- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-16286-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00687-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. P. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad R. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, bei kad pareiškėjas J. P. priėmė palikimą po savo motinos R. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. P., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo sutuoktinės, t. y. pareiškėjo motina R. P. nesikreipė į notaro biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau ir liko toliau gyveno tėvui priklausiusioje namo dalyje, naudojosi visu likusiu turtu: namų apyvokos daiktais, įrankiais, tėvo asmeniniais daiktais, dokumentais, mokėjo mokesčius. Likusį tėvo turtą motina tvarkė ir naudojo kaip savo. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. faktiškai priėmė savo mirusio vyro V. P. palikimą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. P., kuri iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno kartu su motina iki jos mirties. Pareiškėjas ir po motinos mirties liko gyventi tame pačiame name, naudojosi visu likusiu motinos turtu, baldais, indais, įrankiais bei dokumentais. Pareiškėjas mokėjo ir moka mokesčius už nekilnojamąjį turtą, priklausiusį motinai, valdo ir naudoja jį kaip savo. Todėl prašo nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos palikimą, pradėjęs valdyti jos turtą po mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų R. P. ir V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotam asmeniui S. M. procesiniai dokumentai (pareiškimas, pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo ir teismo šaukimas į paskirtą posėdį) įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), tačiau per teismo nustatytą terminą jis nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. palaikė pareiškimo reikalavimus, patvirtindamas faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad jis vienas po motinos mirties rūpinosi jos turtu: mokėjo už elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Kitų asmenų, pretenduojančių į jai priklausiusią turto dalį, nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Kristina Mikolaitė prašė patenkinti pareiškėjo prašymus pareiškime nurodytais motyvais, kadangi, jos nuomone, bylose esantys įrodymai patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į prašymą prašė bylą nagrinėti, jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui S. M. apie teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo specialiame Interneto tinklapyje būdu. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. P. yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvui priklausė 6/10 dalys gyvenamojo namo, pastatas – tvarkas, du ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). V. P. ir R. P. iki mirties gyveno deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. P. ir R. P., jų įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jiems priklausiusio turto perėmimo. Iš pareiškėjo, liudytoja apklaustos D. M. (pareiškėjo pusseserės) paaiškinimų nustatyta, kad po V. P. mirties pareiškėjas su motina liko gyventi tėvui priklausiusioje namo dalyje. Iš liudytojos paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pareiškėjo motina R. P. po V. P. mirties mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, tenkančius V. P. priklausančio namo daliai, darė remontą. Iš liudytojų D. M. ir A. M. (pareiškėjo dėdės) paaiškinimų nustatyta, kad po R. P. mirties pareiškėjas liko gyventi motinos valdytoje namo dalyje, perėmė jos asmeninius daiktus, bei vienintelis mokėjo privalomus mokesčius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. pradėjusiame galioti civiliniame kodekse, kuriame nurodyta, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo motina R. P. iš karto po savo sutuoktinio V. P. mirties liko gyventi jam priklausiusioje namo dalyje, rūpinosi ir prižiūrėjo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo, mokėdama už jį mokesčius. R. P. perėmė ir sutvarkė vyrui priklausiusius ir kitus asmeninius daiktus. Iš pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad mirus R. P., pareiškėjas J. P. liko gyventi jos namo dalyje, iš karto perėmė jos asmeninius daiktus, pradėjo mokėti mokesčius už namo dalį (duomenys neskelbtini), t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad R. P. po savo sutuoktinio V. P. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, o pareiškėjas po savo motinos R. P. mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą visiškai. Teismo nustatyti palikimo priėmimo faktai turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. P. ir R. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.