- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 2-19785-877/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS, notarui M
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams notarui M. K., Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab intio, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo antstolė Rima Gražienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. K. 2019 m. liepos 12 d. ieškiniu teismo prašo atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, vienašališkai atliktą 2014 m. sausio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2513-2014-88120 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab intio, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank AS vykdyti 2014 m. sausio 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2513-2014-88120; panaikinti notaro M. K. 2019 m. vasario 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK-1710/2019:
1.1. Ieškovė S. K. su AB DNB bankas (dabar - Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) 2014-01-24 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2513-2014-88120, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. 2018-11-06 pranešimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo atsakovas Ieškovę informavo, kad ieškovės įsiskolinimas bankui 2018-11-06 dienai sudaro 554,02 Eur., iki 2018-12-11 nesumokėjus skolos, Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta bei bus pradėtas priverstinis skolų išieškojimas iš ieškovės turto ir piniginių lėšų.
1.3. Ieškovė 2018-11-05 (dar iki banko 2018-11-06 raginimo sumokėti skolą) bankiniu pavedimu Atsakovui sumokėjo 280 Eur, o 2018-12-12 bankiniu pavedimu atsakovui sumokėjo 280 Eur. Taigi, Ieškovė 2018-11-05 Ir 2018-12-12 bankiniais pavedimais Atsakovui pervedė iš viso 560 Eur sumą, kas pilnai padengia 2018-11-06 banko pranešime nurodytą susidariusią ieškovės skolą.
1.4. Ieškovei pilnai padengus susidariusią minimalią skolą atsakovui, pastarasis neturėjo pagrindo nutraukti Kredito sutarties. Tačiau ieškovė iš antstolės Rimos Gražienės sužinojo, kad atsakovas Kredito sutartį, vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į notarą M. K. dėl vykdomojo įrašo atlikimo. 2019-02-18 notaras M. K. atliko vykdomąjį įrašą Nr. MK-1710/2019, kurio vykdymas yra perduotas antstolei Rimai Gražienei, kuri yra užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0090/19/00316 ir joje vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš ieškovės atsakovo naudai. Šiaį dienai antstolė Rima Gražienė iš ieškovės Turtą už 64 000 Eur kainą.
1.5. Atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį bei kreipėsi į notarą M. K. dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei į antstolę Rimą Gražienę dėl skolos išieškojimo iš ieškovės pradėjimo. Pažymėtina, kad Turte, kurį šiai dienai išvaržo antstolė Rima Gražienė, kartu su Ieškove gyvena jos nepilnametis sūnus P. P. K.. Siekdama apginti savo, kaip vartotojos, ir savo nepilnamečio vaiko teises, Ieškovė kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu ir prašo teismo pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, panaikinti Vykdomąjį įrašą bei įpareigoti Atsakovą vykdyti Kredito sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 75-78).
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodo, kad 2018-11-06 pranešimu dėl įsipareigojimų atsakovui nevykdymo ir sutarties nutraukimo atsakovas ieškovę informavo, kad Ieškovės įsiskolinimas atsakovui 2018-11-06 dienai sudarė 554,02 Eur, taip pat ieškovė buvo informuota, jog iki 2018-12-11 nesumokėjus skolos, kitą dieną po aukščiau nurodyto termino Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta bei bus pradėtas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovui įkeisto ir/ar kito Ieškovei priklausančio turto ir piniginių lėšų. Atsakovas iš tikrųjų siuntė Ieškovei tokį pranešimą, tačiau ieškovė nenurodė teismui, kad atsakovas ir anksčiau teikė Ieškovei pranešimą dėl įsipareigojimų atsakovui nevykdymo. Atsakovas ieškovei dar 2018-09-05 siuntė priminimą Nr. 2018/19.5-L27-3251 (priedas Nr. 1), kuriame nurodė, jog 2018-09-05 dienai ieškovės įsiskolinimas atsakovui sudarė 492,91 Eur. Taip pat pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 55 p. atsakovas 2018-09-05 raštu suteikė papildomą dviejų mėnesių terminą - iki 2018-11-04 įvykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti pradelstą įsiskolinimą.
2.2. Ieškovė 2019-09-06 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad ieškovės sąskaita Nr. „(duomenys neskelbtini) užblokuota ir visi <...> mokami pinigai nepadengia („nuplaukia“) paskolos“. Atsakovas ieškovei 2018-11-02 atidarė specialią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė galėjo atlikti įmokas pagal Kredito sutartį, apie ką ieškovė buvo informuota atsakovės el. laišku. Ieškovė taip pat buvo aukščiau nurodytu laišku informuota, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovui 2018-11-02 dienai sudarė 832,54 Eur.
2.3. Ieškovė 2018-11-05 sumokėjo atsakovui 280 Eur, tačiau šiuo mokėjimu Ieškovė nepadengė susidariusio įsiskolinimo, dėl ko atsakovas 2018-11-06 pateikė ieškovei dar vieną įspėjimą Nr. 2018/19.5-L27-4035, kuriame nurodė, kad ieškovės įsiskolinimas 2019-11-06 dienai buvo 554,02 Eur, bei suteikė ieškovei papildomą terminą - iki 2019- 12-11 sumokėti pradelstas įmokas pagal Kredito sutartį. Atsakovo 2018-11-06 pranešime buvo nurodyta, kad ieškovei negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, Kredito sutartis kitą dieną po 2018-12-11 bus vienašališkai nutraukta.
2.4. Atsakovas papildomai 2018-11-19 el. laišku informavo ieškovę, kad atsakovas paštu išsiuntė ieškovei svarbų pranešimą dėl Kreditavimo sutarties ir prašė susisiekti su atsakovu. Net ir po šio pranešimo ieškovė nei sumokėjo pradelstą įsiskolinimą, nei susisiekė su Atsakovu
2.5. Ieškovė tik 2019-05-06 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl taikos sutarties sudarymo, kuris buvo gautas 2019-05-09, kai jau vyko priverstinis skolos išieškojimo procesas. Atsakovas 2019-05-14 raštu Nr. 2019/19.5-L27-2121 atsisakė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, nurodydamas, kad neigiamas atsakovo atsakymas neapriboja ieškovės teisės mažinti skolą atliekant mokėjimus, o taip pat refinansuotis skolos padengimą kitoje finansų įstaigoje ar pas trečiuosius asmenis.
2.6. Akivaizdu, kad atsakovas nuolat primindavo ieškovei dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdymo, o Ieškovė elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas notaras M. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad
3.1. Vilniaus m. 19-jo notaro biure buvo gautas 2019 m. sausio 3 d. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kartu su prašyumu buvo pateikta 2014 m. sausio 24 d. sutartinės hipotekos sutartis, 2014 m. sausio 24 d. kreditavimo sutartis, kreditoriaus 2018-09-05 ir 2018-11-06 įspėjimai dėl kredito sutarties nutraukimo, jų išsiuntimą patvirtinantys dokumentai, kreditoriaus atstovo įgaliojimas bei 2019 m. vasario 18 d. pažyma dėl pasikeitusio skolos dydžio.
3.2. Kadangi notarui buvo pateikti visi vykdomajam įrašui išduoti reikalingi dokumentai, patikrinus kreditoriaus pateiktus duomenis ir atlikus visas pagal įstatymą notarui priskirtas procedūras, 2019 m. vasario 18 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. MK-1710.
3.3. Trečiasis asmuo antstolė Rima Gražienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės
4. Nustatyta, kad ieškovė S. K. ir AB DNB bankas 2014 m. sausio 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2513-2014-88120, pagal kurią atsakovas ieškovei suteikė 39388,22 Eur dydžio kredito sumą gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 0,0845 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkti (1 t., b. l. 18-34). Kredito sutartis buvo užtikrinta žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), hipoteka (1 t. b. l. 11-17). Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nurodytame gyvenamajame name kartu su ieškove gyvena jos nepilnametis sūnus P. P. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 40, 42, 44).
5. Atsakovas ieškovei 2018-09-05 siuntė priminimą Nr. 2018/19.5-L27-3251 (1 t., b. l. 79), kuriame nurodė, jog 2018-09-05 dienai ieškovės įsiskolinimas atsakovui sudarė 492,91 Eur. Taip pat pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 55 punktą atsakovas 2018-09-05 raštu suteikė papildomą dviejų mėnesių terminą - iki 2018-11-04 įvykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti pradelstą įsiskolinimą.
6. 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. nedelsiant po įspėjimo pateikimo, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti sumokėti paskolos įmokas į kitą banko sąskaitą, nurodydama, kad jos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuota ir visi ieškovės „mokami pinigai nepadengia („nuplaukia“) paskolos“. Į šį ieškovės prašymą atsakovė el. laišku atsakė tik 2018 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams (1 t., b. l. 80). El. laiške atsakovė nurodė banko sąskaitos numerį bei skolos dydį- 832,54 Eur bei patvirtino, kad ieškovės banko sąskaitos vis dar yra areštuotos.
7. 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo atsakovas ieškovę informavo, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovui 2018 m. lapkričio 6 dienai sudarė 554,02 Eur, taip pat ieškovė buvo informuota, jog iki 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovei nesumokėjus skolos, kitą dieną po aukščiau nurodyto termino Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta bei bus pradėtas priverstinis skolų išieškojimas iš Atsakovui įkeisto ir/ar kito Ieškovei priklausančio turto ir piniginių lėšų.
8. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą dėl taikos sutarties sudarymo (1 t., b. l. 83-84). Prašyme ieškovė nurodo, kad dar iki 2018-11-06 įspėjimo ieškovė pervedė atsakovui 280 Eur 2018-11-05, o 2018-12-12 mokėjimo nurodymu pervedė dar 280 Eur, todėl jos manymu Kreditavimo sutartis buvo nepagrįstai nutraukta. Prašyme nurodyta, kad ieškovės įsitikinimu įsiskolinimas bankui atsirado dėl to, kad banko sąskaita, iš kurios buvo nuskaitomos būsto kredito įmokos, buvo areštuota antstolio R. Budreikos patvarkymu, todėl kredito įmokos galimai nebuvo nuskaitytos. Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovų darbo užmokestį (atskaičius mokesčius 631,46 Eur), sutiktų mokėti bankui susidariusį įsiskolinimą po 200 Eur per mėnesį bei skubos tvarka tartis dėl kitų sąlygų, kurios tenkintų išieškotoją.
9. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie S. K. darbo užmokestį bei iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji nuo 2018 m. gegužės mėn. gauna pastovų darbo užmokestį nuo 577,90 iki 631,46 Eur. (1 t. b. l. 85-86, 87-88). Sprendimo priėmimo dieną esančiais VSDFV duomenimis, ieškovės darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2019 m. sausio – birželio mėn. sudarė 1018 Eur, 2019 m. liepos- spalio mėn. 1236 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. 1420 Eur.
10. Iš S. K. banko sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-90) matyti, kad antstolis Regimantas Budreika nurašė 117,58 Eur 2018-06-27, 17,92 Eur 2018-07-03, 28,13 Eur 2018-07-05, 304.29 Eur 2018-07-09, 68,55 Eur2018-07-12, 16,98 Eur 2018-08-02, 16,98 Eur 2018-08-07 (1 t., b. l. 89-90).
11. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, sprendimo priėmimo dieną antstolis Marius Lekečinskas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą vykdo 2009,99 Eur išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0022/19/00620 išieškotojo UAB „Moment Credit“ naudai; antstolis Marius Lekečinskas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą vykdo 231,15 Eur išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0022/18/00834 išieškotojo UAB „B2 Kapital“ naudai; antstolis Regimantas Budreika pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą vykdo 657,86 Eur išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01220 išieškotojo PlusPlus Baltic OU naudai; antstolis Regimantas Budreika pagal Kaišiadorių rajono notaro A. B. vykdomąjį įrašą vykdo 2024,27 Eur išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01220 išieškotojo PlusPlus Baltic OU naudai; antstolis Regimantas Budreika pagal Kaišiadorių rajono notaro A. B. vykdomąjį įrašą vykdo 1618,15 Eur išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00848 išieškotojo PlusPlus Baltic OU naudai. Iš viso sprendimo priėmimo dieną be įsiskolinimo atsakovei, antstoliai vykdo išieškojimą iš ieškovės 6541,42 Eur sumai.
12. 2019 m. gegužės 14 d. raštu atsakovas atsisakė sudaryti su ieškove taikos sutartį, nurodydamas, kad nuo 2016 m. banko darbuotojai sistemingai primindavo apie vėluojamus atlikti mokėjimus, ieškovė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, jos sąskaitos ir nekilnojamasis turtas areštuoti; bankas yra finansų įstaiga, kuri turi veikti saugiai ir neturi pareigos daryti nuolaidų, kurios neatitinka banko interesų (1 t., b. l. 91).
13. 2019-01-03 atsakovas kreipėsi į notarą M. K. dėl vykdomojo įrašo atlikimo (1 t., b. l. 96). 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K. išdavė notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (1 t., b. l .97-98), šiame vykdomajame įraše nurodoma, kad notaro pranešimas (1 t., b. l. 129, 130) skolininkui išsiųstas 2019 m. sausio 24 d. Žymos apie notaro vykdomojo įrašo atlikimą Hipotekos registre atliktos 2019 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 99-100 b. l.).
14. 2019 m. gegužės 8 d. antstolės Rimos Gražienės patvarkyme nurodyta, kad ji vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1710/2019 dėl 54081,32 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. K., priverstinai parduodant S. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Patvarkyme nurodyta, kad pirminiai procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2019 m. kovo 9 d. Nuo raginimo įteikimo dienos skolininkė nebuvo aktyvi, nesidomėjo vykdymo eiga, nesikreipė į išieškotoją dėl taikos sutarties sudarymo (1 t., b. l. 58). 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu buvo įkainotas turtas, pasiūlyta skolininkei pasiūlyti parduodamo turto pirkėją bei nutarta varžytynes skelbti ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šio patvarkymo įteikimo skolininkei (1 t., 59-60 b. l. ). Iš www.evarzytynes.lt matyti, kad pirmųjų varžytynių pradžia yra 2019-06-18 10:35:38 (1 t., b. l. 61-62).
Dėl kredito sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė S. K. ir AB DNB bankas 2014 m. sausio 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2513-2014-88120, pagal kurią atsakovas ieškovei suteikė 39388,22 Eur dydžio kredito sumą gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 0,0845 ha žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsigyti (1 t., b. l. 18-34). Byloje taikytinas ginčijamos kredito sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), įtvirtinantys vartojimo sutarties sampratą, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę. Kredito sutartis, kuria suteikiamas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, atitinka vartojimo sutarties požymius, nurodytus CK 1.39 straipsnio 1 dalyje, CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus esminius vartojimo sutarties požymius: ieškovė yra fizinis asmuo, bankas- verslininkas, sutarties specialiosios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kredito paskirtis yra būsto gyvenamajam namui ir žemės sklypui įsigyti. Sutarties objektas (gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimas) suponuoja, kad kredito sutarties tikslas yra susijęs su ieškovės asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir nenurodė argumentų, kodėl ši sutartis negalėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ginčijama sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.
Dėl kredito sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui
16. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.188 straipsnis (galiojantis CK 6.228⁴ straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį (galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis), nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.188 straipsnio 3 dalimi (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis), teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.188 straipsnio 5 dalis (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis) nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
17. Aptardamas sąlygą dėl pirmalaikio ilgalaikių sutarčių pasibaigimo per nustatytą laikotarpį skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų, Teisingumo Teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendime byloje M. A. prieš Caixa d’Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, konstatavo, kad nacionalinis teismas visų pirma turi patikrinti, ar pardavėjo arba tiekėjo teisė reikalauti grąžinti visą paskolą priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri aptariamiems sutartiniams santykiams yra esminė, ar ši teisė įtvirtinta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai svarbus, palyginti su paskolos trukme ir suma, ar tokia teise nukrypstama nuo šioje srityje taikytinų nuostatų ir ar nacionalinėje teisėje nustatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, kuriam taikoma tokia sąlyga, pašalinti minėto reikalavimo grąžinti visą paskolą pasekmes (Teisingumo Teismo sprendimo byloje Aziz 73 punktas).
18. Pagal CK 6.188 straipsnio 5 dalį (6.228⁴ straipsnio 5 dalis), ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.
19. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties bendrųjų sąlygų 58.1 punktu šalys susitarė, sutarties nutraukimo pagrindas yra jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 55 punktą, atsiradus bent vienam iš sutarties nutraukimo pagrindų bankas raštu paragina kredito gavėją pašalinti sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal sutartį bei skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginime nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki banko rašytiniame pranešime nurodytos sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas nebus pašalinęs sutarties pažeidimų ir/ar tinkamai įvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 56 punkte nurodyta, kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.
20. Bankas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neatliko mokėjimų, vadovaudamasis tiek kredito sutarties 58.1 punktu, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį su ieškove vienašališkai nutraukė.
21. Kredito sutartis buvo sudaryta 30 metų, ieškovei suteikta kredito suma sudarė 39388,32 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. neįvykdyta kredito prievolių suma buvo 554,02 Eur. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad kredito sutarties sąlygų pagrindu bankas paprasčiau įgijo teisę įspėti apie sutarties nutraukimą bei vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą (t. y. ieškovei praleidus bet kurį mokėjimą ar jo dalį), todėl tokios kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, yra nesąžiningos, todėl negalioja nuo kredito sutarties sudarymo dienos. (CK 6.188 straipsnis). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 43-59 pastraipos).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 ir 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
23. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui, sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.209 straipsnio 3 dalį, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį.
24. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
27. Kartu pažymėtina, kad, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
28. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonę. Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 60 punktas).
29. Kredito sutarties 58.1 punkto sąlygą pripažinus nesąžininga ir negaliojančia, teismas turi įvertinti, ar savo esme analogiška teismo išvada būtų pasiekta situaciją vertinant ir pagal įstatyme įtvirtintus sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
30. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.
31. Ieškovei suteikto kredito suma 39388,32 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas 30 metų (1 t., b. l. 18). 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovės įsiskolinimas pagal sutartį buvo 832,54 Eur, todėl ieškovei 2018 m. lapkričio 5 d. sumokėjus 280 Eur, įsiskolinimas sumažėjo ir 2018 m. lapkričio 6 d. sudarė 554,02 Eur, kas ir buvo nurodyta įspėjime, kuriuo ieškovei buvo nustatytas terminas visą turimą įsiskolinimą padengti iki 2018 m. gruodžio 11 d. Be to, lapkričio 26 d. ieškovė turėjo sumokėti ir eilinę įmoką, tačiau iki atsakovo nurodytos dienos ieškovė viso įsiskolinimo ir eilinės įmokos nesumokėjo. Iš atsakovo pateiktos lentelės apie visus ieškovės mokėjimus pagal ginčijamą sutartį ir ieškovės sąskaitos išrašus (2 t., b. l. 4-64) matyti, kad jau 2015 m. gruodžio mėn. ieškovė pirmą kartą pavėlavo sumokėti įmokas, nežymiai vėlavo mokėti 2015 m. balandžio mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., gruodžio mėn., jokių mokėjimų neatliko 2016 m. vasario mėn. ir t. t.
32. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2018 m. pranešimu informavo, kad įsiskolinimas bankui 2018 m. lapkričio 6 d. sudaro 554,02 Eur, ir jei iki 2018-12-11 ji nesumokės skolos, sutartis bus nutraukta. Ieškovės teigimu, ji 2018-11-05 ir 2018-12-12 bankiniais pavedimais pervedė atsakovui 560 Eur sumą, kas pilnai padengia 2018-11-06 pranešime nurodytą įsiskolinimą, o pilnai padengus minimalią skolą atsakovui, pastarasis neturėjo pagrindo nutraukti sutarties.
33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė netiksliai nurodo įsiskolinimo dydį ir sutarties vykdymo aplinkybes. Kaip nustatyta, 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovės įsiskolinimas pagal sutartį buvo 832,54 Eur, o tai sudaro daugiau kaip penkių mėnesių įmokas. Penkių įmokų nesumokėjimas sudaro pagrindą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą. Ieškovė elgėsi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Vienintelė ieškovės nurodoma aplinkybė, kad buvo areštuota ieškovės sąskaita, į kurią turėjo būti mokami paskolos dengimui skirti pinigai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį. Laikotarpiu, kai susidarė ieškovės įsiskolinimas, ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo pastovų darbo užmokestį. Ieškovė buvo pasyvi, nesikreipė tiesiogiai į atsakovę dėl įmokų mokėjimo banko padalinyje, nesikreipė dėl įmokų atidėjimo, nesikreipė į trečiuosius asmenis dėl sutarties refinansavimo, todėl negali remtis kaip savo argumentų pagrindu aplinkybe, kad bankas su ja nebendradarbiavo ir nesiūlė galimų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdų ir priemonių. Teismas konstatuoja, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie pradelstus mokėjimus bei nustatytą papildomą terminą pradelstiems mokėjimams padengti, taip pat įspėta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bankas sutartį nutrauks. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nustatė protingus terminus ieškovės prievolėms įvykdyti, tačiau pradelsti mokėjimai nebuvo padengti ir per atsakovo nustatytus papildomus terminus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi priemonių išsaugoti tarp šalių sudarytą Sutartį (CK 6.200 str. 1-2 d.)
34. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
35. Ieškovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams bendrai 6541,42 Eur sumai, šias skolas jau išieško antstoliai. Ieškovės darbo užmokestis padidėjo, tačiau ne taip žymiai, kad jo pakaktų artimiausiu laiku atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjai ir jos nepilnamečiam sūnui reikalingos lėšos kasdieniam pragyvenimui, todėl visos ieškovės gaunamos pajamos negalės būti skirtos skoloms padengti ir įsipareigojimams vykdyti. Konstatuotina, kad esamoje situacijoje net ir su geriausiais ketinimais ieškovė nėra pajėgi sutartį įvykdyti, o sutarties neįvykdymas teikia pagrindą atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.
36. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškovei ženkliai praleidus sutarties vykdymo terminus, atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties; pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo atsakovui esminės reikšmės; prievolė neįvykdyta dėl didelio neatsargumo; jos neįvykdymas duoda pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, kad ieškovė, praleidusi sutarties vykdymo terminą, iš esmės pažeidė sutartį, todėl atsakovas Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę tokią sutartį vienašališkai nutraukti, o sutartį nutraukus- kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
39. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 15,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
40. Ieškinį atmetus, panaikinamos 2019 m. liepos 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00316 (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,92 Eur (penkiolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- vykdymo sustabdymą antstolės Rimos Gražienės vykdomojoje byloje Nr. 0090/19/00316.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.