- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-478-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13182-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Skolininkas
- O. Z., A. K.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkų O. Z. ir A. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Skolininkas O. Z. jam nustatytu terminu pateikti prieštaravimus dėl teismo 2010 m. liepos 28 d. priimto teismo įsakymo, kuriuo iš jo kaip solidaraus skolininko kreditoriaus UAB „Sauda“ naudai buvo priteista 4 369 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2010 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą atidėti teismo įsakymo vykdymą. 2010 m. rugsėjo 8 d. teisėjos rezoliucija buvo nurodyta skolininko pateiktą prašymą spręsti suėjus prieštaravimų dėl teismo įsakymo pareiškimo terminui.
Teismo įsakymas įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 27 d., įrodymų apie teismo įsakymo įvykdymą nebuvo gauta, todėl buvo išspręstas skolininko prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi skolininko O. Z. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą turi teisę atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Toks byloje dalyvaujančio asmens prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, kad skolininkas, teikiamą prašymą atidėti teismo įsakymo vykdymą, grindė aplinkybėmis, jog jis automobilį pardavė, o negalėdamas surasti pirkėjo, pats jį savo iniciatyva išregistravo 2010 m. birželio 19 d. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų įrodymų, reikalavimą kreditorius grindžia 2008 m. birželio 23 d. transporto priemonės paėmimo protokolu, t.y. įvykiu, įvykusiu iki skolininko nurodyto įvykio dėl transporto priemonės išregistravimo 2010 m. birželio 19 d. Šiuo atveju esant įstatyme įtvirtintai transporto savininko ir transporto valdytojo solidariajai atsakomybei bei skolininkui neprieštaraujant dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymui įsiteisėjus, nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atidėti teismo įsakymo vykdymą Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais (CPK 284 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas O. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas nutartį, kuria atmestas apelianto prašymas, teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, kuri numato galimybę atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Tačiau, teismas sau prieštaraudamas nurodė, jog apeliantas savo prašymą grindė automobilio perdavimu bei negalėjimu surasti pirkėjo ir visiškai nekreipė dėmesio, jog automobilis buvo paimtas ir nugabentas saugojimui iš konkretaus žinomai įvardinto asmens, padariusio KET numatytus nusižengimus, kurių buvimą patvirtina 2008 m. birželio 23 d. transporto priemonės paėmimo protokolas. Esant tokiai situacijai teismas negalėjo vadovautis įstatyme įtvirtintais transporto savininko ir transporto valdytojo solidarios atsakomybės atsiradimo pagrindais. Šiais pagrindais teismas galėtų vadovautis tuo atveju, kai pažeidėjo asmenybė nežinoma, arba kai pažeidėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažeidėjas valdęs automobilį yra aiškiai įvardintas ir žinomas, savo padarytą nusižengimą pripažįsta ir sutinka už savo padarytus nusižengimus atsakyti asmeniškai pats ir savo sąskaita. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6-2687-735/2008, kuriame A. K. kaltu dėl inkriminuojamo jam teisės pažeidimo padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas teismo įsakymą, pirmosios instancijos teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Taigi tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos ir todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Sauda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atsakovo O. Z. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo bei sąžiningumo, Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar atidėjus, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Kartu su šia nuostata taikytina ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2001; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).
Šiuo konkrečiu atveju skolininkas O. Z. prašymas atidėti teismo įsakymo vykdymą ginčijo pareigą sumokėti už automobilio PEUGEOT 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą, remdamasis transporto priemonės pardavimo faktu. Skolininkas nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo išregistruota 2010 m. birželio 19 d. Tuo tarpu kreditorius reikalavimus grindė 2008 m. birželio 23 d. transporto priemonės paėmimo protokolu, t.y. įvykiu įvykusiu iki transporto priemonės išregistravimo. Pagal 2008 m. birželio 23 d. transporto priemonės paėmimo protokolą automobilio savininkas yra O. Z., o automobilio valdytojas A. K. (b.l. 9). Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, nustatyta transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo solidari pareiga atlyginti ieškovui automobilio priverstinio nutempimo ir saugojimo išlaidas. Remiantis Civilinio kodekso 6.6 straipsniu, jeigu skolininko pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš bet kurio skolininko, o apelianto argumentai, kad reikalauti iš solidaraus skolininko galima tik tokiu atveju, kai pažeidėjo asmenybė nežinoma, arba kai pažeidėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą, yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymo normoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas O. Z., manydamas, jog jo atžvilgiu nepagrįstai buvo priimtas teismo įsakymas, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju 2010 m. liepos 28 d. teismo įsakymas įsiteisėjo ir privalo būti vykdomas. Apelianto tiek prašyme atidėti teismo įsakymo vykdymą, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo atidėti 2010 m. liepos 28 d. teismo įsakymo vykdymą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl skolininko O. Z. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš O. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.