- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-286-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19038-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta bauda 90 MGL (BBND) (4 500 eurų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 90 MGL (BBND) (4 500 eurų) bauda sumažinta vienu trečdaliu iki 60 MGL (BBND) (3 000 eurų) baudos.
Į atliktos baudos bausmės dalį įskaitytas L. B. laikino sulaikymo laikas (1 para) ir laikyta, kad ji sumokėjo 2 MGL (BBND) (100 eurų).
Laikyta, kad likusi mokėti baudos dalis lygi 58 MGL (BBND) (2 900 eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalimi, L. B. įpareigota sumokėti 58 MGL (BBND) (2 900 eurų) baudą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, L. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas ir perduotas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu, saugomais Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. birželio 3 d. kvitą ŠAP Nr. 0010873.
Nuspręsta L. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. L. B. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti saugoti byloje.
Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje;
2) nuoplovą su biologiniais lytėjimo pėdsakais voke; mikrodaleles voke; 0,2 l stiklinį butelį su užrašu ,,BRILLA! PROSECCO“; foninį salono kvapą stiklainyje; kairės pusės šoninę oro saugos pagalvę su galbūt biologiniais pėdsakais; kvapo pėdsaką stiklainyje, saugomus Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. birželio 3 d. kvitą ŠAP Nr. 0010873, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. B. pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 03.00 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0743 (patikros sertifikato Nr. 1709965) jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jai skirta bausmė – 58 MGL (BBND) (2 900 eurų) bauda ir, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tenkinant J. B. prašymą dėl laidavimo ir paskiriant J. B. laiduoja.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atleisti jos pagal laidavimą ir teigia, jog ši išvada yra nepagrįsta įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta samprotavimais, prielaidomis ir abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos bei turėjo būti vertinamos jos naudai. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė klausimą dėl laidavimo jos atžvilgiu, nors nustatytos visos įstatymo numatytos sąlygos BK 40 straipsnio taikymui.
2.2. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Teigia, kad yra teisiama pirmą kartą, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jos naudai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasielgė priešingai, nurodydamas, kad nežinia, kaip būtų vertinamas įvykis Anglijoje, susijęs su jos vairavimu transporto priemonę neblaiviai – ar kaip administracinis nusižengimas, ar nusikaltimas. Teigia, kad nesant duomenų, jog ji yra teista, turi būti vertinama, kad yra neteista ir negali būti išvedžiojama bei dirbtinai sunkinama jos padėtis. Pažymi, kad administracinio pažeidimo padarymas yra ne kliūtis taikyti laidavimo institutą jos atžvilgiu.
2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti laidavimo, įvertinus jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, jog ji pasišalino iš įvykio, norėjo išvažiuoti, pasakė ne savo vardą, nurodė, kad ne ji vairavo, prieštarauja kitai teismo išvadai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi ją padariusi. Be to, vertinant laidavimo galimybę pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog apeliantė yra nenuoširdi, tačiau skirdamas bausmę įvertino jos parodymus kaip nuoširdžius ir prisipažinimą kaip lengvinančią aplinkybę. Apeliantė taip pat pažymi, kad iš karto po įvykio ne visai teisingai nurodė įvykio aplinkybes, kadangi buvo patyrusi šoką, be to, nebuvo blaivi. Suvokusi, kas nutiko, labai išgyveno ir pripažino, jog padarė nusikalstamą veiką bei gailėjosi, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
2.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje vertino jos pasišalinimą ir iš eismo įvykio vietos, kadangi jis buvo įvertintas administracinėje byloje, kurioje jai paskirta 2000 eurų bauda. Taip pat pažymi, kad atlygino dalį žalos už kelio atitvarų apgadinimą – 200 eurų, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nors tai taip pat parodo jos elgesio pobūdį po nusikalstamos veikos padarymo.
2.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos mamos J. B. prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, mamos tinkamumo būti laiduotoja, nors prašymas buvo pateiktas raštu, o mama buvo apklausta teisme. Mano, kad jos mama J. B. būtų tinkamas ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jos prašyme nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos su mama yra artimos, kartu gyvena, mama ją užaugino, darė ir daro teigiamą įtaką jai, rūpinasi ja iki šiol, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Akcentuoja, kad mama charakterizuojama teigiamai, dirbanti, neteista, turi ilgametę vairavimo patirtį.
2.6. Apeliantė akcentuoja, kad yra dirbanti, savanoriškai iš dalies atlygino padarytą žalą, kitų bylų jos atžvilgiu nėra pradėta, prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, yra charakterizuojama teigiamai, jauno amžiaus (29 metai), padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Apeliantė mano, kad atsižvelgus į žmogiškumo ir teisingumo principus, yra visos įstatymo numatytos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nuo atsakomybės ją atleisti. Pažymi, kad dėl šio įvykio jau yra nubausta itin skaudžiai, neteko sunkiai uždirbto automobilio, kadangi jis konfiskuotas, jai uždrausta vairuoti transporto priemones ilgam laikotarpiui, administracinėje byloje skirta 2000 eurų bauda, ji taip pat turės atlyginti visą žalą dėl kelio atitvarų apgadinimo, kuri gali viršyti tūkstantį eurų. Be to, nors jos elgesys ir nepateisinamas, tačiau objektyviai vertinant, ji tik nežymiai viršijo neblaivumo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, vieno netinkamo poelgio pasėkoje jai kilo ypač skaudžios pasekmes ir net trys atsakomybės rūšys – baudžiamoji, administracinė ir civilinė. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė laidavimo instituto.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistosios L. B. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėja advokatė Erika Jasiūtė-Baranauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl laidavimo instituto netaikymo nuteistosios L. B. atžvilgiu.
7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos ne tik visos BK40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas, t. y. laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010; Nr. 2K-134-1073/2018; Nr. 2K-67-942/2019 ir kt.).
8. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 15 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino L. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jai bausmę – baudą 90 MGL (4500 eurų), taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino 1/3, bei skyrė galutinę bausmę – baudą 60 MGL (3000 eurų), kurios sumokėjimą nustatė iki 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 6-9). Nuteistoji L. B. pateikė prašymą panaikinti jos atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą ir surengti bylos nagrinėjimą teisme, motyvuodama tuo, kad paskirta pernelyg griežta bausmė ir nebuvo svarstoma galimybė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 12-13). L. B. motina J. B. pateikė prašymą paskirti ją L. B. laiduotoja (b. l. 23). Surengus bylos nagrinėjimą teisme, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino L. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jai bausmę – baudą 90 BBND (4500 eurų), taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino 1/3, bei įskaičius laikino sulaikymo terminą, skyrė galutinę bausmę – baudą 58 BBND (2900 eurų), kurią sumokėti nustatė per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 62-72).
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad yra trys iš keturių formalių pagrindų atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, t. y. laikoma, kad ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir, atsižvelgiant į tai, kad L. B. padaryta nusikalstama veika – formali, padariniai neįeina į nusikalstamos veikos sudėtį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos aptariamo instituto taikymo sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, kuris laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Sprendžiant dėl šios sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.
11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba kai asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
12. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyti trys iš keturių privalomų pagrindų BK 40 straipsnio taikymui: L. B. teisiama pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo (skundžiamu nuosprendžiu nustatyta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė), savo veiksmais jokios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad L. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, susijusių su vairavimu esant neblaiviai. Savo išvadą pagrindžia tuo, kad L. B. 2021 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivi ir po metų 2022 m. gegužės 28 d. ta pati situacija pasikartojo Lietuvoje. Be kita ko argumentuojama, kad L. B. buvo nenuoširdi, iš karto po įvykio policijos pareigūnams melavo apie įvykio aplinkybes, bandė išsisukti nuo atsakomybės.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendžio išvada, kad (duomenys neskelbtini) L. B. taikyta atsakomybės rūšis teismui nėra žinoma, todėl konstatuota, jog L. B. yra neteista. Iš byloje esančių duomenų, t. y. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. B. taikytos sankcijos, t. y. baudos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 18 mėnesių terminui (b. l. 55). Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo 2021 m. liepos 21 d. Nr. 5V-68 taisyklių 13 punktą numatyta, kad „Europos Sąjungos valstybių narių centrinių institucijų ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų pateikti pranešimai <…> į Registro duomenų bazę įkeliami per 5 darbo dienas nuo jų gavimo Informatikos ir ryšių departamente <...>. Minėti Registro dokumentai į Registro duomenų bazę įkeliami neatsižvelgiant į tai, ar nusikalstama veika, už kurios padarymą Lietuvos Respublikos pilietis pripažintas kaltu užsienio valstybėje, pagal Baudžiamąjį kodeksą laikoma nusikalstama veika“. Atkreiptinas dėmesys, kad neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę – nubaudimą (duomenys neskelbtini) už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, kurios neginčija ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino ne teistumo atžvilgiu, o pagrįstai prieinant prie išvados, kad nėra pagrindo manyti, jog L. B. laikysis ateityje įstatymų, t. y. vertinant ar yra ketvirta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo sąlyga.
14. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistosios elgesį iš karto po įvykio vertino neigiamai: L. B. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris neabejotinai sukėlė pavojų visų eismo dalyvių saugumui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad sustabdyta neblaivi L. B. nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, juos klaidino, be to L. B. automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Teisiamojo posėdžio metu L. B. parodė, kad automobilį vairavo neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės (be kita ko žinodama, kad (duomenys neskelbtini) jai laikinai sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas), nes nesijautė labai apgirtusi, manė, kad sugebės saugiai grįžti namo, nors jokios priežasties naktį važiuoti namo – nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, jog L. B., suprasdama, kad yra neblaivi, nusprendė vairuoti automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, turėdama visiškai mažareikšmį tikslą, neįvertindama, kad dėl tokių jos veiksmų gali kilti pavojus tiek jos paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad L. B. nebuvo nuoširdi, iš įvykio vietos pasišalino, išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ pavežėją, ketindama iš įvykio vietos sprukti, klaidino pareigūnus dėl įvykio aplinkybių, šias faktines aplinkybes vėlgi vertino ketvirtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo sąlygos kontekste, įvertindamas ar asmeniu galima patikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų. Bylos procese – surašant teismo baudžiamąjį įsakymą, po to perdavus bylą nagrinėti teisme, nuteistoji savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistosios elgesio po įvykio analizė ir vertinimas neprieštarauja skundžiamu nuosprendžiu nustatytai L. B. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir L. B. elgesys po įvykio pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintas siekiant pagrįsti sprendimą netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad automobilio vairavimas būnant neblaiviai antra kartą per vienerius metus, elgesys po įvykio, siekiant išvengti atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad L. B. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, ir teisėjų kolegijos nuomone rodo, kad nuteistoji yra abejinga įstatymų draudimams vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat savo ir aplinkinių saugumui.
15. Kaip minėta, pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, paprastai suteikia duomenys apie tai, kad kaltininko padaryta nusikalstama veika yra iš esmės atsitiktinė, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir pan., kas šiuo atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesant pagrįsto manymo, kad nuteistoji laikysis įstatymų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. atleisti pagal laidavimą nėra pagrindo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė objektyviomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nebuvimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.