- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-58/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailūnas, Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo R. J. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl piniginių lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl 200 795 Lt priteisimo. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė bei įpareigojo ieškovą pateikti 4 616 Lt žyminio mokesčio kvitą arba nutartyje nurodytus finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašyme nurodė, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra sudėtinga. Už ieškinį yra sumokėjęs 400 Lt žyminio mokesčio, todėl likusios 4 616 Lt dalies sumokėti neturi galimybės. Tvirtina, jog yra išvykęs į Jungtinę Karalystę darbo paieškoms, pajamų negauna. Tėvui, kuriam teikia materialinę paramą, nustatytas 70 procentų nedarbingumas. Turi butą, adresu Taikos g. 61-4, Vilniuje, tačiau slegia kreditoriniai įsipareigojimai AB „SAMPO bankas“ pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. sudarytą kredito sutartį. Atleidimas nuo žyminio mokesčio suteiktų ieškovui procesinę galimybę apginti savo pažeistas teises ir interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo R. J. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatė ieškovui terminą sumokėti 4 616 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus apie jo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šie duomenys neatspindi ieškovo finansinės situacijos nei šiuo metu, nei galimybės situaciją pagerinti ateityje. Kadangi ieškovas nepagrindė prašyme nurodytų aplinkybių bei nei savo dabartinės finansinės situacijos, nei galimybės ateityje sumokėti likusį žyminį mokestį, teismas sprendė nesant pagrindui tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodė tas pačias aplinkybes dėl jo sunkios turtinės padėties, kaip ir prašyme atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir prašyme dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Taip pat nurodė, kad neatidėjus jam žyminio mokesčio sumokėjimą jis negalės realizuoti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą arba pateikti teismui jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apeliantas nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, aplinkybės, jog jo finansinė padėtis ateityje gali pagerėti bei nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
CPK 84 straipsnis nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nurodė, kad šiuo metu darbo ir pajamų neturi, materialiai padeda neįgaliam tėvui, o nuosavybės teise jam priklauso tik vienas butas, už kurį moka kreditą bankui. Kartu su prašymu apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė tėvo darbingumo lygio pažymą, kredito sutarties specialiąją dalį. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė. Jis taip pat nenurodė jokių duomenų apie savo turimą kilnojamąjį turtą, nepateikė įrodymų apie jo finansinę padėtį ir turimą kilnojamąjį turtą. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantas privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantas jokių dokumentų, patvirtinančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė (CPK 78 str., 314 str.). Byloje esantys apelianto pateikti dokumentai neatspindi visos jo finansinės bei turtinės padėties, nepatvirtina, kad apeliantas neturi darbo, negauna darbo užmokesčio ir kitų pajamų ar kad jo finansinė padėtis ateityje tiek pagerės, jog atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą jis bus pajėgus jį sumokėti. Asmuo net ir neturėdamas darbo gali turėti santaupų, kitokio turto ar turtinių teisių. VĮ Registrų centro išrašo apie apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą, galinčio patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kad apelianto nurodomas butas yra vienintelis jam priklausantis nekilnojamasis turtas, apeliantas nepateikė. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai, nesant kitiems įrodymams apie apelianto turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar kitą turtą, santaupas, lėšas esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens turtinę padėtį parodo nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai. Jokių kitų dokumentų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigodamas apeliantą sumokėti žyminį mokestį arba pateikti finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti ieškovą R. J. iki 2012 m. vasario 4 d. sumokėti 4 616 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiolikos Lt 00 ct) žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti nutartyje nurodytus jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Išaiškinti ieškovui, kad nustatytu terminu neįvykdžius jam nutartimi nustatytų įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.