- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- e2-427-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02792-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- UAB „Šeimyniškių viešbutis“
- Advokatai
- Rimvydas Rakauskas
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Šuopienei, Kristinai Račkauskaitei
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Šeimyniškių viešbutis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ 1 739,69 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butus Nr. 1-4, 6-7. Atsakovui taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2017‑09‑19 iki 2018-06-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms yra 1 739,69 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Šeimyniškių viešbutis“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dar prieš atsakovui 2017-09-19 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigyjant butus, ginčo namo butų sienos/pertvaros ir perdangos buvo išgriautos, vamzdynai ir radiatoriai išgriauti/demontuoti. Name net teoriškai negali/negalėjo būti teikiamos jokios komunalinės ar kitokios paslaugos. Ieškovas ieškinyje nurodytų paslaugų atsakovui niekuomet neteikė. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo, Namui turto administravimas buvo nustatytas tik iki 2017-12-31. Visiškai neaišku, kuo remiantis ieškovas nurodo buvęs/tebesąs Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi po aukščiau nurodytosios datos. Pabrėžė, kad ieškovas absoliučiai neįrodinėja ieškinio sumos pagrįstumo ir apsiriboja lakonišku paaiškinimu, neva ieškinio suma apskaičiuota remiantis Administravimo nuostatų ketvirtuoju skyriumi, tačiau neteikia jokių objektyvių duomenų apie tai, kokios konkrečios mokėtinos sumos, už kokias konkrečias paslaugas ir už kokius konkrečius laikotarpius buvo apskaičiuotos. Kadangi į bylą absoliučiai jokie skaičiavimai/detalizacijos neteikiami, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Atsakovas niekuomet nėra gavęs iš ieškovo sąskaitų už „suteiktas paslaugas“. Atsakovo įsitikinimu, prievolė apmokėti atsiranda nuo sąskaitos pateikimo ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems iš karto pasibaigus ar įvykus. Atsakovui negavus sąskaitų už ieškovo „paslaugas“, terminas atsiskaityti už jas negali būti laikomas suėjusiu. Visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo reikalavimas priteisti skolą už tariamai atliktas paslaugas teismo keliu, prieš tai nepateikus atsakovui sąskaitų už tokias paslaugas. Taigi, ieškovas reikalauja priteisti jo naudai iš atsakovo „skolą“ už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo ir negalėjo būti teikiamos, be to, „skolos“ skaičiavimai į bylą nebuvo pateikti ir jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais, bei ieškovas ieškiniu prašo priteisti „skolą“ už laikotarpį, kuomet jis nebuvo Namo administratoriumi, kas suponuoja būtinybę jo reikalavimą dėl „skolos“ priteisimo atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ dublike nurodė, kad iš namo techninės priežiūros žurnalo matyti, jog name pastoviai buvo vykdoma techninė priežiūra. Akcentavo, jog ieškovas administruoja tik bendrojo naudojimo objektus CK 4.82 str., o ne bute esančias sienas, vamzdynus, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl aplinkybės, dėl buto viduje nesančių sienų, vamzdynų nėra ir negali būti ginčo dalykas. Priešingai statinio apžiūros aktuose nėra fiksuojama, jog name nėra vamzdynų iš apžiūrose esančių foto nuotraukų matyti, jog namas turi bendrojo naudojimo konstrukcijas, t.y. sienas, stogą, vamzdynus. Paaiškino, kad atsakovams buvo taikyti šie paslaugų tarifai: administravimas -0,0359 Eur be PVM (administravimo tarifas nustatytas įsakymo pagrindu); atliekų išvežimas -0,1622 Eur be PVM; techninė priežiūra – 0,0826 Eur be PVM; kaupiamosios lėšos – 0,0300 Eur (PVM neapmokestinama) ir šilumos ūkio techninė priežiūra – 0,0690 Eur be PVM (pastarieji tarifai nustatyti sutarčių pagrindu). Nurodyti tarifai yra dauginami iš atsakovui nuosavybės teise tenkančio buto/patalpos ploto ir gaunama mėnesinė priskaitoma suma. Taigi, atsakovui kas mėnesį buvo priskaičiuota mokėti po 16,16 Eur už administravimą; po 11,17 Eur už kaupiamąsias lėšas; po 37,16 Eur už namo techninę priežiūrą; po 31,06 Eur už šilumos ūkio priežiūrą bei po 73,00 Eur už atliekų išvežimą. Taigi prievolė atsakovui apmokėti bendrąsias išlaidas bet kokiu atveju atsirastų dėl nekilnojamojo daikto specifikos (daugiabutis namas). Mano, jog atsakovas neįrodė, jog paslaugas namui būtų teikęs kitas administratorius, todėl atsakovo atsiliepime nurodomi atsikirtimai yra formalaus pobūdžio ir atsakovo pareiga sumokėti už administravimo išlaidas, kaip daugiabučio namo patalpų (butų) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui kyla iš įstatymo ir turi būti vykdoma.
Atsiliepimas
4. Atsakovas UAB „Šeimyniškių viešbutis“ triplike nurodė, kad reikalauti apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos, nėra pagrindo. Kiek atsakovui yra žinoma, nuo Name esančių butų įsigijimo atsakovo nuosavybėn nei periodinės/kasmėnesinės Namo apžiūros, nei 2018-06-05 Namo apžiūra nebuvo atliekamos. Kadangi Namo išorę teoriškai galima būtų apžiūrėti be atsakovo žinios, vien Namo išorinės būklės atspindėjimas techninės priežiūros dokumentacijoje galėtų suponuoti prielaidą apie tai, kad apžiūra/priežiūra galimai buvo vykdoma nedalyvaujant atsakovui, tačiau tokia prielaida atmestina. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog dokumentacijoje užfiksuota ir Namo vidaus būklė. Be to, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ statinių techninė priežiūra neapsiriboja statinių išorinių konstrukcijų priežiūra – į ją įeina ir bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai ir kt. Tačiau patekti į Namo vidų ir/ar apžiūrėti bei nufotografuoti namo viduje esančias patalpas bei konstrukcijas neįmanoma, iš anksto nesuderinus to su atsakovu ir/ar atitinkamame procese nedalyvaujant pastarojo atstovui/-ams, kadangi Namo laiptinė yra rakinama, o ieškovas laiptinės raktų neturi. Taigi, bet kokį vizitą ieškovas privalo iš anksto suderinti su atsakovu. Atsiliepime pabrėžė, jog nei dėl 2018-06-05 vizito į Namą, nei dėl kasmėnesinių vizitų į jį su atsakovo atstovais nebuvo tartasi ir tokie vizitai, atsakovo žiniomis, nebuvo daromi. Esant tokiai situacijai akivaizdu, jog techninės priežiūros dokumentai, kurie, ieškovo vertinimu, neva turėtų patvirtinti, kad Namo techninė priežiūra buvo vykdoma ir už tai reikalinga atsiskaityti, buvo parengti formaliai, faktiškai jokių apžiūrų ir jokios priežiūros nevykdant ir naudojantis neaišku kada (bet aišku, kad gerokai anksčiau) darytomis fotonuotraukomis. Beje, kadangi Namo techninės priežiūros žurnalo kopija buvo pateikta į bylą tik po teismo posėdžio, taip pat kadangi ieškovo pateiktose statinio apžiūros aktų kopijose atspindimos identiškos fotografijos ir identiški įrašai, aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste tai suponuoja prielaidas apie dokumentų „pagaminimą“ atgaline data, t.y. apie dokumentų klastojimą.
Be to, Namo techninės apžiūros aktuose ir ieškovo procesiniuose dokumentuose atspindimos tokios išvados, kurios prieštarauja kituose paties ieškovo rengtuose dokumentuose nurodytai informacijai. Kartu su tripliku atsakovas pateikė 2017-11-16 ieškovo raštą Nr. ŽB-RS-17-0581 su priedu – 2017-11-13 (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos apžiūros aktu. Šiuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog šilumos punktas, kuris sumontuotas Name adresu (duomenys neskelbtini), realiai naudojamas namo adresu (duomenys neskelbtini) šildymui, nes šildymo prietaisai Name adresu (duomenys neskelbtini) yra demontuoti, dėl ko šilumos energija į šį Namą netiekiama. Tuo tarpu ieškovo kartu su dubliku į bylą pateiktuose Namo apžiūros aktuose nurodoma, jog Namo šildymo sistemos būklė yra „patenkinama“, ir jokių pastabų apie jos demontavimą nėra, o dublike paaiškinama, kad atsakovui kas mėnesį buvo priskaičiuota mokėti po 31,06 Eur „už šilumos ūkio priežiūrą“. Akivaizdu, jog Name „šilumos ūkis“ nevedamas, o Name sumontuoti šildymo prietaisai yra skirti ir naudojami išimtinai tik kito gyvenamojo namo šildymui. Esant tokiai situacijai konstatuotina, jog mokestis už Namo „šilumos ūkio priežiūrą“ skaičiuojamas be pagrindo.
Taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ parengtame Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo nuėmimo akte užfiksuota, jog dar 2017-11-15 Name esantis vandens apskaitos prietaisas buvo nuimtas, t.y. demontuotas. 2017-09-19 Butų/patalpų skaitiklių rodmenų suderinimo (perdavimo-priėmimo) aktas liudija, jog nuo 2017-09-19 iki 2017-11-15 Name vanduo nebuvo naudojamas - 2017-11-15 UAB „Vilniaus vandenys“ akte užfiksuotas vandens apskaitos prietaiso rodmuo faktiškai yra identiškas užfiksuotajam 2017-09-19 Butų/patalpų skaitiklių rodmenų suderinimo (perdavimo-priėmimo) akte. Šie įrodymai liudija, jog Namas nėra eksploatuojamas, t.y. Namo komunalinis ūkis nefunkcionuoja ir nefunkcionavo jau tada, kai atsakovas įsigijo Name esančius butus.
Kadangi ieškovas teigia ir tai, neva atsakovas privalo mokėti jam už „atliekų išvežimą“, akcentavo, jog tokios paslaugos taipogi nebuvo ir nėra teikiamos nuo 2017-09-19. Kadangi Namas nėra eksploatuojamas, jokių jo naudojimo/eksploatavimo pasekoje susidarančių komunalinių atliekų nėra. Atsakovas savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ moka rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, kuri skaičiuojama nepaisant to, jog faktiškai jokios atliekos nėra vežamos ir jog Namas nėra eksploatuojamas. Taigi, dalyje dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimą ieškinys vėlgi yra neabejotinai nepagrįstas.
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. R. Rakauskas prašė ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pareikštą ieškinio dalies atsisakymą ir priteisti 888,94 Eur skolos už laikotarpį nuo 2017-09-19 iki 2018-06-30. Nurodė, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymu Nr. 30-2551, kurio galiojimas 2017 metais buvo pratęstas yra paskirtas ginčo namo administratoriumi. Prašomų priteisit kaupiamųjų lėšų rinkimas yra nustatytas visiems daugiabučiams namams Vyriausybės nutarimu. Ieškovas yra gavęs šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios įmonės patvirtinimą, kad paslaugos buvo teikiamos vieną kartą per savaitę. Šiuo raštu ieškovas neturi pagrindo abejoti. Iš atsakovo nėra gauta jokio atsisakymo dėl šiukšlių išvežimo. Pagal sąskaitas matyti, kad šios paslaugos buvo teikiamos iki 2018 m. balandžio mėnesio, nes Vilniaus miesto tarybai pakeitus atliekų tvarkymo taisykles, šiuos mokesčius renka nebe administratorius. Nors antstolio konstatavimo protokole nurodyta, kad nėra šiukšlių konteinerio prie namo, tačiau byloje nagrinėjamas skolos laikotarpis nuo 2017-09-19 iki 2018-06-30, o faktinės aplinkybės konstatuotos 2018-11-20. Sąskaitos už suteiktas paslaugas yra pateikiamos elektroniniu būdu ir į pašto dėžutes visiems. Įrodymų dėl išsiuntimo neturi. Ieškovas prisijungęs prie savo paskyros internete, gali matyti visas sąskaitas. Kadangi sąskaitos nesiunčiamos registruotu paštu, įrodymų apie išsiuntimą ieškovas nėra pateikęs. Nežino, ar atsakovas yra sudaręs sutartį su ieškovu dėl elektroninės svetainės paskyros naudojimosi. Išlaidos apskaičiuojamos pagal buto naudingąjį plotą. Sutinka, kad kaupiamosios lėšos yra atsakovo nuosavybė, tačiau administratorius yra įpareigotas kaupti lėšas. Jeigu buto savininkas nevykdo šios pareigos, turi teisę prašyti įvykdyti priverstinai. Bet sukauptos lėšos turi būti saugomos atskirai ir yra bendraturčių nuosavybė. Negali pasakyti, kodėl namo techninės priežiūros žurnale nėra priežiūros vadybininko parašo, tik paskutiniai du, tačiau negali pasakyti kieno tai parašai. Vadovaujantis byloje esančiais dokumentais supranta, kad šildymas į ginčo namą nėra teikiamas. Administravimo nuostatų, patvirtintų LRV nutarimu Nr. 603, 8.8. punkte numatyta, kad administratorius apskaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas pagal LRV 2015-04-15 nutarimą Nr. 390, kuris aprašo kaupimo tvarką ir saugojimą. Administravimo nuostatų 10 punkte patalpų savininkai, t.y. atsakovas, įpareigotas apmokėti 8 punkte numatytus mokesčius kas mėnesį ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos. 2015-04-15 LRV nutarime Nr. 390 nurodyta, kad jei nėra parengtas ilgalaikis planas, tai mokestis skaičiuojamas pagal nurodytus minimalius tarifus. Lygiai taip pat šio nutarimo 16 punktas nurodo, kad bendro naudojimų objekto valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo. Būtent todėl, ieškovas, kaip patalpų valdytojas, paskirtas administratorius, reiškia reikalavimą dėl kaupiamojo mokesčio įsiskolinimo. Likusi skola yra už atliekų išvežimą. Ieškovas sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo išvežamos atliekos. Skolos periodo laikotarpiu galioja 2016-05-11 sprendimu Nr. 1-445 patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, kurios numatė pareigą atliekų turėtojams naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema ir įpareigojo juos mokėti už atliekų tvarkymą mokesčius. Pasikeitus tvarkai ir perėmus mokesčio administravimą kitam juridiniams asmeniui, yra duomenys, kad su juo atsakovas derina mokestį. Byloje pateiktas 2018-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas ieškovo komunalinių išvežimo teikimo paslaugų, nes jis yra keli mėnesiai po prašomo priteisti termino. Be to, jau yra pasikeitusios taisyklės ir administruoja visai kitas asmuo. Atliekų turėtojas turi tam tikrų ir pareigų. Jeigu rakinamas kiemas, tai tam tikromis dienomis turi konteinerį padaryti prieinamą atliekų surinkėjui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė adv. A. Puniškienė prašė ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad paslaugų suteikimas įforminamas sąskaita faktūra. Negalima reikalauti skolos nesuėjus mokėjimo terminui. Mokėjimo terminas yra „n“ dienų nuo sąskaitos pateikimo. Byloje sąskaitų faktūrų nėra. Nėra užfiksuotas paslaugų teikimas. Bendrosios dalinės nuosavybės administravimo klausimai yra sprendžiami butų ir kitų savininkų susirinkimuose. Byloje nėra nei vienos susirinkimo protokolo ar sprendimo, kuriuo būtų nuspręsti sudaryti sutartis su Mano būstas, Eko service, pavesti administratoriui kažką padaryti. Kaupiamosios lėšos yra patalpų savininkų nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo administratorius. Šiuo atveju vienintelis savininkas yra atsakovas. Sukauptos lėšos yra atsakovo nuosavybė, kurią administratorius kaip patikėtinis administruoja. Todėl nėra aišku, kaip ieškovui priteisti iš atsakovo atsakovui priklausančius pinigus. Šildymo sistemos name nėra, tik punktas, kuris aptarnauja kitą namą. Nėra nei sistemos, nei punkto, tačiau kažkokiu būdu neva atliekami hidrauliniai bandymai. Ieškovas savo sprendimu sudarė sutartį dėl šiukšlių išvežimo, o butų savininkų sprendimo dėl to nebuvo. Kad namas yra neeksploatuojamas yra patvirtinta antstolio faktiniu konstatavimu. Statybinės ir komunalinės atliekos nėra tas pats. Byloje visur kalbama apie komunalines atliekas. Tokios atliekos ten nesusidaro nuo 2016 m. liepos mėnesio. Ieškovas reikalauja ne kažkokio abonentinio mokesčio ar mokesčio už atsakomybės prisiėmimą, bet atsiskaityti už neva suteiktas paslaugas. Ieškovas turi ir įrodyti, kad teikė paslaugas, o atsakovas turėjo atsiskaityti ir neatsiskaitė. Nors reikalaujama atlygio už paslaugas, tačiau sąskaitų-faktūrų byloje nėra. Pats ieškovas neginčija, kad iki proceso teisme pradėjimo, atsakovui neteikė sąskaitų apmokėjimui. Pirmas raginimas prisijungti prie sistemos, kur galima pasitikrinti sąskaitas, atsakovo buvo gautas į atsakovo vadovo elektroninį paštą tik 2018 m. lapkritį. Pats ieškovas, įsivaizduodamas esantis administratorius, sudarė sutartį dėl komunalinių šiukšlių išvežimo. Įrodymai ir liudytojai byloje patvirtina, kad nuo namo atsakovui įsigijimo, jame niekas negyveno, jis buvo išgriautas. Nei teoriškai, nei praktiškai komunalinės paslaugos ten susidaryti negalėjo. Atsakovas suplaka du dalykus – savivaldybės patvirtintą rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir mokėjimą už faktiškai suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas. Paties ieškovo darbuotojai arba jų pasamdytas administratorius liudija, kad name nuo 2016 metų niekas nepasikeitė – vidus išgriautas ir jame negalėjo gyventi, natūraliai komunalinės atliekos negalėjo susidaryti. Jei ieškovas pats sutarties nenutraukė, tai nėra atsakovo atsakomybė. Ieškovas grindžia reikalavimus su kitomis įmonėmis sudarytomis sutartimis, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad kažkam už tas suteiktas paslaugas būtų sumokėjęs. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra po civilinės bylos iškėlimo, bet patys liudytojai patvirtino, kad nuo 2016 metų ten niekas nesikeitė. Šiukšlių išvežimo aplinkybė neįrodyta.
Pagal LAT praktiką 2014-09-26 byloje Nr. 3K-3-417 ir 2013-10-07 byloje Nr. 3K-3-464, kur parašyta, jog atsisakytų reikalavimų dalis ieškinio atsisakymo atveju paprastai turėtų būti laikoma sprendimu priimto atsakovo naudai ir vadovaujantis tuo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t.y. bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovas, jos priteisiamos atsakovo naudai pagal tai kokia yra dalis ieškinio reikalavimų patenkinta, vertinant pradinį ieškinio reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas direktorius M. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju yra pinigų prievartavimas. Atsakovas 2017-08-18 pasirašė preliminarią sutartį dėl viso turto pirkimo. Faktas, kad ten viskas jau buvo išgriauta. 2017-08-24 ieškovas konstatuoja, kad pradėti griovimo darbai. Pripažinta, kad namas nėra šildomas. Jis pats negali patekti į tą kiemą, nes yra kiemo vartų automatika ir valdoma elektra. Jam nuo jos raktų niekas neperdavė ir jis pats fiziškai negali patekti į kiemą, tačiau ieškovas kažkokiu būdu išveža šiukšles. Jis jokių sąskaitų negavo, tačiau už paskutinį mėnesį gavo pranešimą prisijungti, nes yra pateikta sąskaita. Tai yra advokato išsisukinėjimas. Ieškovas žinojo, kaip su juo susisiekti ir tai padarė pirmą kartą tik jau bylai įsibėgėjus. Jis pirko pastatą, kuriame yra 6 butai. Jam nežinoma, kad pastatas administruojamas. Buvę savininkai išgriovė visą bendrą inžinerinį turtą. Nėra jokio bendro turto, kurį galima administruoti. Jam nusipirkus namą, jokių konteinerių nebuvo. Nebuvo prasmės aiškintis, ar kažkas išveža šiukšles. Įsteigus jų įmonę, jų kontaktai nei karto nesikeitė nuo įregistravimo. Iki šiol jokios informacijos apie sąskaitas, užklausas nebuvo. Tik pradėjus procesą teismą pradėjo eiti kažkokios sąskaitos ir reikalavimai elektroniniu būdu. Iki tol to nebuvo.
Liudytojas A. T. nurodė, kad dirba UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ techninės priežiūros inžinieriumi. UAB „Žirmūnų būstas“ administruoja pastatą (duomenys neskelbtini). UAB „Žirmūnų būstas“ samdo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atlikti techninę priežiūrą. Jis yra lankęsis tame pastate mažiau nei 10 kartų. Jis buvo aplink pastatą, viduje nebuvo. 2018 m. birželio mėnesio apžiūros akte nuotraukas darė jis, bet kada jis ten buvo iš anksčiau. Ten niekas nebuvo keista, tai nuotrauka liko ta pati. Viduje nebuvo, bet nuotraukas paliko, nes ten niekas nepasikeitė. Yra langas ir pamatė, kad niekas nepakeista. Yra tik laiptinės nuotrauka. Nuotraukos darytos fotoaparatu. Nuotrauka laiptinės padaryta prieš 2017 metus. Jis jokių žurnalų nepildė. Kai jis ten lankėsi, tai buvo gyvenama mansardoje. 2017-2018 metais ten viduje nebuvo, buvo tik iš išorės apžiūrėtas aktas. Į pastato vidų patekti negalėjo, nes užrakintos durys. Šiukšlių konteineriai laikomi kieme priešais pastatą. Techninė priežiūra turi būti kasmetinė apžiūra. Periodinės tik jei kažkas yra atsitikę, pagal poreikį. Techninės priežiūros žurnalą pagal įmonės vidaus taisykles pildo vadybininkai.
Liudytojas T. P. nurodė, kad dirba UAB „Žirmūnų būstas“ klientų asmeninis vadybininkas, o prieš tai buvo pastatų administravimo vadybininkas. (duomenys neskelbtini) esantis namas yra įmonės administruojamas namas. Jis 2018 metais viduje namo nebuvo, bet tam tikrais atvejais komisija važiuoja į vietą – techninis inžinierius, namą prižiūrintis vadybininkas ir dažniausiai dar vienas vadybininkas. Dėl 2018-06-05 statinio apžiūros akto, tai visas apžiūras daro statinio techninis inžinierius. Dalyvauja, kai tai daro, bet dažniausiai pasitiki inžinieriaus pateiktais faktais ir nuotraukomis. Prie namo buvo, bet namo viduje jis tikrai nebuvo. Namo techninės priežiūros žurnalą pildo UAB „Žirmūnų būstas“ vadybininkas arba asistentas pagal kompetenciją. Negali pasakyti, kas šiuo konkrečiu atveju pildė. Jis pats nepildė, tai ne jo namo techninis žurnalas. Neatsimena, kokia namo būklė buvo. Berods buvo aptvertas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų.
6.Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ 2018-11-26 pareiškimu sumažino savo ieškinio reikalavimus nuo 1 739,69 Eur iki 1 571,14 Eur, o 2019‑01-09 pareiškimu atsisakė ieškinio dalyje dėl 682,20 Eur skolos (371,60 Eur už namo techninės priežiūros eksploataciją; 310,60 Eur už namo šilumos ūkio priežiūrą) priteisimo. Teismas, nustatęs, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno interesų, ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priima ir byla dalyje dėl 682,20 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ieškovui nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.). Ieškovui atsisakius nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 682,20 Eur skolos, jam turėtų būti grąžintini 75 procentai šiai ieškinio daliai tenkančio žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovas sumokėjo iš viso 39,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui grąžintina 15,35 Eur žyminio mokesčio (682,20 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
UAB „Žirmūnų būstas“ patikslinus reikalavimą ir dalyje jo atsisakius, ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ 888,94 Eur skolos (161,60 Eur už administravimą, 111,70 Eur kaupiamosios lėšos, 584,00 Eur už šiukšlių išvežimą, 31,64 Eur kompensavimo palūkanos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018‑06‑31).
Įrodymai
7.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovui UAB „Šeimyniškių viešbutis“ nuosavybės teise nuo 2017-09-19 priklauso butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 6, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad priklauso ir butas Nr. 4, bet nepateiktas tai patvirtinantis nekilnojamojo turto išrašas,tačiau o atsakovas nurodęs, kad jam priklauso visas pastatas,todėl laikytina,kad tai tikri duomenys(CPK 185 str.).
Tarp šalių po paskutinio teismo posėdžio nėra ginčo, kad dar prieš atsakovui įsigyjant nurodytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ginčo name butų sienos/pertvaros ir perdangos jau buvo išgriautos, o vamzdynai ir radiatoriai demontuoti. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas 2017-09-19 Butų/patalpų būklės fiksavimo aktas (su fotonuotraukomis), kuriuo atsakovui (pirkėjui) buvo perduotos įsigytos patalpos.
Ieškovas nurodė, kad teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas LR CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtu 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2551 „Dėl UAB ,,Žirmūnų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal aukščiau nurodytus šalių ir liudytojų paaiškinimus mato,kad ieškovas neformaliai teikė administravimo paslaugas atsakovui formaliai išoriškai apžiūrėdamas ginčo pastatą.Tačiau byloje nėra jokių įrodymų,kad ieškovas atsakovui teikė eksploatavimo ar kokias nors komunalines paslaugas ginčo name(CPK 178 str.,185 str.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie ginčo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra nurodytas juridinis faktas, kad šiam daugiabučiam namui iki 2017-12-31 buvo nustatytas turto administratorius (administratorius UAB „Žirmūnų būstas“). Duomenų apie pasikeitusį/naują administratorių registre nėra įregistruota.
Ieškovas pažymėjo, kad administruoja tik bendrojo naudojimo objektus pagal CK 4.82 straipsnį,o ne bute esančias sienas, vamzdynus, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl aplinkybės, dėl buto viduje nesančių sienų, vamzdynų nėra ir negali būti ginčo dalykas.Taip pat ieškovo darbuotojai teisme patvirtino,kad į namą ginčo laikotarpiu negalėjo ir nebuvo patekę fiziškai.Todėl ieškovas negalėjo būti ginčo namo nei vieno bendrojo naudojimo objekto ar patalpų valdytoju neformaliaja prasme.
Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui buvo taikyti šie paslaugų tarifai: administravimas – 0,0359 Eur be PVM (administravimo tarifas nustatytas įsakymo pagrindu); atliekų išvežimas – 0,1622 Eur be PVM; techninė priežiūra – 0,0826 Eur be PVM; kaupiamosios lėšos – 0,0300 Eur (PVM neapmokestinama) ir šilumos ūkio techninė priežiūra – 0,0690 Eur be PVM (pastarieji tarifai nustatyti sutarčių pagrindu). Todėl atsakovui kas mėnesį buvo priskaičiuota mokėti po 16,16 Eur už administravimą; po 11,17 Eur už kaupiamąsias lėšas; po 37,16 Eur už namo techninę priežiūrą; po 31,06 Eur už šilumos ūkio priežiūrą bei po 73,00 Eur už atliekų išvežimą.
Ieškovai byloje nepateikė nei vieno įrodymo,kad yra mokėję kam nors už atliekų išvežimą iš ginčo pastato laikotarpiu nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo dienos,gavę už tai sąskaitas-faktūras,raginimus mokėti ir panašiai.Taip pat byloje nėra nei vieno patvirtinančio aplinkybę fakto,kad iš ginčo pastato buvo vežamos komunalinės atliekos kartą per savaitę,kartą per mėnesį ar dar rečiau būtent ginčo laikotarpiu.
Taip pat ieškovai atsakovams nėra teikę jokių sąskaitų faktūrų iki ieškinio padavimo dienos,kad atsakovai privalo apmokėti skolą už suteiktas konkrečias paslaugas,apmokėti administravimo mokestį ir įnešti į kaupiamąją sąskaitą nustatyto dydžio kaupiamąsias lėšas(CPK 178 str.).
Byloje pateiktas ginčo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, pradėtas 2016-01-01 ir pildomas ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“. Pastebėtina, kad iš žurnalo 2 skyriuje (Namo būklės nuolatiniai stebėjimai) 33 įrašų už laikotarpį nuo 2016-01-07 iki 2018-09 priežiūros vadybininko parašu patvirtinti tik paskutiniai du, o kiekvienų metų įrašai padaryti galimai tuo pačiu rašikliu (2016 m. – mėlynu, 2017 m. – juodu, 2018 m. – vėl mėlynu). Žurnalo 3 skyriuje (Kasmetinės apžiūros) nurodyta 2017 m. apžiūra (akto Nr. PA158656) – vykdytojai: A. T., A. G., T. P.; 2018 m. apžiūra (akto Nr. PA157173) – vykdytojai: A. T., P. J., T. P..
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas informavo, kad neturi išlikusių 2017 m. bei 2018 m. (duomenys neskelbtini) namo apžiūros aktų originalų, kadangi jie buvo sunaikinti per klaidą 2018 m. spalio mėn., tačiau turi išlikusius tik neoriginalus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal liudytojo A. T.,T. P. paaiškinimus teisme daro išvadą,kad 2017,2018 metų apžiūros aktai neatitiko tikrovės,nes juos pasirašę asmenys negalėjo patekti į pastato vidų ir užfiksuoti aktuose nurodomas aplinkybes,bei padaryti nuotraukas,kurios buvo padarytos iki šių aktų surašymo.Todėl jais remtis teismas neturi pagrindo(CPK 185 str.).
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ su UAB „Ecoservice“ 2012-03-01 sudarė Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041, pagal kurią vykdytojas UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti užsakovui (ieškovui), veikiančiam kaip daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, mišrių ir specifinių komunalinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo paslaugas, sudarydamas sąlygas naudotis tam reikalingomis sutarties 8 punkte numatytomis atliekų ir žaliavų surinkimo priemonėmis, o užsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal šios sutarties priedą Nr. 3 (atliekų išvežimo adresai ir grafikai) – UAB „Ecoservice“ įsipareigojo ginčo adresu (duomenys neskelbtini), mišrias komunalinės atliekas vežti antradieniais ir šeštadieniais („A, Š“), o šiuo adresu turėjo būti 1 konteineris 1,1 m³ talpos. UAB „Ecoservice“ 2018-10-24 rašte Nr. ECO-VLN-1024 nurodė, kad pagal atliekų išvežimo sutartį Nr. KJ-12-041 iš objekto (duomenys neskelbtini) buvo vežamos mišrios komunalinės atliekos; išvežimo grafikas – kartą per savaitę; konteineris buvo pastatytas namo kieme.
Atsakovas UAB „Šeimyniškių viešbutis“ pateikė ginčo namo pastato fotonuotraukas iš įėjimo pusės, iš kurių matyti, kad patekimas į namą galimas tik per užrakinamas laiptinės duris.
Pateikta sutartis įrodo šalių realius ketinimus dėl paslaugos išvežti atliekas atlikimo,tačiau nepatvirtina fakto,kad komunalinės atliekos buvo vežamos.Taip yra todėl,kad namas buvo ir yra negyvenamas,jo vartai būdavo pastoviai uždaryti ir atliekos negalėjo susidaryti fiziškai, ir būti fiziškai paimamos iš namo kiemo paslaugos tiekėjo- UAB „Ecoservice“.
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ su UAB „Mano būstas LT“ 2010-08-30 sudarė sutartį Nr. 10-08-130, pagal kuriąUAB „Mano būstas LT“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų sutarties priede Nr. 2, daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas sutartyje nustatytomis apimtimis naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą, o ieškovas (paslaugų gavėjas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
Byloje nėra jokių įrodymų,kad UAB „Mano būstas LT“ atlygintinai suteikė daugiabučio ginčo namui bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas sutartyje nustatytomis apimtimis naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą.
Atsakovas UAB „Šeimyniškių viešbutis“ byloje pateikė ieškovo UAB „Žirmūnai būstas“ direktoriaus atsakymą 2017-11-16 Nr. ŽB-RS-17-0581, kuriame nurodė, jog šilumos punktas, esantis (duomenys neskelbtini) suprojektuotas aptarnauti du namus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir pagal šilumos sistemos priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atliktą apžiūros aktą nustatyta, kad šiluma adresu (duomenys neskelbtini) nėra tiekiama dėl demontuotų šildymo prietaisų. Norint atnaujinti šilumos tiekimą (duomenys neskelbtini) namui, šildymo sistema su atitinkamais parametrais turėtų būti atstatyta į buvusią projektinę padėtį.
Antstolis M. D. atsakovo UAB „Šeimyniškių viešbutis“ užsakymu atlikto faktinių aplinkybių (pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė) konstatavimą vietoje ir 2018‑11‑20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-145-2018K nurodė, kad pastato įėjimo durys yra užrakintos. Šias duris atrakino UAB „Šeimyniškių viešbutis“ direktorius M. J. ir įleido į pastato vidų. Pastato viduje, buvusiuose butuose yra išgriautos pertvaros, išardyta elektros instaliacija, demontuoti vamzdynai. Visame pastate nėra apšvietimo, radiatorių. Pastatas yra neeksploatuojamas. Vidinis kiemas prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), yra aptvertas tvora. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra metaliniai vartai. Vartai konstatavimo metu buvo uždaryti ir rankiniu būdu jų atverti negalima. Prie vartų yra automatikos dėžutė, kuri yra sena, su apsilupinėjusiais dažais. Pastato vidiniame kieme nei aplink pastatą nėra komunalinių atliekų konteinerių.
Šiuo įrodymu,kad pastato kieme iki ieškinio padavimo dienos taip pat nebuvo šiukšlių konteinerių teismas vadovautis neturi pagrindo.
Ieškovas teismui patvirtino,kad jokių sąskaitų-faktūrų jokia forma nėra teikęs atsakovui ir byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra.
Dėl ieškinio pagrįstumo
8. Skola-piniginė prievolė, kurią įvykdyti turi skolininkas kreditoriaus atžvilgiu; piniginė prievolės, turtinio įsipareigojimo išraiška, dydis; grąžintinai paimti pinigai ar koks nors daiktas.
Teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo atstovės argumentais,kad nesuėjus skolos mokėjimo terminui bendrąja prasme negalimas skolos reikalavimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 390 nurodoma,kad butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus.Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruodamas kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas patalpų savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo vykdomos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – patalpų savininko lėšos, viršijančios šio įstatymo nustatytą privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kaip ir bet kurio kito teisingumą vykdančio teismo, pareiga – savarankiškai, klausantis tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
9.Ieškovas įrodė,kad duomenų apie jo pakeitimą,kaip atsakovo namo administratorių nėra.Todėl atsakovui pagal CK 4.82 str.3d. privalu mokėti mokesčius.Jokių kitų įstatyminių galimybių nemokėti atsakovo namo administratoriui atsakovas byloje neįrodė.
Ieškovas nurodo,kad atsakovui pagal įstatymą paskaičiuota 16,16 euro per mėnesį už administravimą ir 161,60 euro skolos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018‑06‑31.
Atsakovas objektyviai nepaneigė byloje esamų skaičiavimų pagrįstumo ir nepagrindė teisiškai savo pareigos nebuvimo mokėti ieškovui už namo administravimą.Todėl šioje dalyje ieškinys yra tenkinamas(CPK 185 str.).
10.Ieškovas nurodo,kad atsakovui paskaičiuota 73 eurų mėnesinė įmoka už komunalinių atliekų išvežimą ir skola už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018‑06‑31 yra 584 eurai.
Ieškovas rėmėsi byloje jo UAB „Žirmūnų būstas“ su UAB „Ecoservice“ 2012-03-01 sudaryta sutartimi dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041, pagal kurią vykdytojas UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti užsakovui (ieškovui), veikiančiam kaip daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, mišrių ir specifinių komunalinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo paslaugas, sudarydamas sąlygas naudotis tam reikalingomis sutarties 8 punkte numatytomis atliekų ir žaliavų surinkimo priemonėmis, o užsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal šios sutarties priedą Nr. 3 (atliekų išvežimo adresai ir grafikai) – UAB „Ecoservice“ įsipareigojo ginčo adresu (duomenys neskelbtini), mišrias komunalinės atliekas vežti antradieniais ir šeštadieniais („A, Š“), o šiuo adresu turėjo būti 1 konteineris 1,1 m³ talpos. UAB „Ecoservice“ 2018-10-24 rašte Nr. ECO-VLN-1024 nurodė, kad pagal atliekų išvežimo sutartį Nr. KJ-12-041 iš objekto (duomenys neskelbtini) buvo vežamos mišrios komunalinės atliekos; išvežimo grafikas – kartą per savaitę; konteineris buvo pastatytas namo kieme.
Tokiu būdu UAB“Ecoservis“ privalėjo suteikti ieškovui,o šis atsakovui šiukšlių konteinerį į atsakovo namo kiemą,į kurį būtų nešamos šiūkšlės,o UAB“Ecoservis“ 1 kartą per savaitę privalėjo imti šiukšles iš konteinerių.Už tai ieškovas UAB“Ecoservis“ įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Faktinės bylos aplinkybės yra tokios,kad atsakovo name po jo įsigijimo nebuvo gyventojų.Tai rodo,kad atsakovui nebuvo reikalingas šiukšlių išvežimas ir tai patvirtina,kad šiukšlės negalėjo būti nešamos į kontenerį net jeigu jis ten būtų.Įrodymų,kad šiukšlių konteineris būtų laikomas namo kieme ieškovas nepateikė.Pateikta ieškovo pažyma yra formali ir faktinių aplinkybių neįrodė.
Teisme pasitvirtino,kad namo kiemas pastoviai buvo užrakintas,todėl UAB“Ecoservis“ negalėjo išvežinėti šiukšlių konteinerio turinio koks jis bebūtų.
Vertinant sutartį matyti,kad nevežant šiukšlių iš ginčo namo, ieškovui pagal sutartį nekyla pareigos mokėti už jų neišvežimą.Duomenų byloje,kad ieškovas yra mokėjęs už šiukšlių išvežimą iš atsakovo namo kiemo byloje nėra.Tokiu būdu ieškovas nėra įrodęs,kad atsakovas jam yra skolingas už šiukšlių išvežimą pagal jo paties paskaičiuotą išvežimo mokesčio dydį.Ieškovas įrodė,kad suorganizavo šiukšlių išvežimą 2012 metais iš ginčo namo,bet neįrodė,kad ši paslauga buvo teikiama atsakovui ginčo laikotarpiu ir už minėtą paslaugą ieškovas patyrė 584 eurų žalą.
Ieškovas nepaneigė atsakovo argumentus,kad šis moka rinkliavą už komunalines atliekas norminių aktų numatyta tvarka.
Atsakovas įrodė,kad jo ginčo name nebuvo gyvenama,todėl nebuvo komunalinių atliekų,nebuvo galimybės pateikti į namo kiemą ir nebuvo galimybės tiekti atliekų išvežimo paslaugos.Todėl šioje ieškinio dalyje ieškovo reikalavimas dėl 584 eurų skolos priteisimo yra neįrodytas.
11. Reali situacija yra tokia,kad atsakovo pastatas yra tokios būsenos,kad jis turi būti arba nugriaunamas,arba kapitaliai perstatomas.Jokių einamųjų remonto arba bendrojo naudojimo patalpų atnaujinimo darbų atsakovas,kaip vienintelis pastato savininkas nėra suplanavęs,nes pastatas yra negyvenamas.Ieškovas į atsakovą dėl pastato kaupiamųjų lėšų nėra kreipesis jokiais klausimais.
Šitokią situaciją ieškovas galėjo matyti,galėjo sužinoti atsakovo poziciją,planus,ir privalėjo,kaip protingas administratorius tai įvertinti.
Bendrąja prasme kaupiamosios lėšos yra skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas).
Ieškovas,kaip pastato administratorius nesikreipė į atsakovą,kad šis paaiškintų pastato esamą ir tolimesnę atnaujinimo viziją ar planą,kad įvertinti kaupiamųjų lėšų poreikį.
Ieškovas ieškinyje formaliai nurodo,kad jam pavesta rinkti kaupiamąsias lėšas net neatsižvelgiant į realią situaciją,kad atsakovas yra vienintelis pastato savininkas,kas reiškia,kad ieškovas kaups paties atsakovo pinigines lėšas neatsižvelgdamas į jų poreikį,nes šios lėšos turėtų būti skiriamos atsakovo pastato atnaujinimui arba bendrojo naudojimo objektų remontui.Jokių minėtų darbų be atsakovo leidimo ieškovas negyvenamame name atlikti neturi jokios fizinės galimybės.
Ieškovas formaliai paskaičiavo atsakovui kaupiamųjų lėšų dydį,kuris yra 11,17 eurų per mėnesį.Iki ieškinio padavimo dienos paskaičiuota,kad ieškovas formaliai turi sukaupti 111,70 eurų atsakovui skirtų lėšų.Neformaliai visos lėšos turi būti panaudojamos pagal poreikį atsakovo naudai arba jos visos ar jų likutis perkeliamos į kitų metų lėšų panaudojimo planus.
Kylą klausimas,ką ieškovas privalo padaryti atsakovo naudai už 111,70 eurų sumą? Logiškai mąstant ieškovas už tokią sumą nieko realiai protingo atsakovo pastato atnaujinimui ar bendrų patalpų remontui negalės padaryti.
Taip pat nėra abejonių,kad atsakovas negali būti skolingas ieškovui nurodytą sumą,nes tai jo paties pinigai.Be to,ieškovas atsakovui nepateikė nei vienos sąskaitos dėl kaupiamųjų lėšų pervedimo į ieškovo kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Norminio aktų esmė,kuriame nurodyta,kad ieškovas gali kreiptis į teismą dėl savininko kaupiamųjų lėšų išreikalavimo priverstine teismine tvarka yra nukreipta į kitų bendrasavininkų interesų apsaugą,kai jie kaupia lėšas,kurios yra panaudojamos visų savininkų interesų tenkinimui,o kažkuris tai bendrasavininkas nekaupdamas lėšas pažeidžia sąžiningų bendrasavininkų interesus ir nemokėdamas daro jiems žalą,taip didindamas jų išlaidas ir nepriimdamas būtinųjų išlaidų sau.Tokiu atveju teisminis ginčas yra vienintelis kelias užtikrinti savininkų interesus ir administratoriaus pareigą rinkti lėšas iš visų proporcingai lygiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 16 punkte sakoma,kad „už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo, patikėtojų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokų jiems išmokėjimo kredito įstaigos bankroto atveju. Pagal tokius ieškinius priteistos lėšos pervedamos į bendrojo naudojimo objektų valdytojo nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.“
Šiuo byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ieškovas net nesiruošė derinti su vieninteliu namo savininku kaupiamųjų lėšų poreikio,jų dydžio ir jų panaudojimo.Jis tik pasinaudojo formaliąja teise kreiptis į teismą,kai atsakovas nedarė jokių kaupiamųjų lėšų atskaitymo ieškovui,nes ieškinio padavimo dieną atsakovas apie tai nežinojo,nes šiai dienai nėra tam jokio poreikio,ir atsakovas yra vienintelis pastato savininkas,kuris neformaliai būtų kaupiamųjų lėšų savininkas,kas reiškia,kad jis formaliai pagal ieškinį sau skolingas 111,70 euro,kurie pagal ieškinio reikalavimą kaip skola priteistini ieškovui.
Teismas pažymi,kad ieškovas privalėjo ieškinyje nurodyti ieškovo atidarytą atskirą sąskaitą atsakovo kaupiamosioms lėšoms priimti,tačiau pateikė bendrą reikalavimą dėl priteisimo visų lėšų ieškovui,kaip juridiniam asmeniui.Priteisiant pinigus ieškovui jie patektų ne į kaupiamųjų lėšų sąskaitą,o į ieškovo bendrąją sąskaitą,kaip pinigai,priklausantys ieškovui,o ne atsakovui.
Vadovaujantis elementariąja logika,faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir protingumo,sąžiningumo ir teisingumo principais(CK 1,5 str.),teismas nemato pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 111,70 eurų skolą už kaupiamųjų lėšų nemokėjimą.Šioje dalyje ieškinys netenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų
12.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018‑08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13.Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ byloje sumokėjo 23,65 Eur žyminį mokestį (atsižvelgiant į grąžintą jo dalį dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų). Ieškovas byloje patyrė iš viso 140,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (60,00 Eur už ieškinio parengimą, 80,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (po 40,00 Eur už posėdį), 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą).
Ieškinys tenkinamas 18,26 proc.apimtyje (iš 884,96 eurų reikalavimo priteisiam 161,60 eurų).Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 25,72 euro bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).
Atsakovas UAB „Šeimyniškių viešbutis“ patyrė 2 323,20 Eur teisinių paslaugų išlaidų (484,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 242,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018‑09‑13 teismo posėdyje, 242,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018‑10-16 teismo posėdyje, 290,40 Eur už tripliko parengimą, 290,40 Eur už 2018-11-21 prašymo teismui parengimą; 387,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo 2018-11-22 posėdyje; 387,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo 2019-01-10 posėdyje). Atsakovas taip pat turėjo 96,80 Eur išlaidų už antstolio paslaugas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.Bendra suma susidaro 2420 eurų.
Ieškovas atsisakė savo reikalavimo atsakovo naudai,todėl teismas atsižvelgia ne į galutinį atsakovo atsikirtimų patenkinimą,o pirminį,kad įvertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Atsakovui prašant atmesti visus ieškinio reikalavimus jam priteista 9,29 proc. nuo visos sumos(161,6:1739,69).Todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 2195,42 euro bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
priimti ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 682,20 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) iš atsakovo UAB“Šeimyniškių viešbutis“(j.a.k. 304630871) 161,60 eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) administravimo mokesčio skolos.
Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) iš atsakovo UAB “Šeimyniškių viešbutis“ (j.a.k. 304630871) 25,72 eur(dvidešimt penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) iš atsakovo UAB“Šeimyniškių viešbutis“(j.a.k. 304630871) 6 procentus metinių palūkanų už 161,60 eurų sumą nuo 2018-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovui UAB “Šeimyniškių viešbutis“(j.a.k. 304630871) iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) 2195,42 eur(du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) 15,35 Eur (penkiolika eurų 35 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-08-10 AB „Swedbank“ banke mokėjimo nurodymu Nr. 57882 (mokėjimo paskirtis: #121483222# #Žirmūnų būstas# #CA23471#).
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.