Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termolink“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Darstamas“ dėl turto išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis – 2018 m. gegužės 30 d. Ieškovė ir atsakovė į parengiamąjį posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant.

2018 m. gegužės 28 d. gautas ieškovės prašymas, kuriame nurodė bylą nagrinėjant ieškovės atstovui nedalyvaujant bei įvertinus visus ieškovės argumentus, visiškai tenkinti ieškovės ieškinį – priteisti ieškovei iš atsakovės 3022,16 Eur sumą, t. y. išreikalauti iš atsakovės ieškovei priklausančią 3022,16 sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė gavusi 3022,16 Eur permoką iš ieškovės nepagrįstai praturtėjo, nes ieškovė atsakovei pervedė 3855,49 Eur sumą, vietoje 833,33 Eur sumos, kuri priklausė gauti atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame ieškovė patvirtino 833,33 Eur skolos sumą atsakovei. 2017 m. sausio 3 d. mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovei pervedė 3855,49 Eur sumą. 2017 m. sausio 23 d. ieškovė pateikdama atsiskaitymų išklotinę kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti susidariusią permoką. Iš atsiskaitymų išklotinės laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d. matyti, kad ieškovė atlikdama mokėjimus, permokėjo atsakovei 3022,16 Eur sumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia nustatyti, jog ieškovė atlikdama mokėjimą pervedė didesnę sumą, todėl atsakovė neteisėtai įgijo jai nepriklausantį turtą – pinigines lėšas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovės pozicija ieškinyje yra nenuosekli, kadangi ieškovė pasirinko du nesuderintus teisių gynimo būdus, nes jie negali būti taikomi kartu – dėl nepagrįsto praturtėjimo ir teisę turto savininką išreikalauti turtą iš svetimo valdymo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt).

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nei patvirtino nei paneigė faktą dėl piniginių lėšų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą, tik pažymėjo, kad atsakovės įsitikinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą apie nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ar turto gavimą. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę teisiniai santykiai, šalys tarpusavyje bendradarbiavo – ieškovė pirko prekes ir/ar paslaugas iš atsakovės, atitinkamai pastaroji jas teikė bei gaudavo apmokėjimą, tačiau į bylą ieškovė nepateikė jokios tarp šalių sudarytos sutarties, patvirtinančios susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, įrodantį, kad atliktam mokėjimui joks teisinis pagrindas neegzistavo.

Teismas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta pozicija, nurodo, kad remiantis CPK 12, 178 straipsniais, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pabrėžtina, jog ieškovė prie ieškinio pridėjo savo reikalavimą grindžiančius įrodymus – 2016 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, akcinė bendrovė „SEB“ banko išrašą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 1 d. atliktas mokėjimas UAB „Darstamas“ – 3855,49 Eur sumai bei UAB „Termolink“ atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d. išklotinę, iš kurios matyti, kad UAB „Darstamas“ teikė paslaugas ir/ar prekes už kurias atsiskaitydavo UAB „Termolink“. Kaip matyti iš atsiskaitymų išklotines, jog ieškovė atlikdama mokėjimus atsakovei ne visada atsiskaitydavo tokia suma, kokią nurodydavo atsakovė, todėl taip apmokant susidarė permoka, kurią ieškovė ir prašo priteisti.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nėra galima taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovę siejo civiliniai teisiniai santykiai, kadangi šalys buvo sudariusios tarpusavio atsiskaitymo aktą dėl 833,33 Eur skolos, tačiau ne dėl permokos. Teismas, dar kartą pabrėžia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip atsikirtimų pagrindu, todėl atsakovė nurodydama, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, galėjo pateikti tarp šalių sudarytos sutarties kopiją ar išrašus, kad minėta suma buvo skirta prekių apmokėjimui.

Teismas nurodo, kad yra visos sąlygos turtą pripažinti įgijus be pagrindo, kadangi ieškovė pinigus atsakovei pervedė per klaidą, t. y. be pagrindo, ieškovė bankiniu pavedimu pervedė pinigines lėšas – teisėtai, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, kadangi atsakovei iškelta įmonės bankroto byla bei kreditorius atliko veiksmus savo interesais – nenustatyta nesąžiningo ieškovės elgesio.

Atsižvelgdamas į viskas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra visos sąlygos nustatyti, kad ieškovė nepagrįstai praturėjo ieškovės sąskaita, kadangi ieškovė mokėdama už suderintą tarpusavio skolos aktu sumą, vietoje 833,33 Eur sumą pervedė bankiniu pavedimu 3855,49 Eur sumą, todėl atsakovė neteisėtai įgijo 3022,16 Eur permoką, kurią atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Pažymėtina, kad teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuodamas, kad ieškovė patvirtino bei įrodė ieškinio reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darstamas“, j. a. k. 167368829, buv. Mažeikių r. sav., Žemaitijos g. 69B, 3022,16 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt dviejų eurų 16 euro centų) sumą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termolink“, j. a. k. 301740693, buv. Kaunas, Veiverių g. 134-415, naudai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.