Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-105-115/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
2A-105-115/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10662-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
O. Z., I. Z.
Trečiasis asmuo
E. A. U.
Civilinė byla Nr. 2A-105-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10662-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O. Z. ir I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovui advokato padėjėjui K. K., trečiajam asmeniui E. A. U. dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl advokato padėjėjo veiksmais - teikiant teisinės pagalbos paslaugas, padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 5885,50 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2010 m. liepos 28 d. teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Sauda“ iš ieškovo O. Z. kartu su A. K. solidariai buvo priteista 4 369 Lt skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Kadangi teismo įsakymo priėmimo metu ieškovas O. Z. buvo išvykęs, ieškovė I. Z., jau po minėto teismo įsakymo įsiteisėjimo, kreipėsi į atsakovą dėl teisinės pagalbos suteikimo – prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimo. Atsakovas nepasakė ieškovei, kad ji neturėdama vyro įgaliojimo, negali atstovauti jo interesams, tačiau už suteiktas neperspektyvias teisines paslaugas (nebuvo pareikšti prieštaravimai dėl teismo įsakymo, o prašoma atidėti teismo įsakymo vykdymą, parengtas atskirasis skundas) paėmė 1 500 Lt užmokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas parengė atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d., kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti 2010 m. liepos 28 d. teismo įsakymo vykdymą, projektą. Atskirasis skundas buvo parengtas, paduotas, tačiau pripažintas nepagrįstu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-478-275/2011. Remdamasis tuo teismas pripažino, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal su ieškove 2010 m. lapkričio 17 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį įvykdė. Anot teismo, ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovo darbo užmokestis turėjo priklausyti nuo bylos baigties, todėl nepaisant to, kad nebuvo pasiektas ieškovų norimas rezultatas, atsakovui sumokėta suma už suteiktas paslaugas negali būti laikoma ieškovų patirtais nuostoliais.

Ieškovų reikalavimas priteisti 5 885,50 Lt turtinę žalą teismo buvo atmestas, įvertinus tai, kad ši suma iš ieškovo buvo priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. teismo įsakymu, o šiuo įsakymu priteistos sumos susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Teismas ieškovų reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai O. Z. ir I. Z. prašė panaikinti Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.102-106). Tačiau teismui nustačius terminą už skundo padavimą sumokėti žyminį mokestį, ieškovai sumokėjo tik jo dalį (120Lt) ir pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kurį teismas priėmė (b.l.113-118). Šiame skunde nurodyta, kad apeliantai ginčija sprendimą tik 5885,50Lt turtinės žalos priteisimo dalyje, ginčijama suma yra 4000Lt, nors prašoma panaikinti visą sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Dėl ieškovo teisės formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliantai 2012 m. gegužės 28 d. prieš teismo posėdį faksu ir iš karto po to – registruotu laišku, išsiuntė teismui prašymą, kuriuo prašė teismą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi į bylą nebuvo pateikti atsakovo ir trečiojo asmens draudimo polisai, be kurių apeliantai negalėjo tikslinti ieškinio. Pastebėtina, kad prašymą išreikalauti minėtus polisus ieškovų atstovas teismui buvo pateikęs dar 2012 m. kovo 26 d. Teismas nespręsdamas 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. gegužės 28 d. prašymų pažeidė apeliantų teisę pakeisti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą. Tokie teismo veiksmai ne tik neatitinka CPK 245 str. nustatytos bylos dalyvių prašymų nagrinėjimo tvarkos, bet ir užkirto kelią apeliantams patikslinti ieškinį ir pasiekti jiems palankaus teismo sprendimo priėmimą.

2. Dėl advokatams ir jų padėjėjams taikomų didesnių profesinių reikalavimų. Atsakovas santykiuose su apeliantais nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6. – 6.7. punktuose nustatytų veiklos principų. Atsakovo apsiimti dirbti darbai buvo atlikti neprotingai, nes jie buvo neperspektyvūs, taigi jų apsiėmimas buvo paremtas vien tik siekiu pasipelnyti apeliantų sąskaita -surašant dokumentus, kurie jokio tinkamo rezultato negalėjo duoti, ir nedavė. Atsakovas apeliantei tinkamai nepaaiškino, kad iš esmės negalės jai padėti, priešingai, savo kalbomis suteikė vilties, kad galės išspręsti susiklosčiusią situaciją, o praleistas terminas bus atnaujintas. Be to, atsakovas paėmė atlygį, tačiau neišrašė kasos pajamų orderio. Taigi dėl nekokybiškų atsakovo suteiktų paslaugų atsiradę apeliantų nuostoliai turi būti atlyginti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kastytis Kuzmickas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą.

Atsiliepime pateikia tokius atsikirtimus:

1. Apeliantų argumentai, kad jie negalėjo tikslinti ieškinio, nes jiems nebuvo žinomi atsakovų draudimo polisai, negali būti laikomi apeliacinio skundo pagrindu ir visiškai nesietini su priimtojo tesimo sprendimo dalies neteisėtumu. Draudimo kompanijos nuostolius atlygina tik esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir jos niekaip neįtakoja ieškinio pareiškimui ar jo tikslinimui.

2. Apeliantai negalėjo tikslinti apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo tikslinimas – mažinant prašomą priteisti iš atsakovo sumą, laikytinas ieškinio dalyko keitimu, o tai yra vienas iš pagrindų skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. A. U. prašo skundą atmesti. Atsiliepimą trečiasis asmuo grindžia iš esmės tokiais pat kaip ir atsakovo atsiliepime išdėstytais atsikirtimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atmestas ieškovų ieškininis pareiškimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nustatyta, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 5 885,50 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys advokato padėjėjui grindžiamas, tuo, kad 2010 m. liepos 28 d. teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Sauda“ iš ieškovo O. Z. kartu su A. K. solidariai buvo priteista 4 369 Lt skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė I. Z. nurodė, kad po teismo įsakymo įsiteisėjimo kreipėsi į atsakovą dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šis suteikė nekokybiškas paslaugas ir paėmė už jas 1 500 Lt atlygį.

Atmetus ieškinį, ieškovai padavė apeliacinį skundą, kurį patikslino sumokėję 12 Lt žyminio mokesčio ir šis skundas yra priimtas. Skunde nurodoma, kad ginčijama suma yra 4 000 Lt, t.y. ginčijama sprendimo dalis tik dėl 5 885,50 Lt turtinės žalos priteisimo, nors reikalaujama panaikinti visą sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taigi ši byla apeliacinėje teismo instancijoje yra tikrinama ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo ir kitų jo panaikinimo pagrindų, o taip pat ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinę žalą.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Kolegija pažymi, kad pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus: ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nustato bylos nagrinėjimo ribas.

Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 885,50 Lt turtinės žalos, kurią sudarė pagal 2010 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą priteista iš apeliantų 4 369 Lt skola ir 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidos UAB „Sauda“ naudai (b. l. 17) ir jų sumokėtas 1 500Lt užmokestis atsakovui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 26,32)..

Apeliantai skunde nurodo, kad 2012 m. gegužės 28 d. prieš teismo posėdį faksu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi į bylą nebuvo pateikti atsakovo ir trečiojo asmens draudimo polisai, be kurių apeliantai negalėjo tikslinti ieškinio. Be to, prašymą dėl polisų išreikalavimo ieškovų atstovas teismui buvo pateikęs dar 2012 m. kovo 26 d. Nespręsdamas šių prašymų, teismas pažeidė apeliantų teisę pakeisti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą. Teigiama, kad tokie teismo veiksmai neatitinka CPK 245 str. nustatytos bylos dalyvių prašymų nagrinėjimo tvarkos bei užkirto kelią apeliantams patikslinti ieškinį ir pasiekti jiems palankaus teismo sprendimo priėmimą. Tačiau kolegija sprendžia, kad nurodyti argumentai neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Vadovaujantis CPK 141 str. 1 d., ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Tačiau ši teisė yra numatyta tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o ši byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 50). Byla išnagrinėta iš esmės 2012 m. gegužės 28 d., nedalyvaujant ieškovams, netenkinus jų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 89). Taigi apeliantų skunde nurodyti argumentai negali būti traktuojami kaip procesiniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis gali būti panaikinamas tik nustačius įstatyme numatytas aplinkybes (CPK 327-329 str.). Tuo tarpu tokių aplinkybių apeliantai skunde nenurodė ir jų šioje byloje faktiškai nėra.

Dėl kitų skundo argumentų

Apeliantai nurodo kad advokatams ir jų padėjėjams taikomi didesni profesiniai reikalavimai, tačiau atsakovas nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6. – 6.7. punktuose nustatytų veiklos principų, apsiėmė dirbti ir atlikti darbus neprotingai, kadangi jie buvo neperspektyvūs. Tai rodo kad darbų apsiėmimas buvo paremtas vien tik siekiu pasipelnyti apeliantų sąskaita, nes atsakovas tinkamai nepaaiškino, jog iš esmės negalėsi padėti, o suteikė vilties išspręsti susiklosčiusią situaciją. Be to, atsakovas paėmė atlygį, tačiau neišrašė kasos pajamų orderio. Atsakovai mano, kad dėl nekokybiškų atsakovo suteiktų paslaugų atsiradę jų nuostoliai turi būti atlyginti. Tačiau kolegija sprendžia, kad šie argumentai faktiškai yra nepagrįsti ir neduoda pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. įtvirtinta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. CPK 6.716 str. įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d. įtvirtinta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.

Iš ieškovės I. Z. ir atsakovo sudarytos 2010 m. lapkričio 17 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 140 matyti, kad atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovų I. Z. ir O. Z. interesus ir parengti atskirojo skundo projektą civilinėje byloje Nr. L2-17486-600/2010 bei pateikti jį teismui, o ieškovė įsipareigojo už atsakovo teikiamas teisines paslaugas sumokėti 1500 Lt (b. l. 26). Tuo tarpu iš teismų LITEKO sistemos ir bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, nes atskirasis skundas buvo paduotas, priimtas ir išnagrinėtas (b. l. 33-37). Šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantai. Tai rodo, kad apeliantai nepagrįstai jų netenkinantį rezultatą sieja su netinkamu sutarties vykdymu ir atsiradusia žala, kadangi sutartyje nebuvo susitarimo, kurio pagrindu darbo atlygis būtų priklausęs nuo pasiekto rezultato. Byloje taip pat yra pinigų priėmimo kvitas (b. l. 32), kurio išrašymo laikas reikšmės šiuo atveju neturi.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į atsakovą kreipėsi jau įsiteisėjus teismo įsakymui, kuris buvo priimtas kito asmens naudai, o priteista skola niekaip nėra susijusi su atsakovo asmeniu ar jo veiksmais vykdant Teisinių paslaugų sutartį. Tuo tarpu CK 6.245–6.249 str. yra reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos ir sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Taigi nesant nustatytų visų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų turtinė žala negali būti atlyginama.

Kiti apeliantų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė