Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendžio, kuriuo M. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą. M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iš UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 290,37 Eur turtinei žalai ir 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti O. P. naudai. Iš M. D. priteista 600 Eur O. P. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 30 d., apie 19.18 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Citroen C2, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Taikos gatvės įvažiavęs į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Rygos gatve ir sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad sankryžose sukdamas į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, t. y., jo važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Taikos gatvės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Rygos gatve ir sukdamas į kairę, - į Rygos gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrą eismo juostą, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, per Rygos gatvės važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją O. P., gimusią 1946 m., kuriai dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Advokato nuomone, teismas neanalizavo, kokius konkrečius KET pažeidimus nuteistasis padarė. 4 pažeidimai susiję su greičio viršijimu, tačiau padaryti užmiestyje, kur greičio viršijimas nėra toks pavojingas, kaip mieste. 2 pažeidimai susiję su automobilio palikimu stovėti draudžiamoje vietoje, 1 pažeidimas – su posūkiu į kairę sankryžoje, kur sukti į kairę draudžiama, 1 – su transporto priemonės neapdraudimu laiku, 1 – su nesustojimu prieš STOP liniją. Skunde pabrėžiama, kad nuobaudas M. D. sumokėdavo greitai, jų neginčijo, o nei vienas iš paminėtų pažeidimų nesusijęs su tuo, kurį pažeidęs buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad M. D. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, jis pėsčiųjų perėją kirto lėtai, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis apskritai ignoravo perėją ir pralėkė ją nestabdydamas. Taip pat teigiama, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis objektyviai atitinka nuteistojo veikos pavojingumą, nebuvo atsitiktinių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų patyrusi žymiai didesnius sužalojimus. Taigi, Advokato nuomone, kadangi nuteistasis KET nepažeidinėja sistemingai, o jo padarytas KET pažeidimas, už kurį pripažintas kaltu, nėra šiurkštus, teismas be pagrindo iš jo atėmė teisę vairuoti vieneriems metams. Jei teismas pripažintų, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, nuteistasis prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėn.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Nuteistasis M. D. bei jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis šiomis teisės asmuo padaro nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, M. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje, t.y. pripažintas kaltu dėl to, jog vairuodamas transporto priemonę, darydamas kairiojo posūkio manevrą sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui ėjusią pėsčiąją O. P., kuriai dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi teismas, pripažindamas nuteistąjį M. D. kaltu pagal minėtą BK straipsnį, turėjo teisę kartu su bausme jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Advokato skundo argumentais, kad nuteistasis neatitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo požymių pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis M. D. per pakankamai trumpą laikotarpį, t.y. nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. devynis kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, šiuos pažeidimus padarė praktiškai kas mėnesį (2012 m. lapkričio 23 d., 2012 m. gruodžio 13 d., 2013 m. sausio 11 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 11 d., 2014 m. birželio 29 d.). Vis dėl to tokie duomenys, priešingai skundo teiginiams, rodo nuteistojo piktybiškumą ir polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis M. D. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už minėtų taisyklių pažeidimus. Nors, kaip teigia Advokatas, nei vienas iš nuteistojo anksčiau padarytų pažeidimų nesusijęs su tuo, kurį pažeidęs buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad M. D. anksčiau padaryti pažeidimai visgi nėra mažareikšmiai – jis keletą kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą (33 km/h, 39 km/h, 22 km/h, 41 km/h), taip pat už tai, kad esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš „Stop“ liniją. Teismo vertinimu, nustatyto greičio viršijimas vienareikšmiškai kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl toks elgesys negali būti pateisinamas tuo, kad minėto pažeidimo padarymas užmiestyje yra mažiau pavojingas nei miesto teritorijoje. O skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų pažeidimų neginčijo, baudas greitai sumokėdavo, visgi padarytų pažeidimų pavojingumo nemažina ir jo padėties, šiuo atveju, nešvelnina.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad M. D. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Pažymėtina, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji O. P. ėjo per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, pagrįstai tikėdamasi, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. sustos prieš pėsčiųjų perėją ir ją praleis. Todėl nuteistasis, darydamas manevrą, turėjo būti itin atidus, tačiau pasielgė priešingai – sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė, dėl ko pastarajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nuteistojo padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai uždraudė nuteistajam M. D. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi pastarasis, naudodamasis šia teise, padarė nusikalstamą veiką, be to, anksčiau vairuodamas automobilį sistemingai pažeidinėjo KET. Apylinkės teismo nustatytas minimalus vienerių metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai bei sukeltoms pasekmėms ir šį terminą sutrumpinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog 2016-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. D. gynėjo advokato Lauryno Kasiulyno apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.