- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1036-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27188-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Renata Janušytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S. (G. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime adresu Kaišiadorių raj. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 57, teistas 10 kartų, paskutinius iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė bausmė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gruodžio 11 d.).
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį paskirta galutinė bausmė – 50 parų areštas.
kaltinamas nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. S. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 20 d., 19 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 7 val. ryto, iš užrakinto statomo kotedžo esančio (duomenys neskelbtini), sugadinęs minėto kotedžo dviejų durų spynas, įsibrovė į kotedžo vidų bei pavogė ten buvusius statybinius įrankius: „Makita“ akumuliatorinį suktuką, kurio vertė 200 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, „Makita“ akumuliatorinį suktuką, kurio vertė 100 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, „Makita“ akumuliatorinį suktuką, kurio vertė 150 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, „Makita“ akumuliatorinį perforatorių, kurio vertė 200 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, „Makita“ akumuliatorinį kampinį šlifuoklį, kurio vertė 200 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, „Makita“ akumuliatorinį prožektorių, kurio vertė 50 eurų, su akumuliatoriumi, kurio vertė 50 eurų, 2 vnt. „Makita“ akumuliatorinių pakrovėjų, kurių vieneto vertė 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, su 2 vnt. akumuliatorių, kurio vieneto vertė 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, 2 vnt. „Makita“ akumuliatorių, kurio vieneto vertė 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, „Milwaukee HD18“ vamzdžių plėstuvą su įrankių dėže, 4 vnt. plėtimo galvų ir 2 vnt. akumuliatorių, kurių bendra vertė 2 250 eurų, „Makita“ krepšį įrankiams laikyti, kurio vertė 50 eurų, taip pagrobė svetimą, R. S. priklausantį, 3 800 eurų vertės, turtą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad pažiūrėjo į namo langą ir pamatė, kad viduje yra daiktai. Buvo naktis, sulaužė spyną ir pavogė tuos daiktus. Pripažįsta, kad pavogė daiktus nurodytus kaltinamajame akte. Po to nuvežė į turgų ir pardavė. Įvykio metu buvo blaivus. Nusikalto, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, seniūnijoje nedavė paso, o Migracijos tarnyboje pasakė, kad jis yra ne Lietuvos pilietis. Niekur nedirbo, nes neturėjo paso ir viską pasiėmė antstoliai. Jo bausmė baigsis 2025 m. balandžio mėnesį. Gailisi dėl savo elgesio. Jei pradės dirbti, po truputį žalą atlygins.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam, gynėjai ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis stato kotedžą adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 20 d. iš statybvietės išvažiavo 15.30 val., kotedžo teritorijoje liko darbuotojas E. S., kuris viską užrakinęs išvažiavo apie 19 val. 2023 m. liepos 21 d. apie 6.45 val. pirmas į darbą, statybvietę atvyko I. S., kuris apie 7 val. pastebėjo, kad yra išlaužtos durys pirmam ir antram kotedžo bute. Jis iškart apie tai pranešė R. S.., paskambinęs į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną. R. S. maždaug po penkiolikos minučių atvažiavo į statybvietę, patikrino kas yra pavogta ir paskambino trumpuoju numeriu 112, iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad buvo pavogta Makita akumuliatorinis suktukas, 200 eurų vertės, kitas Makita akumuliatorinis suktukas, vertė 100 eurų, trečias Makita akumuliatorinis suktukas, vertė 150 eurų, perforatorius akumuliatorinis Makita, vertė 200 eurų, kampinis šlifuoklis Makita akumuliatorinis, vertė 200 eurų, akumuliatorinis prožektorius Makita, vertė 50 eurų, Makita pakrovėjas akumuliatorinis du vnt. po 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, dešimt vnt. po 50 eurų Makita akumuliatoriai, bendra vertė 500 eurų, šitie akumuliatoriai buvo paženklinti markeriu ant balto mygtuko, raudona ar mėlyna spalva, kuriuos galėtų atpažinti. Dar buvo pavogta Milwaukee HD18 vamzdžių plėstuvas su įrankiu dėže ir keturi vnt. plėtimo galvom bei dvejais vnt. akumuliatoriais, bendra vertė 2 250 eurų, plėstuvo atskirai visų daiktų vertės įvardinti negali, Makita krepšys įrankiams laikyti, vertė 50 eurų, durų rankenos su durų širdelėmis du vnt. po 100 eurų, iš viso 200 eurų. Visi įrankiai yra vienos Makita markei būdingos spalvos, t. y. mėlynos, plėstuvas raudonos spalvos su juoda dėže. Atpažinti, kaip minėjo, galėtų akumuliatorius, nes jie yra pažymėti, kitus įrankius reikėtų žiūrėti, galbūt irgi atpažintų, plėstuvas yra retas įrankis, todėl mano, kad irgi atpažintų. Statomų kotedžų teritorija nėra aptverta, laisvai prieinama pašaliniams asmenims, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, nesumontuota kita kotedžų apsauga. Kotedžas buvo užrakintas, visi įrankiai paslėpti kotedžo pirmame bute, antrame aukšte, vonios kambaryje, taip, kad pašaliniams nesimatytų. Kas galėtų įvykdyti vagystę R. S. nėra žinoma, nieko neįtaria. Patyrė 4 000 eurų turinės žalos. Dėl įrankių dokumentų, pasižiūrės namuose kokius turi bei pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Civilinį ieškinį teiks (b. l. 83– 86, 93–96).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. S. parodė, kad jis dirba adresu (duomenys neskelbtini), kur yra statomi kotedžai, dviejų butų, dirba gipso plokščių montuotoju. 2023 m. liepos 20 d. iš darbo išvažiavo apie 19 val. viską užrakino. Įsitikinęs, kad yra viskas užrakinta sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Apie tai, kad R. S. yra palikęs darbo įrankius kotedže nežinojo, jis visada viską susirenka ir išsiveža su savimi. Apie tai, kad įvyko vagystė E. S. sužinojo šiandien, t. y. 2023 m. liepos 21 d., atvykęs į darbo vietą apie 8 val. Kas galėjo įsibrauti į kotedžų vidų jis nežino, nieko neįtaria. Jam dirbant iki 19 val. nieko įtartino nepastebėjo bei nematė (b. l. 102–104).
2023 m. liepos 21 d. protokole pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 21 d. nakties metu iš užrakinto, statomo kotedžo adresu (duomenys neskelbtini), išlaužus durų spyną, buvo įsibrauta į vidų bei pavogti statybiniai įrankiai. Patirtas turtinis nuostolis apie 4 000 eurų (b. l. 3).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtas dviejų aukštų statomų namų patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta neaptverta tvora, vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Įvažiuojamojo kelio kairėje pusėje ties viduriu, kairėje ir dešinėje pusėse yra atviros patalpos. Dešinės pusės patalpoje yra sudėtos ir pastatytos gipso kartono plokštės, medienos plokštės, vežimėlis ir kiti įvairūs daiktai. Patalpos gale yra durys. Durys užrakintos, uždarytos. Durų rankenos apatinė apdailos plokštelė atlenkta link viršaus. Duryse spynos nėra. Po apatine plokštele ant spynos detalės aptiktos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos. Nuo raudonos spalvos dėmių buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Apdorojus duris daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų tinkamų asmens tapatybei identifikuoti nenustatyta. Durų kairėje pusėje prie vežimėlio, ant vatos apšiltinimo pakuotės aptikta spyna. Kairės patalpos dešinėje pusėje yra medinis suoliukas. Patalpos viduryje yra gipso kartono plokštės. Patalpos kairėje pusėje yra maišai sudėti vienas ant kito. Patalpos gale yra atidarytos durys. Durų spynos apdailos plokštelė atlenkta į viršų. Duryse nėra spynos. Apdorojus duris daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų tinkamų asmens tapatybei identifikuoti nenustatyta. Prie durų, dešinėje pusėje ant plastmasinės juostos aptikta spyna. Už durų yra patalpa Nr. 1. Patalpos Nr.1 gale yra durys. Už durų ir ant durų palangės aptikti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie buvo nufotografuoti. Avalynės pėdsakų fragmentai buvo nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Už palangės, ant žemės aptiktos dvi medžiaginės juostos su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Juostos paimtos ir supakuotos į voką Nr. 3. Patalpos Nr. 1 kairėje pusėje yra patalpa Nr. 2, kurios kairėje pusėje yra laiptai į antrąjį aukštą. Antras aukštas buvo nufotografuotas. Apdorojus patalpose esančius įvairius objektus daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui nustatyti, neaptikta. Daugiau reikšmingų objektų ir pėdsakų nenustatyta (b. l. 27–59).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos Beatos Lago tarnybiniame pranešime dėl pavogtų daiktų paieškos užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-27188-23, dėl pavogtų iš statomų kotedžų adresu (duomenys neskelbtini) darbo įrankių, buvo imtasi pavogtų įrankių paieškos. Apvažiuoti lombardai siekiant nustatyti, ar buvo pristatyti paros metu darbo įrankiai, adresais Sodų g. 18, paviljonas 10 ir 9, Kalvarijų g. 23, Žemynos g. 18, Vilnius. Į lombardus nurodytais adresais pavogti daiktai nebuvo atnešti (b. l. 73).
Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Henrik Geben tarnybiniame pranešime dėl išklotinės analizės, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atlikus celių išklotinių apžiūrą ir analizę, kurios buvo gautos panaudojus judriojo ryšio paslaugas teikiančių operatorių bazinių stočių duomenimis, pateikiamais NAIS ERP modulyje iš judriojo ryšio operatorių UAB „Bitė Lietuva“, AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele2“ turima informacija apie judriojo ryšio abonentus, veikusius byloje nurodytų bokštų veikimo teritorijoje, bei laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 20 d. 19 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 7 val. reikšmingos informacijos negauta (b. l. 78).
2024 m. vasario 8 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. liepos 21 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant dviejų juostų nustatytame DNR profilyje yra vyro, kurio kraujo rasta ant tampono su nuoplova, genotipą sudarantis alelių rinkinys (b. l. 68–71).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte „Dėl sutapimo DNR duomenų registre ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01- 1- 27188-23“, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. liepos 21 d. apžiūrint įvyki vietą (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti – G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).
Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Julijos Moroz tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrint įvykio vietą buvo paimtas tamponas pateiktas supakuotas į užklijuotą baltos spalvos popierinį voką Nr. 1. Tamponas (su nuoplova nuo dėmių ant spynos detalės apatinės dalies) – vatos tamponas ant kotelio įdėtas į konteinerį. Ant tampono vatos yra šviesiai rudos ir juodos spalvų dėmė. Tampono galas su dėme nulaužtas nuo kotelio ir pažymėtas mėginiui Nr. 1. Dvi juostos pateiktos supakuotos į užklijuotą baltos spalvos popierinį voką Nr. 3. Juostos tiriant pažymėtos Nr. 1 ir Nr. 2. Juosta Nr. 1 apie 3,2 ant 57,8 cm dydžio, medžiaginė, mėlynos spalvos. Nuo juostos Nr. 1 viso paviršiaus padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 2. Juosta Nr. 2 apie 57 cm ilgio ir 3 cm pločio, medžiaginė, mėlynos spalvos, nešvari, su baltos spalvos dėmėmis. Nuo juostos Nr. 2 viso paviršiaus padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 3. Atlikus šių objektų DNR tyrimus genotipas sutapo su genotipo asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmuo šiuo metu atlieka bausmę pagal analogiškas nusikalstamas veikas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (b. l. 109–110).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1. ant tirti pateikto tampono su nuopolva, padaryta 2023 m. liepos 21 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas su G. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-26; 2. ant tirti pateiktų dviejų juostų dalių, paimtų 2023 m. liepos 21 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio sudėtyje yra G. S. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų dviejų juostų dalių nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-16 (b. l. 132–135).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K- 153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. įsibraudamas į kaltinime nurodytas patalpas (išlaužęs spynas), pavogė kaltinime nurodytus įvairius statybinius įrankius, kurių bendra vertė 3 800 eurų. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes reikėjo lėšų pragyvenimui, jis niekur nedirba.
G. S. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. jam pranešė apie kotedžo išlaužtas duris. Atvykęs į statybvietę ir patikrinęs patalpas pamatė, kad yra pavogti darbo įrankiai. Nukentėjusysis taip pat buvo nurodęs, kad dieną prieš įvykį jis iš statybvietės išvažiavo apie 15.30 val. ir paliko darbuotoją, kuris viską užrakinęs išvyko apie 19 val. O įvykio dieną ryte apie 6.45 val. pirmas atvyko į statybvietę darbuotojas, kuris ir pranešė nukentėjusiajam apie įvykdytą nusikaltimą. Tai, kad kaltinamasis įsibrovė į patalpas, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys, patvirtinantys, kad kotedžo durų rankenos yra apgadintos, t. y. apatinės apdailos plokštelės atlenktos į viršų ir išimtos spynos. Taip pat ant durų rankenų aptikus raudonos spalvos dėmes galimai su biologinės kilmės pėdsakais, buvo atliktas tyrimas asmens tapatybei nustatyti ir gavus specialisto išvadą nustatyta, jog rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G. S. genotipu. Taigi, darytina, išvada, jog kaltinamasis sugadino durų spynas, kad patektų į patalpas. Be to, ant įvykio vietoje rastų dviejų juostų buvo rasta asmens biologinių pėdsakų, kurie sutampa su G. S. genotipu. Šios aplinkybės nustatytos 2024 m. vasario 8 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte „Dėl sutapimo DNR duomenų registre ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01- 1- 27188-23“ užfiksuotais duomenimis, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada.
Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. S. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 20 d. 19 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 7 val. ryto, iš užrakinto statomo kotedžo patalpų, pavogė įvairius „Mikita“ ir „Milwaukee HD18“ darbo įrankius, kurių bendra vertė 3 800 eurai, G. S. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis neteisėtai įsibraudamas į svetimas patalpas, pavogė nukentėjusiajam priklausantį 3 800 eur vertės turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas G. S. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. S. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę G. S. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį G. S. charakterizuojančius, duomenis – šešis kartus baustas administracine tvarka, apie baudų sumokėjimus informacijos nėra (b. l. 164–169), daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagystes) padarymą (b. l. 152– 163), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie G. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (buvo įsibrauta į negyvenamąją patalpą, statomą namą, žinant, kad tuo metu viduje nebuvo kitų asmenų), daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas neviršijantis šio straipsnio sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio ? 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???
Byloje nustačius, jog kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas už analogiško pobūdžio veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, tad G. S. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.
Tiek Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenys, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka G. S., priėmimo, kaltinamajam buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamasis įsakymas, kuris, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. Šiais procesiniais sprendimais G. S. paskirtos bausmės nėra tarpusavyje subendrintos, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė bendrintina tiek su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, tiek su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo G. S. pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu buvo padaryta iki pirmiau nurodytu abiejų jam priimtų teismo procesinių sprendimų priėmimo, t. y. 2023 m. liepos 21 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmiau šiuo teismo nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Įvertinęs kaltinamajam pirmiau nurodytais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių dydžius, jo įvykdytų nusikalstamų veikų rūšį, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas sprendžia, kad G. S. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu) pridedant jam paskirtų švelnesnių bausmių dalis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės dalį (30 parų) ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (5 mėnesius), paskiriant galutinę subendrintą bausmę 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Nustatydamas pridėtinų bausmių dalis, teismas atsižvelgia į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų skaičių, sukeltas pasekmes (jų pobūdį, sunkumą).
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu G. S. paskirtų ir atliktų bausmių dalys bei šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti įskaitytini laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Nukentėjusysis R. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jam 4 000 eurų dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą. Pareikšdamas civilinį ieškinį, nukentėjusysis nurodė, kad 3 800 eurus kainavo G. S. pagrobti kaltinime nurodyti darbo įrankiai, o likusią pinigų sumą (200 eurų) sudaro žala, patirta dėl sulaužytų durų rankenų ir spynų atstatymo. Teismo vertinimu, R. S. nurodoma iš jo pagrobtų statybinių įrankių vertė yra protinga, atitinka šių prekių rinkos kainą, todėl priteistina nukentėjusiajam. Analogiškai pasisakytina dėl nukentėjusiojo nurodomos jo patirtos žalos dydžio (200 eurų) dėl sulaužytų durų rankenų ir sugadintų spynų atstatymo. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, kad minėti daiktai nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo iš tikrųjų buvo sugadinti, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, taip pat ją patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris sutiko su civiliniu ieškiniu, jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys, tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam R. S. iš kaltinamojo G. S. 4 000 eurus jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam G. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 168,76 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlieka kitu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo laisvė šiuo metu yra suvaržyta, jis negauna savarankiškų pajamų, jo paties teigimu, nusikalto, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Dėl kitų procesinių klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplova Nr. 1 su galimais biologinės kilmės pėdsakais, supakuota į voką, perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, perduotos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų centrui, dvi juostos su galimais biologinės kilmės pėdsakais, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
G. S. (G. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. (G. S.) paskirti bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu G. S. (G. S.) paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir paskirti G. S. (G. S.) galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Įskaityti į paskirtos subendrintos bausmės laiką bausmių dalis, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą bei šiuose teismo procesiniuose sprendimuose nurodytus įskaitytinus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 25 d.
Civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. S. (G. S.) nukentėjusiajam R. S. 4 000 eurų (keturis tūkstančius eurų) jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl G. S. (G. S.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovą Nr. 1 su galimais biologinės kilmės pėdsakais, supakuotą į voką, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, dvi daktiloskopinės plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, perduotas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų centrui, dvi juostas su galimais biologinės kilmės pėdsakais, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.