- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1005-793/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03475-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- I. B., R. B., S. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., D. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Darius Pocius, Alvydas Buta
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovui N. B., ieškovo atstovui advokatui Dariui Pociui, atsakovams I. B., R. B., jų ir atsakovės S. B. atstovui advokatui Alvydui Butai, trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovams S. B., I. B., R. B., tretiesiems asmenims D. B., R. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. B., R. B., I. B., tretieji asmenys D. B., R. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, prašydamas pripažinti teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132, įteisinimo darbus LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-04-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovui surašė savavališkos tatybos aktą Nr. SSA-132 ir 2011-04-12 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-245, kuriuo įpareigojo nugriauti du garažus, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas savavališkos statybos aktas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, bet R. B., D. B., S. B., R. B. ir I. B., todėl yra reikalingas minėtų asmenų rašytinis sutikimas siekiant įteisinti savavališką statybą. Pažymi, kad R. B. ir D. B. sutinka, kad būtų atliktas savavališkos statybos įteisinimas, tačiau S. B. kartu su R. B. ir I. B. be jokių pagrįstų argumentų rašytinio sutikimo neduoda. Teigia, jog savavališkos statybos įteisinimas jų teisių ir teisėtų interesų nepažeis. Nurodo, kad jau 2011 metais parengtas projektas dėl ginčo garažo (T I, b. l. 3-9).
Atsiliepimas
Atsakovai V. B. (jo teisių perėmėjai atsakovai R. B. ir I. B.) ir S. B. atsiliepimu į ieškovo ieškinį su juo nesutinka. Nurodė, kad nėra dviejų būtinųjų juridinių faktų sutapties, kuriai esant galimas savavališkos statybos įteisinimas. Ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, dėl ko iš esmės gali būti ir yra pažeidžiami atsakovų kaip suinteresuotų asmenų interesai. Pažymėjo, jog iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus su prašymu duoti rašytinį sutikimą kaip statybą leidžiantį dokumentą garažo savavališkos statybos įteisinimui. Atkreipė dėmesį, kad esamas garažo projektinis pasiūlymas, kai garažo sienos yra 1,2 metro aukštesnės negu stogas žemiausioje šlaito vietoje, darko gyvenamojo namo fasadą bei užstoja saulės šviesą atsakovams priklausančiame žemės sklype (T I, b. l. 62-65).
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas privalo turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Tačiau atkreipė dėmesį, jog bendratrčio teisė atsisakyti duoti sutikimą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko teises. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeisto kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Ieškinyje keliamus reikalavimus trečiasis asmuo paliko vertinti teismo nuožiūra (T I, b. l. 55-57).
Tretieji asmenys D. B. ir R. B. atsiliepų nepateikė.
Atsakovė S. B., tretieji asmenys D. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui N. B. ir tretiesiems asmenims R. B. ir D. B. priklauso 1/9 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 66/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovams I. B. ir R. B. nuosavybės teise priklauso 1185/9488 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei S. B. priklauso 1975/4744 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/12 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (T II, b. l. 45-50). Ieškovui N. B. 2011-04-04 surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-132 už dviejų garažų, kurių išoriniai matmenys (6,07 m x 4,18 m x 2,2 m) ir (6,09 m x 3,51 m x 2,00 m), esančių (duomenys neskelbtini), savavališką statybą (T I, b. l. 36-38). Minėto akto pagrindu buvo surašytas 2011-04-12 Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-245, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2011-10-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti du garažus, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (T I, b. l. 39). Įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012-01-18.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės be atsakovų sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju šalys yra gyvenamajame name esančių patalpų savininkai, bei žemės sklypo bendraturčiai. Šalys neginčija, kad garažas dėl kurio įteisinimo kilo ginčas, pastatytas ant ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies.
Teisės aktais neginčytinai nustatyta, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl bendraturčių teisių apsaugos statybos procese, civilinių teisinių neteisėtos statybos pasekmių ir pažeistų suinteresuotų asmenų teisių gynimo būdų, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-604/2004).
Žemesnės instancijos teismas
Bendraturčio teisė tapti statytoju, įgyvendinama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Ši teisės norma turi būti vykdoma kartu su CK 4.75 straipsnio 1 dalies nustatyta sąlyga visas bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendinti, tariantis su kitais bendraturčiais. Pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, statyti naują statinį, kurį sujungus su rekonstruojama patalpa, suformuojamas kokybiškai naujas statinys, galima tik aptarus su bendraturčiais. Rašytinis bendraturčių sutikimas yra vienas iš dokumentų, kurį turi pateikti asmuo norėdamas gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Vienam iš bendraturčių atliekant pastato dalies rekonstrukciją, kapitalinį remontą, keičiant patalpų paskirtį, neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems pastato bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Neteisėta statinio rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2012, ir joje nurodyta praktika). Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais.
LAT praktikoje, taip pat pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (LAT 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-132/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad, šiuo konkrečiu atveju, pastatytas garažas keičia atsakovų gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos darbų atlikimo. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovai nurodė, kad iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus su prašymu duoti rašytinį sutikimą kaip statybą leidžiantį dokumentą garažo savavališkos statybos įteisinimui. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bandė kalbėtis su pradiniu atsakovu V. B. dėl garažo įteisinimo, tačiau pastarasis žodžiu išreiškė nesutikimą, todėl raštu į jį nesikreipė. Taip pat pažymėjo, kad su V. B. teisių perėmėjais atsakovais R. B. ir I. B. santykiai yra konfliktiški, jie tarpusavyje nebendrauja, todėl žinodamas jų neigiamą poziciją dėl garažo įteisinimo raštu dėl sutikimo gavimo į šiuos atsakovus nesikreipė. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys nebendradarbiauja, nesikooperuoja, laisva valia nederina savo interesus ir neveikia pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Pažymėtina, kad ginčo garažas ieškovo teigimu buvo pastatytas prieš trisdešimt metų, šios aplinkybės atsakovai neginčijo. Garažas buvo inventorizuotas, duomenys apie ieškovo įteisinti pageidaujamą statinį buvo įrašyti į inventorizacijos bylą, tačiau, kaip nurodyta VĮ Registrų centro 2011-11-21 sprendime dėl registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, konvertuojant duomenis iš inventorizacijos bylos paaiškėjo, kad ginčo garažas yra be nuosavybės teisę nustatančių dokumentų. Ta aplinkybė, kad garažas buvo inventorizuotas, duomenys įrašyti į inventorizacijos bylą, patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad buvęs namo ir žemės sklypo bendrasavininkis V. B. savo laiku buvo davęs sutikimą ieškovui statyti ginčo statinį, ir nesutarimų su namo bendrasavininkais dėl pastatytų statinių – garažų nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo garažu naudojasi ieškovas ir tretieji asmenys.
Atsakovai atsisakymą duoti sutikimą argumentuoja aplinkybe, kad pastačius garažą buvo užmūryti langai, todėl į patalpas nepatenka pakankamai dienos šviesos. Dėl užmūrytų langų pažymėtina, kad langai užmūryti seniai, atsakovai faktiškai patalpomis, kurių langai užmūryti, nesinaudoja, tačiau visi atsakovai identiškai argumentuoja langų nebuvimą kaip jų teises pažeidžiančią aplinkybę, tačiau atsakovai nenurodė kuris konkrečiai naudosis patalpomis, kurių langai užmūryti. Todėl laikytini nepagrįsti, subjektyvūs ir nepatikimi atsakovų argumentai, kad dėl dviejų langų patalpose nebuvimo, yra pažeidžiamos jų teisės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl užmūrytų langų nuo šiol negalėtų patalpomis naudotis pagal paskirtį ar jas rekonstruoti, įsidėti langą. Todėl šis atsakovų argumentas, kad į patalpas nepatenka pakankamai dienos šviesos, vertintinas kaip subjektyvus, neturintis jokios įrodomosios reikšmės.
Atsakovų argumentai, kad dėl garažo sienos jiems užstojama saulė, todėl jie negali tinkamai naudotis žeme, esančia prie šio pastato, tvarkytis ir auginti augalų, taip pat neįrodyti ir nepagrįsti. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nematyti, kad nepakankamai saulės patenka į atsakovams priklausančią prie garažo esančią žemės sklypo dalį, taip pat nematyti, kad minėtame žemės ruože atsakovai negalėtų sėti žolę, auginti gėles. Konstatuotina, kad atsakovai nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų įrodymų, todėl neįrodė ir to, kad ten jie negali tvarkytis savo nuožiūra, kad augalai neaugo ir negali augti dėl pastatytos garažo.
Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų argumentas kad tai, jog ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, dėl ko iš esmės gali būti ir yra pažeidžiami atsakovų kaip suinteresuotų asmenų interesai.
Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad pateiktas garažo projektinis pasiūlymas nėra galutinis pastato projektas, pagal kurį bus įregistruojama savavališka statyba ir nuosavybės teisės, todėl atmestini atsakovų argumentai, kad projektas ir statinys neatitiks priešgaisrinių reikalavimų bei statybos techninių reglamentų reikalavimų. Dėl šių atsakovų argumentų pažymėtina, kad statybų proceso teisėtumą lemia ne vien bendraturčių sutikimo gavimas, bet ir kitos sąlygos. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Šio įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tuo būdu Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.). Taigi, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 str., bet, taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Todėl teismas pažymi, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra numatyta pačiu įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu. Atitinkamai saugių sąlygų bendraturčiams statybų procese užtikrtinimas yra įstatyminė statytojo pareiga, kurios laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos subjektyviomis prielaidomis. Atsakovų argumentai, kad pateiktas garažo projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, kad garažo sienos yra 1,2 metro aukštesnės negu stogas žemiausioje šlaito vietoje, darko gyvenamojo namo fasadą bei užstoja saulės šviesą atsakovams priklausančiame žemės sklype, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo, tuo tarpu kitų pagrindų spręsti apie atsakovų teisių ir interesų pažeidimą byloje nenustatyta. Įvertinus abiejų ginčo šalių interesus, nesant patikimų duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovų teisėms gali turėti garažo savavališkos statybos įteisinimas, namo ir žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atlikti garažo savavališkos statybos įteisinimo darbus pripažintinas nepagrįstu.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad į bylą pateikto projektinio pasiūlymo pakanka nuspręsti, kad ieškovo būsimi veiksmai esminio poveikio atsakovų teisėms ir interesams neturės (CPK 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132, įteisinimo darbus LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo kaip įrodytas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas N. B. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymus apie 579,24 Eur patirtas išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Iš prašymo priedų - pinigų priėmimo kvitų - matyti, kad ieškovas N. B. advokatui sumokėjo 579,24 Eur (sumokėta 2000,00 Lt, kas sudaro 579,24 Eur) (T II, b. l. 2-4).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ir 28,96 Eur (100,00 Lt) 2012-03-20 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtas žyminis mokestis (T I, b. l. 10), viso 608,20 Eur bylinėjimosi išlaidų po 202,73 Eur iš kiekvieno atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132, įteisinimo darbus LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo.
Priteisti ieškovui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. ir I. B. lygiomis dalimis 608,20 eurų bylinėjimosi išlaidų, po 202,73 euro iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.