- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 1-1092-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65934-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- O. P.
- Civilinis atsakovas
- DB „Compensa“
- Advokatai
- Arūnas Abraitis, Laurynas Kasiulynas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 19.18 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Citroen C2, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Taikos gatvės įvažiavęs į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Rygos gatve ir sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad sankryžose sukdamas į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, t. y., jo važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Taikos gatvės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Rygos gatve ir sukdamas į kairę, - į Rygos gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrą eismo juostą, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, per Rygos gatvės važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją O. P., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. D. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 30 d., vairuodamas automobilį „Citroen“, iš Taikos g. suko į Rygos g. Sankryžoje sustojo degant raudonam šviesoforo signalui. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą. Eismo juostas skiriančioje salelėje buvo grupė žmonių, juos praleido ir pajudėjo. Tuo metu jo greitis buvo apie 10 km/h. Nepastebėjo, kad buvo atsilikusi viena moteriškė, ji buvo tamsiai apsirengusi. Nukentėjusiąją pamatė maždaug metro atstumu nuo automobilio, todėl sustabdyti galimybių neturėjo ir ją kliudė. Buvo tamsus paros metas, bet gatvės apšvietimas buvo geras, veikė valytuvai, šoniniai langai buvo aprasoję, gal matomumą užstojo šoninio lango rėmas, todėl ir nepastebėjo moters. Nematė, kad ji būtų turėjusia atšvaitą. Kliudęs moterį iš karto sustojo. Priėjo ir pasiteiravo kaip nukentėjusioji jaučiasi, greitąją ir policiją iškvietė pribėgusi mergina. Po mėnesio susisiekė su nukentėjusios advokatu, tarėsi dėl žalos atlyginimo, bet susitarti nepavyko. Vairuoja nuo 18 metų, yra baustas už KET pažeidimus. Gailisi dėl sukelto eismo įvykio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. P. parodė, kad 2015-11-30 apie 19.15 val. buvo tamsus paros metas, be kritulių. Išėjo iš namų Rygos gatvėje ir norėjo važiuoti link savų namų. Ėjo link stotelės, kur važiuoja 2G autobusas. Išėjusi iš namų, iš pradžių praėjo Taikos gatvę ir po to per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją norėjo kirsti Rygos gatvę ties Taikos gatve. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, įsitikino, kad yra saugu kirsti kelią ir įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Praėjusi vieną kelio pusę, saugumo salelėje dar įsitikino, kad vis dar dega žalias šviesoforo signalas, todėl normaliu tempu tęsė judėjimą. Būnant daugmaž per vidurį kelio tarp salelės ir šaligatvio, pajuto smūgį į dešinę koją. Nuo smūgio suklupo, o automobilis sustojo. Buvo pristatyta į VšĮ RVU ligoninę, gydymą tęsia VšĮ Šeškinės poliklinikoje. Įvykio metu nukentėjo. Įvykio metu vilkėjo mėlynos spalvos paltuką, mėlynos spalvos kelnes ir prie rankinuko buvo prisegtas atšvaitas. Rankinuką nešėsi dešinėje rankoje (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad 2015-11-30 apie 19.10 val., eidama su dviem draugėmis (S. Š. ir G. K.) į parduotuvę per Rygos ir Taikos gatvių sankryžą, nuo prekybos centro „Maxima“ pusės link prekybos centro „Laisvė“ pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, matė eismo įvykį. Tuo metu buvo tamsus paros metas, nelijo, bet kelio danga buvo šlapia bei buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Priartėjusios prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Taikos – Rygos gatvių sankryža, prieš įžengdamos į kelio važiuojamąją dalį, sustojo, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Praėjo pirmąją perėjos dalį ir sustojo saugumo salelėje, kad įsitikintų, jog joms yra saugu toliau kirsti kelią. Įsitikino, kad saugu, kad vis dar dega žalias šviesoforo signalas ir jau ruošėsi eiti per antrąją kelio važiuojamosios dalies dalį. Prieš įžengiant į važiuojamąją dalį pastebėjo, kad prieš jas ėjusi apie 70-ties metų moteris buvo kliudyta automobilio. Moterį kliudęs automobilis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o būtent, darant posūkį į kairę (iš Taikos gatvės į Rygos g., link Laisvės pr.). Ji pastebėjo, kad prieš pėsčiųjų perėją automobilis sulėtino greitį, tačiau mano, kad nepastebėjo visiškai juodai apsirengusios moters, todėl nesmarkiai šią partrenkė. Automobilis pėsčiąją kliudė priekine dalimi, daugmaž ties automobilio priekinės dalies viduriu. Pėsčioji smūgio metu nuo saugumo salelės buvo nuėjusi apie 1.5 – 2 m. Po partrenkimo moteris suklupo ir parkrito ant žemės. Tada ji su draugėmis pribėgo padėti moteriai atsistoti ir paklausė, kaip ši jaučiasi, ir ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Moteris skundėsi dešinės kojos kelio srities skausmais ir tvirtino mananti, jog šiai lūžusi koja, todėl prašė kviesti greitąją. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir, pranešusi apie nelaimę, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su draugėmis ir vairuotoju palaukė kol atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji. Policininkai užsirašė vairuotojo ir moters asmens duomenis, paklausė jų su draugėmis, kaip įvyko šis eismo įvykis, nes jos buvo liudininkės, užsirašė jų duomenis ir palinkėjo gero vakaro. Partrenkta pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi ir prie drabužių neturėjo prisegtų atšvaitų. Įvykio vietoje vairuotojas aiškino, kad šios nepamatė (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. parodė, kad 2015-11-30 vakare, esant tamsiam paros metui, kokios buvo tiksliai oro sąlygos, ji neprisimena, kartu su drauge G. ir D. norėjo kirsti Taikos gatvę ties prekybos centru „Maxima“. Priartėjusios prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos Taikos – Rygos gatvių sankryžoje, norėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, o būtent, Taikos gatvę. Priartėjusios prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustojo ant šaligatvio, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui normaliu žingsniu įžengė į reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ja kirto Taikos gatvę. Priekyje jų apie 2 m atstumu ėjo tamsiai apsirengusi, be atšvaitų senyvo amžiaus moteris. Kai perėjo vieną gatvės pusę ir jau buvo beveik bebaigiančios eiti per saugumo salelę, pastebėjo, kad į perėją lėtai įvažiuojantis lengvasis automobilis partrenkė priekyje jų perėja kelią kertančią moterį. Moteris buvo partrenkta automobilio priekine dalimi ties viduriu. Automobilis pėsčiąją partrenkė degant pėstiesiems žaliam šviesoforo signalui, kai pėsčioji nuo salelės buvo nutolusi apie 1 m atstumu. Nuo smūgio pėsčioji suklupo, o automobilis sustojo. Automobilį vairavo vyras, kuris važiavo vienas. Jos draugė D. pirma nubėgo padėti partrenktai pėsčiajai. Po to iš automobilio išlipo vairuotojas. D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2015-11-30 vakare, esant tamsiam paros metui, kokios tiksliau buvo oro sąlygos, ji neprisimena, kartu su drauge S. ir D. ėjo. Einant kelio nestebėjo, kalbėjo su draugėmis. Einant pakėlė akis ir pastebėjo, kaip atvažiuojantis automobilis reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją. Po smūgio moteris suklupo, o automobilis sustojo. Iš jo išlipo vyras. Automobilyje važiavo vienas vyras. Vairuotojas įvykio vietoje paklausė, kaip jaučiasi pėsčioji, o pėsčioji aiškino, kad šiai lūžo koja. Ji negali nurodyti, kokia kryptimi ir kaip iki partrenkimo važiavo automobilis. Pastebėjo, kad pėsčioji kelio važiuojamąją dalį kirto per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi, prie drabužių prisegtų šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Ji su draugėmis bandė šiai aiškinti, kad prisisegtų atšvaitą, nes ši nematoma, o pėsčioji joms aiškino, kad ši jo neturi, todėl ir neprisisega (b. l. 36-37).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad automobilis Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Rygos gatvėje, priekine dalimi nukreipta link Laisvės prospekto. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki kairio važiuojamosios dalies krašto (skiriamosios juostos) – 1,3 m., nuo galinio – 1,1 m., nuo automobilio galinės dalies iki važiuojamųjų dalių susikirtimo 5,0 m. (b. l. 6-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Citroen C2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per eismo įvykį nesugadintas (b. l. 13-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9662/15(01) konstatuota, jog M. D. kraujyje, paimtame 2015-11-30 20.40 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9628/15(01) konstatuota, jog O. P. kraujyje, paimtame 2015-11-30 20.20 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto išvadoje, susipažinus su pateiktais O. P. medicininiais dokumentais, nurodyta, kad O. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio skeveldrinis įspaustinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46).
Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad Taikos - Rygos g. sankryžoje suko į kairę, nepastebėjo ir partrenkė pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją. Tokias kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiosios O. P., liudytojų D. Š., S. Š. G. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės specialisto išvada. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi grįsdamas nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad M. D. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 19.18 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu per Rygos gatvės važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją O. P., kuriai dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo M. D. veika atitinka BK 281 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta neatsargi nusikalstama veika, buvo sužalotas vienas asmuo, į kaltinamojo asmenybę – M. D. jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs, neteistas, tačiau devynis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 73-76). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 str. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis M. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. M. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – vairuodama kelių transporto priemonę, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko nukentėjo vienas asmuo, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaltinamasis anksčiau net devynis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimas M. D. yra proporcingas ir atitinka teisingumo principą, be to, suteiks kaltinamajam galimybę suvokti specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš draudimo bendrovės bei kaltinamojo M. D. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 332, 94 eurų turtinei žalai atlyginti.
Įvertinus nukentėjusiosios teismui pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad pagrįstas yra reikalavimas dėl 290,37 eurų turtinės žalos dydžio, kurią sudaro išlaidos už medicinines paslaugas ir vaistus, gydantis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Likusi 27,20 eurų suma nepagrįsta dokumentais. Taip pat nėra pagrindo priteisti atlyginti 15,37 eurų už maisto papildą „Mumijo altai“, nes šiam vaistui nukentėjusioji nepateikė gydytojo rekomendacijų bei nepagrindė būtinybės jį vartoti esant eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 580 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiosios O. P. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, pačios nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad jai priteistina 3500 eurų neturtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5000 EUR dydžio draudimo išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek dėl vieno eismo įvykio nukentėjo asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas žalos dydis neviršija nurodytos sumos, nukentėjusiajai O. P. padaryta žala priteistina atlyginti iš draudimo bendrovės.
Nukentėjusioji O. P. proceso metu naudojosi gynėjo paslaugomis, kuriam sumokėjo 1200 eurų. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktais dokumentais. M. D. pripažinus kaltu, vadovaujantis BPK 106 str. iš jo priteistinos proceso išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo surengtas vienas teisiamasis posėdis, nukentėjusiosios nurodoma suma advokato paslaugoms apmokėti mažintina perpus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.
Paskirti kaltinamajam M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Priteisti iš UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 290,37 eurų turtinei žalai atlyginti ir 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti O. P. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo M. D. 600 eurų O. P. naudai advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.