Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 ir 7 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 21.10 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kelyje (duomenys neskelbtini) neatsargiai vairuodamas jam priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 02 d. nutarimu Nr. 1077, 9 p., 14 p., 101p., 119 reikalavimus, – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda Xedos 6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B.. Dėl to buvo sužalotas automobilio „Mazda Xedos 6“ vairuotojas A. B., kuris dėl kairiojo šlaunikaulio kaklo ir kūno lūžių, atviro skeveldrinio dešinio šlaunikaulo vidinio krumplio lūžio, kairės pusės 9 – o šonkaulio lūžio ir hematorakso (kraujas pleuros ertmėje), muštinės – plėštinės viršutinės lūpos, dešinės plaštakos ir abiejų kelių sąnarių žaizdos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo sužalotas automobilio ,,Mazda Xedos 6“ keleivis A. J., kuris dėl galvos sumušimo su muštinėmis žaizdomis viršugalvio srityje, kaktos kairėje, kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kairio peties ir žasto sumušimo su odos nubrozdinimu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 21.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. pagal 2017-12-19 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-320-693/2018) padarė išvadą, kad kaltininko veika pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų LR BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, LR BK 281straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas LR BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis LR BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad asmens sukėlusio eismo įvykį veiksmai atskirai pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuojami. Dėl to šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nevertina, ar kaltinamojo koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 1,50 prom. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo šių aplinkybių nustatymo kaltinamasis nebus nei nuteistas nei išteisintas pagal prokuroro pareikštą kaltinimą dėl LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi pagal minėtas teismų praktikos nuostatas, toks kaltinimas pagal esamas aplinkybes negalėjo būti inkriminuojamas, nes visais atvejais yra perteklinis.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu tik pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį ir parenka su šia nusikalstama veika susijusią bausmę. Šioje teisės normoje vienintelė bausmės rūšis yra laisvės atėmimas, kuris apibrėžtas terminu iki šešerių metų.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 6 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 281 straipsnio 4 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 3 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimas nesant sunkinančių suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turi būti skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės vidurkis, todėl kaltinamajam skiriama 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis prisipažino LR BK 281 straipsnio 4 dalyje padaręs nusikalstamą veiką, nors baudžiamoji byla ir nebaigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau tam kelią užkirto perteklinis nusikalstamos veikos inkriminavimas pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį. Dėl to nepritaikius LR BK 64¹ straipsnio, kai byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, tačiau tai padaryta nebuvo nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių, būtų pažeistas kaltinamojo teisėtų lūkesčių principas. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis teisiamas primą kartą, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už tai, kad automobiliu kirto ištisinę liniją. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis vestų asocialų gyvenimo būdą ir tai didintų nusikalstamos veikos padarymo riziką, todėl reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Priešingai administracinių nuobaudų neturėjimas, darbinė veikla iki įvykio, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos teigiamai apibūdina kaltinamąjį (t. 3, b. l. 42–43).

Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti paskirti asmeniui paskyrus atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie tinkamai veiktų nuteistąjį jo neizoliuojant nuo visuomenės, taip neatimant iš jo galimybės išlikti visuomenėje duodant jai pridėtinę vertę. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą primą kartą teisiamam asmeniui taip pat nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, skiria dviejų metų atidėjimą.

Taip pat kaltinamajam siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – 2 metams šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš AB „Lietuvos draudimas“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu nuketėjusysis nurodė, kad draudimas atlygino jam 1 500 Eur, todėl reikalavimo atlyginti papildomai 3 500 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur turtinės iš AB „Lietuvos draudimo“ atsisako. Teismas šį nukentėjusiojo atsisakymą priima ir nagrinės civilinio ieškinio dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimą, bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmeniui eismo įvykio metu ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2000 iki 10 000 litų (kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013; 2K-95-222/2017) Šiuo atveju būtų nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų. Pavyzdžiui baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017 nukentėjusiajam buvo nustatytas taip pat nesunkus sveikatos sutrikdymas (krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas) ir teismas priteisė 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš minėtos bylos nukentėjusiajai buvo ne tik diagnozuoti lūžiai ir sumušimai, tačiau ir slankstelių panirimas, tuo tarpu A. J. specialisto išvadoje nustatyti mažesni sužalojimai (kaip matyti iš specialisto išvados nuketėjusiajam buvo nustatytas įvairių kūno vietų sumušimas bei nosies kaulų lūžimas). Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis operuotas nebuvo, stacionare nesigydė. Dėl to priteisti jam iš kaltininko 1 000 Eur žalos atlyginimą, kai AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 1 500 Eur, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad šioje byloje kaltinamojo neatsargumas buvo didesnis, nei minėtoje teismų praktikos nutartyje, jis vairavo neblaivus, yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiojo neturtinė žala vertintina 1 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 1 500 Eur jam atlygino AB „Lietuvos draudimas. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. J. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis A. B. taip pat pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nenagrinėti ieškinio baudžiamojoje byloje tuo atveju, kai jo išnagrinėti negavus papildomos medžiagos nėra galimybių. Pažymėtina, kad šiai dienai nėra aiškus nukentėjusiojo A. B. nedarbingumo lygis, nėra visiškai aiškios ir jo pajamos, kurių jis negavo dėl eismo įvykio. Taip pat nenustačius nedarbingumo lygio nėra įmanoma teisingai įvertinti ir nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl nukentėjusiojo A. B. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Transporto priemones: automobilį Mazda Xedos 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Telšių AVPK saugojimo aikštelę (Kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams – E. L. ir V. S.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. 2018 m. kovo 16 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. S. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priimti nukentėjusiojo A. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. J..

Pripažinti A. B. teisę į ieškinio patenkinimą perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. K. 2018 m. kovo 16 d. nutarimu kaltinamajam V. S. taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Transporto priemones: automobilį Mazda Xedos 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Telšių AVPK saugojimo aikštelę (Kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams – E. L. ir V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.