Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto direktorės E. Č. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl galimybės skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.Ieškovė prašė iškelti UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto restruktūrizavimo bylą. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pastatų projektavimo, restauravimo, rekonstravimo ir konservavimo darbai. Šiuo metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo bei pagerinti įmonės veiklos rezultatus, bendrovė yra numačiusi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir nesiimti projektų, kurių bendrasis pelnas mažesnis kaip 15–18 procentų. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu didžioji dalis bendrovės pajamų bus gaunama vykdant rangos ir subrangos sutartis. Bendrovė planuoja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip subrangovė arba potenciali tiekėja su kitomis generalinėmis rangovėmis; yra pateikusi komercinius pasiūlymus užsakovams, siekdama sudaryti kuo daugiau pelningų ir naudingų bendrovei sutarčių; bus ieškoma papildomų įmonės finansavimo šaltinių iš išorės. Siekiant optimizuoti įmonės sąnaudas, pertvarkoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema pagal galutinius darbo rezultatus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.Teismas nurodė, kad bendrovės turtas viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, todėl atsakovė yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo, jame nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, leidžiančių pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovės finansinės veiklos rodiklius, turto vertės realumą, debitorių skolų atgavimo tikimybę, pradelstų įsipareigojimų dydį, ir padarė pagrįstą išvadą dėl realios atsakovės turto vertės, pradelstų įsipareigojimų sumos ir šių rodiklių santykio; taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovės nemokumo ir dėl to, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumas nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, turinčias esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui bei taikymui. Teismas neįvertino, ar įmonės restruktūrizavimas atitinka restruktūrizavimo tikslus, neišsamiai išanalizavo atsakovės finansinius dokumentus. Restruktūrizavimo plano metmenims teismas kėlė ne būsimo restruktūrizavimo plano gairėms, o pačiam planui keliamus reikalavimus.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio; teismas tokiose bylose privalo veikti ex officio (pagal pareigas) ir savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės skųsti teismo nutartį atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą

Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, Kodeksas) nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – Restruktūrizavimo įstatymas). Šio įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Taigi specialiajame įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad kasacinis procesas dėl apeliacine tvarka peržiūrėtos nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti negalimas. Nurodytas imperatyvas įtvirtintas 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-978, kai buvo priimta nauja Restruktūrizavimo įstatymo redakcija, ir įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d. Sprendžiant klausimą dėl kasacinio skundo priimtinumo, taikytina nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojanti šio straipsnio punkto redakcija, nustatanti minėtą imperatyvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatorės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) įmonei restruktūrizavimo bylą teisėtumo klausimas, priimta iki minėto straipsnio pakeitimo.Kadangi galiojanti Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies redakcija nenustato galimybės skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti (iškelti) įmonės restruktūrizavimo bylą, pripažintina, kad kasacinis skundas neturėjo būti priimtas. Vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutrauktinas. Atsižvelgiant į tai, kasacinis procesas yra negalimas, todėl nutrauktinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutarties nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.