Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

2020-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-274-1138/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
II-274-1138/2020
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00166-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-274-1138/2020Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00166-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; (S) 21.10.1.; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo V. Č. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. V. Č. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Urniežiaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, iš naujo ir iš esmės išnagrinėti V. Č. pareiškimą dėl neteisėto iškeldinimo.

1.1. Skundė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. parašė pareiškimą apie tai, kad jo sutuoktinė E. Č. neteisėtai savavališkai jį iškraustė iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia naudotis jam nuosavybės teise ir bendra jungtine sutuoktinių teise priklausančiais daiktais, rūbais ir neaiški visų daiktų buvimo vieta. Skundą pateikė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK. Vis dėlto, pareiškimas iš esmės nagrinėtas nebuvo, nebuvo imtasi jokių priemonių išsamiai išsiaiškinti ar E. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Tyrimas atliktas formaliai, nesiaiškinant visų aplinkybių ir neatsižvelgiant į teisės normas, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodeksą, civilinį kodeksą. Tyrėjas nesiaiškino E. Č. nurodomų aplinkybių, t. y. nors ji teigia, kad su savo vyru konfliktavo, tačiau nei konfliktų priežasties, nei jų iniciatoriaus nenurodo, todėl neatmetama galimybė, kad pati ir keldavo konfliktus siekdama išprovokuoti pareiškėją. Ji apklausta nenuosekliai, tyrėjas nenustatė ir nesiaiškino kam priklauso ūkinis pastatas, į kurį sudėti pareiškėjo daiktai. Jis ir E. Č. vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo ir gerino gyvenamąjį būstą, todėl yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis turi teisę gyventi sutuoktinės bute ir negali būti iš jo iškeldintas be teismo sprendimo, tuo tarpu tyrėjas šias aplinkybes ignoravo. E. Č. nesilaikė įstatymuose nustatytos iškeldinimo tvarkos, net neinformavo savo sutuoktinio apie savo ketinimus ir galimybę pasiimti savo daiktus, todėl šias aplinkybes būtina aptarti, nagrinėjant nusižengimo sudėtį. Tyrėjas nieko nepasisako dėl neteisėto iškeldinimo ir neteisėto asmeninio turto paslėpimo, galbūt sugadinimo ir sunaikinimo, policijos pareigūnas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintos asmenų teisės ir pareigos. Galimai tyrėjas neteisingai suprato pareiškimo esmę, kadangi nutarime konstatuoja, kad nusižengimas nebuvo padarytas E. Č. atžvilgiu.

Atsiliepimas

2. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Urniežiaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. priimtą nutarimą.

2.1. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas V. Č. pareiškimas su prašymu išsiaiškinti, kokiu pagrindu jo žmona E. Č. neįsileidžia į namus. 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvietė policijos pareigūnus, kadangi negali patekti į namus net pasiimti savo asmeninių, higienos daiktų, negali persirengti ir pernakvoti. Taip pat pareiškėjui kyla abejonių dėl per aštuonerius santuokos metus užgyventų daiktų, kurie gali būti ne visi. V. Č. jaučia nepatogumą miegoti pas draugus ir mano, jog jo žmona neteisėtai jį išmetė iš namų. Savo paaiškinime V. Č. nurodo, kad iki pareiškimo parašymo dienos maždaug porą savaičių atgal jį žmona išvarė iš namų ir neleidžia pasiimti jam priklausančių daiktų. Kiek vėliau sužinojo, kad iš buto dar yra ir išregistruotas (butas nuosavybės teise priklauso žmonai E. Č.). Šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Su žmona bandė tartis telefonu gražiuoju, tačiau jam ji neva paaiškino, kad daiktus gali pasiimti visus iš karto ir tik dalyvaujant policijai. Su E. Č. jiedu nėra išsiskyrę. Savo paaiškinime E. Č. nurodė, kad su vyru bendro ūkio neveda nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Skyrybų procesas neprasidėjęs. Vyro daiktus, kaip teigia, ji paliko šalia namų esančiame ūkiniame pastate, nes nenori, kad jis patektų į namus, butą, kuriame gyvena. Butas priklauso jai, nes jį įgijo dar iki santuokos. Vyras girtauja, namuose kelia konfliktus, todėl ji nusprendė su juo nebegyventi. Jo asmeninius daiktus ji sudėjo ir paliko ūkiniame pastate, o jo jokių dokumentų neėmė. Iš savo buto V. Č. išregistravo taip pat rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena. Tyrimo metu abiem sutuoktiniams buvo paaiškinta, kad turto dalybų klausimas yra teismo kompetencijoje, policija turto nedalija ir turtinių reikalų, susijusių su skyrybomis, nesprendžia. V. Č. žodžiu kelis kartus buvo pasiūlyta vykti pas žmoną E. Č. dalyvaujant policijos pareigūnams, tačiau jis tai neturėdavo laiko, tai galimybių, tai nurodydavo, kad neturi, kur pasidėti ir laikyti savo daiktų. Tyrėjas neturėjo pagrindo išvadai, jog E. Č. neįsileidimas vyro į jai priklausantį butą atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, sudėtį. Juolab, kad daiktus, priklausančius V. Č., ji paliko ūkiniame pastate, kas jam yra žinoma, bei pasakė, kad jis bet kada iš ten juos gali pasiimti.

3. E. Č. atsiliepimo nepateikė, tačiau 2020 m. spalio 5 d. pranešime dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant prašė skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą. Papildomai nurodė, kad butas priklauso E. Č.. Tyrimo metu kelis kartus bendrauta su V. Č., jam buvo pasiūlyta gražiuoju pasiimti daiktus, tačiau jis, nors iš pradžių sutikdavo, vėliau to nedarydavo argumentuodamas laiko stoka. Sprendimas nepradėti teisenos buvo priimtas dėl požymių nebuvimo, laikant, kad nesutarimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. E. Č. paaiškino, kad daiktų pasiimti netrukdo, V. Č. daiktus sudėjo į sandėliuką. Ji jokių kliūčių daiktams pasiimti nesudarė.

5. V. Č. į teismo posėdį neatvyko, tačiau elektroniniu paštu nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės, kadangi turi būti pas gydytoją poliklinikoje. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo atidėti posėdį V. Č. nepateikė, taip pat į tai, kad byloje yra pateiktas išsamus jo skundas bei institucijos atsiliepimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas bylą nagrinėti nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui. Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant priešingai, atidėjus bylos nagrinėjimą nesant pateikto prašymo, į teismo posėdį Lietuvos Respublikoje galiojant karantinui kviečiant rizikos grupėje užsikrėsti Covid-19 esantį asmenį, neabejotinai kiltų grėsmė skundą padavusio asmens sveikatai.

6. E. Č. į teismo posėdį neatvyko, tačiau 2020 m. spalio 5 d. pranešime dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

8. ANK 518 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

9. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-519/2020).

10. Kita vertus, naujausioje teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-238/2020).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Č. ir E. Č. yra sutuoktiniai, jau kuris laikas nebegyvenantys kartu. Iš teismui pateiktos tyrimo medžiagos Nr. 40-AP-1436 matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. registruotas V. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jo žmona E. Č. jo neįsileidžia į namus, neatiduoda jam priklausančių daiktų, jis negali namuose pernakvoti. 2020 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime E. Č. savo elgesį be kita ko motyvavo tuo, kad su vyru V. Č. negyvena apie dvi savaites, skyrybų procesas neprasidėjęs, vyro į namus neįsileidžia, nes jis girtauja ir kelia konfliktus. Vyro daiktus sudėjo į ūkinį pastatą, kad jis neįeitų į namus. Butas priklauso jai, kadangi įsigytas dar iki vestuvių, savo vyrą yra išregistravusi. Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime V. Č. be kita ko nurodė, kad pastaruoju metu, tai yra apie dvi savaites, kartu negyvena, nes žmona jo neįsileidžia į namus. Jis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

12. Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šioje situacijoje, įvertinus tai, kad V. Č. ir E. Č. yra sutuoktiniai, šiuo metu negyvenantys kartu, vienareikšmiškai spręsti apie E. Č. piktnaudžiavimą, sąmoningą ir tyčinį įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima.

13. Priešingai, galima spręsti, kad skunde nurodomi E. Č. veiksmai buvo išprovokuoti būtent siekio išvengti tolimesnių konfliktų su V. Č., kadangi susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga akivaizdu, kad sutuoktinių santykiai itin konfliktiški, o bendras sutuoktinių gyvenimas be kita ko galimai keltų pavojų tiek E. Č., tiek V. Č.. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų paneigiančių E. Č. teiginius, kad šalių santykiai yra konfliktiški.

14. Svarbu ir tai, kad bylos duomenimis V. Č. žodžiu kelis kartus buvo pasiūlyta vykti pas žmoną E. Č. dalyvaujant policijos pareigūnams, tačiau jis tai neturėdavo laiko, tai galimybių, tai nurodydavo, kad neturi kur pasidėti ir laikyti savo daiktų. Tai rodo, kad ir pats pareiškėjas susidariusios situacijos nebuvo linkęs spręsti kaip įmanoma greičiau bei paneigia pareiškėjo dėstomus argumentus, kad daiktų jis negali atgauti būtent dėl E. Č. kaltės. Tuo tarpu V. Č. teiginiai, kad jam grąžinami ne visi daiktai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

15. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp sutuoktinių, kurie santuokos nėra nutraukę (duomenų apie pradėtą skyrybų procesą nagrinėjamoje byloje nėra). E. Č. paaiškinime sutiko, kad į namus neįsileidžia girtaujančio ir keliančio konfliktus vyro bei nurodo, kad vyro daiktus sudėjo į ūkinį pastatą, iš kurio jis šiuos daiktus gali pasiimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp sutuoktinių kilęs konfliktas yra civilinio teisinio pobūdžio. Svarbu tai, kad ginant savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos priemonės. Teismo vertinimu, ginčas tarp sutuoktinių šiuo konkrečiu atveju gali ir turi būti sprendžiamas būtent civilinio proceso tvarka, o pareiškėjas be kita ko turi teisę reikšti reikalavimus ir atlyginti jam padarytą žalą ir pan.

16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. Č. savo veiksmais siekė savavališkai vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę, o ne paprasčiausiai norėjo išvengti konfliktinių situacijų tarp sutuoktinių. Jos veiksmų sukelti padariniai taip pat nėra tiek pavojingi, kad leistų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius, o administracinės atsakomybės jai taikymas nagrinėjamu atveju be kita ko nebūtų protingas ir proporcingas, ginčą šalims galint išspręsti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo V. Č. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas