- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- B2-1713-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00376-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Kauno projektavimo restauravimo
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas direktorės E. Č. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas direktorė E. Č. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas. Administratoriumi prašo skirti UAB „Verslo administravimo centras“. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi. Pareiškime nurodoma, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra pastatų projektavimo, restauravimo, rekonstravimo ir konservavimo darbai. Šiuo metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovės finansines problemas, yra tai, kad buvo vykdomi statybos ir subrangos projektai pagal techninių projektų sąmatas, ruoštas ir pateiktas viešuosiuose pirkimuose 2012-2014 metų rinkos kainomis, kurios ženkliai padidėjo 2014 metais ir ypač 2015 metais, tačiau apmokama buvo 2012-2014 metų kainomis, ko pasėkoje buvo patirtas 185 tūkst. Eur nuostolis per metus; nepakankamas statybos darbų organizavimas objektuose ir atliktų darbų sąnaudų kontrolė; patirti sunkumai laiku neatsiskaitant su kreditoriais dėl taikyto arešto sąskaitoms teisminiame ginče dėl Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblyje ir Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje kilusio gaisro iki kito turto arešto akto surašymo ir papildomai patirtos bylinėjimosi bei advokato išlaidos; tiekėjų kredito limitų panaikinimas medžiagų ir žaliavų įsigijimui, kuris apsunkino medžiagų ir žaliavų tiekimą pagrindinei veiklai; atlikti ir užsakovų nepriimti projektai dėl neskirtų piniginių lėšų. Šios priežastys lėmė, kad bendrovė negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo. Bendrovė, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo bei pagerinti įmonės veiklos rezultatus, vykdė ir tebevykdo šias priemones: yra numačiusi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesiimant projektų, kurių bendrojo pelno procentas mažesnis kaip 15-18 procentų, taip ateityje išvengiant veiklos nuostolingumo; didžioji dalis bendrovės pajamų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bus gaunamos vykdant rangos ir subrangos sutartis; bendrovė planuoja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip subrangovas arba potencialus tiekėjas su kitomis genrangovinėmis įmonėmis; bendrovė yra pateikusi komercinius pasiūlymus užsakovams, siekdama sudaryti kuo daugiau pelningų ir naudingų bendrovei sutarčių; pertvarkoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema pagal galutinius darbo rezultatus, siekiant optimizuoti įmonės kaštus; bus ieškoma papildomų įmonės finansavimo šaltinių iš išorės.
Trečiasis asmuo V. Č. IĮ prašo atsisakyti kelti atsakovei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti duomenys yra nepagrįsti, abstraktūs, pateikti be jokių pagrįstų paskaičiavimų, o numatomų kreditorinių reikalavimų dengimas apskritai prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslui bei ĮRĮ nuostatoms.
Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas atsisakytina iškelti.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).
Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas direktorės E. Č. pateikto 2015-12-31 balanso duomenų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 794 802 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 37 127 Eur, kurį sudaro nematerialus turtas – 29 Eur, materialus turtas – 37 098 Eur (transporto priemonės – 32 035 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 551 Eur, kitas materialus turtas – 4 512 Eur), trumpalaikio turto už 757 675 Eur, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 60 411 Eur (atsargos – 15 822 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 44 589 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 691 466 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 302 981 Eur, kitos gautinos sumos – 388 485 Eur), kitas trumpalaikis turtas – 435 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 363 Eur. Pagal 2015-12-31 balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 331 565 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 312 866 Eur (skolos tiekėjams – 137 319 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 68 926 Eur). Pagal 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovės 2015 metais patyrė 185 233 Eur nuostolį. Iš UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas 2016-03-17 balanso duomenų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 657 995 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 35 394 Eur, kurį sudaro materialus turtas – 35 394 Eur (transporto priemonės – 30 968 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 406 Eur, kitas materialus turtas – 4 020 Eur), trumpalaikio turto už 622 601 Eur, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 43 851 Eur (atsargos – 15 652 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 28 199 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 578 633 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 188 096 Eur, kitos gautinos sumos – 390 537 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 117 Eur. Pagal 2016-03-17 balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 330 239 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 311 540 Eur (skolos tiekėjams – 147 389 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 72 239 Eur). Pagal 2016-03-17 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovės iki 2016-03-17 patyrė 135 481 Eur nuostolį. Pažymėtina, kad atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas turimas turtas, lyginant 2015 metų ir 2016 metų balansų duomenis, sumažėjo 136 807 Eur suma, t. y. nuo 794 802 Eur iki 657 995 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo labai nežymiai – 1 326 Eur suma, t. y. nuo 331 565 Eur iki 330 236 Eur. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad padidėjo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nuo 68 926 Eur iki 72 239 Eur ir skolos tiekėjams nuo 137 319 Eur iki 147 389 Eur.
Iš ieškovės pateikto 2016-02-29 sudaryto UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 324 813,41 Eur sumą, o pradelstos skolos kreditoriams sudaro 267 904,94 Eur sumą. Pagal 2016-03-17 kreditorių sąrašo duomenis įsipareigojimai kreditoriams sudaro 330 239,23 Eur sumą, tuo tarpu pradelstos skolos kreditoriams klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjimo dienai padidėjo ir sudaro 272 905,30 Eur (padidėjo 5 000,36 Eur suma). Nors pagal 2016-03-17 atsakovės balanso ir kreditorių sąrašo duomenis atsakovės pradelstos skolos kreditoriams neviršija pusės jos turimo ir balanse nurodyto turto vertės, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog kreditorių sąraše nurodytos įsiskolinimo sumos kai kuriems kreditoriams iš tikrųjų yra didesnės ir priešingai nei nurodyta kreditorių sąraše, yra pradelstos. Iš viešai prieinamų VMI prie LR FM duomenų matyti, kad atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas skola valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams 2016-05-04 sudarė 4 584,94 Eur, tuo tarpu kreditorių sąraše nurodyta, kad skola VMI prie LR FM sudaro 21 068,36 Eur ir yra nepradelsta. Ieškovė pateikė teismui 2016-03-04 mokestinės paskolos sutartis, pagal kurias VMI prie LR FM išdėstė atsakovei skolas laikotarpiui iki 2016-11-25. Sutartyse nurodytos skolų sumos – 8 594 Eur ir 7 714,97 Eur, taigi šios sumos nelaikytinos pradelstomis. Tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė ir toliau neatsiskaito su VMI prie LR FM, jos skola didėja, susikaupusios 4 584,94 Eur skolos mokėjimo terminas nėra atidėtas, išdėstytas tam tikram laikotarpiui, todėl ši skola laikytina pradelsta. Iš viešai skelbiamų VSDFV duomenų nustatyta, jog UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 16 085,90 Eur ir iš jos 0,00 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, kai tuo tarpu kreditorių sąraše nurodoma, jog pradelsta skola VSDFV sudaro 8 871,09 Eur. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei nurodyta kreditorių sąraše ir sudaro ne mažesnę kaip 284 705,05 Eur (272 905,30 + 4 584,94 + 7 214,81 Eur) sumą.
Įvertinus įmonės finansinius duomenis, matyti, kad didžiąją dalį atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos 578 633 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 188 096 Eur, kitos gautinos sumos – 390 537 Eur). Per vienerius metus gautinos sumos apima visus kitų įmonių ir asmenų (trečiųjų asmenų) įsiskolinimus įmonei, neatsižvelgiant į įsiskolinimo pobūdį ir šaltinius, kurie turi būti padengti per vienerius metus. Šioje grupėje taip pat rodoma ilgalaikių skolų įmonei dalis, kuri turi būti padengta per sekančius finansinius metus. Visos gautinos sumos balanse turėtų būti rodomos atgautina skolų verte. Tai yra, atėmus tas skolas, kurių dėl skolininkų nemokumo ar kitų priežasčių nesitikima atgauti. Iš ieškovės pateikto 2016-03-31 debitorių sąrašo matyti, jog debitorių įsiskolinimas įmonei sudaro 555 995,28 Eur sumą. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių realią įmonės trumpalaikio turto vertę – įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas yra realus, o būtent, kokios yra galimybės išieškoti nurodytas sumas iš debitorių. Nesant objektyvių duomenų apie realią trumpalaikio turto vertę ir (ar) šio turto egzistavimą, jo įtraukimas į bendrą turto vertę neatspindėtų tikrosios bendrovės finansinės būsenos (CPK 178 straipsnis). Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Aukščiau minėta išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog kai kurie debitorių sąraše nurodyti įmonės skolininkai yra bankrutavę/likviduoti, todėl jų skolos laikytinos beviltiškomis (abejotinomis), t. y. debitorius UAB „Kauno restauratorius“ yra bankrutavęs, 2016-04-15 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl ši skola (415 048,02 Eur) laikytina beviltiška ir negali būti įtraukta į atsakovės balansą kaip per vienerius metus gautina suma. Kitam kreditoriui – UAB „Restauracija“ – yra iškelta bankroto byla, jis pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, bankroto byloje be atsakovės yra patvirtinti dar 69 kreditorių finansiniai reikalavimai, AB Šiaulių bankas yra įkaito turėtojas šioje byloje, atsakovės finansinis reikalavimas tenkintinas tik trečiąja eile, todėl minėtos skolos (56 000 Eur) susigrąžinimo tikimybė abejotina, o tokio debitorinio reikalavimo įtraukimas į bendrą turto vertę neatspindi tikrosios bendrovės finansinės būsenos. Taip pat byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ir iš kitų debitorių (ypač fizinių asmenų) įsiskolinimai atsakovei bus padengti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės praktiškai visą turimą ilgalaikį materialų turtą sudaro transporto priemonės (30 968 Eur). Viena iš jų (AUDI A5), kurios likutinė vertė nurodoma 20 777,51 Eur, yra lizinguojama, šios transporto priemonės nuosavybės teisė priklauso Nordea Finance Lithuania, o atsakovė nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę įgytų tik sumokėjusi visas įmokas lizingo davėjui.
Ne tik įmonės įsipareigojimai ir turimo turto santykis turi esminę reikšmę vertinant įmonės finansinę situaciją ir galimybę restruktūrizuotis. Įmonės turimų finansinių sunkumų faktą įrodo ir kiti finansiniai rodikliai. Įmonės veikla pastaraisiais metais buvo nuostolinga: 2015 m. – 185 233 Eur nuostolis, 2016 m. – 135 481 Eur nuostolis (2014 metais įmonės pelnas sudarė tik 2 912 Eur). Nors ieškovė pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nurodo, jog viena iš pagrindinių pareiškėjos finansinių sunkumų priežasčių – nuostolinga veikla nuo 2015 metų 4 ketvirčio užbaigiant anksčiau pradėtus projektus, tačiau nedetalizavo, kas nulėmė įmonės veiklos nuostolingumą ir kodėl ta nuostolinga veikla tęsėsi ir 2016 metų pradžioje. Pagal VSDFV duomenis įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. sumažėjo nuo 38 iki 35. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų draudimo bendrovių AAS „Gjensedige Baltic“ ir UAB „PZU Lietuva“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškinio suma – 871 930 Eur, atsakovai – UAB „Restauracija“, UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas ir UAB „Račkausko Agrotech“. Nors šis ieškovų reikalavimas negali būti pripažintas pradelstu atsakovės įsipareigojimu, sudarančiu pagrindą spręsti įmonės nemokumo faktą, tačiau aplinkybė, jog teisme yra pareikštas ieškinys, susijęs su atsakovės kreditorių skolomis, gali turėti didelės įtakos atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas mokumo būsenai nustatyti, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovės AAS „Gjensedige Baltic“ ir UAB „PZU Lietuva“ neturėtų teisės (bent jau kurį laiką) reikalauti atitinkamų sumų. Tad į šią sumą, ją minusuojant iš pradelstų kreditorių reikalavimų sumos, reikia atsižvelgti, nustatant atsakovės pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumą. Kaip matyti iš atsakovės balanso duomenų, įmonė disponuoja tik 117 Eur piniginėmis lėšomis. Nors ieškovė teigia, kad prie įmonės finansinių sunkumų prisidėjo bylinėjimasis su draudimo bendrovėmis ir sąskaitoms taikomas areštas minėtame teisminiame ginče, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o iš antstolio S. U. 2014-09-22 turto aprašo matyti, kad buvo areštuotos tik dvi atsakovei priklausančios transporto priemonės – Toyota Corolla Verso ir Audi A6. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės turtinės padėties vertinimui įtakos turi ir atsakovės UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovė laidavo kreditoriui S. V. įmonei „Santera“ už skolininkės UAB „Kauno restauratorius“ prievoles, kylančias iš tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Laidavimo sutartimi nustatyta laidavimo apimtis – 60 522,44 Lt (17 528,51 Eur). Kreditoriaus S. V. įmonės „Santera“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Kauno restauratorius“ bankroto byloje. Tačiau, kaip jau minėta, UAB „Kauno restauratorius“ yra bankrutavusi, 2016-04-15 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kreditoriaus S. V. įmonės „Santera“ finansinis reikalavimas bankroto proceso metu liko nepatenkintas, todėl tikėtina, jog kreditorius S. V. įmonė „Santera“ gali pareikšti finansinį reikalavimą atsakovei. Atsakovė taip pat turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams – 43 039,97 Eur, o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalis).
Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš atsakovės 2016-03-17 balanso, 2016-03-17 kreditorių ir 2016-03-31 debitorių sąrašų nustačius, kad bendrovės turtas sudaro ne daugiau kaip 242 946,98 Eur (657 995 - 415 048,02), o pradelsti įsipareigojimai ne mažiau kaip 284 705,05 Eur, t. y. viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nėra ties ĮBĮ nurodyta nemokumo riba, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą.
Įvertinus ieškovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, spręstina, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nustatyta, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog rengiant įmonės restruktūrizavimo metmenis, privalu laikytis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų reikalavimų. Todėl minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga, o ne teisė, metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Ši įmonės pareiga kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu (ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje 2-2711/2011). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams (t. 1 b. l. 17). Tokia ieškovės pozicija prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl laikytina, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012). Viena iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti yra pagal ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus parengti bendrovės restruktūrizavimo metmenys (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas restruktūrizavimo plano metmenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti.
Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės. Iš teismui pateiktų atsakovės metmenų matyti, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, galimo struktūrinio pertvarkymo ar kreditų bei paskolų ėmimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, sudarytų rangos ir subrangos sutarčių vykdymas) iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos (bendrovės) veiklos nuostolingumo, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Preliminariame verslo plane tik abstrakčiai nurodyta, kad bus ieškoma papildomų įmonės finansavimo šaltinių iš išorės, bus pertvarkoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, tačiau nepateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, taip pat informacija, kaip minėtos priemonės gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Ieškovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, jog pagrindinis susikaupusių skolų grąžinimo šaltinis – restruktūrizavimo proceso metu uždirbtas grynas pelnas per 2016-2020 metus. Tačiau ieškovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė šio teiginio, t. y. nepateikė jokių įrodymų kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis planuojama atsakovės grynąjį pelną nuo -185 tūkst. padidinti iki 10 tūkst. (2016 metais), 60 tūkst. (2017 metais), 90 tūkst. (2018 metais), o 2019 metais jau net iki 180 tūkst. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad atsakovė UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas šiuo metu turi sudariusi ir vykdo 5 rangos sutartis, pagal kurias prognozuojamos pajamos sudaro 234 998 Eur, taip pat yra pateikusi komercinius pasiūlymus užsakovams ir numatomų sudaryti preliminarių sutarčių prognozuojamos pajamos sudaro 1 059 703 Eur. Tačiau pažymėtina, jog sudarytų ir šiuo metu vykdomų sutarčių vykdymas nepagrindžia aplinkybės, kad ši priemonė gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Įmonė tiesiog ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, ir nurodo savo galiojančias sutartis, pagal kurias vykdo darbus, tačiau nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, koks bus gaunamas grynasis pelnas iš šių sutarčių vykdymo, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais (pateiktame kreditorių sąraše nurodytas įsiskolinimas darbuotojams 43 039,97 Eur), kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Be to, teismo vertinimu, ieškovės pateikti faktiniai duomenys (sutarčių likučiai) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą, t. y. nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė iš esmės planuojamų pagal sutartis gauti pajamų skaičiavimo nepagrindė (nekonkretizavo, kokios šiuo metu vykdomų darbų apimtys, įvykdymo terminai bei planuojamos pajamos/pelnas) ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo. Teismo nuomone, ieškovės nurodytų pajamų šaltinių deklaravimas savaime dar nereiškia jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditorinių įsiskolinimų padengimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog yra pasirašytos sutartys ir numatomos gauti pajamos, tačiau 2016-03-17 balanse nurodyta, kad nebaigtos vykdyti sutartys 2016 metais sudaro 0 Eur. Be to, pažymėtina, jog, nors atsakovė yra pateikusi/planuoja pateikti komercinius pasiūlymus dėl sutarčių sudarymo, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, taip pat su užsakovais rengia projektus, finansuotinus iš struktūrinių fondų, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė šiuos konkursus tikrai laimės, o laimėti konkursai dar nereiškia, jog neabejotinai bus sudarytos sutartys su atsakove.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija visą įmonės turimo turto vertę, parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (juridinio asmens kodas 134198515, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Raguvos g. 5).
Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (juridinio asmens kodas 134198515, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Raguvos g. 5) turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas (juridinio asmens kodas 134198515, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Raguvos g. 5) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Kauno filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių pinigų įstaiga UAB „EVP International“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 53 887,34 Eur.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.