- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1997-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06854-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- H. G., J. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-331-937/2016 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms H. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės H. G. 439,19 Eur skolą ir 10,10 Eur palūkanas, o iš atsakovės J. G. – 131,78 Eur skolą ir 2,40 Eur palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklausė L. G., kuris mirė 2004-01-16. Mirusiojo palikimą priėmė Z. G., kuri mirė 2012-12-04. Butas įgytas L. G. santuokos su atsakove H. G. metu, todėl laikytina, kad H. G. nuosavybės teise valdo ½ dalį buto. Atsakovė J. G. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą buto adresu, todėl laikytina, kad ji priėmė po L. G. mirties likusį palikimą (butą) pradėdama faktiškai butą valdyti. Po Z. G. mirties jos įstatyminė įpėdinė – motina, atsakovė H. G., buto adresu taip pat buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad ji priėmė po Z. G. mirties likusį palikimą (butą) pradėdama faktiškai butą valdyti. Butą nuosavybės teisėmis atsakovės valdo tokiomis dalimis: 13/16 buto dalis priklauso atsakovei H. G., 3/16 buto dalis – atsakovei J. G.. Atsakovės faktiškai gyvena bute ir naudojasi ieškovo butui teikiamomis paslaugomis (šilumos energija ir karštu vandeniu). Atsakovių skola už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-01-31 yra 570,97 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė H. G. atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad ji yra nurodyto buto savininkė. Ieškovas remiasi tik gyvenamosios vietos deklaravimo faktu. Atsakovė gyvena socialinės globos namuose, sprendimas dėl globos priimtas 2014-08-11.
Atsakovė J. G. atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ji nėra buto savininkė, kad mokėti turi visi, kurie gyvena bute. Iš esmės ji sutiktų su ieškovo reikalavimu dėl pagrindinės skolos sumos, bet prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis dėl sunkios turtinės padėties, taip pat prašė leisti jai atsiskaityti pagal senus skaitiklius, nurodė, jog suvartoto vandens kiekis yra žymiai mažesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-10 sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės H. G. ieškovui 285,49 Eur skolą, 6,25 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 291,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu Darželio g. 9, Vilniuje. Ieškovas centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui tiekia pagal valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Už laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-01-31 suteiktas paslaugas butui susidarė 570,97 Eur skola. Butas pagal 1992-04-13 pirkimo-pardavimo sutartį priklausė L. G., kuris 2004-01-16 mirė. 1969-01-18 L. G. ir atsakovė H. G. įregistravo santuoką, tad ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso atsakovei H. G., kaip įgyta santuokoje su L. G. (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, SŠK 21, 23 straipsniai). L. G. 1963 m. gimė dukra, atsakovė J. G.. Po L. G. mirties Vilniaus miesto 19-ajame notarų biure 2004-04-16 buvo užvesta paveldėjimo byla, pareiškimą buvo padavusi mirusiojo dukra Z. G., paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Z. G. 2012-12-04 mirė netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra. Po Z. G. mirties nėra įregistruota sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Teismas, įvertinęs tai, kad palikimą po L. G. mirties (2004-01-16) priėmė tik jo dukra Z. G., mirusi 2012-12-04, kitai atsakovei J. G. neigiant esant L. G. turto savininke, neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovės J. G. gyvenamosios vietos deklaravimas buto adresu iki tėvo mirties ar jos tolesnis naudojimasis butu patvirtintų jos valią priimti palikimą. Gyvenamosios vietos deklaravimo metu (2001 m., civ. b. Nr. 2-17086-912/2014) palikimas nebuvo atsiradęs (L. G. dar nebuvo miręs). Po tėvo L. G. mirties pareiškimą dėl turto paveldėjimo notarui padavė tik viena iš jo dukrų, mirusi Z. G.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė J. G., kaip buto dalies savininkė (ieškinys grindžiamas būtent nuosavybės, o ne valdymo/naudojimosi teise), yra atsakinga už skolą ieškovui dėl jo suteiktų butui paslaugų. Atitinkamai teismas, įvertinęs, kad palikimą po tėvo L. G. mirties pareiškimu notarui priėmė tik Z. G., neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovės H. G. gyvenamosios vietos buto adresu deklaravimas 1987-04-06 ar naudojimasis butu, turinti omeny, kad ji yra ½ dalies buto savininkė kaip L. G. sutuoktinė, patvirtina jos nuosavybės teisę į likusią buto dalį ir tai, kad ji yra priėmusi palikimą po dukros Z. G. mirties. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-17086-912/2014 buvo padaryta išvada apie tai, jog atsakovės gyvena bute ir naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis, nesudaro pagrindo šioje byloje pripažinti, kad jos yra priėmusios palikimą po L. G. ir Z. G. mirties, tuo labiau, kad gyvenamosios vietos bute deklaracijos atliktos iki abiejų šių asmenų mirčių. Minėtoje byloje teismas sprendime nurodė, kad pareiga atsakovėms mokėti skolą ieškovui kyla iš to, kad jos gyvena bute ir naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas reikalavimą dėl skolos grindžia atsakovių nuosavybės teise į butą, o ne buto faktiniu valdymu, todėl teismas neturėjo remtis prejudiciniu faktu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, kad atsakovės neatlieka paveldėjimo įteisinimo procedūrų, t. y. laikydamas, kad atsakovės nepagrįstai nerealizavo teisės priimti palikimą po L. G. ir Z. G. mirties, galėtų reikšti netiesioginį ieškinį dėl skolininkių teisių priimti paveldimą turtą nustatymo. Būtent toks teisių gynimo būdas, t. y. reiškiant netiesioginį ieškinį, yra tinkamas, siekiant prisiteisti skolą iš turto savininkų. Šioje byloje nesant pareikšto reikalavimo ir atsakovėms neigiant nuosavybės teisę, teismas negali priteisti likusios skolos dalies iš atsakovių. Nors atsakovė J. G. nurodė sutinkanti su pagrindine skolos suma, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad toks sutikimas seka tik iš to, jog ji naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis, o ne iš nuosavybės teisių (atsakovė teigia nesanti buto savininke). Teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta tik tai, jog atsakovei H. G. priklauso ½ buto dalis, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės H. G. tenkintinas tik iš dalies, priteisiant 285,49 Eur (visa skolos suma 570,97 Eur * ½) už laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-01-31 susidariusį įsiskolinimą už suteiktas šilumos energijos paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnis). Atitinkamai proporcingai patenkinti išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nenustačius, kad atsakovės yra likusios buto dalies savininkės, reikalavimą dėl likusios skolos dalies, kuri išimtinai grindžiama nuosavybės teise, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinio dalis atsakovėms H. G. ir J. G. atmesta, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovėms tenkinti visa apimtimi, priteisti ieškovui iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad, nepriklausomai nuo buto nuosavybės teisių vertinimo, teismas nusprendęs, jog nuosavybės teises reglamentuojančių teisės normų pagrindu pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, privalėjo tenkinti pareikštus reikalavimus faktinio paslaugų naudojimo pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė J. G. gyvena bute, kuriame buvo tiekiamos ieškovo paslaugos bei susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas, bei naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi – vartotoju gali būti ne tik energiją naudojančių įrenginių ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių vidaus tinklų, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, savininkas, bet ir teisėtas valdytojas. Tai, kad atsakovių prievolė atsiskaityti už ieškovo teikiamas paslaugas kyla ir faktinio paslaugų vartojimo pagrindu, be kita ko, pripažinta ir ankstesniais teismo sprendimais, kuriais ieškovui iš atsakovių priteistas susidaręs įsiskolinimas už bute tiektas paslaugas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-17086-912/2014). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimas, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teismas privalėjo tinkamai pritaikyti teisės normas, kvalifikuoti ginčo teisinį santykį bei tenkinti pareikštus reikalavimus faktinio buto valdymo bei paslaugų vartojimo pagrindu. Ieškovas pažymi, kad vykusio teismo posėdžio metu atsakovė J. G. pripažino jos atžvilgiu ieškovo reiškiamus materialiuosius reikalavimus. Nepaisant to, teismas priimtu sprendimu atmetė visus ieškovo atsakovės J. G. atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepagrįstai neatsižvelgdamas į jos atlikta ieškinio pripažinimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl atsakovių atlikto palikimo priėmimo po L. G. ir Z. G. mirties ieškovui yra reikalingas išskirtinai tik įsiskolinimo priteisimo tikslu, akivaizdu, jog palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjimo dalykas ginčo byloje, todėl net negali būti nustatinėjamas inicijuojant kitą civilinę bylą. Be to, palikimo priėmimo veiksmai bei palikimo priėmimas yra su skolininko asmeniu susiję veiksmai, kas reiškia, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl palikimo priėmimo netiesioginio ieškinio pagrindu. Dėl to teismo sprendime išdėstyti motyvai, kad ieškovas tariamai netinkamai įgyvendina savo teises yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas privalėjo nustatyti įrodinėjimo dalyku šioje byloje laikytiną faktą – atsakovių faktiniais veiksmais atliktą palikimo priėmimą. Ieškovo įsitikinimu, priešingai nei sprendė teismas, atsakovių atlikti faktiniai veiksmai (gyvenamosios vietos deklaravimas ar naudojimasis butu, tarp jų ir skolų mokėjimo faktas) neabejotinai patvirtina faktiniais veiksmais atliktą palikimo priėmimą bei, atitinkamai, nuosavybės teisių į butą įgijimą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsisakyti palikimo įpėdiniai turi teisę tik per 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminą, o bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės nepasinaudojo šia teise (nenurodyta, jog buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo), tačiau priešingai – faktiniais veiksmais (gyvenimu bute, naudojimusi bute teikiamomis paslaugomis, deklaravimu savo gyvenamosios vietos buto adresu, mokesčių mokėjimų ir t.t.), atsiradus palikimui, aiškiai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pasibaigus palikimo priėmimo (atsisakymo) terminui (3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminui), atsakovų pasikeitusi pozicija ir / ar teisme žodžiu išreikštas nelaikymas savęs savininku neturi jokios teisinės reikšmės bei nepaneigia jau atliktų veiksmų, kuriais įvyko vienašalis palikimo priėmimo sandoris. Minėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą nustatyti byloje įrodinėtiną faktą, jog atsakovės savo faktiniais veiksmais yra įgijusios palikimą, tame tarpe butą, po L. G. ir Z. G. mirties, bei, atitinkamai, laikyti atsakoves atsakingomis už susidariusį įsiskolinimą ieškovui teikiant paslaugas šiam butui.
Atsiliepimas
Atsakovė J. G. atsiliepimu nurodė, jog ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ji nėra buto savininkė, o butu naudojasi ir kiti asmenys. Prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė H. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atsakovių H. G. ir J. G. nuosavybės teisių į ginčo butą
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prietaisai prijungti prie bendrų šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (b.l. 19-21). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas nuosavybės teise priklauso L. G., kuris mirė 2004-01-16 (b.l. 12-14). Iki savo mirties L. G. testamento sudaręs nebuvo. Palikimo priėmimo pareiškimą po L. G. mirties 2004-04-16 padavė jo ir atsakovės H. G. dukra Z. G., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 18, 23). Z. G. mirė 2012-12-04 (b.l. 19-21). Bute gyvenamąją vietą 1987 m. ir 2001 m. deklaravo L. G. sutuoktinė atsakovė H. G. (santuoka sudaryta 1969-01-18) ir L. G. dukra atsakovė J. G. (b.l. 15-16, 19-21, 69, 95). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-01-31 už ieškovo butui suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 570,97 Eur įsiskolinimas (b.l. 116-117).
2015-02-26 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydamas teismo priteisti iš atsakovių H. G. ir J. G. nurodytą įsiskolinimą atitinkamomis dalimis, motyvuojant tuo, kad atsakovės yra nurodyto buto bendrasavininkės, šiame bute gyvena ir naudojasi butui teikiama šilumos energija ir karštu vandeniu. Pasak ieškovo, atsakovei H. G. nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių buto dalis, atsakovei J. G. – 3/16 dalys buto (b.l. 109-117).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2016-03-10 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta tik tai, jog atsakovei H. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis nurodyto buto, nes butas buvo įgytas atsakovės santuokos su L. G. metu. Todėl teismas ieškovui iš atsakovės H. G. priteisė 285,49 Eur skolos (570,97 Eur * ½) ir 6,25 Eur palūkanų, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad palikimą po L. G. mirties priėmė tik jo dukra Z. G., mirusi 2012-12-04, tuo tarpu atsakovė J. G. neigia esanti L. G. turto savininke. Teismo vertinimu, vien atsakovės J. G. gyvenamosios vietos deklaravimas buto adresu iki tėvo mirties ar jos tolesnis naudojimasis butu nepatvirtina jos valios priimti tėvo palikimą. Dėl to, pasak teismo, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė J. G., kaip buto dalies savininkė, yra atsakinga už skolą ieškovui dėl jo suteiktos šiam butui šilumos energijos ir karšto vandens. Tuo pačiu teismas, įvertinęs tai, kad palikimą po L. G. mirties priėmė tik jo dukra Z. G., konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės H. G. gyvenamosios vietos buto adresu deklaravimas ar jos tolesnis naudojimasis butu, turint omeny, kad ji yra ½ dalies buto savininkė, patvirtina jos nuosavybės teisę į likusią buto dalį ir tai, kad ji yra priėmusi palikimą po dukros Z. G. mirties (b.l. 149-154).
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta jo pareikšto patikslinto ieškinio dalis, 2016-04-11 pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia teismo atliktu netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų taikymu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, laikydamas, jog visas butas atsakovėms H. G. ir J. G. nuosavybės teise nepriklauso, privalėjo tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus faktinio buto valdymo ir ieškovo teikiamos šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo pagrindu. Be to, ieškovo teigimu, teismas privalėjo nustatyti įrodinėjimo dalyku šioje byloje laikytiną faktą, kad atsakovės savo faktiniais veiksmais atliko po L. G. ir Z. G. mirčių likusio palikimo priėmimą ir taip įgijo nuosavybės teises į visą butą, todėl atsakovės yra atsakingos už susidariusį įsiskolinimą ieškovui teikiant butui šilumos energiją ir karštą vandenį (b.l. 158-163).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iš esmės sutinka su nurodytais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovės H. G. ir J. G. priėmė po L. G. ir Z. G. mirčių likusį jų palikimo, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos jį valdyti, todėl jos yra atsakingos už susidariusį įsiskolinimą dėl šiam butui ieškovo suteiktos šilumos energijos ir karšto vandens laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-01-31.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą, negali jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad priimant palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Šiuo atveju turi būti įrodyta tik tai, kad asmuo pradėjo turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ir šį faktą įformino, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momento) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo fakto įforminimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, butas, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip L. G., mirusio 2004-01-16, nuosavybė (b.l. 12-14). Šis butas buvo įgytas 1992-04-13, L. G. ir atsakovės H. G. santuokos metu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog L. G. ir atsakovei H. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nurodyto buto (CK 3.87 straipsnis, SŠK, galiojusio iki 2001-07-01, 21, 23 straipsniai) (b.l. 95). L. G. iki savo mirties nebuvo sudaręs testamento. Po L. G. mirties likusį palikimą, tame tarpe ir ½ dalį nurodyto buto, 2004-04-16, pateikdama pareiškimą notarui, priėmė L. G. ir atsakovės H. G. dukra Z. G., kuri mirė 2012-12-04, neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo (b.l. 18-21, 23). Z. G. iki savo mirties taip pat nebuvo sudariusi testamento. Po Z. G. mirties nebuvo įregistruota jos palikimo priėmimo faktų (b.l. 22). Byloje nėra ginčo, kad L. G. sutuoktinė atsakovė H. G. ir L. G. kita dukra atsakovė J. G. gyveno nurodytame bute tiek iki L. G. ir Z. G. mirties, tiek ir vėliau. Visą šį laiką atsakovės valdė ir naudojosi visu butu, mokėjo už butui teikiamas paslaugas ir dengė už jas susidariusias skolas. Byloje nėra duomenų, kad būtų daugiau asmenų, kurie turėtų daugiau teisių į butą nei atsakovės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės įstatymo nustatyta tvarka būtų atsisakiusios po L. G. ir Z. G. mirties likusio palikimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovės H. G. ir J. G. priėmė po L. G. ir Z. G. mirčių likusį jų palikimą – ½ dalį buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai pradėdamos šį turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nepagrįstai rėmėsi pavienėmis aplinkybėmis, kad atsakovių gyvenamoji vieta bute buvo deklaruota dar iki L. G. ir Z. G. mirčių bei kad atsakovė H. G. naudojosi tik jai priklausančia ½ dalimi buto, nors tokių duomenų byloje nėra. Nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia to fakto, kad po L. G. ir Z. G. mirčių atsakovės ir toliau valdė bei naudojosi visu butu, mokėjo už butui teikiamas paslaugas ir dengė už jas susidariusias skolas, tokiu būdu faktiniu valdymu priimdamos šį palikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovių teiginiais, kad jos neturėjo valios faktiniu valdymu priimti po L. G. ir Z. G. mirčių likusio palikimo, nes šie teiginiai vertintini tik kaip niekuo nepagrįsta atsakovių gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir atsakovių faktiniams veiksmams.
Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti byloje kaip įrodytą aplinkybę, jog atsakovės savo faktiniais veiksmais priėmė po L. G. ir Z. G. mirčių likusį palikimą – ½ dalį buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įgydamos ne tik nuosavybės teisę į nurodytą dalį buto, bet ir pareigą atsiskaityti su ieškovu už šiam butui suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo argumento, jog nurodyta faktinė aplinkybė dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti turėjo būti nustatinėjama šiuo klausimu pradėtame savarankiškame procese dėl juridinio fakto nustatymo ar ieškovui pateikus netiesioginį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų, kurie ribotų ieškovo teisę būtent šioje byloje savo reiškiamus reikalavimus atsakovėms grįsti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti aplinkybe ir šią aplinkybę įrodinėti, neinicijuojant šiuo klausimu savarankiško proceso, juolab, kad tai neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.
Dėl atsakovėms H. G. ir J. G. nuosavybės teise priklausančių ginčo buto dalių
Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad L. G. iki savo mirties nebuvo sudaręs testamento, todėl jo palikimas buvo paveldimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis). CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad po L. G. mirties likusį palikimą, tame tarpe ir ½ dalį buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą paveldėjo jo dukros Z. G., paduodama pareiškimą notarui, ir atsakovė J. G., faktiškai pradėdama palikimą valdyti, bei jo sutuoktinė atsakovė H. G., taip pat faktiškai pradėdama palikimą valdyti. Tokiu būdu, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Z. G. ir atsakovė J. G. įgijo nuosavybės teises kiekviena į 3/16 dalis nurodyto buto, o atsakovė H. G. – 2/16 dalis nurodyto buto.
Be to, byloje nustatyta, kad Z. G. iki savo mirties nebuvo sudariusi testamento, todėl jos palikimas taip pat buvo paveldimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis). CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Byloje nėra duomenų, kad Z. G. būtų turėjusi vaikų. Z. G. motina yra atsakovė H. G..
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad po Z. G. mirties likusį palikimą, tame tarpe ir 3/16 dalis buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą paveldėjo jos motina atsakovė H. G.. Tokiu būdu, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovė H. G. įgijo nuosavybės teisę ne tik į 2/16 dalis nurodyto buto, bet ir į 3/16 dalis nurodyto buto.
Be to, kaip minėta, atsakovei H. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė dar 8/16 (1/2) dalys nurodyto buto, nes šis butas buvo įgytas atsakovės H. G. ir L. G. santuokos metu.
Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei H. G. nuosavybės teise iš viso priklauso 13/16 (2/16+3/16+8/16) dalių buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. G. – 3/16 dalys šio buto.
Dėl ieškovui priteistino įsiskolinimo
Byloje nėra ginčo, kad buto, unikalus Nr. 1096-3003-0018:0148, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai turi atsiskaityti už ieškovo suteiktą šiam butui šilumos energiją ir karštą vandenį Šilumos ūkio įstatymo, Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovių H. G. ir J. G. susidariusį įsiskolinimą už ieškovo suteiktą nurodytam butui šilumos energiją ir karštą vandenį atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas atsakovėms nuosavybės teise priklausančias buto dalis, t. y. iš atsakovės H. G., kaip 13/16 dalių buto savininkės, priteisti 439,19 Eur skolą ir 10,10 Eur palūkanas, o iš atsakovės J. G., kaip 3/16 dalių buto savininkės, – 131,78 Eur skolą ir 2,40 Eur palūkanas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas būtų nepagrįstas ar apskaičiuotas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovo patikslintą ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės H. G. tik dalį įsiskolinimo, t. y. 285,49 Eur skolą ir 6,25 Eur palūkanų.
Kadangi byloje nustatyta, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai priteisiant ieškovui iš atsakovės H. G. 153,70 Eur skolą ir 3,85 Eur palūkanų, o iš atsakovės J. G. – 131,78 Eur skolą ir 2,40 Eur palūkanų. Taip pat ieškovui iš atsakovių priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Be to, net ir tuo atveju, jei sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra įrodymų apie L. G. palikimo priėmimą, ieškinys turėjo būti patenkintas faktinio paslaugų naudojimo pagrindu, nes Energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi – vartotoju gali būti ne tik energiją naudojančių įrenginių ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių vidaus tinklų, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, savininkas, bet ir teisėtas valdytojas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas visa apimtimi. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 110,39 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 7, 9-10). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos visos.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 175,22 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 164-166). Atsižvelgiant į sunkią atsakovių turtinę padėtį, šios išlaidos mažintinos iki 100 eurų ir priteistinos proporcingai valdomoms turto dalims.
Kiti, teismo neaptarti, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 439,19 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 19 ct) skolą, 10,10 Eur (dešimties eurų 10 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 449,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,94 Eur (šimtas penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831.
Priteisti iš atsakovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 131,78 Eur (šimto trisdešimt vieno euro 78 ct) skolą, 2,40 Eur (dviejų eurų 40 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 134,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,45 Eur (dvidešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831.
Priteisti iš atsakovės H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831.
Priteisti iš atsakovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831.