- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-521-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13475-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- I. B., S. B., R. B.
- Ieškovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- D. B., R. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovams S. B., I. B., R. B. dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys D. B., R. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132 įteisinimo darbus LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo. Ieškovas nurodė, jog žemės sklypas, kuriame užfiksuotas savavališkos statybos aktas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, bet R. B., D. B., S. B., R. B. ir I. B., todėl yra reikalingas minėtų asmenų rašytinis sutikimas siekiant įteisinti savavališką statybą. Pažymi, kad R. B. ir D. B. sutinka, kad būtų atliktas savavališkos statybos įteisinimas, tačiau S. B. kartu su R. B. ir I. B. be jokių pagrįstų argumentų rašytinio sutikimo neduoda. Ieškovo vertinimu, savavališkos statybos įteisinimas jų teisių ir teisėtų interesų nepažeis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovui N. B. teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo savavališkos statybos pagal 2011-04-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-132 įteisinimo darbus LR Statybų įstatymo nustatyta tvarka be atsakovų S. B., R. B. ir I. B. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia bei yra paremtos subjektyviomis prielaidomis. Atsakovų argumentai, kad pateiktas garažo projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, darko gyvenamojo namo fasadą bei užstoja saulės šviesą atsakovams priklausančiame žemės sklype, teismo vertinimu, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo. Tuo tarpu kitų pagrindų spręsti apie atsakovų teisių ir interesų pažeidimą teismas byloje nenustatė. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, nesant patikimų duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovų teisėms gali turėti garažo savavališkos statybos įteisinimas, namo ir žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atlikti garažo savavališkos statybos įteisinimo darbus teismo buvo pripažintas nepagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, jog į jai priklausančias patalpas, pažymėtas plane I-5 ir I-6, patenka nepakankamai dienos šviesos. Pasak apeliantės, iki ieškovui užvaldant minėtas patalpas ir savavališkai pastatant garažą patalpos turėjo langą, todėl ji pageidauja naudotis tokios sudėties patalpomis, kokios buvo iki užvaldant ieškovui, t. y su langu vakarinėje pusėje. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ji neįrodė aplinkybės, kad pastatas riboja saulės šviesą ir dėl to sklypo dalis yra nefunkcionali. Pasak apeliantės, saulės ribojimą įrodo fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas garažo sienos aukštis, žemės sklypo planas. Taip pat, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieškovo pateiktų projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog garažui statyti jis buvo gavęs sutikimą iš buvusio savininko V. B.. Šią aplinkybę, atsakovo vertinimu, pagrindžia aplinkybė, jog statinys 1998-11-05 buvo inventorizuotas. Ieškovas nurodo, kad be buvusio savininko V. B. sutikimo to padaryti nebūtų buvę įmanoma. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes bei pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl jų interesų pažeidimo įteisinus statinius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė iš esmės nesutinka, jog ieškovui buvo leista įteisinti nelegaliai pastatytus statinius be jos sutikimo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Ji gali būti įteisinta esant dviejų juridinių faktų sudėčiai: kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams ir turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Sprendžiant klausimą dėl suinteresuotų asmenų (bendraturčių) atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog jis turi būti grindžiamas protingų motyvų pagrindais, kurie pagrįsti specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis, patvirtinančiais, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsisakymo argumentai dėl sutikimo įteisinti neteisėtą statybą neatitinka teismų praktikoje suformuotų atsisakymo kriterijų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovės atsisakymą pagrįstu. Apeliantė argumento, jog į jai priklausančias patalpas, pažymėtas plane I-5 ir I-6, nepatenka pakankamai dienos šviesos, nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais. Dėl per mažai patenkamos šviesos į patalpas atsakovė grindė subjektyvaus pobūdžio įžvalgomis ir neįrodė, kad pagal patalpų, pažymėtų plane I-5 ir I-6, pobūdį dienos šviesos yra per mažai ir ji negalėtų naudoti šių patalpų pagal esamą situaciją. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pastato pobūdis riboja saulės šviesą ir dėl to sklypo dalis yra nefunkcionali. CPK 178 straipsnyje numatytas reikalavimas įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas arba atsikirtimai į jį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad pastato pobūdis daro atitinkamą žemės sklypo dalį nefunkcionalią. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš foto nuotraukų nesimato, ar dėl statinio pobūdžio yra užstojama saulės šviesa. Tokių aplinkybių, kaip nurodo apeliantė, nepagrindžia ir žemės sklypo planas. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pagal byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės argumentai dėl pastato pobūdžio ir jo kenkiamo jai priklausančio žemės sklypo funkcionalumo, buvo atmesti pagrįstai, pastarajai neįrodžius savo teiginių.
Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieškovo projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo dalykas šioje byloje yra atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovui įteisinti nelegaliai pastatytus statinius pagrįstumo vertinimas. Bylos nagrinėjimo dalyko neapima ieškovo pateikto projekto atitikties vertinimas teisės aktų reikalavimams. Šis projektas vertinamas tik tiek, kiek tai susiję su atsakovės, kaip bendraturtės, interesų pažeidimu, kuris galėtų pasireikšti, pavyzdžiui, pablogėjusia esama pastato technine būkle, atitinkamų higienos standartų neišlaikymu, triukšmu ir kitais niuansais, suteikiančiais pagrindą teismui konstatuoti atsakovės interesų pažeidimą ir projekto neatitiktį teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu ieškovo pateiktą projektą būtų galima pripažinti pažeidžiančiu atsakovės interesus ir dėl to neatitinkančių teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistina ieškovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. B. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo N. B. naudai.