Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas ir panaikintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi priimtas nurodymas leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų.

Teisme 2016 m. gegužės 12 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, todėl nutartis nėra įsiteisėjusi.

2016 m. gegužės 24 d. trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. Č. IĮ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti 2016 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ kas mėnesį veiklai palaikyti naudoti ne didesnę kaip 3 000 Eur sumą, nustatant vieną banko sąskaitą, iš kurios ši suma gali būti naudojama, nutartį leisti vykdyti skubiai.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų V. Č. individualios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir patikslino Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (įmonės kodas 134198515, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Raguvos g. 5) iki nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties) įsiteisėjimo leistina mokėti tik darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių pinigų įstaiga UAB „EVP International“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 49 848 Eur.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorė E. Č. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti 49 848 Eur sumos ribose per mėnesį apeliantei iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį ir kitas įmokas tiekėjams.

Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi pagrindinius argumentus:

Teismas nepagrįstai nustė, kad apeliantė atsiskaitinėja pažeisdama tvarką su išimtinai su kitais kreditoriais, vadovaudamasis tik trečiojo asmens samprotavimais.Apeliantė pažymi, kad visi mokėjimai įvykdyti iš areštuotų lėšų buvo su antstolių J. Ž. ir M.petrovskio leidimais disponiuoti lėšomis, kurie pateikti PLAIS sistemoje ir buvo susiję su komercinės veiklos palaikymas.Skundžiama nutartisakivaizdžiai sąlygoja apeliantės skolų didėjimą, nes nebus atsiskaityta už elektrą, ryšių paslaugas, apeliantė negalės dalyvauti viešuose pirkimuose, negalės vykdyti projekto vadovo priežiūros funkcijas.Skundžiama teismo nutartis pažeidžia įstatymo normas, nes teismas nutartyje dėl pareiškimoiškelti restrūturizavimo bylą priėmimo privalonurodyti kad iš vienos arba kelių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkiniai komerciniai veiklai reikalingi mokėjimai, įskaitant ir privalomas įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. Č. IĮ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patikslintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2-1384-241/2016, paliko Kauno 2016 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo ir restauravimo institutas“ restruktūrizavimo bylą, nepakeistą.

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos.

Kadangi atskirasis skundas dėl atsisakymo kelti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo ir restauravimo institutas“ restruktūrizavimo bylą yra atmestas įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi (ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalis), o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja tik iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, išnyko šios apeliacijos dalykas, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais apeliacinis procesas nutrauktinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 302 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ direktorės E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.