remonto reikalauti iš atsakovės sumokėti detalių nusidėvėjimą 74,58 Eur sumai, kuris skaičiuojamas tik montuojant originalias autorizuotų servisų detales, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Teismas nebuvo aktyvus dėl ieškovės teikiamų įrodymų apie detalių originalumą, argumentuodamas tik tuo, kad atitinkantys detalių kodai įrodo, kad detalės yra originalios. Tikėtina, kad UAB „GTV GROUP ir KO“, kuri tiekė detales ieškovei, specialiai savo buhalterinėje apskaitoje naudoja originalių autorizuotų servisų detalių žymėjimą, tokiu būdu nuslėpdama detalės kilmę ir tikrą gamintoją. Teismas niekaip neidentifikavo detalių atitikties originalumui, o tik formaliai vertino paaiškinimus šališkai, ieškovės naudai;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovė patvirtino, kad ieškovė, įsigydama prekes atsakovės automobiliui remontuoti, įgijo teisę į PVM atskaitą, tačiau teismas šių paaiškinimų nevertino;

priteistos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai per didelės. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė akivaizdžiai nebendradarbiavo sprendžiant ginčo klausimą, ignoravo atsakovą, nekreipdama dėmesio į pretenzijas ar prašymus ir pati savo iniciatyva pasirinko teisminį ginčą, žinodama apie galimas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo vertinti bylos nesudėtingumą, mažą jos apimtį, tai, jog rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Vytkana“ apeliacinį skundą atmesti bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas pagal pateiktus jas patvirtinančius rašytinius duomenis (b. l. 163-172).

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

ieškovė, būdama PVM mokesčio mokėtoja, privalėjo tarpininkauti ir iš savo teikiamų paslaugų gavėjo - atsakovės, paimti PVM ir vėliau, teikdama PVM mokesčio deklaraciją, jį įnešti į valstybės biudžetą. Įvykusi prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kuri gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. PVM dydis buvo apskaičiuotas nuo apmokestinamosios vertės, kuri pasireiškė kaip atsakovei suteiktų paslaugų vertė (1 055,89 Eur), pritaikius 21 procento dydžio PVM tarifą, gaunamas atsakovės mokėtinas PVM dydis yra 221,74 Eur. Sąskaita ir joje nurodyta PVM suma buvo apskaičiuota ir pateikta atsakovei apmokėti, griežtai laikantis PVM įstatymo reikalavimų. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde nesugebėjo nurodyti konkrečių teisės aktų ar jų dalių, kuriuose būtų įtvirtinta ieškovės pareiga iš sąskaitoje apskaičiuotos 221,74 Eur dydžio PVM sumos atimti (išminusuoti) ieškovės pirktų prekių, paslaugų, susijusių su atsakovės automobilio remontu, pirkimo PVM sumas. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįgijo teisės į PVM atskaitą. Atsakovė netinkamai ir neteisingai interpretuoja susiklosčiusią faktinę situaciją bei nesuvokia PVM įstatymu nustatytų reikalavimų bei PVM prasmės. Ieškovė, kaip PVM mokėtojas, iš UAB „GTV GROUP ir KO“ įsigijo detales, būtinas automobilio remonto paslaugoms suteikti ir už jas sumokėjo pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM), taigi įvykdė pirmąją sąlygą PVM atskaitai atsirasti. Ieškovė, panaudojusi įsigytas prekes automobilio remonto paslaugoms suteikti, sukūrė prekių pridėtinę vertę ir prekes realizavo. Tokiais savo veiksmais ieškovė neabejotinai įgijo teisę į PVM atskaitą. Detalės buvo realiai įsigytos ir panaudotos automobilio remonto darbams atlikti. Taigi prekių pridėtinę vertę sukūrusios paslaugos buvo suteiktos realiai, o ne tik užfiksuotos ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM sumos atimama pirkimo (arba importo) PVM suma, į valstybės biudžetą mokėtina suma apskaičiuojama PVM deklaracijoje, būtent dėl šios priežasties atsakovė privalo sumokėti visą sąskaitoje apskaičiuotą PVM sumą, o ne tik dalį, gautą iš pardavimo PVM sumos atėmus pirkimo PVM sumą;

atsakovė bylą nagrinėjant teisme ir apeliaciniame skunde kelia abejones dėl panaudotų detalių originalumo, kai atsakovė nepareiškė jokio savarankiško reikalavimo dėl ieškovei sumokėtų 74,58 Eur už detalių nusidėvėjimą. Ginčas kilo dėl atsakovės prievolės sumokėti visą sąskaitoje nurodyto dydžio PVM, o ne dėl automobilio remontui panaudotų detalių originalumo. Atsakovei, nesuformulavus materialaus pobūdžio reikalavimo, nėra jokio teisinio pagrindo skųsti teismo sprendimą dalyje dėl dalių originalumo. Atsakovė dėl detalių originalumo turėjo reikšti priešieškinį, tačiau savarankiško reikalavimo nepareiškė. Be to, visi rašytiniai įrodymai liudija apie automobilio remontui panaudotų detalių originalumą;

Atsiliepimas

atsakovė melagingai teigia, kad ieškovė akivaizdžiai nebendradarbiavo. Su ieškiniu buvo pateiktos susirašinėjimo su atsakove kopijos bei 2015-10-14 priešteisminio raginimo kopija patvirtina, jog ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai, o į teismą kreipėsi tik tuomet, kai atsakovė griežtai atsisakė sumokėti 221,74 Eur dydžio PVM už suteiktas automobilio remonto paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius, jog ieškovė nebendradarbiavo, siekiant išspręsti kilusį ginčą;

nepagrįstai teigiama, kad byla nesudėtinga ir nereikėjo išankstinio pasiruošimo. Šioje byloje vyko trys teismo posėdžiai, kuriuose ieškovės interesus atstovavo advokatė. Už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 748 Eur, koeficientas už atstovavimą teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui už valandą 0,1. 2016-07-11 teismo posėdis truko 2 val., t. y. atlygis 148,6 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiams 2016-09-12 ir 2016-10-18 truko 4 val., tuo metu bruto buvo 771,9 Eur, kas reiškia, kad susidarė 308,76 Eur atstovavimo išlaidų. Bendra pastarųjų teismo posėdžių trukmė 2 val., todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose – 154,38 Eur, iš viso 611,74 Eur. Teismas priteisė iš atsakovė ieškovės naudai 471,90 Eur, t. y. ir taip 23 proc. mažesnį nei Rekomendacijose nustatytą atlygį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, jog autoįvykio metu buvo apgadinta apeliantei (atsakovei) priklausanti autotransporto priemonė BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Ieškovė atliko šio automobilio remonto darbus pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. remonto sąmatą. 2015 m. spalio 9 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė apeliantei automobilio remonto darbų sąskaitą ir nurodė, jog ji turi sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą, frančizę ir detalių nusidėvėjimo procentą, nes likusią sumą apmokės draudimo bendrovė. Apeliantė apmokėjo frančizę, detalių nusidėvėjimo procentą, tačiau atsisakė sumokėti prašomą visą PVM (221,74 Eur), nes ieškovė, pirkdama detales ir dažymo priemones, susigrąžino PVM, dėl ko mano, jog susigrąžinta PVM suma turi būti sumažintas prašomas priteisti PVM mokestis.

Apeliacinio skundo esmė, - ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti 221,74 Eur PVM, jo nesumažindama dėl įsigytų, automobilio remontui panaudotų, medžiagų ir detalių susigrąžintino PVM.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pažymėtina, kad pridėtinės vertės mokestis yra į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurią sumoka paslaugos gavėjas per paslaugos teikėją kaip tarpininką. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM įstatymas) 79 straipsnį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra. PVM suma turi būti apskaičiuojama nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės, kuri sudaro atlygį (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (PVM įstatymo 15 str.). Taigi, šiuo atveju, esminė aplinkybė yra, kokį atlygį gavo arba turi teisę gauti ieškovė už atliekamus apeliantės automobilio remonto darbus, t. y. už kokią sumą susitarta suremontuoti automobilį (kokią sumą ieškovė siekė gauti už savo paslaugas). Iš byloje pateiktos remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32) matyti, kad ieškovė už suremontuotą automobilį siekė gauti 1 055,89 Eur apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių paskaičiuotas PVM – 221,74 Eur. Į gautiną sumą ieškovė yra įtraukusi ne tik darbų kainas, bet ir medžiagų bei detalių kainas, kurias įsigijo iš kitų asmenų ir, jas panaudojus, įgijo teisę iš valstybės susigrąžinti už jas sumokėtą PVM sumą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tai, jog ieškovė įgijo teisę susigrąžinti PVM sumą nėra reikšminga aplinkybė, nustatant ieškovės suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę. Įsigijusi (nupirkusi) medžiagas ar detales iš trečiųjų asmenų, ieškovė tapo šių prekių savininkė ir savo nuožiūra gali jomis disponuoti, nustatyti joms savo realizavimo kainą, nuo kurios turės būti sumokėtas PVM. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė paskaičiavo nepagrįstai dideles medžiagų ar detalių kainas. Taigi, atsakovė, kaip paslaugos gavėjas (pirkėjas), turi pareigą, nuo gautų paslaugų (atliktų remonto darbų) apmokestinamosios vertės, sumokėti PVM į valstybės biudžetą (tai patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvada dėl ginčo (b. l. 118-119)).

Apeliaciniame skunde atsakovė kelia abejones dėl sumokėtos sumos už detalių nusidėvėjimą (74,58 Eur), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nebuvo ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos nesvarstytinos. Ieškinys yra pareikštas tik dėl PVM sumos (221,74 Eur) priteisimo, kuris ir buvo nagrinėjamas. Jokių reikalavimų dėl detalių nusidėvėjimo mokėtinos (sumokėtos) sumos (74,58 Eur) nėra pareikšta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (491,90 Eur), nes mano, jog jos yra per didelės, kadangi byla nesudėtinga, nevyko advokatės susitikimai su ieškove, nebuvo reikalinga reikalauti papildomų dokumentų iš institucijų ir pan.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (sprendžiamas nesudėtingas, tačiau reikalaujantis specialių žinių, ginčas), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė nerengė teismui ieškinio, dėl ko turėjo skirti daugiau laiko pasirengimui nagrinėti bylą (skyrė viso 6 val.); vyko trys teismo posėdžiai (užtruko viso 2 val. 25 min.)), į ginčo pobūdį, į tai, kad priteistas užmokesčio dydis neviršija rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti 484 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (sprendžiamas nesudėtingas, tačiau reikalaujantis specialių žinių, ginčas), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme; nebuvo poreikio atsiliepime teikti naujų argumentų), į ginčo pobūdį, ginčo sumos dydį, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 300 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vytkana“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Autofortas“, į. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas