Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atstovės S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo L. I., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo po 175,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2014-09-01 iki studijų Klaipėdos universiteto Menų fakultete pabaigos – 2018-06-30, bei atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas studijuoja Klaipėdos universiteto Menų fakultete dieniniame skyriuje nuolatinių studijų pirmosios pakopos šokių studijų programą. Paaiškino, jog dėl mokymosi dieniniame skyriuje, negali susirasti nuolatinio darbo, kad galėtų pilnai save išlaikyti. Atostogų metu įsidarbina sezoniniam darbui, tačiau šių pajamų nepakanka. Tuo tarpu, ieškovo mamai vienai yra finansiškai per sunku teikti materialinę paramą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo V. K. pilnamečiam sūnui V. K. K. išlaikymą po 80,00 (aštuoniasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-16 iki kol ieškovas mokysis Klaipėdos universiteto Menų fakultete, bet ne ilgiau iki ieškovui sukaks 24 metai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovo V. K., atstovaujamo atstovės S. K., apeliacinis skundas. Apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą bei 2016-06-11 nutartį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pateikti įrodymų, kuriais grindžia ieškinį. Teismas netinkamai motyvavo priimtą sprendimą. Neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrindė sprendimą dėl ieškovui reikalingų išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl ko išlaikymą pilnamečiam vaikui priteisė nuo 2015-11-16, o ne nuo 2016-09-01, kaip prašė ieškovas;Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo nustatytų kriterijų sprendžiant pilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, t. y. nesivadovavo šiais kasacinio teismo nustatytais kriterijais: nesiaiškino, ar sunki vaiko padėtis, ar vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo mokymosi pareigą;Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą ir pagrįstą jo pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. apeliantas teismui pateikė įrodymus apie savo išlaidas (sveikatos poreikius, namų ūkio reikmes, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų poreikius) bei pajamas. Apelianto pajamų nepakanka jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į šią aplinkybę neatsižvelgė. Neįvertinęs, ar tėvai turi galimybes teikti išlaikymą, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Apeliaciniame skunde pateikiamas apelianto gaunamų pajamų ir išlaidų paskaičiavimas;Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog dabartinė apelianto santuoka yra antroji, pažemino apeliantą bei dabartinę jo šeimą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie apeliantui priklausiusį bei perleistą apelianto sutuoktinei turtą, nenurodė, kodėl šiuos duomenis naudoja, kokią reikšmę minėti duomenys turi šioje byloje;Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, jog tėvai privalo išlaikyti tik nepilnamečius vaikus, taip padarė materialinės teisės pažeidimą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (anksčiau CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. A. B., trečiasis asmuo V. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015). Taigi, sutiktina su apeliantu, jog ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga apie 405,00 Eur, iš kurių 170,00 Eur maistui, 15,00 Eur rūbams, 30,00 Eur higienos reikmenims ir sveikatai, 15,00 Eur studijų reikmėms, 40,00 Eur kelionių išlaidoms, 50,00 Eur varžyboms, treniruotėms. Teismas nenustatė, jog V. K. K. turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovo pajamos prie mėnesį mokslo metų metu vidutiniškai sudaro 30 Eur. Pasibaigus studijoms – vasarą ieškovas dirba sezoninius darbus ir per mėnesį gauna iki 500,00 Eur. Vidutiniškai per mėnesį ieškovui iš uždirbtų asmeninių lėšų tenka po 105,83 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų vietoje. V. K. K. 2016 metų semestro rezultatas – 7,6 (T, II, b. l. 79). Vadovaudamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas yra pakankamai pažangus mokinys.Apeliantas ginčija ieškovo išlaidų dydį, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pateikė ne visas nurodytas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino ieškovo turtinę padėtį, nurodydamas, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna tik nedideles nuolatines pajamas – 30 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovas yra pažangus mokinys, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti specialybę. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, įvertinusi dieniniame skyriuje studijuojančio studento pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, ruoštis paskaitoms, į ieškovo pastangas gauti pajamas, į nedideles ieškovo gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia tikslo siekti išsilavinimo svarbą ir būtinas pastangas sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti specialybę. Įvertinus situaciją, pripažintina ieškovą išnaudojusiu esamas galimybes pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai mokytis.

Dėl tėvų galimybių teikti paramą

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo poreikius, bet ir į apelianto realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Todėl sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdytaApeliantas nurodo, jog apelianto pajamų nepakanka jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į šią aplinkybę neatsižvelgė. Neįvertinęs, ar tėvai turi galimybes teikti išlaikymą, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra duomenys apie apelianto gaunamas pajamas bei pagal apeliantą paskaičiuotos jo ir jo šeimos išlaidos. Tačiau įgyvendindamas savo įrodinėjimo pareigą, apeliantas neteikė duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, visas tiek šiuo metu šeimoje gyvenančių nepilnamečių išlaikymo išlaidas, tiek namų ūkio išlaidas, tiek išlaidas savo sveikatos taisymui apeliantas skaičiavo tik pagal savo gaunamas pajamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apelianto ir jo sutuoktinės nepilnamečiais vaikais rūpintis bei juos išlaikyti vienodas pareigas turi ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas prie patiriamų išlaidų taip pat nurodo lizingo bendrovei mokamą 31 Eur kas mėnesį sumą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog paskola yra sutuoktinės S. K.. Jokių motyvų, kodėl minėtą paskolą moka ne paskolos gavėja, o apeliantas, nėra pateikta. Apeliantas visas namų ūkio išlaidas, kurios sudaro 307,74 Eur per mėnesį (T. 1, b. l. 38-39, 3 atsiliepimo priedas) taip pat skaičiuoja tik iš savo gautų pajamų, tačiau teismui nenurodo, kodėl minėtas išlaidas turi pareigą apmokėti tik apeliantas. Pažymėtina, jog nors byloje nėra duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, apeliantas savo vardu turi registruotus tik žemės sklypus, tačiau pateikia skaičiavimus apie išlaidas, skirtas sutuoktinės paveldėto būsto išlaikymui (T. 1, b. l. 39, 4 priedas, 5 grafa). Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, jog išlaidos vaikų išlaikymui, namų ūkio reikmėms, jo sveikatos taisymui bei pagerinimui yra tik apelianto pareiga ir šios išlaidos viršija apelianto gaunamas pajamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, jog atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypų, esančių Ąžuolynės k., Vievio sen., Elektrėnų sav. (T II, b. l. 8-12). Laikotarpiu nuo 2009-04-16 iki 2013-01-28 atsakovui ir jo sutuoktinei S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau 2013-01-28 turto padalijimo sutartimi minėtas turtas perėjo S. K. nuosavybėn (T II, b. l. 15-16). Taip pat atsakovas savo sutuoktinei S. K. 2013-06-27 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu (baigtumas 88 procentai), esančius (duomenys neskelbtini) (T II, b. l. 17-18). Apeliantas taip pat nurodo, jog 65 Eur per mėnesį skiria savo motinos lankymui, nes ji yra socialiai remtina, ja rūpinasi apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog finansinė parama mamai apelianto neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, kuris mokosi universitete ir, kaip jau minėta, jam yra reikalinga parama. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas turi realias galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam asmeniui, pirmosios instancijos teismo priteista 80 Eur dydžio kas mėnesį mokama parama iš esmės nepablogins paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių turtinės padėties, paramos priteisimas nepadarys esminės žalos jį teikiančiam apeliantui ar kitiems asmenims, priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti, apeliantui pačiam nėra reikalinga parama, globa ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 80 Eur išlaikymo per mėnesį dydį, priteistiną iš apelianto.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, paramos priteisimo momento

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pateikti įrodymų, kuriais grindžia ieškinį. Teismas netinkamai motyvavo priimtą sprendimą. Neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrindė sprendimą dėl ieškovui reikalingų išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl ko išlaikymą pilnamečiam vaikui priteisė nuo 2015-11-16, o ne nuo 2016-09-01, kaip prašė ieškovas.Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodamas, kad apeliantas gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiam pilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytus faktus, neturi pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų iš esmės nukrypę nuo kasacinio teismo suformuotos teisinės praktikos išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo iš tėvų klausimais. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, nes, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog teismas tyrė ir vertino šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). apeliantas iš esmės nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.Pirmosios instancijos teismas paramą priteisė nuo 2015-11-16, t. y. nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent 2015-11-16 ieškovas pradėjo ginti savo pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu ieškovui parama nebuvo reikalinga, todėl pirmosios instancijos teismas nuo kreipimosi į atitinkamą tarnybą momento nustatė ieškovo pažeistų teisių gynimo termino pradžią priteisdamas paramą nuo minėto momento – 2015-11-16.Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, jog tėvai privalo išlaikyti tik nepilnamečius vaikus, taip padarė materialinės teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis nustato, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tačiau nesutiktina su apeliantu, jog tėvai turi pareigą išlaikyti tik nepilnamečius savo vaikus. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai neįtvirtinta pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, jog nustačius tam tikras sąlygas (vaikui parama reikalinga ir tėvai turi galimybę paramą teikti), parama pilnamečiam vaikui turi būti priteista. Todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pilnamečiam vaikui paramą, padarė materialinės teisės pažeidimą, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog dabartinė apelianto santuoka yra antroji, pažemino apeliantą bei dabartinę jo šeimą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie apeliantui priklausiusį bei perleistą apelianto sutuoktinei turtą, nenurodė, kodėl šiuos duomenis naudoja, kokią reikšmę minėti duomenys turi šioje byloje. Pažymėtina, jog minėti rašymo apsirikimai yra ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-11 nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą palikti nepakeistą..