- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-656-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08895-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. K., A. K., E. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „DnB bankas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. B., Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Tamašausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K., A. K. ir E. K. atstovės advokatės V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12672-584/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB bankas“ ieškinį atsakovams R. K., A. K. ir E. K., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis R. S. 2012 m. balandžio 27 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0070/11/00882 perdavė ieškovui (hipotekos kreditoriui) AB DNB bankas už 114 600,00 Lt atsakovui R. K. priklausiusį 4 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovo nuosavybės teisės į butą įregistruotos 2012 m. gegužės 29 d. AB DNB bankas prašė atsakovą R. K. iki 2012 m. birželio 15 d. atlaisvinti butą, apie tai informuojant ieškovą (b. l. 10-12). Apie įspėjimą atlaisvinti butą atsakovai buvo informuoti tinkamai (b. l. 13), tačiau nustatytu terminu iš buto gera valia neišsikėlė. Ieškovas 2012 m. birželio 29 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš bankui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, iškeldino atsakovus R. K., A. K. ir E. K. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisė iš atsakovų R. K. ir A. K. ieškovo naudai lygiomis dalimis po 671 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė tokiais argumentais:
1. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nustatęs, kad atsakovai nuo pareikšto ieškinio gynėsi iš esmės nepilnamečio vaiko teisių į gyvenamąją patalpą užtikrinimu, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių pagrindų įstatymo (3 str., 4 str. 7 p.) ir Civilinio kodekso (3.3 str.) teisės normomis, kasacinio teismo praktika (2000-09-20 nutartimi byloje Nr. 3K-3-874/2000; 2003-12-03 nutartimi byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006-03-20 nutartimi byloje Nr. 3K-3-201/2006) pažymėjo, kad vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas. Tėvai yra įstatyminiai nepilnamečio vaiko atstovai, todėl jiems tenka pareiga rūpintis vaiko gerove. Ieškovas yra buto savininkas, o atsakovai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nėra sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Tokioje situacijoje ieškovas gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais ir reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus remdamasis įstatymu (CK 4.98 straipsnis, LAT 2006-05-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Konstatavęs, kad atsakovai ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena be teisinio pagrindo, per nustatytą įspėjimo terminą iš buto neišsikėlė, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra pagrįstas.
2. Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Teismas pažymėjo, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą atsakovai neprašė, teismo sprendimas, šalims nepadavus apeliacinio skundo, įsiteisėtų po 30 dienų nuo jo priėmimo ir tik tada taptų vykdytinas, be to, atsakovų nepilnametis sūnus E. K. jau 2013 m. vasario 7 d. taps pilnamečiu, todėl sprendė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas protingam terminui pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų nuostatų bei pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, dėl to šį trečiojo asmens prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remdamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr.1R-85 nurodytais užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio koeficientais bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs išlaidų advokato pagalbai realumą, pagrįstumą ir būtinumą, teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti išlaidų už teisines paslaugas sumą iki 1200 Lt. Ieškinį tenkinus pilnai, teismas priteisė ieškovui iš atsakovų R. K. ir A. K. lygiomis dalimis po 71 Lt žyminio mokesčio ir po 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo E. K. bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, kadangi šis atsakovas turi ribotą veiksnumą ir yra atstovaujamas savo tėvų (CPK 38 str. 2 d.). Nustatęs, kad proporcingai, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, šalims paskirsčius procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šios išlaidos yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, išlaidų valstybei nepriteisė (CPK 96 str. 6 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovų atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl nepilnamečio vaiko interesų. Į bylą atsakovu patrauktas E. K., gim. 1995-02-07, nėra sulaukęs pilnametystės. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, teismas privalėjo atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nepilnametis atsakovų sūnus mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje. Mokymosi įstaiga yra tame pačiame rajone, kaip ir butas, nepilnamečiam atsakovui bus privalomi baigiamieji egzaminai. Staigus pastovios gyvenamosios vietos netekimas neigiamai atsilieps psichologinei nepilnamečio sveikatai ir egzaminų rezultatams. Atsakovų nuomone, teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė.
2. Dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Teismas į pateiktą išvadą ne tik neatsižvelgė, bet ir nemotyvavo, kodėl atsisako ją vertinti. Teismas privalėjo išdėstyti motyvus ir argumentus, kodėl atsisako įvertinti pateikiamus duomenis ir tenkinti keliamus reikalavimus. Toks teismo sprendimas verčia proceso šalis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų teisinių argumentų teismas priėmė būtent tokį sprendimą, taip kartu pažeidžiant CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus.
3. Dėl teismo sprendimo įvykdymo termino. Iškeldinimo terminas yra neprotingai trumpas, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Terminas išsikelti nebuvo derinamas su atsakovais ir nebuvo atsižvelgta į atsakovų turtinę padėtį, nebuvo aiškiai nustatytos iškeldinimo sąlygos. Bute atsakovai gyvena ilgą laiką, kas sąlygoja pakankamą ir tęstinį ryšį su gyvenamąja vieta. Atsakovai iki šios dienos moka mokesčius ir išlaiko butą. Terminas išsikraustyti nebuvo pratęstas net iki atsakovo E. K. pilnametystės, vidurinės mokyklos baigimo. Akivaizdu, jog į faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė arba atsižvelgė tik paviršutiniškai.
4. Dėl atsakovų finansinės padėties. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1090-221/2012priteisė iš atsakovo R. K. BUAB „Makota“ naudai 175 403, 86 Lt. Šiuo metu R. K. finansinė padėtis yra itin sunki. Dėl šių aplinkybių atsakovai pasisakė bylos procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu. Per trumpą laiką atsakovui neįmanoma rasti naujo būsto, kuriame jis galėtų apsigyventi su šeima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo. Atsakovai nurodo, kad E. K. nėra sulaukęs pilnametystės, todėl siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, kadangi įstatymas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vsario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo, jog pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant gyvenamosios vietos užtikrinimą, turi tėvai (CK 3.192 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3-4 str.). Vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinama tėvams imantis priemonių būstą išsinuomoti ir panašiai. Teisės aktai nenumato, kad nepilnametis vaikas privalo gyventi jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Hipotekos kreditorius AB DNB bankas neturi pareigos užtikrinti nepilnamečio teisių, kadangi tokią pareigą turi jo tėvai, t. y. išnuomoti ar kitu būdu surasti savo vaikui kitą gyvenamąją vietą. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Be to atsakovui E. K. 2013 m. vasario 7 d. sukanka pilnametystė, todėl atsakovų argumentai, susiję su nepilnamečio vaiko pažeistais interesais bei teisėmis, kuriais remiantis apeliantai prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, netenka teisinio pagrindo.
2. Dėl neprotingai trumpo termino. Apeliantai teigia, jog terminas, per kurį AB DNB bankas buvo nurodęs atsakovams išsikelti iš jiems jau nuosavybės teise nepriklausančio būsto, yra neprotingai trumpas. Ieškovas AB DNB bankas atsakovams 2012 m. gegužės 16 d. siųstame rašte Nr. 30.56.17/2490 nurodė vieno mėnesio terminą, per kurį jį privalėjo atlaisvinti ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas. Per šį terminą apeliantai neišsikraustė, todėl Bankas tuo pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Ieškovo nuomone, atsakovams nustatytas terminas buvo pakankamas, kad šeima susirastų kitą gyvenamąją vietą. Be to, į šią bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovai per Banko nustatytą terminą bent jau bandė išspręsti naujos gyvenamosios vietos klausimą (ieškojo išsinuomoti butą ar pan.). Tokio aplinkybės nebuvo nustatytos ir bylos nagrinėjimo metu. Iš atsakovų atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu bei atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad R. K. turi finansinių sunkumų, susijusių su įsiskolinimais kreditoriams, todėl jiems daug patogiau gyventi ginčo bute, priklausančiame Bankui, ir neatlygintinai juo naudotis, apeliuojant į nepilnamečio vaiko interesus, nei ieškoti kito gyvenamojo būsto, už kurį tektų susimokėti nuomos mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Apeliaciniu skundu keliamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių iškeldinamųjų iš gyvenamosios patalpos asmenų, turinčių nepilnamečių vaikų, teisės į būstą aiškinimo ir taikymo klausimai.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalies siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė yra ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.
Bylos duomenimis, iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ginčo patalpose Plento g. 18-19, Kaune kartu su atsakovais R. K. bei A. K. gyveno ir jų nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010), apeliantų atstovė teisingai nurodo, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Todėl, apeliantų atstovės nuomone, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, teismas privalėjo prioritetą taikyti nepilnamečio vaiko apsaugai ir jo teisei į būstą, tačiau to nepadarė, savo sprendimo tinkamai neargumentavo ir neatsižvelgė į vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, teismas savo sprendime vertino tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurios prašymą atidėti sprendimo vykdymą protingam terminui pripažino neatitinkančiu CK 1.5 straipsnio nuostatų, tiek ir nepilnamečio vaiko teisęs į būstą, nurodydamas, kad vaiko interesų prioritetinės teisės gynimo principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystimuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Antra, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išskyrus teismo atmestą šio skyriaus išlygą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, iš esmės su ieškiniu sutiko ir nepasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju gali būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės. Trečia, apeliantų atstovės cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000, be to, kas nurodyta apeliaciniame skunde, pažymėta, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, išnuomojusio gyvenamąją patalpą asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, apriboti savo nuosavybės teises. Teismui nustačius, kad yra CK numatyti pagrindai nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą su šeimos nariais – nepilnamečiais - vaikais iš nuomojamų patalpų, šios teisės normos turi būti taikomos. Tokios pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi ir vėlesnėje savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai (dėl trumpo iškeldinimo termino ir atsakovo R. K. finansinės padėties) yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai šiuo metu ginčo patalpoje gyvena be teisėto pagrindo, atsakovų nepilnametis sūnus Evaldas sukako pilnametystės (2013-02-07), atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog bandė spręsti iškilusį su ieškovu ginčą kitu būdu, neprašė teismo atidėti sprendimo vykdymą iki apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių termino pabaigos (iki E. K. baigs mokyklą), o reikalavo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, dėl ko teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas jau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino CK 4.93, 4.98 straipsnių ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, jų nepažeidė ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skundė nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad esant aktualioms apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovo E. K. mokslų ir šiuo metu, atsakovams neužkertamas kelias prašyti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą atidėti teismo sprendimo vykdymą, kaip tai numato CPK 284 straipsnis.
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantų atstovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu byla būtų išnagrinėta išsamiau. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą, kadangi apeliantų atstovė apeliacinį skundą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimą į ieškinį (b.l. 41-43, 85-87). Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų argumentų pasisakė ir papildomų duomenų (išskyrus atsakovo E. K. pažymą apie mokymąsi gimnazijoje (b. l. 88)) bei teisinių argumentų apeliantai (jų atstovė) nenurodė. Taigi apeliantai savo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.