Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-17646-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
2YT-17646-910/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11282-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
G. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17646-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11282-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. A. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį D. T. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Skunde nurodyta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo bei taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, jog antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjo pabrėžta, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

Antstolis D. T. 2017-03-14 patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: leido laisvai disponuoti skolininkui priklausančiomis lėšomis visa apimtimi, esančiomis Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kurios lieka atlikus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pagal priimtą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Kitą skolininko skundo dalį atsisakė tenkinti ir pareiškėjo skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodyta, kad lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnyje įtvirtintą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Antstolis pažymėjo, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje nebuvo ir nėra skolininkui priklausančių piniginių lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš teismui pateiktose vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išduotus nutarimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. A. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai.

Vykdymo proceso metu antstolis vykdomosiose bylose priėmė 2017-02-20 patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuriais iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

2017-02-20 antstolis taip pat priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 190 Eur skolos ir 205,87 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 395,87 Eur, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių skolininkui.

Skolininkui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis skundą tenkino iš dalies ir 2017-03-14 priėmė patvarkymą, kuriuo pagal minėtus patvarkymus, atlikus išskaitymus iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, skolininkui leido laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis Alytaus pataisos namų sąskaitoje, t. y., kurios jam lieka, atlikus išskaitas iš gaunamo darbo užmokesčio.

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (CPK 733-743 straipsniai). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolis 2017-03-14 patvarkymu pareiškėjui leido laisvai disponuoti lėšomis, kurios jam liktų atlikus išskaitas iš gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad antstolis, iš dalies tenkindamas skolininko skundą ir priimdamas 2017-03-14 patvarkymą, vadovavosi aptartomis teisės nuostatomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. A. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė