- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1195-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16340-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- Ramirent Baltic AS
- Atsakovas
- SIA ZRF „Rumba“
- Kategorijos
- 3.2.6.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) SIA ZRF „Rumba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių ir 2011 m. sausio 15 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovui SIA ZRF „Rumba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veikianti per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės SIA ZRF „Rumba“ 790,82 Eur skolą, 28,47 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2015 m. balandžio 24 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2015/160/N, pagal kurią ieškovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perdavė atsakovei už nustatytą užmokestį laikinai valdyti ir naudoti statybinę įrangą, pastolius, klojinius ir jų priedus bei teikė kitas užsakytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį bei atlyginimą už suteiktas paslaugas. Ieškovė atsakovei už statybinės įrangos nuomą 2018 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija SF Nr. RAMI-312236, Nr. RAMI-312237, Nr. RAMI-313480 ir Nr. RAMI-313481 bendrai 790,82 Eur sumai, kurių apmokėjimo terminas buvo 2018 m. gegužės 15 d. Pasak ieškovės, atsakovė nurodytų sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 790,82 Eur dydžio sumą. Ieškovė atsakovei už piniginės prievolės nevykdymą taip pat priskaičiavo 28,47 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės 790,82 Eur skolą, 28,47 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (819,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 90,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei atlikdamas formalų įrodymų vertinimą konstatavo, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio už statybinę įrangą, todėl už suteiktą statybinę įrangą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras susidarė 790,82 Eur dydžio skola. Pažymėjo, kad ieškovės taikomas nuomos mokestis ir jo apskaičiavimo tvarka nurodyti ir šalių buvo aptarti Sutartyje, todėl nesant duomenų apie atsakovės atsiskaitymą, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą pagrįstas ir priteistina 790,82 Eur skola (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.487 straipsnio 1 dalis).
5. Remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 7.1. punkte sulygtu atsakovė įsipareigojimu už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti ieškovei 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos atsiskaityti sumos, teismas priteisė ieškovei jos paskaičiuotus 28,47 Eur delspinigius už sutartinės prievolės nevykdymą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. birželio 3 d. (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai patenka į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritį. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalys yra verslininkai, o ieškovės reikalavimas kyla iš komercinės sutarties, ieškovės prašymu iš atsakovės priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (819,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi taip pat ieškovei priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 851,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Priimdamas papildomą sprendimą teismas konstatavo, jog ieškovės patirtos 227,94 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei per antstolį ir 623,60 Eur išlaidos už procesinių dokumentų vertimą į latvių kalbą (viso 851,54 Eur bylinėjimosi išlaidos) pagrįstos rašytiniais įrodymais.
9. Teismas nustatė, jog įrodymai dėl atstovavimo išlaidų iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo pateikti. Pažymėjo, jog sprendimas už akių priimtas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių, todėl įrodymų nepateikimą nulėmė objektyvios aplinkybės - ieškovės negalėjimas numatyti (nežinojimas), jog teismas atsakovės atsisakymą priimti procesinius dokumentus įvertins kaip tinkamą įteikimą ir priims sprendimą už akių. Teismo vertinimu objektyvios aplinkybės laikytinos reikšmingomis sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) SIA ZRF „Rumba“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. papildomą sprendimą. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:
10.1. Teismas atsakovei dokumentus bei priimtą sprendimą už akių į Latvijos Respubliką siuntė tik lietuvių kalba, kurios apeliantė nesupranta. Apeliantė, negalėdama suprasti dokumentų turinio bei reikalavimų esmės, juos su prierašu grąžino Lietuvos teismui. Atsakovei nesuteikiant teisės gauti procesinius dokumentus jai suprantama kalba, parengti atsiliepimo į ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisės į teisminę gynybą principą, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą už akių bei papildomą sprendimą.
10.2 Papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos. Nors teismas nurodė, kad ieškovė patyrė vertimo į latvių kalbą išlaidas, tačiau apeliantei išverstos dokumentų kopijos nebuvo įteiktos, o siųsti dokumentai grąžinti teismui per Latvijos antstolio kontorą. Be to, 623,60 Eur suma už vertimą į latvių kalbą nepagrįstai didelė, neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
10.3. Apeliantė tik patikrinusi įmonės dokumentus pagal lietuviškos įmonės pavadinimą, nustatė, jog dėl buhalterijos klaidų yra skolinga ieškovei 790,82 Eur, kuriuos ir sumokėjo. Kadangi apeliantė nesutiko su teismo priimtais sprendimais, teikė teismui prašymą latvių kalba, kuriam nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Apeliantės vertinimu, susidarė nesąžininga situacija, kuomet jai dokumentai siųsti nesuprantama lietuvių kalba, kai tuo tarpu teismas prašymo apeliantei suprantama kalba nepriėmė.
10.4. Kadangi teismo priimtas 2021 m. sausio 11 d. sprendimas už akių priimtas pažeidžiant atsakovės teisę į teisminę gynybą, taip pat nepagrįstas ir 2021 m. sausio 15 d. papildomas sprendimas. Be to, apeliantei nebuvo įteiktas ir 2021 m. sausio 11 d. sprendimas už akių, kuriame išaiškinta atsakovės teisė teikti skundą per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veikianti per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
11.1. teikdama apeliacinį skundą dėl papildomos sprendimo priėmimo apeliantė negali reikalauti panaikinti priimtą sprendimą už akių. Apeliantė nepaneigė sprendime už akių bei papildomame sprendime nustatytų aplinkybių, susijusių su skola, neginčijo taikytų materialinės teisės normų, be to, pripažino ieškovės reikalavimą, kadangi praėjus mėnesiui nuo sprendimo už akių priėmimo sumokėjo ieškovei 909,89 Eur sumą, sutampančia su sprendime už akių priteistos skolos dydžiu.
11.2. Sprendimas už akių įsiteisėjęs ir negali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Apeliantė, pasinaudojusi galimybe teikti apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, siekia panaikinti ne tik papildomą sprendimą, bet ir sprendimą už akių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti apeliacinio skundo.
11.3. Apeliantei procesiniai dokumentai buvo teikti latvių kalba, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog neturėjo galimybės susipažinti su ieškiniu ir pareikšti savo pozicijos. Procesiniai dokumentai, skirti apeliantei, siunčiant antrą kartą buvo išversti į jai suprantamą latvių kalbą, jie įteikti 2020 m. gruodžio 9 d., tačiau apeliantė nepagrįstai ir tokių dokumentų nusprendė nepriimti. Aplinkybė, jog apeliantė nepagrįstai atsisakė priimti siųstus procesinius dokumentus, sudarė pagrindą priimti 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių.
11.4. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog papildomas sprendimas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nesąžiningos bei neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovė pagrindė papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas pateikdama PVM sąskaitas faktūras, todėl aplinkybė, jog vertimų partneriai paslaugas atlieka pagal vyraujančias rinkoje kainas, nesudaro pagrindo tokių paslaugų kainos laikyti per didele ar nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių bei papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Sprendimo už akių priėmimas – tai ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
17. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių, laikydamas, jog atsakovės atsisakymas priimti į apeliantei suprantamą kalbą (latvių kalbą) išverstus procesinius dokumentus (ieškinio ir jo priedų kopijas, teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Priimtame sprendime už akių išaiškinta atsakovės teisė teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodyta, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Taip pat nurodyta, jog apeliacine tvarka sprendimą už akių gali apskųsti tik ieškovė.
19. Apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovė apeliacinis skundas, iš kurio turinio ir rezoliucinės dalies matyti, jog apeliantė nesutinka ir su teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių, kurį prašo panaikinti. Taip pat matyti, jog apeliantė sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal ieškovės materialiuosius ieškinio reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), bet ne kaip už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 80 straipsnio 3 dalis; mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis). Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovei nesuteikta procesinė teisė teikti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 5 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis proceso teisės normomis, turėjo atsakyti priimti šioje dalyje apeliacinį skundą ir grąžinti jį atsakovei, išaiškinant procesinę teisę teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. CPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui be kita ko ir tuo atveju, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (3 punktas). Jeigu toks trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas apeliacine tvarka, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos objekto ir tolesnis apeliacinis procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina apeliaciniame ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su sprendimo už akių (ne)pagrįstumu, kadangi jie neturi teisinės reikšmės.
21. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, atsakovė taip pat nesutinka ir su 2021 m. sausio 15 d. papildomu sprendimu, kuriuo išspręstas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Bylinėjimosi išlaidos – procesinio pobūdžio klausimas, susijęs su materialiuoju reikalavimu. Apeliacinis procesas dėl materialaus ieškovo reikalavimo (skolos ir delspinigių priteisimo) nutrauktas, o atsakovė priteistas bylinėjimosi išlaidas ginčija remdamasi argumentais dėl (ne)pagrįstai pirmosios instancijos teismas priimto 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ginčo dėl to nėra, jog ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus jau priėmus pirmosios instancijos teismui 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą). Vadovaudamasis analogijos principu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos, nustačius, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (šiuo atveju iki sprendimo už akių priėmimo).
24. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 15 d. papildomu sprendimu įvertino ieškovės atstovo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytas aplinkybes, dėl kurių ieškovė negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas (procesinių dokumentų siuntimo į Latviją ir procesinių dokumentų vertimo į latvių kalbą) pagrindžiančių įrodymų kartu su ieškiniu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog teismo 2021 m. sausio 15 d. papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jos susideda iš dvejopų išlaidų: 1) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal ES Reglamentą Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse; 2) procesinių dokumentų vertimo į latvių kalbą išlaidos (CPK 88 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į Latviją numatytos 113,97 Eur stabilia suma už įteikimą per antstolį, ieškovė du kartus įmokėjo į Latvijos gaunančiosios agentūros nurodytą sąskaitą už dokumentų įteikimą atsakovei Latvijos Respublikoje per antstolį (prašymo priedai Nr.1 ir Nr.2), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, buvo siųsta du kartus į Latvijos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 227,94 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei per antstolį. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, pateikė vertimų biurui ieškinio ir jo priedus išversti į latvių kalbą, dėl ko 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašyta 623,60 Eur PVM sąskaita faktūra už atliktą procesinių dokumentų vertimą. Taigi pagrįstos rašytiniais įrodymais ir procesinių dokumentų vertimo išlaidos. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantei kelia abejonių vertimo išlaidų dydis pagrįsta tik subjektyvia nuomone, kadangi vertimo įkainiai nustatyti jas atlikusio vertimų biuro, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Dar daugiau, iš civilinės bylos duomenų LITEKO sistemoje matyti, kad vis tik atsakovei buvo siunčiami išversti į latvių kalbą procesiniai dokumentai, todėl taip pat nėra pagrindo abejoti ir atliktu vertimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas, sprendė jas priteisti iš atsakovės.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 15 d. papildomas sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi teismo priimtas sprendimas už akių negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas dėl 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neatsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas dėl sprendimo už akių nutrauktas, apeliacinės instancijos teisme priimtas ieškovei palankus teisinis rezultatas. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti 387,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (išrašytą sąskaitą, mokėjimo pavedimą).
29.Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 387,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės SIA ZRF „Rumba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių.
Grąžinti atsakovei SIA ZRF „Rumba“, j. a. k. 40103009807, 26 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės SIA ZRF „Rumba“, j. a. k. 40103009807, ieškovei Ramirent Baltic AS, j. a. k. 10199349, Lietuvoje veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, 387,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.