Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2018-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-768/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
1A-95-768/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36868-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Cieciūnas, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-768/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36868-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Cieciūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 16.32 val. iki 2017 m. liepos 23 d. 12.20 val. (2 paros), laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviems) MGL baudos, laikant, kad V. M. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda. Be to, nuteistajai uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus bei nuspręsta išieškoti iš V. M. valstybės naudai automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 777 Eur.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

V. M. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos mėn. 21 d., 16.23 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas 2,07 promilių girtumas, o kraujyje rasta 2,10 promilių etilo alkoholio.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo: 1) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu; 2) netaikyti turto konfiskavimo arba konfiskuoti tik automobilį, nepriteisiant jo vertės pinigais; 3) sumažinti skirtą baudą.Prašydama atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-P-85/2008, kurioje analizuojama „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ sąvoka, ir nurodo, kad ji padarė visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. praeityje teista dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o šiuo atveju – dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, ir tai, jos manymu, leidžia teigti, jog ji padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, tvirtina, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ne tik į tai, kad padaryta visiškai skirtingo pobūdžio nusikalstama veika, tačiau ir į tai, kad apeliantė siekia įveikti savo blogus įpročius, reabilituotis ir tapti pavyzdingos visuomenės dalimi.Teigia, kad tik perduota laidavimo pagrindu sutuoktiniui V. M., ji galėtų visiškai išsigydyti priklausomybę alkoholiui ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi sutuoktinis jai daro didelę įtaką, ją veikia teigiamai.Mano, kad padaryta nusikalstama veika yra nesunkaus, vienkartinio pobūdžio, todėl automobilio atitinkančios vertės išieškojimas valstybės naudai nėra nei proporcingas, nei teisingas, juolab, kad automobilis, kuris teismo galėjo būti konfiskuojamas, yra naudojamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliantė savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi ji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat sumažinti skirtą baudą bei, jei būtina, konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliantės kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantė įsitikusi, kad ji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, kadangi pirmą kartą padarė nusikaltimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, tačiau toks skundo argumentas yra nepagrįstas.

4.2. Iš tiesų, nors asmens, pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką, sąvoka BK nepateikiama, tačiau detalus jos paaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008; Nr. 2K-24-976/2016), kuria remiantis, kaip nurodė apeliantė, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina atsižvelgti į tai, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Šiuo aspektu atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad tokia išvada galima tik tuomet, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan., tačiau šiuo atveju tokia situacija nėra susiklosčiusi. Kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantė negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos, t. y. negali būti pripažinta, jog apeliantė pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė praeityje yra teista, o teistumas, nėra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 67-68). Be to, vien tai, kad apeliantė praeityje teista už kitokio pobūdžio nusikaltimą nei nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nesudaro pagrindo laikyti, kad ji nusikaltimą padarė pirmą kartą.

Dėl turto konfiskavimo ir baudos

Analizuojamu aspektu apeliantė pagrįstai tvirtina, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės – 1 777 Eur išieškojimas yra neteisingas ir neproporcingas bei prašo konfiskuoti patį automobilį.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantei inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jai vairuojant bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos duomenys patvirtina (apeliantės gynėjo pasakyta baigiamoji kalba bei apeliacinio skundo turinys) patvirtina konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktą.

5.3. Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, apeliantės vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, kad automobilis nusikaltimo padarymo metu buvo registruotas apeliantės sutuoktinio vardu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).

5.4. Tačiau apylinkės teismas, įvertinęs ne tik apeliantės, tačiau ir jos sutuoktinio parodymus, kad apie įvykį jis sužinojo iš policijos pareigūnų, o apeliantės įvykio metu vairuotas automobilis perduotas dukrai, kuri gyvena sostinėje, neteisingai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš apeliantės išieškojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 1 777 Eur. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Šioje byloje sąlygos, atitinkančios BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatytos nebuvo. Todėl apylinkės teismas, išieškodamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, netinkamai įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei priėmė neteisingą sprendimą. Automobilio perdavimas nuteistosios dukrai neeliminuoja galimybės konfiskuoti šį turtą. Be to, dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuotinas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kartu tai reiškia, kad nuteistoji neabejotinai žinojo, kad ji turėjo teisę naudotis bendru turtu ir skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Šiuo nagrinėjamu atveju, galimo ginčo, kilusio dėl vieno iš sutuoktinių prarastos turto dalies, atveju, išsprendimas būtų galimas naudojantis CK numatyta teise į regresą.

5.5. Atsakant į kitus apeliantės argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, pobūdžio.

5.6. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą bei baudos dydį, svarbu įvertinti ir apeliantės asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantė praeityje teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, registruota psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui ir vidutinio sunkumo depresijos. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik nurodytos aplinkybės, bei tai, kad apeliantė būdama namuose vartojo alkoholį, po ko, slapčia vyko į parduotuvę, tačiau ir pats autotransporto priemonės vairavimo faktas, liudija, kad vis tik apeliantė gana abejingai vertina savo, kaip vairuotojos, pareigas, pervertina savo galimybes. Itin svarbu ir tai, kad apeliantės veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios sveikatai ar net gyvybei. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad už nesunkų nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju, sumažinus skirtą baudą vienu trečdaliu bei įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL, apeliantei paskirta galutinė bauda - 36 MGL (1 355,76 Eur), todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo. Kita vertus, nustatytas baudos dydis sudaro mažesnį nei vidutinį baudos dydį, skiriamą už tokio tipo nusikaltimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas paskirdamas galutinę 36 MGL baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nepažeidė proporcingumo principo. Sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu.

6. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat ir dėl baudos dydžio, BK 40, 47 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Teismo išvados šioje dalyje pagrįstos išsamia surinktų ir ištirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti 2018 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžio dalį, kurioje priimtas sprendimas išieškoti iš V. M.

konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančią turto vertę pinigų sumą – 1777 Eur, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. M. vardu, konfiskuoti (BK 72 str. 2, 4 d.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas JatužisV. C.Jolanta Raščiuvienė