Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-10 · Administracinė byla Nr. eI-238-386/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
eI-238-386/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02646-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
I. B.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo
Trečiasis asmuo
N. B., R. B., S. B., V. B., D. B.
Advokatai
Alvydas Buta
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-238-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02646-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4;17.5; 17.7; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai I. B.,pareiškėjos atstovui advokatui Alvydui Butai,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovei Renatai Kleponienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui N. B.,

2017 m. sausio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., S. B., V. B., N. B., D. B. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VTPSI Klaipėdos skyrius) 2016-10-24 sprendimo Nr. 2D-15272 (16.2) „Dėl skundo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalį, kuria atmestas 2016-09-26 pareiškėjos skundas dėl mūrinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos atitikties teisės aktų reikalavimams;

2) įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo atlikti mūrinio garažo savavališkos statybos patikrinimą ir nustačius pažeidimus, teikti statytojui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėja teigia, kad VTPSI Klaipėdos skyriaus 2011-04-04 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-132 nustatyta, jog statytojas N. B. savavališkai pastatė du garažus, adresu (duomenys neskelbtini), o 2011-04-12 reikalavimu Nr. RE-245 įpareigojo statytoją ne vėliau kaip iki 2011-10-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti minėtus garažus ir sutvarkyti statybvietę. Paaiškina, jog vienas iš gražų – mūrinis, sublokuotas su gyvenamuoju namu (toliau – ir ginčo statinys), o kitas – metalinis, kurį pripažinus kilnojamuoju daiktu ginčo nebeliko. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik N. B., bet ir kitiems asmenimis, todėl N. B., gavęs ne visų bendraturčių sutikimą, tačiau norėdamas įteisinti ginčo statinio savavališką statybą, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Teismas 2015-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015, įsiteisėjusiu 2016-04-18, pripažino statytojo N. B. teisę atlikti ginčo statinio savavališkos statybos įteisinimo darbus be S. B., R. B. ir I. B. sutikimo. Teigia, kad VTPSI Klaipėdos skyriaus 2016-09-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2273 nurodyta, jog 2016-09-21 atlikus faktinių duomenų patikrinimą ginčo sklype nustatyta, kad ginčo statinys (I grupės nesudėtingas statinys – garažas) apima UAB „Klaiprojektas“ projektiniuose pasiūlymuose projektuojamą garažą.

Nurodo, jog pareiškėja kreipėsi į VTPSI Klaipėdos skyrių 2016-09-26 skundu, kuriuo prašė patikrinti ir įvertinti ginčo statinio, projektinių sprendinių atitiktį teisės aktams, kuriais nustatyti reikalavimai statomam garažui, gaisrosaugai ir kt. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu atsisakyta tenkinti jos skundą motyvuojant tuo, kad minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu statytojas gavo statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu garažo savavališka statyba tapo įteisinta. Su tokia pozicija ji nesutinka ir teigia, kad civilinė byla neapėmė statytojo pateikto projekto atitikties vertinimo statybos teisės aktų reikalavimams, todėl tam, kad konstatuoti, jog savavališka statyba yra įteisinta, nepakanka nustatyti, kad ginčo statinio statybai projektas nereikalingas ir jo statybą leidžiantis dokumentas gautas, nes vadovaujantis statybos techninio reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 39 punkto 3 papunkčiu taip pat turi būti patikrinta, ar statinys nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, mano, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 33.1 punktą nagrinėjamu atveju, t. y. I grupės nesudėtingam statiniui, neesančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar Kuršių nerijoje, neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto ir kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti tik žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus).

Pažymi, kad ginčo sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: N. B., I. B., R. B., S. B., V. B. (ginčo sklypo dalį paveldėjusiai iš R. B.) ir D. B. Nurodo, kad ant UAB „Klaiprojektas“ parengto ginčo statinio projektinio pasiūlymo „Situacijos schema“ yra ginčo sklypo bendraturčių R. B. ir D. B. rašytiniai sutikimai, kaip statybą leidžiantys dokumentai. Teigia, kad V. B., priėmusi R. B. palikimą, perėmė ir visas su paveldėtu turtu susijusias teisės ir pareigas, tarp kurių ir vienašalis rašytinis sutikimas atsakovui N. B. statyti ginčo statinį. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015 pripažino N. B. ginčo statinio savavališkos statybos įteisinimo darbus pagal UAB „Klaiprojektas“ parengtą garažo projektinį pasiūlymą be bendraturčių S. B., R. B. ir I. B. sutikimų. Teigia, jog 2016-09-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2273 užfiksuota, kad faktiškai ginčo statinys atitinka UAB „Klaiprojektas“ parengto ginčo statinio projektinį pasiūlymą. Mano, kad esant šioms aplinkybėms ginčo statinio statyba laikytina įteisinta, o projekto sprendiniai buvo vertinti priimant teismo sprendimą minėtoje civilinėje byloje.

Taip pat mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015 bendraturčiai, būdami atsakovais, turėjo teisę ir pareigą įrodyti, kad ginčo statinio statyba pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises ir įstatymo saugomus interesus. Pažymi, kad ginčas civilinėje byloje išspręstas patenkinus ieškovo N. B. ieškinį. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl jis yra visiems privalomas vykdyti.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys S. B. ir R. B. atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti analogiškų pareiškėjos skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. prašė skundo netenkinti.

Kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės šioms proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-24 sprendimo Nr. 2D-15272 (16.2) „Dėl skundo“ dalies, kuria atmestas 2016-09-26 pareiškėjos skundas dėl mūrinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos atitikties teisės aktų reikalavimams teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo atlikti mūrinio garažo savavališkos statybos patikrinimą ir, nustačius pažeidimus, teikti statytojui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. B., D. B. ir V. B. (paveldėjusi iš R. B. pagal 2016-07-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. M-5863) priklauso 1/9 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 66/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. B. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. nuosavybės teise priklauso 1185/9488 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. priklauso 1975/4744 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/12 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

VTPSI Klaipėdos skyriaus 2011-04-04 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-132 nustatyta, jog du garažai, kurių išoriniai matmenys (ilgis x plotis x aukštis) yra apie 6,07 m x 4,18 m x 2,2 m ir 6,09 m x 3,51 m x 2,0 m, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai bei pareikalauta iš statytojo N. B. tuojau pat sustabdyti šių statinių statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nurodyta, jog statinio statybos rūšis – naujų statinių statyba, statinio kategorija - I grupės nesudėtingi statiniai, statinys nėra kultūros paveldo statinys.

VTPSI Klaipėdos skyriaus 2011-04-12 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-245 pareikalauta iš statytojo N. B. ne vėliau kaip iki 2011-10-18 nuo šio reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-04-04 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti pastatytus du garažus, kurių išoriniai matmenys (ilgis x plotis x aukštis) apie 6,07 m x 4,18 m x 2,2 m ir 6,09 m x 3,51 m x 2,0 m, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015, įsiteisėjusiu 2016-04-18, pripažinta ieškovo N. B. teisė atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132 įteisinimo darbus Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo.

VTPSI Klaipėdos skyriaus 2016-09-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2273 nurodyta, kad 2016-09-22 atlikus faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje nustatyta, jog 2011-04-04 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-132 užfiksuotų dviejų I grupės nesudėtingų statinių: garažo, kurio matmenys 6,07 m x 4,18 m x 2,2 m, ir metalinio garažo, kurio matmenys 6,09 m x 3,51 m x 2,0 m, neteisėtos statybos padariniai yra pašalinti.

Skundžiamu sprendimu atsakyta į pareiškėjos I. B. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. B., R. B. ir V. B. 2016-09-26 skundą „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2016-09-26 skundas). Pareiškėja kelia ginčą tik dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, kurioje, jos nuomone, jai turėjo būti atsakyta dėl ginčo statinio – mūrinio garažo statybos atitikties teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad šioje dalyje 2016-09-26 skunde nurodyta, kad būdami namo ir žemės sklypo bendraturčiai, pateikia 1987 m. savavališkai statyto mūrinio garažo viena bendra siena sujungto su gyvenamuoju namu projektinių sprendinių neatitikimus teisės aktų reikalavimams, t. y. nurodo, kad: 1) yra užmūryti I. B., S. B. ir R. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų langai vakarinėje namo pusėje; 2) yra neatitikimas gaisrinės saugos reikalavimams; 3) garažo stogas šlaitinis, žemiausioje sienos vietoje stogo aukštis siekia 2 m, o garažo sienos yra 3,3 m aukščio, t. y. net 1,3 m aukštesnės už stogą žemiausioje šlaito vietoje - tai darko gyvenamojo namo fasadą ir užstoja saulės šviesą žemės sklype. 2016-09-26 skundu buvo prašoma atsižvelgti į visas skunde išdėstytas faktines aplinkybes tvirtinant pateiktus dokumentus dėl ginčo statinio ir nurodyta, jog tikimasi, kad nebus pažeistos to skundo pareiškėjų, t. y. namo ir sklypo bendraturčių, teisės ir teisėti interesai.

Skundžiamu sprendimu ginčijamoje dalyje pažymėta, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - ir STR 1.07.01:2010) 33.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kada naujo nesudėtingo statinio statybos pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių. Atvejis, kada yra būtina parengti I grupės nesudėtingo statinio supaprastintą statybos projektą, nustatytas STR 1.07.01:2010 6 priedo 2.1 punkte, kuriame nurodyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje yra būtinas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kaip statybą leidžiantis dokumentas. Paaiškinta, kad šiuo atveju ginčo statiniui nėra taikomas STR 1.07.01:2010 6 priedo 2.1 punkto reikalavimas, kadangi šis statinys nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo vietovę ar Kuršių neriją, todėl šio ginčo statinio statybai yra reikalaujama turėti tik žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kaip statybą leidžiančius dokumentus. Nurodyta, kad vietoje ginčo sklypo bendraturčių S. B., R. B. ir I. B. sutikimų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-02 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015 N. B. pripažinta teisė atlikti ginčo statinio savavališkos statybos įteisinimo darbus pagal UAB „Klaiprojektas“ parengtą garažo projektinį pasiūlymą be šių bendraturčių sutikimų, kurie yra statybą leidžiantys dokumentai. Paaiškino, jog likusių bendraturčių R. B. (teisių perėmėja V. B.) ir D. B. sutikimai, kaip statybą leidžiantys dokumentai, yra ant UAB „Klaiprojektas“ parengto ginčo statinio projektinio pasiūlymo situacijos schemos. Paminėta, kad 2015-12-02 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo statinio statyba nepažeidžia bendraturčių teisių ar įstatymo saugomų interesų ir šiuo atveju ginčo statinio poveikis bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams buvo civilinės bylos Nr. 2-1005-739/2015 objektas. Paaiškinta, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39 punktu, jei atlikus patikrinimus nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, Inspekcija turi konstatuoti, jog nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdytas.

Kaip nurodyta skunde, pareiškėja sutinka, kad ginčo statybai projektas nereikalingas ir jo statybą leidžiantis dokumentas gautas, tačiau mano, jog to nepakanka konstatuoti, kad garažo savavališka statyba yra įteisinta ir atsakovas pats privalėjo nustatyti ginčo statinio atitiktį ne tik pateiktam 2011 metų UAB „Klaiprojektas“ projektiniam pasiūlymui, bet ir statybos teisės aktų reikalavimams.

Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo procedūra ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota statybos techninio reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 (nuo 2017-01-01 neteko galios) (toliau – ir Reglamentas). Šio Reglamento 39 punktu nustatyta, kad jeigu statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas per nustatytą nurodymo įvykdymo terminą ar vykstant teismo procesui dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą gauna statybą leidžiantį dokumentą ir apie tai raštu informuoja Inspekciją, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas per 10 darbo dienų nuo informacijos apie statybą leidžiančio dokumento gavimą Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ir surašo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu (Reglamento 39.1.1 punktas). Jei atlikus 39.1.1 punkte nurodytą patikrinimą nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar statinys (jo dalis) nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, surašo statinio atitikties statinio projektui, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, patikrinimo aktą (Reglamento 39.1.2 punktas). Jei atlikus reglamento 39.1.1 ir 39.1.2 punktuose nurodytus patikrinimus nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, Inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reglamento 39.1.1 ir 39.1.2 punktuose nurodytų aplinkybių patikrinimo pažymi nurodyme, kad jis įvykdytas ir apie tai informuoja valstybės įmonės Registrų centro teritorinį padalinį; tuo atveju, kai šios aplinkybės nustatomos vykstant teismo procesui dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą, taip pat sprendžiamas bylos užbaigimo klausimas (Reglamento 39.1.3.1 p.). Taigi, Reglamentas nenustato atsakovo pareigos dar kartą tikrinti, ar statinys, jei jis atitinka esminius statinio projekto sprendinius, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar pats projektas nepažeidžia statybos teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015, buvo vertinami analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti 2016-09-26 skunde. Šiame sprendime nurodyta, jog atsakovų argumentai, kad dėl dviejų langų patalpose nebuvimo, kad į patalpas nepatenka pakankamai dienos šviesos, kad garažo sienos jiems užstojama saulę, todėl jie negali tinkamai naudotis žeme, esančia prie šio pastato, tvarkytis ir auginti augalų, kad ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, dėl ko iš esmės gali būti ir yra pažeidžiami atsakovų kaip suinteresuotų asmenų interesai, laikytini subjektyviais ir nepatikimais, todėl atmesti kaip nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-521-265/2016, kuriuo paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1005-793/2015, taip pat pažymėjo, kad apeliantė I. B. nenurodė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu ieškovo pateiktą projektą būtų galima pripažinti pažeidžiančiu atsakovės interesus ir dėl to neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009 ir kt.).

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį ginčijamoje dalyje, konstatuojama, kad atsakovas nurodė pagrindinius faktus ir argumentus bei įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi, priimdamas šį aktą, motyvus išdėstė adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., S. B., V. B., N. B., D. B. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė