Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-485/2016

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00656-2014-0

2016 m. sausio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, išteisintajai G. L., jos gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės ir nukentėjusiosios D. P. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo

G. L. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios D. P. A. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. buvo kaltinta tuo, kad 2014 m. liepos 17 d., apie 19.45 val., būdama namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo vyro R. L. močiutės D. P. A. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad suko jai už dešinės rankos plaštakos, stumdė ir tampė D. P. A., kol ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir trenkėsi į durų staktą, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą D. P. A., pasireiškusį kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, dvejomis kraujosruvomis dešinio riešo srityje, dvejomis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje rankoje, tuo sukeldama D. P. A. fizinį skausmą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio įmoką; D. P. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, mažinant neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas pilnai, nukentėjusiosios D. P. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis dėl G. L. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

D. P. A. pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusiąja paaiškino, kad 2014 m. liepos 17 d. ji žiūrėjo televizorių, kai G. L. apie 19 val. grįžo iš darbo namo. Grįžusi namo, ji visada užtraukia užuolaidas ir liepia išjungti televizorių. Ji pasakė, kad žiūrės žinias. Giedrė puolė atimti pultą, pradėjo jai sukioti ranką. Pasakė jai: ,,ką tu čia darai?, atbėgo anūkas, kaltinamoji ją stūmė į duris. Buvo didelis rankos spaudimas, ją išvežė į ligoninę, greitoji paklausė kas yra, vieną kartą nesakė, kad ją sumušė, o kitą kartą pasakė. Giedrė pasakė dar, kad mažai ją sumušė. Paskambino dukrai, paprašė, kad ateitų. Po kiek laiko ji vėl ją užpuolė, išėjo iš savo namo į butą. G. L. turi priežastį ją pulti, nori, kad ją ištiktų insultas, kad greičiau numirtų, kad turtas greičiau liktų. Konflikto metu kaltinamoji ją stumdė dėl ko ji pargriuvo. Anūkas to nematė, jis atėjo išgirdęs riksmą ir jas išskyrė. Po to ji paskambino savo dukrai, atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išsivežė. Pirmą kartą Giedrė ją sumušė, kai mergaitė pas ją atėjo į antrą aukštą. Giedrė iš jos pultelių neatėmė, ji sukinėjo jos ranką, stumdė ją ir tampė jau stovinčią. Nugarą susitrenkė, kai ji ją pastūmė į atidarytų durų staktą ir tada ranką nusibrozdino. Vaistus gėrė nuo skausmo ir širdies, anksčiau į policiją nesikreipė, kadangi anūką labai myli, be to, gėda jai buvo. Paaiškino, jog apklausos metu sakė, kad G. L. apdraskė veidą, taip ir buvo, bet ekspertas neužfiksavo, nes fiksavo tik didelius sužeidimus. Ji pati niekur negriūna, gerai vaikšto be lazdos. Giedrė deda visas pastangas, kad tik ji greičiau išeitų iš namo. Palaiko civilinį ieškinį.

Liudytoja V. K. parodė, kad su G. L. nebendrauja. Jai paskambino mama D. P. A. ir paprašė ateiti, nes blogai jaučiasi. Nuėjo į jos namus. Mama blogai atrodė, drebėjo, greitoji ją išvežė, nes buvo aukštas kraujo spaudimas. Mama pasakojo, kad Giedrė vėl pradėjo kabinėtis, kažkas nepatiko jai, norėjo išjungti televizorių ir tarp jų įvyko susistumdymas. Iš pradžių jokių sužalojimų nematė, nes mama buvo apsirengusi, matė tik, kad mama buvo išblyškusi ir drebėjo. Ligoninėje stabilizavo spaudimą. Mama skundėsi jai, kad skauda nubrozdintą ranką, dar matėsi veido nubrozdinimas. Ligoninėje mama jai papasakojo apie konfliktą. Matė nubrozdinimus ir mėlynes ant veido, rankos ir šono, tik neatsimena kurio. Vėliau ji plačiau papasakojo apie įvykį, sakė, tarp durų ją pradėjo stumdyti, griebė už pulto. Kai atvyko, paklausė kas atsitiko, Giedrė pasakė, kad močiutė mažai gavo, o jos sūnus R. L. stovėjo ir tylėjo. Jos mama yra labai taikus žmogus. Vaikai turi jai dėkoti, kad namus atidavė, jų vaikus prižiūrėdavo, valgyti gamino. Tą dieną iki įvykio mama jai apie jokius negalavimus nesakė, ji nebuvo sumušta iki įvykio. Giedrė praeidama vis pastumdavo mamą. Mamai liepė išsiimti abdukciją, galvojo, kad tai padės, bet kaltinamoji to neįvertino. Šį kartą nieko nepatarė mamai, policijos nekvietė. Jos paklausė, ar ligoninėje kas atsitiko, o kai ji pasakė, kad stumdė anūko žmona, tai policija viską sužinojo. Mama vaikšto be lazdos, kad griūtų, nebūna, nelinkusi išsigalvoti įvykių.

Liudytojas R. L. parodė, jog liepos 17 d. tarp jo žmonos ir močiutės kilo ginčas, kurio metu D. P. A. buvo agresyviai nusiteikusi, keikė ir įžeidinėjo jo žmoną, bandė išprovokuoti konfliktą. Po to ji paskambino savo dukrai V. K. ir skundėsi jai, kad Giedrė ją sumušė. Mama paskambino greitajai medicinos pagalbai. D. P. A. iki to laiko vaikščiojo, o kai atvyko greitoji medicinos pagalba, atsigulė į lovą, pradėjo dejuoti, verkti. Medikai davė vaistų, pamatavo spaudimą, padarė kardiogramą ir išsivežė į ligoninę. Po to į namus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė žmoną. Tvirtina, kad G. L. prieš D. P. A. smurto nenaudojo ir jos nestumdė. Jeigu buvo kontaktas, tai galėjo būti tik iš močiutės pusės. Močiutė nėra gerai aplinkoje orientuota, todėl galėjo susižaloti pati buityje. Mano, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, įtakota savo dukters, jo motinos V. K., kadangi ši byla siejama su noru laimėti civilinę bylą.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad kaip gydytoja pažįsta ir G. L., ir D. P. A.. D. P. A. pas ją į gydymo įstaigą pagalbos nesikreipė ir jokių duomenų apie sužalojimą neturi. Paskutinį kartą kreipėsi į polikliniką 2014 m. balandžio 4 d., o vėliau kreipėsi dėl akies patinimo ir voko patinimo. Nuo pernai jokių žinių apie sumušimą neturi. D. P. A. retai lankosi poliklinikoje, psichikos centre neregistruota. Turėjo lėtinį bronchitą, bet didesnių sveikatos sutrikimų nebuvo. 2012 m. kreipėsi dėl lūžusio šonkaulio, 2011 metais diagnozuotas gėrybinis navikas ir neoperuotas, dėl to pasireiškia galvos svaigimai. Dėl šio įvykio į ją pagalbos nesikreipė. 2015 m. birželio 11 d. kreipėsi pas vaduojančią gydytoją dėl dešinės akies apatinio voko patinimo ir skausmo, buvo nukreipta pas okulistą. Nustatytas voko pūlinys, katarakta ir pakartotinai paskyrė atvykti birželio 17 d. Buvo paskirtas antibiotikų gydymas. Tai buvo paskutinis apsilankymas. 2011 m. diagnozuota galvos dangalo mininginioma - gėrybinis navikas. Kauno medicinos universitetinėse klinikose buvo atlikta galvos tomografija, po dviejų metų kartota procedūra ir operacinis gydymas neskirtas. Požymiai ligos neišnyko, galvos svaigimai būna, bet nedažnai. Buvo kreiptasi dėl šonkaulio lūžio. D. P. A. nealpdavo. Dėl šonkaulio lūžio ji sakė, kad susimušė šoną, o kai padarė nuotrauką, buvo nustatyta, kad tai įtariama kaip lūžis, ypatingo gydymo neskirta. Galvos svaigulys nepastovus, momentinis. Sąmonės praradimo nebuvo. Susvyravimai gali būti, jeigu žmogui svaigsta galva.

Iš 2014 m. liepos 18 d. specialisto išvados Nr. G1740/14(02) matyti, kad D. P. A. nustatyta kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, dvi kraujosruvos dešinio riešo srityje, dvi kraujosruvos nugaros dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje rankoje. Kraujosruvos padarytos buku daiktu; nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu. Kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo atsirasti sukant ranką. Kraujosruvos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių, nubrozdinimas dviejų parų iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių (ar daugiau) kontaktų: vienas – į dešinio žasto vidinį paviršių vidurinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinės alkūnės sritį padarant kraujosruvą; vienas – į dešinio riešo sritį, padarant dvi kraujosruvas; du – į nugaros dešinę pusę, padarant dvi kraujosruvas; vienas į kairę ranką, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu (b.l. 18).

Iš specialisto Gregoire A. C. ikiteisminio tyrimo metu teiktų parodymų matyti, kad kraujosruva – kraujagyslės (-ių) plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius kontakto (-ų) su daiktu (-ais) vietoje. Šviežiai padaryta kraujosruva gali turėti taisyklingą formą. Laiku kraujosruva išsiplečia, didėja dėl traukos bei kūno judesių, praranda savo taisyklingą formą. Netaisyklingos formos kraujosruvos gali būti padarytos ir daiktu turinčiu taisyklingą žinomą formą. Teismo medicinos apžiūros metu 2014 m. liepos 18 d. D. P. A. nustatytos kraujosruvos neturi taisyklingos formos, todėl išvados 3 punkte nurodyta, kad jos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių iki teismo medicininės apžiūros, t.y. patikslinti ar jos šviežios negalima. Nubrozdinimas - odos viršutinio (-ių) sluoksnio (-ių) vientisumo suardymas, kontakto (-ų) su daiktu (-ais) vietoje. Iki dviejų parų po traumos nubrozdinimo dugnas gali būti už aplinkinės odos paviršių. Vėliau atsiranda sekretai (šašas), kurie dėl odos gijimo stumiami į viršų. Sekretų buvimas, vaizdas bei aukštis padeda nustatyti nubrozdinimų padarymo laiką. Sekreto nebuvimas bei dugnas žemiau už aplinkinės odos paviršių rodo, kad nubrozdinimas šviežias, todėl išvados „3 punkte“ teigta, kad nubrozdinimas gali būti padarytas dviejų parų laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimų atsiradimo būdą galima nustatyti suderinus parodymuose nurodytas aplinkybes su sužalojimų vieta (b.l. 40, 41).

Iš 2010 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvados Nr. G2242/10(02) matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 9 val. namuose anūko žmona G. L. suėmus už rankų tampė po butą, sukinėjo rankas, nagais apdraskė veidą ir rankas. Išvadoje D. P. A. konstatuota poodinės kraujosruvos žastuose, dilbiuose, pilve. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).

Iš 2014 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad į traumų punktą iš Yliškių g. 22-1, Kaune, pristatyta D. P. A., kurią namuose tampė už rankų ir stumdė anūko žmona G. L.. D. P. A. skundžiasi dešinės rankos skausmu. Nubrozdinta kairės rankos alkūnė stumiant į duris (b.l. 5-6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Yliškių g. 22-1, Kaune (b.l. 7-9).

Iš 2014 m. liepos 17 d. R. B. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad 2014 m. liepos 17 d. apie 22.30 val. dirbant kartu su vyr. patruliu D. M. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Dainavos policijos komisariato teritorijoje yra užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, o įtariamoji moteris yra name, esančiame Yliškių g. 22. Nuvykus tuo adresu sulaikė ir į Centro policijos komisariatą pristatė G. L., gim. 1981 m. birželio 2 d. Moteris paaiškino, jog konfliktavo su savo vyro močiute (b. l. 10).

Iš 2014 m. liepos 17 d. GMP kvietimo kortelės matyti, jog D. P. A. užpuolė marti, bloga su širdimi. Diagnozė – situacinė reakcija (b. l. 45-46).

Nors G. L. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Kaltinamoji G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo neigė ir nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Kaltinamosios kaltę dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiosios D. P. A. parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvados duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G1740/14(02) konstatuota, kad D. P. A. padaryta kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, dvi kraujosruvos dešinio riešo srityje, dvi kraujosruvos nugaros dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje rankoje. Kraujosruvos padarytos buku daiktu, o nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu. Kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo atsirasti sukant ranką. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos keletas dienų ar savaičių, o nubrozdinimas - dviejų parų iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 18-21). Apklausos metu specialistas G. A. C. parodė, kad nukentėjusiosios nubrozdinimas kairėje rankoje padarytas šviežiai, t. y. dviejų parų laikotarpyje iki teismo medicininės apžiūros laiko, o padarytos kraujosruvos yra netaisyklingos formos, todėl jos gali būti padarytos keletas dienų ar savaičių iki medicininės apžiūros, specialisto išvada - patikslinti ar kraujosruvos šviežios negalima (t.1, b. l. 40, 41). Įvykus konfliktui po jo buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl užpuolimo. Specialisto išvados patvirtina nukentėjusiosios nuoseklius parodymus dėl sužalojimų pobūdžio bei lokalizacijos, tai yra, kad G. L. tyčia sugriebė už rankos, tampė ir stumdėsi.

Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu, konstatuotina, jog D. P. A. parodymuose jokių akivaizdžių prieštaravimų ar nenuoseklumų, kas leistų abejoti jų teisingumu, nenustatyta. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa viso šios bylos proceso metu. Ji nuosekliai teigė, kad konflikto metu kaltinamoji jai sukiojo ranką, norėdama atimti iš jos televizoriaus pultelį, stumdė ją ir tampė. Nugarą susitrenkė kai ji buvo kaltinamosios pastumta į atidarytų durų staktą ir nusibrozdino ranką, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota būtent įvykio dieną konflikto metu patvirtino ir liudytoja V. K., parodžiusi, jog nukentėjusioji (liudytojos mama) pasakojo, kad kaltinamoji vėl pradėjo kabinėtis, kažkas jai nepatiko, norėjo išjungti televizorių ir tarp jų įvyko susistumdymas. Mama skundėsi kad jai skauda nubrozdintą ranką ir dar matėsi veido nubrozdinimas. Apie konfliktą nukentėjusioji liudytojai papasakojo ligoninėje. Be to, pati įvykio dieną buvusi faktinė situacija, t. y. įvykęs konfliktas tarp kaltinamosios G. L. ir nukentėjusiosios D. P. A., kurio buvimo neneigė nei kaltinamoji, nei liudytojas R. L., kas rodo, jog santykiai įvykio dieną buvo labai įtempti bei emocionalūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad konfliktas nevyko vien tik žodinėje plotmėje ir be fizinio kontakto. Kaltinamosios nurodoma versija, kad nukentėjusioji galėjo pasidaryti tokius susižalojimus dar iki konflikto ir ji nežino kas ją galėjo sužaloti, jos nemušė yra vertintinos kaip niekuo nepagrįsta gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokių kaltinamosios nurodytų prielaidų nepatvirtina byloje esantys faktiniai duomenys.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato baudžiamajam įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir jų nori, arba nors padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Įvertinus tai, kad G. L. atiminėjo daiktus (pultelį), konfliktavo, tai parodo ją veikus tyčia, ji suvokė, kad jos veiksmai yra pavojingi, griebė D. P. A. už rankos, tampė, stumdė, ir taip sukėlė pasekmes - nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamoji veikė tyčia ir jos kaltė pilnai įrodyta dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis dėl G. L. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. yra neteisėtas. G. L. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios D. P. A. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duotais parodymais, liudytojos V. K. parodymais duotais teisme, kur iš esmės nepaneigtos esminės faktinės įvykio aplinkybės, t. y. nukentėjusiosios sužalojimo fakto. Specialisto paaiškinimais, specialisto išvadoje nustatytais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga, kuri iš esmės patvirtina įvykio metu patirtus D. P. A. sužalojimus. Nors kaltinamoji savo kaltę dėl D. P. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo nuosekliai neigė, kelia versijas, neva ji pati galėjo susižaloti, tačiau įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. L. konfliktavo su nukentėjusiąją D. P. A. ne tik žodžiu, bet ir kontaktuodama fiziškai (sukinėdama ranką, tampydama ir stumdydama nukentėjusiąją), tokiu būdu jai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. G. L. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Teisėjų kolegija už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirdama bausmę G. L. vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininkės asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Kaltinamoji dirbanti, neteista (t.1, b. l. 75), bausta administracine tvarka (t.1, b. l. 77-78), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (t.1, b. l. 83). G. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms G. L. pagal BK 140 str. 1 d. skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo įsikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio įmoką.

Nukentėjusioji D. P. A. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos bei turėtas advokato padėjėjo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 15-17).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad D. P. A., kuriai G. L. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, stresą. Nukentėjusioji nurodė, kad po 2014 m. liepos 17 d. incidento pastoviai yra daromas psichologinis smurtas jos atžvilgiu, pablogėjo sveikata, sutriko širdies darbas, suprastėjo rega. Nervinė įtampa tęsiasi iki šiol, sutriko miegas, padidėjo jautrumas ir nervingumas. Jaučiasi pažeminta, psichologiškai ir fiziškai sutrypta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), kartu atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015) mano, jog D. P. A. prašymas priteisti 4000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 150 Eur. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti. D. P. A. prašo priteisti iš G. L. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiąją atstovavo advokato padėjėjas N. Ž. (t.2, b. l. 5), tačiau patvirtinančių duomenų, kad ji patyrė išlaidų dėl advokato padėjėjo teikiamų teisinių paslaugų, byloje nėra, todėl šioje dalyje prašymas atmestinas ir prašomos išlaidos iš nuteistosios G. L. nepriteistinos.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią 43,43 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tačiau kaltinamąją G. L. apeliacinio proceso metu pagal susitarimą gynė advokatas Gintaras Dabkevičius (t.2, b. l. 105) ir 2015 m. lapkričio 18 d. protokoline nutartimi buvo nutarta atleisti advokatę I. Maldeikienę nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašomos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 326 str. 4 d. ir 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Nukentėjusiosios D. P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

G. L. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisti ją 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per šį laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio įmoką.

Kardomąją priemonę G. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš G. L. nukentėjusiajai D. P. A. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.