Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.5; 21.7; 21.9; 21.5.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

2023 m. balandžio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 41-ANR_N-1189-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad nuo 2022 m. balandžio 19 d. 21.56 val. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. 17.40 val. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., konfliktavo su sutuoktine D. K., gim. (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais ir vadino ją kitais nepagarbiais žodžiais savo vaikų akivaizdoje, o būtent:

2022 m. balandžio 19 d., apie 21.56 val., mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje plūdo sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), žodžiais: „Blet, išgama kažkokia, von tu nachui, padla“, „Čiulpk tu bybį, kurva, žiurke tu paskutine“;

taip pat 2022 m. birželio 13 d., apie 18.32 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „brudu“;

taip pat 2022 m. birželio 15 d., apie 23.10 val., mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje plūdo sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), žodžiais: „Valkata, kurva, blet, nieko nebus čia, kurva, kitaip...“, „Idiote, blet“;

taip pat 2022 m. liepos 13 d., apie 18.44 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „šiukšle, brudu ir gyvuliu“;

taip pat 2022 m. liepos 27 d., apie 19.46 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „nevala“;

taip pat 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.18 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „brudu, žuvėdra“;

taip pat 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.50 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „išgama“;

taip pat 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 15.32 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „bjaurybe“;

taip pat 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 17.40 val., mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini), „patologine melage ir šiukšle“.

Taip T. K. demonstravo netinkamą elgesį savo vaikų akivaizdoje bei panaudojo valdžią priešingai vaikų interesams ir tuo pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas.

2. Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino T. K. skundo dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių (ANK 566, 567, 569 straipsniai), netinkamai aiškino ir taikė ANK 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino jo (apelianto) teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam pažeidimo, netinkamai taikė in dubio pro reo ir proporcingumo principų reikalavimus, netinkamai atskleidė kaltės turinį, nukrypo nuo teismų suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylose dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo, įskaitant bylas dėl kaltės nustatymo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, taip pat bylose dėl ginčų tarp sutuoktinių ir bylose dėl nepilnamečių vaikų pripažinimo nukentėjusiaisiais. Šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, jam (T. K.) nepadarius veikos, turinčios ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

3.2. Apeliantas nurodo, kad nutarimo priėmimo metu, apklausiamas Institucijoje, prašė leisti susipažinti su garso įrašais, nes kitokiu būdu negalėjo apsiginti nuo kaltinimo ir pateikti savo paaiškinimus dėl epizodiškai pavartotų žodžių laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. Galimybė išsamiai susipažinti su kaltinimu nebuvo sudaryta, su garso įrašu jis susipažino tik 2022 m. gruodžio 6 d., jau po Institucijos nutarimo priėmimo. T. K. pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis neturėjo galimybės apsiginti nuo kaltinimo, nes nesuvokė, už kokią konkrečią veiką (kokiame kontekste ir kokiomis aplinkybėmis pasakytus žodžius/išsireiškimus) norima taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Asmuo turi turėti galimybę gintis nuo kaltinimo, o tai padaryti įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę. T. K. nuomone, neatskleidus kaltinimo esmės, nebuvo užtikrinta ir jo teisė veiksmingai reikšti savo nuomonę, teikti paaiškinimus, įrodymus, t. y. buvo pažeista jo teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis). Skunde nurodoma, kad dėl teisės į gynybą, teisės būti išklausytam pažeidimų, kurie nebuvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme, pradėta administracinio nusižengimo teisena negali būti tęsiama.

3.3. Ir Institucija, ir apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, pažeisdami ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, turinčių reikšmės veikos pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai prieštarauja bylos aplinkybėms, įskaitant, tačiau neapsiribojant pačiuose garso įrašuose užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms.

3.4. Dėl pirmojo epizodo (dėl to, kad 2022 m. balandžio 19 d., apie 21.56 val., mažamečių vaikų J. K. ir A. K. akivaizdoje plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais: „Blet, išgama kažkokia, von tu nachui, padla“, „Čiulpk tu bybį, kurva, žiurke tu paskutine“) apeliantas nurodo, kad garso įrašas neatskleidžia tikrųjų konflikto aplinkybių. D. K. visą vakarą jį koneveikė ir provokavo konfliktą, pati jį įžeidinėjo vaikų akivaizdoje, pasakodama, kad jis yra „škuduras“, kad „jo dienos namie suskaičiuotos“, kad jis yra „šeimos nelaimė, traukia nelaimes ir dėl to net reikia kviesti kunigą, pašventinti namą“ ir kt. (teismui buvo pateiktas tai patvirtinantis garso įrašas). Jam (apeliantui) pratrūkus keiksmažodžiais, D. K. pradeda juoktis, taip išreikšdama pasitenkinimą, kad tikslą pasiekė – pagaliau išvedė jį iš kantrybės, ir dar labiau provokuoja konfliktą, nors šalia girdimas sūnaus J. K. balsas. Tai, kad D. K. sąmoningai ir tikslingai provokavo konfliktą sūnaus J. K. akivaizdoje, rodo ir kitos garso įraše užfiksuoto įvykio detalės, kurių teismas visiškai nevertino, pvz., jis (T. K.) sako: „Matai, kad ji mane puola“, „aš nebegaliu“, dink iš akių“, tačiau D. K. sąmoningai nebaigia konflikto ir toliau jį aštrina, kalbėdama: „Supranti, šiaip paprastai žmogus, pasakai „eik susitvarkyti“, tai žmogus ir susitvarko <...> o ką tu darai?“; jis (apeliantas) vis prašo D. K. atsitraukti ir pastoviai kartoja: „Eik iš akių“, tačiau sutuoktinė toliau komentuoja: „Puodo neišsiplovei, <...>, tualete šiki, šūdo nenuleidi“. Į šiuos D. K. žodžius jis atsako: „ Aš iš vis nieko nesakau, ateina, trukdo gyvenimą“, po to sako: „Kam tu tą vaiką kusini? Kas tau yra? Kam tu konfliktuoji? Kam tu vaikui širdelę skaudini? Kam tu skaudini vaikui širdelę, patylėk“. D. K. nereaguoja, aiškina, kad jis neitų į bendrą miegamąjį, nevaikščiotų ten, nes ten nėra jo daiktų, tokiu būdu provokuodama ir tikėdamasi dar kartą išvesti jį iš kantrybės.

3.5. Apeliantas pažymi, kad elgėsi būtent taip, kaip, apylinkės teismo nuomone, tokioje situacijoje ir turėjo elgtis – stengėsi pasišalinti iš konflikto, daug kartų prašė D. K. nereplikuoti, bandė atkeipti jos dėmesį į tai, kad ji konfliktuoja sūnaus J. K. akivaizdoje ir jį skaudina (visa tai užfiksuota garso įraše). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių neįvertino, deklaratyviai nurodė, kad jis (apeliantas) konfliktavo, nors pats garso įrašas tokiai išvadai akivaizdžiai prieštarauja, kadangi būtent jis (T. K.) siekė D. K. provokuojamą konfliktą kuo greičiau užbaigti. 2023 m. vasario 3 d. teismo posėdyje D. K. aiškino, kad, neva, garso įrašuose girdisi, kaip ji sako jam (apeliantui), kad šitaip elgtis negalima, kad taip jis žaloja vaikus, tačiau šiuos žodžius sako ne ji, o būtent jis (T. K.). Apeliantas pažymi, jog nesuprantama, kodėl taikomi dvigubi standartai – jam, mėginusiam pasišalinti ir užbaigti D. K. inicijuotą konfliktą bei vis akcentavusiam sūnaus J. buvimą šalia ir prašiusiam D. K. patylėti, yra taikoma administracinė atsakomybė, tuo tarpu konfliktą vaiko akivaizdoje provokavusios ir konfliktavusios bei konfliktą užbaigti atsisakiusios D. K. elgesys laikomas tinkamu.

3.6. Byloje nėra duomenų, kad 2022 m. balandžio 19 d. įrašą padarė A. K. Apeliantas pažymi, jog konflikto metu dukters nematė, garso įraše nei jos balsas, nei kitų asmenų kreipimasis į ją (dukrą) nėra girdimi. Pagal bylos duomenis nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2022 m. balandžio 19 d. konfliktas įvyko ir A. K. akivaizdoje. Nors D. K. teisme nurodė, kad šis garso įrašas padarytas dukters telefonu, tačiau tai nereiškia, kad įrašą padarė pati A. K., o ne D. K., naudodama dukters telefoną, ar kitas asmuo (pvz., krikštasūnis E. Ž.).

3.7. T. K. nuomone, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl to, kad 2022 m. birželio 13 d., apie 18.32 val., mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „brudu“. Garso įrašas iškirptas, sąmoningai nuslepiant įvykio pradžią, kai D. K. jį įžeidinėjo dėl to, kad vasaros metu jis nupirko sūnui J. pašiltintas kelnes. Po to D. K. sūnui J. pasakoja, kad jis (T. K.) mušasi ar kažką muša, į tai jis (apeliantas) atsako: „Motina mokina tave labai negražių dalykų apie mane <...>, kas čia tau papasakojo, kad tėtis muša ką nors? Kas čia per nesąmonės?“ J. pasakius, kad tiesiog klausia mamos, jis (T. K.) atsako: „Neklausk, matai, kad ji šneka nesąmones, kad visi būtų pikti, <...> brudas“. Apeliantas pažymi, kad pavartojo pavienį žodį, nekonfliktavo su D. K., netriukšmavo, nešūkavo, kalbėjo ramiai. Taikyti administracinę atsakomybę už pasakytą lietuvių kalboje vartojamą žodį „brudas“ yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, bet ir neproporcinga.

3.8. T. K. nuomone, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir dėl to, kad 2022 m. birželio 15 d., apie 23.10 val., mažamečių vaikų J. K. ir A. K. akivaizdoje plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais: „Valkata, kurva, blet, nieko nebus čia, kurva, kitaip ...“, „Idiote, blet“. Iš garso įrašo akivaizdu, jog konfliktą ir vėl išprovokavo D. K., nepaisydama sūnaus J. buvimo šalia. Teismas nevertino garso įraše užfiksuotų aplinkybių, patvirtinančių, kad jis (apeliantas) stengėsi pasišalinti iš konflikto, daug kartų prašė D. K. nereplikuoti, prašė jos patylėti, vis bandė atkreipti D. K. dėmesį į tai, kad ji konfliktuoja sūnaus J. K. akivaizdoje, kelia jam stresą. Apeliantas pažymi, kad ir vėl taikomi dvigubi standartai – jam, mėginusiam pasišalinti ir užbaigti D. K. inicijuotą konfliktą bei vis akcentavusiam sūnaus J. buvimą šalia ir prašiusiam D. K. patylėti, yra taikoma administracinė atsakomybė, tuo tarpu konfliktą vaiko akivaizdoje provokavusios ir konfliktavusios bei konfliktą užbaigti atsisakiusios D. K. elgesys laikomas tinkamu. Duomenų, jog 2022 m. birželio 15 d. konfliktą girdėjo dukra, nėra, todėl byloje nepagrįstai konstatuota, kad 2022 m. birželio 15 d. konfliktas įvyko ir dukters A. K. akivaizdoje.

3.9. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino jį kaltu dėl to, kad 2022 m. liepos 13 d., apie 18.44 val., J., N. ir A. K. akivaizdoje vadino sutuoktinę „šiukšle, brudu ir gyvuliu“. Žodžius „šiukšlė“ ir „brudas“ ištarė kalbėdamas pats su savimi ir komentuodamas situaciją tik sau pačiam („kažką suka šiukšlė negero...“ ir „kas per brudas...“), o žodis „gyvulys“ nebuvo pasakytas ir garso įraše nėra girdimas. Vaikai nesureagavo į tokius jo žodžius, nėra duomenų, kad jie šiuos pačiam sau išsakytus komentarus išgirdo. Jis iš pradžių paklausė: „A., N., kas nors girdit?“, bet nei vienas vaikas neatsakė, tik vėliau priėjo A. K. ir, trumpai pakalbėjęs, vėl nuėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl D. K. naujai pateiktų garso įrašų turinio nagrinėjimo. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad jo (apelianto) vartojami žodžiai girdisi tik fone. T. K. nurodo, kad žodžiai „brudas“ ir „šiukšlė“ vartojami lietuvių kalboje, vaikai jų net negirdi, todėl administracinės atsakomybės taikymas yra ne tik nepagrįstas, neteisėtas, bet ir neproporcingas. Be to, šio įvykio metu A. K. jau buvo pilnametis.

3.10. Apeliantas nepagrįstai nubaustas už tai, kad 2022 m. liepos 27 d., apie 19.46 val., mažamečio J. K. ir nepilnamečio N. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę nevala. Nebuvo atskleistos tikrosios įvykio aplinkybės. Pati D. K. pradėjo jį įžeidinėti, sakydama: „Iš kur ta smarvė, smirdi, kaip pastipusi žiurkė, gal pastipusią žiurkę užsėdai?“ ir pan., po to jauniausias sūnus J. netgi bėgdavo tos žiurkės ieškoti. Į šiuos D. K. komentarus jis (T. K.), atsakė: „<...> nevala, prauskis, jei smirda, tai reikia praustis“, be to, garso įraše girdėti, kad jis pasakė, jog šitaip būtent D. K. kelia įtampą namuose. Apeliantas nurodo, kad pasakė tik pavienį žodį, nekonfliktavo su D. K., netriukšmavo, garsiai nešūkavo, kalbėjo ramiai, o žodis „nevala“ vartojamas lietuvių kalboje.

3.11. T. K. nuomone, jis nepagrįstai nubaustas ir už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.18 val., mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „brudu, žuvėdra“. 2022 m. rugpjūčio 10 d. D. K. po dešimties parų buvimo su meilužiu pagaliau parvežė į namus sūnų J., su kuriuo jis (apeliantas) norėjo praleisti laiką, tačiau sutuoktinė trikdė jų ramybę, bijodama, kad sūnus nepapasakotų apie ją ir meilužį. Komentarai apie žuvėdrą buvo sarkastiški, išsakyti juoko forma, konflikto nebuvo. Iš garso įrašo girdėti, jog sūnus žaidžia ir šokinėja ant batuto, viską suprasdamas kaip žaidimą, kad reikia šokinėti ir saugotis žuvėdrų Girdimos frazės: „Saugokimės žuvėdrų, pašokinėkim“, „saugokimės žuvėdrų, kurios suka ratus“, „pašokinėkim, greičiau tegu lesa paukščiai, šokinėkim, šokinėkim“, ir tik vieną kartą girdimas išsireiškimas: „Brudas, koks žuvėdra“; neaišku, ar vaikas apkritai tuos žodžius girdėjo. Konflikto nebuvo, pavieniai žodžiai buvo sarkastiški, vaikas juos suprato kaip žaidimą. Žodis „žuvėdra“ nėra keiksmažodis, jis buvo vartojamas žaismingai, ironiškai, sarkastiškai. Teismo posėdžio metu pati D. K. patvirtino, kad šis žodis yra neįžeidus.

3.12. T. K. pažymi, jog buvo nepagrįstai nubaustas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.50 val., mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „išgama“. Garso įrašas iškirptas, paliekant tik jo (apelianto) žodžius: „Dar paliesk nors vieną mano daiktą. <...> ne tau sakau, išgamai“. Šis garso įrašas trunka tik 20 sekundžių, įrašas neištisinis, jo kontekstas neaiškus, ar šis žodis adresuotas būtent D. K., irgi neaišku. Duomenų, kad J. K. šį žodį išgirdo, byloje nėra, nes vaikas į tai nesureagavo, nieko nepasakė. Visos abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Priešingai, nei nurodyta Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, su D. K. jis nekonfliktavo, netriukšmavo, garsiai nešūkavo, kalbėjo ramiai. Be to, taikyti administracinę atsakomybę už pasakytą vieną žodį „išgama“, kurio vaikas net negirdi, yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, bet ir neproporcinga.

3.13. Pasak apelianto, jis nepagrįstai nubaustas ir už tai, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 15.32 val., mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „bjaurybe“. Garso įrašas iškirptas, įrašo kontekstas neaiškus, ar šis žodis adresuotas būtent D. K., irgi neaišku. Priešingai, nei nurodyta Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, su D. K. jis nekonfliktavo, netriukšmavo, garsiai nešūkavo, kalbėjo ramiai. Be to, tokiomis aplinkybėmis taikyti administracinę atsakomybę už pasakytą vieną žodį „bjaurybė“ yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, bet ir neproporcinga.

3.14. T. K. nurodo, kad buvo nepagrįstai nubaustas ir už tai, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 17.40 val., mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „patologine melage ir šiukšle“. Garso įrašas iškirptas, nuslepiant pačios D. K. provokuojančius pasisakymus, be to, žodis „šiukšlė“ nebuvo pasakytas ir garso įraše nėra girdimas. Taip pat nėra duomenų, kad J. K. išgirdo kitą žodį „melagė“ (įraše girdėti, kaip pokalbio dalyviai juda ir keičia buvimo vietą), nes į šį žodį nesureagavo. Visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Priešingai, nei nurodyta Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, su D. K. jis nekonfliktavo, netriukšmavo, garsiai nešūkavo, kalbėjo ramiai. Be to, taikyti administracinę atsakomybę už pasakytą lietuvių kalboje vartotiną žodį „melagė“, kurio vaikas net negirdi, yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, bet ir neproporcinga.

3.15. Nei vienas iš pirmiau nurodytų įvykių, už kuriuos jis buvo nubaustas, nepasižymi tokiu pavojingumo lygiu, kad sudarytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Nei dėl vieno iš šių įvykių nebuvo nustatyta jo tyčia. T. K. teigimu, visi jo žodžiai buvo nukreipti tik į nedorai ir amoraliai besielgiančią D. K., daugeliu atveju vaikai jo žodžių net negirdėjo (2022 m. balandžio 19 d. ir birželio 15 d. – negirdėjo A. K., 2022 m. liepos 13 d. – negirdėjo nei A., nei N., nei J. K., 2022 m. rugpjūčio 10 d., rugsėjo 12, 24 d. – negirdėjo J. K.); tiesiogiai prieš vaikus nepasakė jokių žodžių, jo tyčia niekuomet nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Negalima preziumuoti, kad visi jo žodžiai yra sakomi vaikų akivaizdoje, vien todėl, kad vaikai gyvena tuose pačiuose namuose. Būtina pateikti įrodymus, kad konkrečiu atveju konkretus vaikas išgirdo konkrečius žodžius, o to nei Institucija, nei teismas nepadarė, šių aplinkybių netyrė, nevertino ir neįrodė.

3.16. Nusižengimo objektyviąją pusę – kad jis (apeliantas) konfliktavo su sutuoktine D. K., garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, atitinka tik du įvykiai, užfiksuoti 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. birželio 15 d. garso įrašais. Tačiau šiais atvejais jo elgesį išprovokavo pati D. K., kuri nesutiko konfliktų užbaigti, nors jis (T. K.), siekdamas išvengti vaiko (J. K.) teisių pažeidimo, to prašė. Visuose kituose septyniuose garso įrašuose jokių konfliktų nebuvo, jis nekonfliktavo su D. K., netriukšmavo, garsiai nešūkavo, kalbėjo ramiai ir naudojo tik pavienius žodžius („žuvėdra“, „melagė“, „nevala“ ir pan.). Šių žodžių daugeliu atveju vaikai net negirdėjo. Vertinti tokį elgesį kaip administracinį nusižengimą yra neadekvatu ir neproporcinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Būtina įvertinti ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastis, tikslą, pažeidėjo veiksmų kryptingumą vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Apeliantas pažymi, kad nei Institucija, nei teismas nevertino tos aplinkybės, kad tarp jo (T. K.) ir D. K. vyksta skyrybų procesas, kuriame D. K. siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Bendruose namuose tariamai jo (apelianto) „keliamas stresas“ D. K. buvo reikalingas dangstyti savo nesantuokinius ryšius su meilužiu, naudojant sūnų J. K. kaip priedangą šiai neištikimybei slėpti. Apygardos teismas šią aplinkybę turi įvertinti.

3.17. T. K. nuomone, D. K. pateikti garso įrašai, kuriuose girdisi jos pačios provokuojami konfliktai, taip pat pateikti iškarpyti garso įrašai, kuriuose nesigirdi D. K. dirbtinai kuriamų provokacijų, o kartais nesigirdi net ir jo (apelianto) žodžių konteksto, adresato, to, kad žodžiai vartojami būtent vaikų akivaizdoje, negali būti laikomi pakankamais ir patikimais įrodymais jo kaltei pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį pagrįsti.

3.18. Apeliantas pažymi, kad teismas tik formaliai nurodė, kad jo (T. K.) kaltė įrodyta ir kad ji pasireiškė netiesiogine tyčia. Teismas nepasisakė, kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad jis suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Vaikai daugeliu atveju jo žodžių net negirdėjo, o didžioji dalis epizodų susijusi su įprastų, lietuvių kalboje vartotinų žodžių („melagė“, „žuvėdra“ ar „nevala“) pasakymu. Be to, yra tik du atvejai (2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. birželio 15 d.), kai jis keikėsi, tačiau šiuos įvykius išprovokavo pati D. K. Jis (apeliantas) 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydamas įvertinti D. K. elgesį, susijusį su nuolatiniu konfliktų inicijavimu ir provokavimu, įtraukiant į juos nepilnamečius vaikus. Teismas susidariusioje situacijoje, tarp šalių vykstant skyrybų procesui, turėjo ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti D. K. parodymus, tačiau to nepadarė. Apelianto nuomone, teismas be anksčiau nurodytų proceso teisės pažeidimų padarė ir materialiosios teisės normos (ANK 73 straipsnio 1 dalies) pažeidimą, kadangi nenustatė nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kaltę tiesiog preziumavo. Pasak T. K., teismas įrodymus įvertino, pažeisdamas administracinių nusižengimų teisenos nuostatas, nes jo (apelianto) kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo nebuvo nustatyta ir įrodyta.

3.19. Pripažįstant nukentėjusiuoju nepilnametį asmenį, nepakanka formalaus įrašo administracinio nusižengimo protokole. Nukentėjusiuoju vaikas negali būti pripažįstamas automatiškai. ANK 73 straipsnio kontekste vaikas gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, jei nusižengimu jam padaryta konkreti žala. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie vaikams padarytą žalą, neaišku, kokią žalą patyrė vaikai dėl jo (T. K.) išsakytų žodžių. Be to, nors A. K. 2022 m. liepos 13 d. jau buvo pilnametis, tačiau vis tiek pripažintas nukentėjusiuoju. Apeliantas taip pat pažymi, kad jo (T. K.) šeima anksčiau nebuvo įtraukta į rizikos šeimų grupę, anksčiau nebuvo užfiksuotas jo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktuose dokumentuose, (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 4 d. bei (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022 m. lapkričio 7 d. raštuose jis (T. K.) irgi nėra apibūdinamas neigiamai. Net ir A. K., apklausiamas nusižengimo tyrimo metu, paaiškino, kad jo santykiai su tėvais, šiems konfliktuojant tarpusavyje, nepasikeitė, be to, nurodė nepastebėjęs jokių savo brolių ir sesers elgesio pasikeitimų.

3.20. Apeliantas pažymi, kad nei Institucija, nei teismas nevertino konfliktų tarp jo ir D. K. priežasčių. T. K. nurodo, kad D. K. ištuokos byloje siekia, kad visų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su ja, todėl turi asmeninį suinteresuotumą neigiamai charakterizuoti jį ne tik kaip sutuoktinį, bet ir kaip tėvą, tokiu būdu sąmoningai „kurti“ sau naudingą medžiagą skyrybų procese. Dėl to D. K. teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl namuose vykstančių konfliktų priežasčių, būtent jį (apeliantą) kaltino konfliktų provokavimu ir inicijavimu, nors pati jau ne vienerius metus palaiko santykius su meilužiu ir būtent dėl to jis (apeliantas) kreipėsi į teismą, kad santuoka būtų nutraukta dėl D. K. kaltės. Priimant skundžiamą nutartį, minėtos aplinkybės, ypač – sąmoningas ir tendencingas D. K. naudos siekimas skyrybų procese, siekiant, kad visų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, apelianto į vaikus nenukreipti veiksmai, nebuvo tiriamos ir/ar vertintos, tokiu būdu nukrypstant nuo teismų praktikos. Pagal teismų praktiką, siekiant padaryti išvadas dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą D. K. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Institucijos nutarime išsamiai atskleista T. K. padaryto administracinio nusižengimo esmė, nei viena iš ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apeliantui nebuvo atimta ar apribota. Taip pat nebuvo pažeista teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnio 2 dalis).

4.2. Atsiliepime nurodoma, jog tai, kad už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje J. K. S. G. ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28-29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. M. D. S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G. prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77-78). Vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa, ir kt. (EŽTT sprendimas G. prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas atsižvelgiant į proceso, kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

4.3. Apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų buvo surinkta pakankamai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Įvertinus 2022 m. lapkričio 29 nutarime konstatuotas apelianto atliktas veikas, nekyla abejonių, kad jis demonstravo psichologinį smurtą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, norėjo ją (D. K.) ir nepilnamečius vaikus pažeminti, įžeisti, naudojo tėvo valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, todėl pagrįstai konstatuotas ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas.

4.4. T. K. veikos, konstatuotos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarime, priešingai, nei teigia pats apeliantas, siekia tokį pavojingumą, dėl kurio jam teisingai taikyta administracinė atsakomybė. Įvertinus T. K. veikų pobūdį ir turinį, neabejotina, kad jis suprato, jog toks jo elgesys žeidžia ir žemina ne tik ją (D. K.), bet ir nepilnamečius vaikus, prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra aiškiai nepagarbus ir įžeidžiantis ne tik jos (D. K.), bet ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vertintinas kaip psichologinis smurtas prieš nepilnamečius vaikus. T. K., visą tai suprasdamas, norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

4.5. Atmestini apelianto teiginiai dėl to, kad jis nepadarė žalos nepilnamečiams vaikams. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 7 punkte numatyta, kad tėvai privalo vadovautis vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principu – kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis. Apelianto sistemingas psichologinis smurtas, tėvo valdžios priešingai nepilnamečių vaikų interesams naudojimas neigiamai paveikė nepilnamečių vaikų vystymąsi bei turės ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Jei šeimoje vienas iš tėvų psichologiškai smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei prieš vaiką tiesiogiai nėra naudojamas psichologinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.

5. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Institucija nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas T. K. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Teismas analizavo T. K. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, jo skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. T. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Galimybė susipažinti su kaltinimu nebuvo sudaryta, su garso įrašais jis susipažino tik 2022 m. gruodžio 6 d., jau po Institucijos nutarimo priėmimo. T. K. nurodo, kad neturėjo galimybės apsiginti nuo kaltinimo, nes nesuvokė, už kokią konkrečią veiką (kokiame kontekste ir kokiomis aplinkybėmis pasakytus žodžius/išsireiškimus) siekiama taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Neatskleidus kaltinimo esmės, nebuvo užtikrinta ir jo teisė veiksmingai reikšti savo nuomonę, teikti paaiškinimus, įrodymus, t. y. buvo pažeista jo teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis).

9. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto procesinės teisės.

10. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. T. K. nubaustas 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu, kai protokolas nesurašomas. Pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas.

11. Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, turinys turi atitikti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, kurie nustatyti ANK 609 straipsnyje. Institucijos nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas nusižengimas, taip pat nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, nustatantis atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą (ANK 73 straipsnio 1 dalis), bei teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsniai, dalys, punktai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas). T. K. administracinio nusižengimo esmė šiame nutarime yra atskleista, todėl Institucijos nutarimas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) turiniui keliamus reikalavimus.

12. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju T. K. buvo surašytas ne administracinio nusižengimo protokolas, o nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, todėl su administracinio nusižengimo bylos medžiaga jam buvo leista susipažinti po šio procesinio sprendimo priėmimo. T. K. buvo suteikta teisė pateikti skundą ir pasisakyti apylinkės teisme: byla pagal T. K. skundą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, T. K. posėdyje dalyvavo ir teismas turėjo galimybę išsiaiškinti jo poziciją dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Be to, T. K. pasinaudojo ir savo teise į apeliaciją. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam.

13. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

14. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

15. Institucija T. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 19 d. mažamečių vaikų J. K. ir A. K. akivaizdoje, 2022 m. birželio 13 d. mažamečio J. K. akivaizdoje, 2022 m. birželio 15 d. mažamečių J. K. ir A. K. akivaizdoje, 2022 m. liepos 13 d. mažamečio J. K., nepilnamečio N. K. ir A. K. akivaizdoje, 2022 m. liepos 27 d. mažamečio J. K. ir nepilnamečio N. K. akivaizdoje, o taip pat mažamečio N. K. akivaizdoje – 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. rugsėjo 17 d. ir 2022 m. rugsėjo 24 d. nutarime nurodytu laiku savo namuose konfliktavo su sutuoktine D. K., garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo sutuoktinę nutarime nurodytais necenzūriniais žodžiais ir vadino ją nepagarbiais žodžiais, taip demonstravo netinkamą elgesį savo vaikų akivaizdoje bei panaudojo valdžią priešingai vaikų interesams ir tuo pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.

16. Iš D. K. pateiktų bylai aktualių garso įrašų, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinių pranešimų, kuriuose užfiksuotas šių garso įrašų turinys, matyti, kad 2022 m. balandžio 19 d., apie 21.56 val., T. K. plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais: „Blet, išgama kažkokia, von tu nachui, padla“, „čiulpk tu bybį, kurva, žiurke tu paskutine“. Institucijos nutarimu pripažinta, kad šie T. K. necenzūriniai žodžiai, adresuoti sutuoktinei, buvo pasakyti mažamečių vaikų J. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. (gim. (duomenys neskelbtini) K. akivaizdoje. 2022 m. balandžio 19 d. garso įrašo turinys patvirtina, kad tuo metu, kai T. K. sako D. K. pirmiau nurodytus necenzūrinius žodžius, šalia yra mažametis vaikas J. K. (į sūnų kreipiasi pats apeliantas žodžiais: „J., matai, kad šita gyvatė puola <...>“, „<...> J., pasakyk, kad užsičiauptų“; užfiksuota vaiko reakcija, girdimas vaiko rėkimas). T. K. teigimu, Institucija nepagrįstai pripažino, kad šie žodžiai buvo išsakyti ne tik sūnaus J., bet ir dukters A. K. akivaizdoje, nes, pasak, apelianto, dukra šių žodžių negirdėjo, jos tuo metu šalia nebuvo. Apygardos teismo vertinimu, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad A. K. šiuos žodžius girdėjo. Tai patvirtina D. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. spalio 11 d. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo metu, kad šį garso įrašą, būdama namo antrame aukšte, padarė pati dukra, nes viską girdėjo. 2023 m. vasario 3 d. teismo posėdyje D. K. patvirtino, jog tai, ką yra nurodžiusi anksčiau, taip ir buvo, tokie vaikai girdėjo. D. K. parodymus iš dalies patvirtina šalių sūnaus A. K. 2022 m. spalio 18 d. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo metu. A. K. nurodė, jog, būdamas savo kambaryje, girdėdavo, kaip tėvai šaukia vienas ant kito, vadina vienas kitą įvairiais žodžiais. Pasak A. K., nors jis su kitais broliais ar seserimi apie šiuos konfliktus nekalbėjo, tačiau jie, A. K. nuomone, tėvų konfliktus turėjo girdėti, nes girdėdavo ir jis. Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad A. K. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, be kita ko, nurodė, jog tėtis su mama dažnai pykstasi, ji, būdama kambaryje, girdi tėvo keiksmažodžius, šaukimą. J., kai tėvai pykstasi, prašo, kad jie nutiltų. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog mergaitė, kalbėdama apie šeimą, jaudinosi, akyse matėsi ašaros, matyti, kad mergaitė labai išgyvena dėl tėvų konfliktiškų santykių. Taigi, šių įrodymų visuma pagrindžia, kad 2022 m. balandžio 19 d. T. K. necenzūrinius žodžius, skirtus D. K., girdėjo ne tik J. K., bet ir A. K.

17. Institucijos nutarimu pripažinta, kad 2022 m. birželio 15 d., apie 23.10 val., J. K. bei A. K. akivaizdoje T. K. plūdo sutuoktinę D. K. necenzūriniais žodžiais: „Valkata, kurva, blet, nieko nebus čia, kurva, kitaip...“, „Idiote, blet“. Tą aplinkybę, kad tokius žodžius T. K. pasakė, objektyviai patvirtina garso įrašas ir 2022 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas šio garso įrašo turinys. Iš šių duomenų matyti ir tai, kad tuo metu, kai T. K. sako D. K. pirmiau nurodytus necenzūrinius žodžius, šalia yra mažametis J. K. (užfiksuota vaiko reakcija – šalių sūnus kelis kartus sako: „Baikit“). Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu pagrįstai pripažinta, kad minėtus apelianto žodžius girdėjo ne tik J. K., bet ir A. K., nes šią aplinkybę patvirtina pirmiau aptarti D. K., A. K. parodymai, o taip pat ir pačios A. K. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai nurodytos aplinkybės, išdėstytos Vaiko situacijos vertinimo anketoje.

18. Tiek iš 2022 m. balandžio 19 d., tiek iš 2022 m. birželio 15 d. garso įrašų matyti, kad T. K. necenzūriniai žodžiai, girdint vaikams, buvo pasakyti konfliktų su D. K. metu. Kaip galima spręsti iš šių įrašų turinio, 2022 m. balandžio 19 d. šalių konfliktas kilo dėl to, jog D. K. pasakė T. K. eiti susitvarkyti (neišplovė puodo, tualete nenuleido vandens, paliko netvarką, išmaudęs vaiką); 2022 m. birželio 15 d. konfliktas kilo dėl numestų ant grindų T. K. drabužių. Apeliantas skunde nurodo, jog nei Institucija, nei apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad konfliktus išprovokavo D. K., jų metu jį (apeliantą) įžeidinėjo, nenutraukė konflikto, nors šalia buvo mažametis sūnus J. K. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog, nepaisant to, kokie šiose situacijose buvo D. K. veiksmai, t. y. nepaisant to, kad ir ji pati galimai elgėsi netinkamai, tai nešalina T. K. atsakomybės – jis vaikų akivaizdoje turėjo/turi elgtis tinkamai, vengti konflikto, jam prasidėjus, jo nebetęsti, pasišalinti iš konflikto vietos. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jis elgėsi būtent taip, kaip ir nurodė apylinkės teismas –stengėsi išvengti konflikto, prašė D. K. nereplikuoti, patylėti, sakė jai, kad taip ji skaudina sūnų J. K. ir kelia jam stresą, tačiau garso įrašų turinys patvirtina, kad T. K. tiek 2022 m. balandžio 19 d., tiek 2022 m. birželio 15 d. visą laiką, kol pagal minėtus garso įrašus tęsiasi šalių konfliktas (2022 m. balandžio 19 d. garso įrašo trukmė – 7 min. 26 sek.; 2022 m. birželio 15 d. garso įrašo trukmė – 4 min. 19 sek.) dalyvauja konfliktuose ir jų nenutraukia, nepasišalina iš konfliktų vietos.

19. Institucijos nutarimu pripažinta, kad T. K. 2022 m. liepos 13 d., apie 18.44 val., mažamečio J. K., nepilnamečio N. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vadino sutuoktinę D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu“, o 2022 m. liepos 27 d., apie 19.46 val., vaikų J. ir N. K. akivaizdoje išvadino D. K. „nevala“. Apeliaciniame skunde T. K. nurodo, kad žodis „gyvulys“ 2022 m. liepos 13 d. įvykio metu nebuvo pasakytas ir garso įraše nėra girdimas, tačiau bylai aktualūs garso įrašai, 2022 m. lapkričio 28 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas šių garso įrašų turinys, patvirtina, kad pirmiau nurodytomis dienomis T. K. pasakė būtent tokius žodžius, t. y. 2022 m. liepos 13 d. vadino D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu“, o 2022 m. liepos 27 d. – „nevala“. D. K. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo metu ir apylinkės teisme, garso įrašai, 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas patvirtina ir tai, kad minėti žodžiai buvo pasakyti J., N. ir A. K. akivaizdoje (2022 m. liepos 13 d. įvykis), bei J. ir N. K. akivaizdoje (2022 m. liepos 27 d. įvykis). 2022 m. liepos 13 d. įraše užfiksuotas visų trijų sūnų buvimas ir kalbėjimas su tėvu (T. K.) įvykio vietoje, o 2022 m. liepos 27 d. garso įraše užfiksuotas J. ir N. K. buvimas įvykio vietoje, vaikų reakcija. Iš 2022 m. liepos 27 d. garso įrašo matyti, kad D. K., prieš T. K. pavadinant ją „nevala“, kalba su vaikais J. ir N., sako, kad jaučia smarvę. T. K. liepia praustis ir išvadina „nevala“, klausia: „Ko tu čia rauniesi?“ Po šių žodžių girdisi, kaip J. K. šaukia, o N. K. klausia: „Ar jūs galit kada nustoti?“ Nors apeliantas skunde nurodo, kad ir šį konfliktą išprovokavo D. K., tačiau apygardos teismas dar kartą pažymi, kad, nepaisant to, kokie šioje situacijoje buvo D. K. veiksmai, T. K. vaikų akivaizdoje turėjo elgtis tinkamai ir nevadinti vaikų motinos įžeidžiančiais žodžiais, girdint vaikams. Taigi, apygardos teismo vertinimu, 2022 m. liepos 27 d. įvykio faktinės aplinkybės byloje nustatytos teisingai.

20. ANK 73 straipsnis nustato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba, kaip nagrinėjamu atveju, panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaikas ANK 73 straipsnio kontekste – nepilnametis (nesulaukęs 18 metų) asmuo. Institucija, nustatydama 2022 m. liepos 13 d. įvykio aplinkybes, minėta, pripažino, kad T. K. D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu“ vadino J. K., N. K. ir A. K. akivaizdoje. Bylos duomenimis, 2022 m. liepos 13 d. įvykio metu T. K. jau buvo pilnametis, 18 metų jam suėjo (duomenys neskelbtini). Institucijos pripažinta įrodyta aplinkybė, kad T. K. nepagarbiai vadino sutuoktinę ir A. K. akivaizdoje, reiškia, jog atsakomybė T. K. pritaikyta ir už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko, kuris jau yra pilnametis, interesams. Tai neatitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl iš nutarimo aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodyta pripažinto 2022 m. liepos 13 d. įvykio aplinkybės, šalinama aplinkybė, kad T. K. vadino sutuoktinę D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu“ A. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Pašalinus šią aplinkybę iš nutarimo aprašomosios dalies, T. K. lieka nubaustas už tai, kad 2022 m. liepos 13 d. D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu“ vadino vaikų J. K. ir N. K. akivaizdoje.

21. Institucijos nutarimu pripažinta, kad T. K. mažamečio vaiko J. K. akivaizdoje 2022 m. birželio 13 d., apie 18.32 val., išvadino sutuoktinę D. K. „brudu“; 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.18 val., sutuoktinę J. K. akivaizdoje išvadino „brudu, žuvėdra“; 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 20.50 val., J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „išgama“; 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 15.32 val., J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę „bjaurybe“, o 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 17.40 val., sutuoktinę J. K. akivaizdoje išvadino „patologine melage ir šiukšle“. Tai, kad nurodytomis dienomis T. K. sūnaus J. K. akivaizdoje pasakė šiuos žodžius (taip pat ir žodį „šiukšlė“ (2022 m. rugsėjo 24 d. įvykis), kurio, apelianto teigimu, jis nesakė), patvirtina garso įrašai, 2022 m. lapkričio 28 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytas ištirtų garso įrašų turinys, D. K. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo metu ir apylinkės teisme. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, žodis „žuvėdra“ nėra užgaulus bei nepagarbus ir pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. garso įrašo turinį, jo kontekstą negalima daryti išvados, kad pavadindamas šiuo žodžiu sutuoktinę, T. K. netinkamai elgėsi sūnaus J. K. akivaizdoje. Atsižvelgus į J. K. amžių bylai aktualių įvykių metu (J. K. buvo 4 metai), negalima neginčytinai spręsti, kad vaikas visiškai aiškiai suvokė ir žodžių junginio „patologinė melagė“, kaip aiškiai nepagarbaus ir įžeidžiančio, prasmę. Dėl to iš Institucijos nutarimo aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodytų pripažintais 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 24 d. įvykių aplinkybės, šalinamos aplinkybės, kad T. K. mažamečio J. K. akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „žuvėdra“ (2022 m. rugpjūčio 10 d. įvykis) ir „patologinė melagė“ (2022 m. rugsėjo 24 d. įvykis). Pašalinus minėtas aplinkybes iš nutarimo aprašomosios dalies, T. K. lieka nubaustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. išvadino D. K. sūnaus J. K. akivaizdoje „brudu“, o 2022 m. rugsėjo 24 d. – „šiukšle“.

22. Šioje nutartyje aptarti T. K. veiksmai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka visus ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinis nusižengimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., D. K. adresuotus necenzūrinius ir nepagarbius žodžius, girdint vaikams, T. K. išsakė visų jam inkriminuotų devynių įvykių metu, dviejų įvykių (2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. birželio 15 d.) metu sutuoktinę plūdo necenzūriniais žodžiais su ja konfliktuodamas, šūkavo, triukšmavo, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įstatymas (ANK 73 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai. T. K., vaikų akivaizdoje konfliktuodamas su sutuoktine, šūkaudamas, triukšmaudamas, vadindamas sutuoktinę, vaikams girdint, necenzūriniais ir nepagarbiais žodžiais, tėvo valdžią panaudojo netinkamai, priešingai vaikų interesams, nes pažeidė vaikų teisę į saugią, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. K. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes, būdamas suaugęs asmuo, keturių vaikų tėvas, neabejotinai suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. veiksmai buvo nukreipti ne į vaikus, o tik į D. K., necenzūrinius ir nepagarbius žodžius jis išsakė tik sutuoktinei, o ne vaikams, tačiau šie argumentai teismo išvadų dėl T. K. kaltės nekeičia. Nustatyta, kad apelianto išsakytus D. K. adresuojamus necenzūrinius ir nepagarbius žodžius vaikai girdėjo, todėl byloje pagrįstai konstatuota, kad T. K. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

23. Apygardos teismas, nagrinėdamas T. K. apeliacinį skundą, pašalino dalį faktinių aplinkybių iš Institucijos nutarimo aprašomosios dalies, taip ištaisydamas Institucijos ir apylinkės teismo padarytas klaidas, susijusias su turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybių nustatymu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra pažeistos ANK 567 straipsnio nuostatos, nustatančios pareigą institucijai (pareigūnui), taip pat teismui visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

24. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tarp T. K. ir D. K. bylai aktualių įvykių metu santykiai buvo įtempti, konfliktiški, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad tais atvejais, kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Tačiau byloje esančių duomenų visuma, net ir įvertinus įtemptus šalių santykius, leidžia daryti pagrįstas išvadas byloje sprendžiamais klausimais. Nėra esminių prieštaravimų tarp D. K. parodymų procese ir kitų bylos duomenų (garso įrašų ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinių pranešimų, kuriuose užfiksuotas šių įrašų turinys, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodytų aplinkybių, A. K. parodymų). Todėl nėra pagrindo vertinti D. K. parodymus kaip nepatikimus ar nesivadovauti jos į bylą pateiktais garso įrašais vien tik dėl šalių priešiškumo ir vykstančio ištuokos proceso. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog D. K. skyrybų procese siekia, kad visų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, todėl turi asmeninį suinteresuotumą, neigiamai apibūdindama T. K. ne tik kaip sutuoktinį, bet ir kaip tėvą, sąmoningai „kurti“ sau naudingą medžiagą skyrybų procese. Tačiau tai niekaip nepaneigia paties T. K. byloje įrodytais pripažintų neteisėtų veiksmų ir nešalina jo atsakomybės už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams.

25. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Apygardos teismo vertinimu, tyręs administracinio nusižengimo bylą pareigūnas pagrįstai nustatė J. K., A. K. ir N. K. teisių pažeidimus ir dėl šių pažeidimų atsiradusią neturtinę žalą, todėl pagrįstai ir teisėtai, kaip tai numato ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostata, J. K., A. K. ir N. K. pripažino nukentėjusiaisiais, tai įformindamas įrašu nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Tačiau A. K., kuris 2022 m. liepos 13 d. įvykio metu jau buvo pilnametis, nukentėjusiuoju pripažintas nepagrįstai, todėl įrašas Institucijos nutarime dėl A. K. pripažinimo nukentėjusiuoju naikinamas.

26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog T. K. administracinėn atsakomybėn už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams patrauktas pagrįstai. T. K. veika kvalifikuota tinkamai, už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Tačiau, apygardos teismui pašalinus iš Institucijos nutarimo aprašomosios dalies pirmiau šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes (šios nutarties 20, 21 punktai), taip pat panaikinus įrašą nutarime dėl A. K. pripažinimo nukentėjusiuoju (šios nutarties 25 punktas), yra pagrindas Institucijos nutarimą pakeisti, todėl priimamas ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sprendimas – apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 41-ANR_N-1189-2022 pakeisti.

Iš nutarimo aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodytu pripažinto 2022 m. liepos 13 d. įvykio aplinkybės, pašalinti aplinkybę „<... ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ...>“;

iš nutarimo aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodytu pripažinto 2022 m. rugpjūčio 10 d. įvykio aplinkybės, pašalinti aplinkybę „<... žuvėdra>“;

iš nutarimo aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodytu pripažinto 2022 m. rugsėjo 24 d. įvykio aplinkybės, pašalinti aplinkybę „<... patologine melage ...>“.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 41-ANR_N-1189-2022 panaikinti įrašą dėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo nukentėjusiuoju.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. T. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 41-ANR_N-1189-2022 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.