- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1069-1173/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17969-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- E. V. Š.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Ričardas Makštelė
- Kategorijos
- 1.1.76.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 10 mėnesių skiriant įpareigojimus ir 3 MGL dydžio (150 Eur) bauda;
2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 8 mėnesiams skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, skiriant įpareigojimus ir 1 MGL (50 Eur) dydžio baudą;
3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, areštu 45 paroms (bausmę atliko 2022 m. rugpjūčio 17 d.).
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. V. Š. 2022 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų teritorijoje, paėmęs nuo žemės akmenį tyčia jį metė į A. G., pataikydamas jam į kairę krūtinės pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis E. V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) globos namuose. Įvyko konfliktas, kuris nėra susijęs su šia byla, po kurio jis nusileido iš pastato antro aukšto žemyn ir vieną kartą koja spyrė į pastato sieną – į plyteles. Po šio A. G. jį apkaltino sugadinus sieną, nors jos nepažeidė. A. G. pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis spardo sieną, liepė pas jį ateiti. Priėjęs paklausė A. G., kodėl ant jo rėkia. A. G. bandė jį sutramdyti, sulaikyti ir jam nusisukus staigiai čiupo už peties ar už kapišono ir apsuko, bandė paguldyti. Jis (E. V. Š.) bandė išsilaisvinti. Jokių ketinimų trenkti ar sužeisti A. G. neturėjo. A. G. galėjo būti įdrėksta kakta tuo metu, kai A. G. laikė jį už megztinio, o jis bandė išsilaisvinti, bandė nusivilkti megztinį ir nuo jo pabėgti, bet tai nėra tyčinis veiksmas. Nenorėjo A. G. trenkti, jo sužaloti. Išsilaisvinęs bėgo nuo A. G., o A. G. jį vijosi, bėgo aplink baseiną, tuomet paėmė nuo žemės mažą akmenuką, gal 2 cm skersmens ir metė į A. G., kažkur pataikė, atrodo, kad į krūtinę. Tai padarė dėl to, kad A. G. jį vijosi, bijojo, kad jam kažkas blogo neatsitiktų, kad pavartos fizinį smurtą. Nežinojo ką daryti, buvo pasimetęs. Nieko blogo A. G. padaryti nenorėjo, tik gynėsi nuo jo. Jis nekaltas, naudojo savigyną prieš A. G.. Nuo 2012 m. gyvena globos namuose. Buvo 7 metų, kai jį prievarta atvežė į globos namus. Mažas buvo mušamas, jo motina girtaudavo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas draugą. Kartu su draugu nuomojasi butą. Dirba pakuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna daugiau kaip 400 Eur atlyginimo.
3. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)globos namuose vairuotoju. Įvykio dieną kieme kalbėjo su D. S. ir pamatė kaip E. V. Š. iš kojos spyrė į pastato sieną. Jis E. V. Š. klausė, kodėl spardo sieną. E. V. Š. plūsdamasis necenzuriniais žodžiais ėjo link jo aiškintis. Jam priėjus, klausė kodėl spardo sieną. E. V. Š. plūdosi necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad spardo ir spardys kiek norės. E. V. Š. buvo labai nervingas. Norėjo jį nuraminti, sudrausminti, nenorėjo, kad dar ką nors blogo padarytų, todėl paėmė jį (E. V. Š.) už peties, pasodino ir atsitraukė. E. V. Š. po to atsistojo, pradėjo jį pulti, mosikuoti, tada prarėžė jam (A. G.) kaktą, suplėšė jo džemperį, spyrė į pilvą, jis gynėsi nuimdamas smūgius. E. V. Š. jokių smūgių nesudavė. Pasigrūmė ir E. V. Š. pradėjo bėgti šaukdamas, kad vis tiek spardys. Jis ėjo paskui E. V. Š. iš paskos. Ėjo dėl to, kad jis vėl ko nors blogo nepadarytų, nes aplink yra vaikų. Priėjo alpinariumą, kur yra pripilta skaldos. E. V. Š. pagriebė akmenį ir sviedė į jį plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir paskui nubėgo. Akmuo buvo sviestas iš kokių 3 metrų atstumo. Akmuo jam (A. G.) pataikė į kairę krūtinės pusę. Akmuo buvo gal kokių 5 cm skersmens, dolomito skaldos akmuo. Skausmo tuo metu nejuto, po kokio pusvalandžio pradėjo skaudėti. Jam iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Todėl nuėjo į vidų ir paprašė N. S. iškviesti policiją. Nuvažiavo į gydymo įstaigą. Paskui jam atsirado mėlynė, pajuto skausmą. Skaudėjo kokias 4 dienas. Po įvykio, gal po 2 val., nuvyko į gydymo įstaigą. Medikams nurodė, kad į jį buvo sviestas akmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Gydytojas apžiūrėjo, padarė nuotrauką. Tuo metu, kai apžiūrėjo gydytojas, buvo raudona žymė, kraujosruvos dar nebuvo, ji atsirado vėliau. Byloje esanti nuotrauka (1 tomas, b. l. 70) daryta, kai jis buvo policijoje, kai rašė pareiškimą. Pareiškimą rašė devintą ar dešimtą valandą vakaro.
4. Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų darbuotojas. Įvykio dieną prie globos namų tvoros susitiko A. G., su juo kalbėjosi. Pamatė, kad iš už globos namų kampo ateina E. Š.. Jis buvo labai susinervinęs ir matė kaip spyrė į globos namų sieną. A. G. pasakė, kad E.Š. spyrė į sieną. A. G. E.Š.pasakė, ką jis daro, kam spardo sieną. E.Š. labai piktai pradėjo sakyti ko jam aiškina, išvadino necenzūriniais žodžiais, pradėjo siūlyti eiti aiškintis santykių. Įvyko apsistumdymas. A. G. pasodino E.Š. ant žemės, suėmė jį už krūtinės ar kažkaip ir pasodino. E.Š. atsistojo ir puolė tada A. G.. Prieš pasodinant, jie stumdėsi, tiksliai negali pasakyti ką darė, nes iš toliau stovėjo. Atsistojęs E.Š. puolė A. G., pradėjo tampyti už megztinio, bandė jį parversti, bet nepavyko. A. G. bandė nepasiduoti, kad neparverstų ant žemės ir grūmėsi su juo. Matė, kad buvo suėmęs už megztinio, kažkokių smūgių sudavimo nematė. Tada E.Š. nubėgo prie baseino, pasiėmė akmenį ir paleido į A. G.. Metė smarkiai, girdėjo kad kažkur pataikė, girdėjo garsą kaip „bumbtelėjo“. Kai E.Š. bėgo, A. G. tuo metu ėjo jam iš paskos. Kai E.Š. metė akmenį, atstumas tarp jų buvo maždaug 2-4 metrai. Paskui akmenį rado, jis buvo maždaug 4 cm skersmens.
5. Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialine darbuotoja. Įvykio dieną buvo savo kabinete, E. Š. lauke pradėjo spardyti sienas. Išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką pasižiūrėti. A. G. klausė E.Š., kam jis daužo sienas. E.Š. buvo piktas, susierzinęs. E. Š. ir A. G. vidiniame kiemelyje kalbėjo. E. Š. pradėjo A. G. vadinti necenzūriniais žodžiais. Prie aikštyno, prie žaidimų aikštelės pamatė, kad A. G. ranka apkabino E. Š. per pečius ir pasodino ant žemės. Po to E.Š. atsistojo, ėjo link gėlyno, kur iš seno baseino padarytas alpinariumas ir, paėmęs akmenį, sviedė link A. G.. Nematė, ar pataikė. Daugiau nieko nebematė, nes nuėjo į pastato vidų. A. G. priėjo prie jos kabineto lango ir paprašė iškviesti policiją, sakė, kad negali suvaldyti situacijos, kad gavo iš akmens smūgį. Atrodo, kad jam kakta buvo įbrėžta. A. G. sakė, kad į jį metė akmenį, kliuvo į krūtinę ar į šoną.
6. Iš 2022 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurioje stovi (duomenys neskelbtini)vaikų globos namų pastatas. Žiūrint nuo minėto pastato pietinės sienos, teritorijoje yra trinkelėmis iškloti takai, vaikų žaidimo aikštelė, gėlynai, kurių kraštai apdėti stambiais įvairaus dydžio plokščios formos akmenimis, o kai kuriuose gėlynuose aplink ten augančius augalus pripilta smulkių juodos spalvos akmenų. Didžioji dalis teritorijos apželdinta veja. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nėra, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t. b. l. 14-20).
7. Iš 2022 m. gegužės 21 d. įvykio išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad jame nurodoma, jog 2022 m. gegužės 21 d. 21.47 val. kreipėsi A. G., nurodydamas, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. E. V. Š. tyčia sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 110-112).
8. Iš 2022 m. gegužės 21 d. A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame nurodė, jog 2022 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų teritorijoje, minėtų globos namų gyventojas E. V. Š., konflikto metu mane (A. G.) apstumdė bei suplėšė jo dėvėtą megztinį, grumtynių metu jam tyčia dešinės rankos pirštų nagais įbrėžė odą kairėje kaktos pusėje, tuoj po to, nuo jo atsitraukęs, paėmęs nuo žemės akmenį tyčia jį sviedė į jį (A. G.) iš 3 metrų atstumo ir pataikė į kairę krūtinės pusę bei ją sumušė, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, sužalotas vietas jam skauda iki šiol. Dėl patirtų kūno sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 9).
9. Iš 2022-05-21 asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 23.31 val. iki 23.37 val. apžiūrint A. G. kaktą matyti horizontaliai einantis su pertrūkiais nubrozdinimas odoje kairėje kaktos pusėje, apie 10 cm ilgio. Apžiūrint krūtinę, ant kairės krūties matyti kraujosruva, ovalo formos, apie 4 cm skersmens (1 t., b. l. 66-71).
10. Iš VšĮ Pasvalio ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (toliau – Ambulatorinio apsilankymo aprašymas) matyti, kad 2022 m. gegužės 21 d. 20.24 val. šioje gydymo įstaigoje A. G. suteikta būtinoji pagalba, pacientas skundžiasi kaktos ir kairės krūties skausmu, trauma 2022-05-21 apie 18.30 val. darbe apmėtė akmenimis, nustatytas kaktos ir kairės krūties sumušimas (1 t., b. l. 13).
11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. birželio 14 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktoje A. G. medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 79).
12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užduotyje nurodyti E. V. Š. veiksmai, t. y. ,,įbrėždamas nagu nukentėjusiajam A. G. kaktą ir mesdamas akmenį nukentėjusiajam A. G. į krūtinę”, galėjo A. G. sukelti fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 84).
13. Iš 2022-06-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorės L. P. pateiktas vaizdo įrašas, sudarytas iš dviejų failų: Failo, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini) (viršutiniame kampe kairėje pusėje yra užrašyta data 2022-05-21 17:07:05, apatiniame kampe dešinėje pusėje yra užrašyta: ,,vidinis kiem”, vaizdas yra be garso), peržiūros metu fiksuota, kad matyti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų vidinis kiemas. Po kiemą vaikšto nukentėjusysis A. G.. Matyti, kaip jis nueina per kiemą žaidimų aikštelės link ir ant pievelės susitinka su dar vienu vyriškiu. Abu jie stovi ant pievelės iki tol, kol pamato ateinantį įtariamąjį E. V. Š.. Kai jį užfiksuoja vaizdo kamera, laiką viršutiniame kampe rodo 2022-05-21 17:12:10. E. V. Š. į vidinį kiemą ateina iš už pastato kampo. Jis paeina kelis žingsnius į priekį, paskui stabteli ir dešine koja spiria į sieną. Vaizdo įrašas baigiasi 17:12:15. Antro failo, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas prasideda 2022-05-21 17:12:15.) vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. V. Š. po spyrio į pastato sieną įeina į pastato vidų. Po kelių sekundžių jis išeina į lauką ir sustojęs laiptų aikštelėje žiūri į tą pusę, kur pirma stovėjo nukentėjusysis A. G. su dar vienu vyriškiu. Netrukus E. V. Š. greitai eina link tos pusės, kur stovi A. G.. E. V. Š. su A. G. susitinka ant trinkelėmis iškloto tako netoli beržo. Nukentėjusysis A. G. dešine ranka parodo link pastato. E. V. Š. irgi kaire ranka mosteli link pastato pusės. Tuo metu į lauką iš pastato išeina moteris. Ji sustoja prie lauko durų. Pasisukusi į A. G. ir E. V. Š. pusę moteris jiems kažką sako. Toliau matyti, kaip E. V. Š. nusisuka nuo A. G. ir žengia porą žingsnių į priekį, bet jį nueinantį sulaiko A. G.. Jis ranka pagriebia nueinančiam E. V. Š. už striukės, jį sustabdo, tuomet sulenkta ranka jam suima už kaklo ir E. V. Š. pasodina ant trinkelėmis iškloto takelio ir jį paleidžia. Tuomet E. V. Š. atsistoja ir dešine koja spiria nukentėjusiajam A. G. į kojas. A. G. rankomis griebia E. V. Š. už kojos, kuria jam spyrė. Po to A. G. ranka sugriebia E. V. Š. už rankos ir tuomet jie vienas į kitą įsikimba už viršutinių rūbų ir pradeda vienas kitą stumdyti. Matyti, kad E. V. Š. yra įsikibęs rankomis į A. G. vilkimą megztinį, o A. G. įsikibęs į E. V. Š. vilkimą striukę. Kai A. G. ir E. V. Š. vienas į kitą įsikimba ir pradeda stumdytis, moteris įeina į pastato vidų. E. V. Š. smūgiuoja kelis kartus rankomis, bando išsilaisvinti, bet A. G. jį laiko už striukės. E. V. Š. visaip kaip muistosi, kol ištrūksta iš A. G. rankų ir nubėga tolyn. A. G. bėga jam iš paskos, paskui sustoja. E. V. Š. bėga aplink vidiniame kieme esantį alpinariumą. Nukentėjusysis A. G. eina jam iš paskos. Priėjęs prie alpinariumo vieno kampo, E. V. Š. atsisuka pasižiūrėti į A. G.. Po to pasilenkia ir iš alpinariumo paima kažkokį daiktą, galimai akmenį, ir meta jį į ateinantį A. G.. Kur pataiko, nematyti, nes viskas vyksta gana atokiai nuo įrengtos vaizdo kameros. Metęs į A. G., ką paėmęs nuo alpinariumo, E. V. Š. nubėga žaidimų aikštelės link. A. G. E. V. Š.nebesiveja. Eidamas link pastato nukentėjusysis A. G. atitraukia megztinį, jį apžiūri. Paskui išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną ir įeina į pastato vidų. Netrukus A. G. išeina į lauką. Prieina prie tos vietos, kur įrengta vaizdo kamera. Išsitraukia savo mobiliojo ryšio telefoną ir nueina į tą pusę, kur vaizdo kamera nebefilmuoja. Praėjus kelioms sekundėms A. G. sugrįžta. Jis apžiūri savo megztinio priekinę dalį, ties apykakle. Matyti, kad megztinis ties apykakle žemyn link krūtinės įplėštas. Vaizdo įrašas baigiasi 2022-05-21 17:16:03 (1 tomas, b. l. 90-92, 93).
14. Iš 2022-09-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo A. G. pateiktas megztinis, kuris yra fliso medžiagos. Megztinis nėra naujas, matyti, kad dėvėtas. Megztinio spalva šviesiai pilka, tik ant rankovių, išilgai jų iki pat kaklo, yra įsiūtos tamsiai pilkos spalvos juostos. Ant megztinio etiketės yra užrašas ,ACTIVE”, XL dydžio. Megztinio priekyje ties apykakle link krūtinės matyti įplėšimas, kurio ilgis 12,5 cm (1 t., b. l. 97-102).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, baudžiamosios atsakomybės taikymas
15. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
16. E. V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų teritorijoje, tyčia nagais įbrėžė A. G. į kaktą, po to paėmęs nuo žemės akmenį tyčia jį sviedė į A. G., pataikydamas jam į kairę krūtinės pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.
17. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jokių tyčinių veiksmų nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu neatliko, o tik gynėsi nuo jo. Nurodė, jog tuo metu, kai A. G. laikė jį už megztinio, jis muistėsi ir bandė nuo jo išsilaisvinti, nusivilkti megztinį ir taip išsilaisvinti, todėl galėjo įbrėžti į kaktą A. G., tačiau tai nebuvo tyčinis veiksmas. Po to, kai išsilaisvino nuo A. G., bėgo nuo jo, o pastarasis jį vijosi, todėl gindamasis nuo žemės paėmė mažą akmenuką ir metė į A. G..
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis E. V. Š. tyčia nagais įbrėžė nukentėjusiajam A. G. į kaktą, tačiau pripažįsta įrodyta, jog E. V. Š., paėmęs nuo žemės akmenį, tyčia jį metė į A. G., pataikydamas jam į kairę krūtinės pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.
19. Bylos įrodymais (kaltinamojo E. V. Š., nukentėjusiojo A. G., liudytojų D. S., N. S. parodymais) nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. V. Š. ir nukentėjusiojo A. G. įvyko konfliktas dėl to, kad E. V. Š. tyčia koja spyrė į (duomenys neskelbtini)globos namų pastato sieną. Po E. V. Š. spyrio į sieną, A. G. reiškė kaltinamajam priekaištus dėl šio, E. V. Š. priėjęs prie A. G. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Nukentėjusiojo A. G. parodymais, kuriuos tvirtina rašytiniai bylos įrodymai – asmens apžiūros protokole fiksuoti duomenys, fotonuotrauka, Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , taip pat iš dalies kaltinamojo ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašu nustatyta, kad po žodinio konflikto tarp A. G. ir E. V. Š. įvyko fizinis kontaktas, kurio metu A. G. buvo padarytas kaltinime nurodytas sužalojimas – įbrėžimas kaktoje. Tačiau bylos įrodymų visuma nesuponuoja išvados, kad tai buvo padaryta tyčiniais E. V. Š. veiksmais.
20. Nagrinėjamas įvykis užfiksuotas vaizdo įrašu, kuris laikytinas objektyviu ir patikimu įrodymu, kuriuo šioje byloje remiamasi. Išanalizavus vaizdo įrašą, kuris taip pat buvo apžiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad įvykio eiga buvo tokia: kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, jie tarpusavyje kalbėjosi; kaltinamasis nusisuko ir nueidinėjo nuo nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusysis A. G. ranka pagriebė nueinančiam E. V. Š. už striukės jį sustabdydamas, tuomet ranka jam suėmė už kaklo ir pasodino žemės; po šio E. V. Š. atsistoja ir dešine koja spiria A. G. į kojas, A. G. rankomis sugriebia E. V. Š. už kojos, kuria jam spyrė; po to E. V. Š. sukasi ir nueidinėja nuo A. G., tačiau pastarasis jį sulaiko – ranka sugriebia E. V. Š. už rankos, patraukia į save; po to jie vienas kitam įsikimba už viršutinių drabužių – A. G. laiko E. V. Š. už jo striukės, E. V. Š. laiko A. G. už jo vilkimo megztinio, jie vienas kitą tąso už drabužių; matyti, kaip E. V. Š. muistosi, traukiasi atgal bandydamas išsilaisvinti, A. G. pastarąjį laiko už striukės; E. V. Š. paleidžia A. G. megztinį, muistosi, bando išsilaisvinti, traukiasi atgal, o A. G. jį toliau laiko už striukės; E. V. Š. toliau muistosi, kol ištrūksta iš A. G. rankų ir nubėga tolyn.
21. Iš aptarto matyti, kad visų pirma, E. V. Š. veiksmai buvo sąlygoti paties nukentėjusiojo A. G. veiksmų – pastarasis pirmas sugriebė nueinančiam E. V. Š. už striukės, suėmė jį už kaklo ir pasodino ant žemės, nueinančiam sugriebė už rankos, sugriebęs laikė E. V. Š. už striukės, jį tąsė, pastarajam muistantis, stengiantis išsilaisvinti, traukiantis atgal jo nepaleido, laikė už striukės. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad tyčia sužaloti, sukelti fizinio skausmo A. G. nenorėjo, jis tik siekė išsilaisvinti, ištrūkti iš A. G., galėjo A. G. įdrėksti į kaktą tuo metu, kai jie susistumdė, kai A. G. jį laikė už megztinio, o jis, norėdamas ištrūkti, muistėsi, kai bandė nusivilkti megztinį ir nuo jo pabėgti, jokio tyčinio veiksmo, smūgio sudavimo nebuvo. Šiuos E. V. Š. parodymus tvirtina pirmiau aptartas vaizdo įrašas ir jame užfiksuota įvykio eiga, iš dalies ir paties nukentėjusiojo A. G. parodymai, kad įdrėskimas kaktoje jam buvo padarytas tuo metu kai E. V. Š. muistėsi, liudytojai D. S., N. S. taip pat nenurodė, jog matė, kad E. V. Š. tyčia ranka būtų įbrėžęs A. G. į kaktą.
22. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje įvykio situacijoje nėra pagrindo įžvelgti E. V. Š. tyčinių veiksmų, t. y. kad jis tyčia nagais įbrėžė A. G. į kaktą siekdamas jį sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą. Dėl to kaltinime nurodyta aplinkybė, jog E. V. Š. tyčia nagais įbrėžė A. G. į kaktą šalintina kaip neįrodyta.
23. E. V. Š. kaltinamas ir tuo, kad po pirmiau aptartų veiksmų, nubėgęs nuo A. G., paėmė nuo žemės akmenį ir tyčia jį sviedė į A. G. pataikydamas jam į kairę krūtinės pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą. Šią aplinkybę teismas pripažįsta įrodyta.
24. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad po susistumdymo E. V. Š. greitai nubėga tolyn nuo A. G.; A. G. iš pradžių bėga kaltinamajam iš paskos, paskui sustoja ir eina paskui E. V. Š.; kaltinamasis eina aplink kieme esantį alpinariumą, paskui atsisuka, pasižiūri į A. G., pasilenkia, nuo žemės kažką paima bei meta į A. G. ir greitai nubėga. Iš šio, bei kitų bylos įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies kaltinamojo parodymų, asmens apžiūros protokolo, fotonuotraukų, Ambulatorinio apsilankymo aprašymo) nustatyta, kad E. V. Š. A. G. metė iš akmens bei pataikė į kairę krūtinės pusę, A. G. fiksuota kraujosruva ant kairės krūties. Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. Š. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą A. G.. A. G. parodė, kad smūgio iš akmens sudavimo metu fizinio skausmo nejautė, ji pajuto vėliau; smūgio sudavimo vieta iš pradžių buvo paraudusi, vėliau susidarė kraujosruva, jautė skausmą kelias dienas. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes pripažįstama įrodyta, jog E. V. Š., paėmęs nuo žemės akmenį, jį tyčia metė į A. G. pataikydamas jam į kairę krūtinės pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.
25. Kaltinamasis neginčijo minėtos aplinkybės, kad paėmęs akmenį nuo žemės metė į A. G., tačiau nurodė, jog tai padarė netyčia, o gindamasis, nes A. G. jį vijosi, buvo išsigandęs, nenorėjo, kad jam atsitiktų kažkas blogo, t. y. argumentavo, kad veikė būtinosios ginties situacijoje.
26. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205- 719/2020). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 520- 303/2015).
27. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo kilusi būtinosios ginties situacija, t. y. nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi dėl kurio kaltinamajam E. V. Š. reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo A. G.. Iš pirmiau aptartos įvykio eigos matyti, kad akmuo į A. G. buvo mestas po apibusio konflikto, kurio metu tiek A. G., tiek E. V. Š. aktyviai veikė, po susistumdymo E. V. Š. jau buvo nubėgęs nuo A. G., buvo nuo jo nutolęs nemažu atstumu, tačiau paskui nustojo bėgti. Prieš akmens metimą, E. V. Š. ėjo aplink kieme esantį alpinariumą, o A. G. ėjo paskui jį. Aptartoje įvykio situacijoje nėra pagrindo įžvelgti, kad A. G. atliko kokius nors veiksmus, kurie būtų kėlę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę dėl kurios kaltinamajam būtų reikėję gintis. Kaltinamojo atliktas veiksmas – akmens metimas į nukentėjusįjį A. G. aptartoje įvykio situacijoje laikytinas tyčiniu ir negali būti vertinamas kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimas.
28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. V. Š. veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
29. Tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti E. V. Š.nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.
30. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.).
31. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju, vertinant padarytos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, fiksuotas paraudimas krūtinės kairėje pusėje, vėliau šioje vietoje susidarė kraujosruva. Kaip matyti, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Kaip aptarta pirmiau, fizinis skausmas A. G. buvo sukeltas tarpusavio konflikto metu. Šiuo atveju svarbu ir teismas pripažįsta įrodyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo R. G. provokuojantis ir rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jau minėta, kad pirmas fizinis kontaktas įvyko paties R. G. iniciatyva ir veiksmais – E. V. Š. po žodinio tarpusavio konflikto apsisuko ir nueidinėjo nuo A. G., tačiau pastarasis jį nueinantį suėmė už striukės, sugriebęs už kaklo tempė žemyn ir pasodino ant žemės; po to E. V. Š. bandant nueiti nuo R. G. sulaikė jį už rankos ir patraukė į save; po to suėmė E. V. Š. už striukės, jo nepaleido, E. V. Š. muistantis, traukiantis atgal ir bandant ištrūkti iš R. G., pastarasis jo nepaleido, toliau laikė jį už striukės; po to E. V. Š. ištrūkus bėgo paskui jį, ėjo link jo, ko pasėkoje E. V. Š. pasiėmė nuo žemės akmenį ir metė į A. G.. Taigi, E. V. Š. veiksmai buvo įtakoti A. G. veiksmų, jie buvo spontaniški, pasireiškė vienu veiksmu – akmens metimu į A. G.. Šiuo atveju įvykio eiga, E. V. Š. parodymai suponuoja, kad aptartu veiksmu kaltinamasis pirmiausia siekė, kad A. G. nuo jo atstotų, nebeitų paskui jį. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant įvykio vietos apžiūrą nebuvo paimtas akmuo, kuriuo buvo mesta A. G., byloje apklausti asmenys nurodė skirtingus jo dydžius (kaltinamasis nurodė, kad akmuo buvo mažiukas, apie 2 cm skersmens; nukentėjusysis nurodė, kad apie 5 cm skersmens, liudytojas D. S. – apie 4 cm skersmens), todėl tokioje situacijoje abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos kaltininko naudai.
33. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad E. V. Š.padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl E. V. Š.atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
34. Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 21,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (suteikta skubios medicinos pagalbos paslauga 2022 m. gegužės 21 d.), kurią prašo priteisti iš atsakingų asmenų (1 tomas, b. l. 56-57).
35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
36. Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).
37. E. V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. Š., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. V. Š. 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą trisdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
E. V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.