Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-26861-918/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
e2-26861-918/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „B2Kapital“
Atsakovas
L. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „B2Kapital“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 569,76 Eur skolos, 321,28 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė“. VSDFV duomenimis atsakovė nedirba. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2017 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2624861. Pagal sutartį atsakovei buvo suteiktas 1 796,05 Eur kreditas 36 mėn. terminui su 51,78 proc. dydžio metine palūkanų norma (e. b. l. 6-7). Atsakovė, be kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų, įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už termino įvykdyti praleidimą už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 p. e. b. l. 8-9). Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pradinis ieškovas 2018 m. sausio 29 d. pranešimu nutraukė sudarytą tarp šalių sutartį (e. b. l. 20-21). 2017 m. spalio 31 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę ieškovui (e. b. l. 14-15, 23-24). Ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2017 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutartį. Ieškovas 2019 m. vasario 8 d. siuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą (e. b. l. 19), siekdamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pažymėtina tai, kad teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.71 straipsnis 1 dalis nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi ar teisių perėmėju pilnai atsiskaitė, taip pat į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieškovui neginčijo (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 1 796,05 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovas prašo priteisti 1 773,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d., taikant 51,78 proc. metinę palūkanų normą.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 51,78 procentų metinė palūkanų norma, be to šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2020 m. rugsėjo 11 d. paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (1 773,71 Eur), nes nėra žinomas konkretus jos pinigais naudojimosi terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 596,79 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., ir 51,78 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (1 796,05 Eur) nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 1 773,71 Eur suma. Dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo būdo kredito davėjų naudai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (5.1. punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 321,28 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 1 d., už 180 d. nuo negrąžinto kredito ir ketinamų gauti palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu, iš jos ieškovui priteistini delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos sumos ir iki 2019 m. spalio 17 d. nesumokėtų pelno palūkanų 1 537,21 Eur sumos, t. y. nuo bendros 3 333,26 Eur sumos. Iš viso už 180 dienų už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteistina 299,99 Eur delspinigių suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 692,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pareiškė ieškinį 3 891,04 dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 3 692,83 Eur, t. y. 94,91 procentais. Ieškovas patyrė iš viso 88 Eur bylinėjimosi išlaidų (88 Eur žyminis mokestis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 83,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma – 3,45 Eur, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, naudai 1 796,05 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 5 centai) negrąžinto kredito, 1 596,79 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt šeši eurai 79 centai) pelno palūkanų paskaičiuotų nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., 51,78 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (1 796,05 Eur) nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo, 299,99 Eur (du šimtai devyniasdešimt devyni eurai 99 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 3 633,25 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83,52 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai 52 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,45 Eur (trys eurai 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė