Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovui V. K. K., ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, atsakovo V. K. atstovei pagal įgaliojimą S. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo L. I. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo L. I. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jį finansiškai remia mama ir patėvis, taip pat ieškovas per mėnesį vidutiniškai gauna apie 30,00 Eur pajamų iš darbinės veiklos. Vasaros laikotarpiu, kai baigiasi studijos, per mėnesį vidutiniškai per mėnesį gauna iki 500,00 Eur. Paaiškino, kad ieškovą patenkintų, jeigu atsakovas galėtų teikti ir mažesnio dydžio – 100,00 Eur išlaikymą, priteisiant jį nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos. Nurodė, kad pinigus, kuriuos duoda mamos patėvis, turės jam grąžinti.

Trečiasis asmuo L. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo L. I. yra ieškovo V. K. K. tėvai (T I, b. l. 5). Ieškovas V. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 5). (duomenys neskelbtini)2015-04-24 pažyma dėl studijų Nr. 47M-205 ir 2016-06-08 pažyma dėl studijų Nr. 47M-165 patvirtina, kad ieškovas nuo 2014-09-01 yra (duomenys neskelbtini)nuolatinių studijų pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini) studijų programos valstybės finansuojamos studijų vietos studentas. Nuolatinių studijų baigimo terminas – 2018-06-30 (T I, b. l. 6, T II, b. l. 78).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK 3.192¹ straipsnyje suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-2019/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-610-112/2015).

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį jo išlaikymui yra reikalinga apie 405,00 Eur, iš kurių 170,00 Eur maistui, 15,00 Eur rūbams, 30,00 Eur higienos reikmenims ir sveikatai, 15,00 Eur studijų reikmėms, 40,00 Eur kelionių išlaidoms, 50,00 Eur varžyboms, treniruotėms. Prideda dalį įrodymų patvirtinančius patiriamas išlaidas – Gyvenimo (duomenys neskelbtini)bendrabutyje sutartį (T II, b. l. 80-81). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo prašė priteisti 175,00 Eur išlaikymą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog iš atsakovo prašo priteisti 100,00 Eur išlaikymą nuo 2016-09-01 iki kol baigs studijas, t. y. 2018-06-30. Nenustatyta, kad V. K. K. turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog per mėnesį (mokslo metų metu) vidutiniškai užsidirba po 30,00 Eur (30,00 Eur x 9 = 270,00 Eur). Pasibaigus studijoms – vasarą dirba sezoninius darbus ir per mėnesį gauna iki 500,00 Eur (500,00 Eur x 2 = 1000,00 Eur). Vadinasi, vidutiniškai per mėnesį ieškovui iš uždirbtų asmeninių lėšų tenka po 105,83 Eur. Paaiškino, jog dėl dieninių nuolatinių studijų neturi galimybės susirasti nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, todėl jį finansiškai remia trečiasis asmuo – ieškovo mama L. I. bei jos sutuoktinis (ieškovo patėvis). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovo mama ir jo patėvis per mėnesį prie ieškovo išlaikymo prisideda 300,00 Eur. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, jog atsižvelgiant į tai, kad jis mokosi dieninių nuolatinių studijų programoje, jam yra sudėtingiau susirasti darbą, tačiau nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pilnametis ir pats priėmė sprendimą studijuoti būtent (duomenys neskelbtini), nors, kaip patvirtino bylos duomenys, ieškovas iki studijų gyveno Vilniuje, todėl rinkdamasis studijas Klaipėdos mieste turėjo įvertinti ir savo finansines galimybes studijuoti, galimybes įsidarbinti bei pačiam save išlaikyti ir dėl tokio ieškovo apsisprendimo nei vienas iš jo tėvų neturėtų patirti papildomų apribojimų ir prisidėti prie ieškovo išlaikymo didesne dalimi nei leidžia jų finansinės galimybės. Nepaisant to, CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti asmeniui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Tačiau pažymėtina, jog baigus vidurinę mokyklą ir pradėjus mokytis aukštojoje mokykloje, asmens padėtis pasikeičia, atsiranda didesnės galimybės dirbti ir gauti savarankiškų pajamų. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiui moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas taip pat privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų vietoje. V. K. K. 2016 metų semestro rezultatas – 7,6 (T, II, b. l. 79). Atsižvelgiant į tai, ieškovas laikytinas pakankamai pažangiu mokiniu.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Todėl sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie 2015-01 iki 2016-05 priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad atsakovas nemažą laiko tarpą gavo ligos pašalpą, kurios dydis imant minėtą laikotarpį (ne pilnai 10 mėnesių, kai turėjo nedarbingumą) vidutiniškai siekė 253,28 Eur (T II, b. l. 3). V. K. taip pat turi sveikatos sutrikimų, todėl jam kas mėnesį vidutiniškai tenka išleisti 130,00 Eur vaistams. Tai patvirtina byloje esantys išrašai ir medicininių dokumentų ir kita bylos medžiaga (T I, b. l. 29-30, 35-36, 112, 113, 114-149, 161-165). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)bei UAB (duomenys neskelbtini) (T II, b. l. 2). Jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-05-31 neatskaičius mokesčių ir neskaičiuojant gautos ligos pašalpos vidutiniškai sudarė 634,43 Eur (T II, b. l. 4, 5). Vadinasi sudėjus gautą ligos pašalpą ir darbo užmokestį, atsakovas nuo 2015-01-01 iki 2016-05-31 gavo 887,71 Eur (neatskaičius mokesčių nuo 634,43 Eur). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). (T II, b. l. 8-12). Laikotarpiu nuo 2009-04-16 iki 2013-01-28 atsakovui ir jo dabartinei sutuoktinei S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė negyvenamojo patalpa – kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau 2013-01-28 turto padalijimo sutartimi minėtas turtas perėjo S. K. nuosavybėn (T II, b. l. 15-16). Taip pat atsakovas savo sutuoktinei S. K. 2013-06-27 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu (baigtumas 88 procentai), esančius (duomenys neskelbtini) (T II, b. l. 17-18). Atsakovas V. K. kartu su sutuoktine S. K. augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat skiria atitinkamą pinigų sumą (T I, b. l. 39-43). Teismas laiko teisiškai nereikšmingais atsakovo atstovės nurodytus argumentus, kad jie dideles išlaidas patiria gyvenamojo namo išlaikymui, o gerbūvio sukūrimui trūksta pinigų. Pažymėtina, jog, visų pirma, turint finansines galimybes, būtina užtikrinti savo vaikų, kad ir sulaukusių pilnametystės, normalias gyvenimo sąlygas, jeigu pilnametis vaikas neturi galimybės save pilnai išlaikyti, o ne dėti investicijas su tikslu pagerinti buitines gyvenimo sąlygas, susijusias su gyvenamojo namo įrengimu ar kiemo tvarkymu. Sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad V. K. turi išlaikyti ir nepilnamečius vaikus iš antrosios santuokos, nemažą dalį lėšų skirti vaistams bei senyvo amžiaus motinai, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas visiškai neturi finansinių galimybių teikti paramą savo pilnamečiui sūnui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, jog išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Pilnamečio sūnaus, besimokančio universitete, išlaikymo naštos negalima palikti vien motinai ir prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti abu tėvai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į paramą, kol mokysis aukštojoje mokykloje ir atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų turtinę padėtį, pripažintina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie ieškovo išlaikymo, tačiau ne tokio dydžio suma kaip prašo ieškovas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ypač į tai, kad ieškovas yra pilnametis ir nėra išnaudojęs visų galimybių gauti papildomas pajamas į jo galimybes studijų metu dirbti, taip pat atsakovo turtinę padėtį, į aplinkybę, kad atsakovas taip pat dar turi prisidėti prie išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams iš antrosios santuokos, ir įvertinus tai, jog parama studijų metu skirtina tik kelerius metus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 175,00 Eur (teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimą sumažino iki 100,00 Eur) išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-16, t. y. kai ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, iki ieškovas mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau negu jam sukaks 24 metai (CPK 185 str.). Bylos duomenimis 80,00 Eur sumos parama ieškovui per mėnesį iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-20 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1820-15 ieškovui suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, o 2016-05-26 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-659-8419 atsakovui suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies ir teismas iš atsakovo priteisė 80,00 Eur išlaikymą, mokėtiną pilnamečiam vaikui, vadinasi, patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistini 14,00 Eur žyminio mokesčio (80,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. / 2) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-04 pažymos Nr. NTP-7-5070 matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui valstybės išlaidas sudaro 156,33 Eur, o atsakovui – 57,90 Eur. Teismui patenkinus 80 procentų ieškovo reikalavimų bei atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 78,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiui sūnui V. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-11-16 iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki ieškovui sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 78,74 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios išieškomos į VMI prie FM valstybės biudžeto pajamų sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 14,00 Eur (keturiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.