Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas V. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas S. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, konfiskuotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) ,,(duomenys neskelbiami)“ priklausantis krovininis automobilis MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba TURBO’S HOET SC33AA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), perduoti saugoti į UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ automobilių stovėjimo aikštelę ,,(duomenys neskelbiami)“, esančią (duomenys neskelbiami).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „(duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklausantį turtą – krovininį automobilį MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą TURBO’S HOET SC33AA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), pratęstas iki priimto sprendimo konfiskuoti automobilį ir priekabą įvykdymo, paliekant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. birželio 13 d. nutarimu nustatytas nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Priteista iš V. B. ir S. B. proceso išlaidų valstybei lygiomis dalimis už automobilio MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos TURBO’S HOET SC33AA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), transportavimą bei saugojimą, t. y. po 330,75 Eur.

Priteista iš V. B. ir S. B. po 13,91 Eur proceso išlaidų valstybei.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaunamasis ginklas pistoletas ,,Ekol Tuna (duomenys neskelbiami)“, ginklo dokumentai ir 1 šovinio tūtelė, supakuoti pakete Nr. (duomenys neskelbiami), šaunamasis ginklas pistoletas ,,Iž-76“ Nr. (duomenys neskelbiami), supakuotas pakete Nr. (duomenys neskelbiami), saugomi (duomenys neskelbiami) ginklinėje – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. ir S. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – MDMA bei šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

1.1. 2017 m. sausio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, V. B. nurodė S. B. UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenti priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę ir ten ją palikti, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, siekiant, kad į ją būtų pakrautas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos – MDMA. Po to S. B., vykdydamas V. B. 2017 m. sausio 23 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempė priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir ją ten paliko, turint tikslą, kad priekaboje būtų įrengta slėptuvė ir joje būtų paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei psichotropinė medžiaga – MDMA. Ten, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), ertmėje įrengė slėptuvę ir joje paslėpė labai didelį kiekį – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Po to V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 13 d. nurodė S. B. UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ir prikabinus ten paliktą priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), su joje paslėptomis narkotine ir psichotropine medžiagomis, šias paslėptas narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabenti į Lietuvos Respubliką. Po to S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. B. 2017 m. vasario 13 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ten prie vilkiko prikabino UAB „RT Investment“ priklausančią priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), kurios įrengtoje ertmėje – slėptuvėje buvo paslėptas labai didelis kiekis – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetai tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir V. B. su S. B., veikdami pagal išankstinį susitarimą, minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų neteisėtai gabeno į Lietuvos Respubliką. Po to, 2017 m. vasario 22 d., apie 13.20 val., S. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B. ir tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), ir kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbiami) užkardą, esančią (duomenys neskelbiami), neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA iki 2017 m. vasario 22 d. 16.40 val., kol kratos metu šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., galiojant 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 22 d. 21.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamą šaudyti, C kategorijos, dujinį-garsinį pistoletą „Ekol Tuna“ Nr. (duomenys neskelbiami) bei 7 vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamus šaudyti, dujinius-garsinius šovinius, kol kratos metu juos pats pateikė policijos pareigūnams.

3. Be to, S. B. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., galiojant 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 28 d. 10.15 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbiami), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamą šaudyti, C kategorijos, dujinį-garsinį pistoletą „IŽ-76“, kol kratos metu šį šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų S. B. ir V. B. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, S. B. ir V. B. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas įrodymus ištyrė, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, juos vertindamas padarė teisingas išvadas dėl S. B. ir V. B. kaltės ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus ar šališkas. Skirdamas bausmes nuteistiesiems S. B. ir V. B. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, nepažeidė.

Dėl S. B., V. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), BK 260 straipsnio 3 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šie S. B., V. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), BK 260 straipsnio 3 dalį.

9. Nuteistieji S. B. ir V. B. apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog S. B. vairuojamame automobilyje MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), buvo rasta slėptuvė, kurioje kratos metu aptiktas labai didelis kiekis – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetai tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad jie žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir paslėptas narkotines medžiagas ir būtent jas siekė atgabenti iš Nyderlandų karalystės į Lietuvos Respubliką, prisidengdami legalia krovinių pervežimo veikla. Apeliantų manymu, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė klaidų, todėl neteisingai sprendė dėl S. B., V. B. kaltės gabenant didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų bei jų kontrabandos.

10. Šie nuteistųjų skundų argumentai yra nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Byloje šias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų T. V., E. Š., K. R., V. V. parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai – tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 5, 39, t. 3, b. l. 183–185, t. 4, b. l. 1–4), 2017 m. vasario 22 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 32–36), 2017 m. vasario 22 d. kratos protokolas (t. 1, b. l. 56, 68), 2017 m. kovo 10 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 135–137, 138–156), 2017 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 182–184, 185–186, 187–191), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. balandžio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 2, b. l. 12–17), 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 40-IL-6551-(14.20) ir prie protokolo pridėtos pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 4, b. l. 16–26, 27–44) ir kiti.

11. Liudytojas V. V. parodė, kad buvo gauta informacija, jog galimai naudojantis UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ neteisėtai yra gabenamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir prie šio nusikaltimo prisidėjo šios įmonės direktorius V. B. bei vairuotojas S. B.. Buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio metu buvo naudojami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka (2016 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, t. 4, b. l. 12–13). Taikant šiuos veiksmus, buvo gauta duomenų apie tai, kad V. B., dar prieš išvykdamas paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, pradėjo ieškoti oficialaus krovinio į Europą. Tuo tarpu iki išvykimo į Nyderlandų karalystę V. B. atsisakinėjo krovinių, nors tuo metu nevykdė jokios veiklos. V. B., žinodamas, kada turi būti Nyderlandų karalystėje ir paimti narkotines medžiagas, derino su vadybininkais oficialaus krovinio pristatymo laiką. S. B., nuvykęs į Nyderlandų karalystę, pranešė V. B., kad oficialų krovinį pristatė ir laukia tolimesnių nurodymų dėl kito krovinio. Jis suprato, kad puspriekabė bus pakrauta narkotinėmis medžiagomis, tačiau visa tai gali užtrukti 10 dienų, o automobilio šildymo sistema yra sugedusi, todėl V. B. negali laukti. Jie nusprendė palikti puspriekabę Nyderlandų karalystėje, kol ji bus pakrauta narkotinėmis medžiagomis. Toks įtarimas jam kilo ir dėl to, kad V. B. su S. B., kol bus pakrauta puspriekabė narkotinėmis medžiagomis, sutiko už 450 Eur iš Nyderlandų karalystės partempti kitą puspriekabę, nors vien kuro sąnaudos, V. B. teigimu, yra 600 Eur. Antrą kartą į Nyderlandų karalystę S. B. vyko be puspriekabės, nors pokalbių metu V. B. vadybininkams sakė, kad važiuoja su kroviniu. V. B. jam tuo metu siūlomo krovinio į (duomenys neskelbiami) atsisakė. Tik, kai vilkikas pajudėjo link Nyderlandų karalystės, V. B. suderino dėl kito krovinio į Rusiją iš Vokietijos vasario 20 d. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir V. V. 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 183–184).

12. Apeliantai skunduose nurodo, kad liudytoju apklausto pareigūno parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs faktiniai duomenys, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, savaip interpretavo užfiksuotų nuteistųjų pokalbių turinį. Tokie skundų argumentai yra nepagrįsti.

14. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojas V. V. atliko ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat surašė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nuteistųjų disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes, telekomunikacijų tinklais perduotos ir byloje užfiksuotos informacijos gavimą, nepažeisdamas BPK taisyklių, kaip minėta, apklausė kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusį pareigūną V. V. Nuteistųjų gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiam liudytojui klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. Šio liudytojo parodymai buvo reikšmingi nuteistųjų V. B., S. B. parodymų teisingumo vertinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus pripažino įrodymais ir jais rėmėsi, vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis. Pabrėžtina, kad, priešingai, negu tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas pats vertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos fiksavimo metu užfiksuotų nuteistųjų pokalbių turinį visų ištirtų bylos duomenų kontekste, o ne rėmėsi liudytojo V. V. pateiktu nuteistųjų pokalbių telefonu turinio vertinimu.

15. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp V. B., S. B. ir kitų asmenų, turinys ir laikas bei kiti byloje surinkti įrodymai tvirtina minėto pareigūno nurodytas aplinkybes.

16. Iš 2017 m. sausio 26 d. pokalbių analizės matyti, kad V. B. kalba su krovinio pervežimo užsakovu ir sako, jog po savaitės važiuoja mašina į Nyderlandų karalystę, kur paliks priekabą (,,matai man kitą savaitę važiuoj mašina į Olandiją, kažkur bus apie trečiadienį, ketvirtadienį gal. Gal ir penktadienį, nežinau tiksliai žinai, ten važiuoj, paliks priekabą, tai sakau galėtų partempt tada“ (t. 4, b. l. 21). 2017 m. sausio 26 d. pervežimo užsakyme Nr. 24302 nurodyta, kad į Nyderlandų karalystę vežamas krovinys turėjo būti pakrautas 2017 m. sausio 30 d., o 2017 m. vasario 1 d. pristatytas į Nyderlandų karalystę. Taigi minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistieji V. B. ir S. B., dar būdami Lietuvoje, jau žinojo, jog oficialaus krovinio iš Nyderlandų karalystės jie neturi, o S. B., nuvežęs oficialų krovinį į Nyderlandų karalystę, paliks ten priekabą ir lauks, kol ji bus pakrauta narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tai paneigia nuteistųjų skundų argumentus, kad S. B. buvo priverstas savo priekabą palikęs Nyderlandų karalystėje grįžti į Lietuvą, nes nuvežus krovinį į Nyderlandų karalystę sugedo vilkiko šildymo sistema, o tuo metu užsakovas atsisakė krovinio pervežimo. Šias aplinkybes patvirtina ir nuteistųjų V. B. bei S. B. elgesys. Iš 2017 m. sausio 30 d. pokalbio turinio matyti, kad oficialaus krovinio pakrovimas, turėjęs įvykti 2017 m. sausio 30 d., vėlavo, tačiau nuteistieji dėl to nesijaudino, jie žinojo, kad priekaba dėl narkotinių medžiagų pakrovimo bus paimta tik 2017 m. vasario 3 d. (penktadienį). Štai, S. B. sako V. B.: ,,nežinau. Čia ta...? <...> saka rytoj pakrausim“. V. B. atsako: ,,<...> mums tai nuo to nieka bloga žinok. Mums vis tiek be penktadienia aš manau nepaims. Aš taip manau. Taip, kad mum čia skirtuma nėra“. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. bendrovė ,,(duomenys neskelbiami)“ prieš S. B. išvykstant į Nyderlandų karalystę ar S. B. kelionės metu buvo gavusi kokį nors užsakymą iš Nyderlandų karalystės parvežti krovinį. Be to, 2017 m. vasario 2 d., tuo metu, kai S. B. su vilkiku ir priekaba buvo Nyderlandų karalystėje, ir, kaip nuteistieji tvirtina, jog tuo metu buvo atšauktas oficialus krovinys iš Nyderlandų karalystės į Lietuvą, vadybininkas V. B. pasiūlė krovinį į Lipecką, tačiau jis atsisakė, nors kito oficialaus pelningo krovinio tuo metu neturėjo. Nurodė, kad krovinys jam bus reikalingas tik mėnesio pabaigoje (,,<...> o į Lipecką dar nenori nuvaryti? Kad dabar nėra kaip man. Nu tai pas mane čia, ką aš žinau, paskutines dvi savaites tai čia pilna“). Kaip matyti iš liudytojo K. R., nuteistojo V. B. parodymų, užfiksuotų tarp K. R. ir V. B. telefoninių pokalbių turinio, V. B., atsisakęs oficialaus krovinio, sutiko palikta savo priekabą Nyderlandų karalystėje ir 2017 m. vasario 2 d. partempti iš Nyderlandų karalystės kitai bendrovei priklausančią priekabą už 450 Eur, nors vien automobilio kuro sąnaudos iš Nyderlandų karalystės į Lietuvą sudarė 600 Eur (t. 4, b. l. 21–22). Taigi, V. B. sutiko iš Nyderlandų karalystės partempti priekabą nuostolingai, atsisakė kito krovinio, nes jo paimti negalėjo, kadangi iš anksto buvo suplanavęs, kad savo priekabą paliks narkotinių medžiagų pakrovimui. Apeliacinės instancijos teisme S. B. aiškino, kad jo direktoriui V. B. gavus užsakymą partempti kitos bendrovės tuščią priekabą, jie šią priekabą norėjo pasikrauti, bet nepasikrovė, nes krovinio nerado. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo S. B. aiškinimas, kad nuteistieji turėjo tikslą pasikrauti kitos bendrovės tempiamą priekabą, prieštarauja pačių nuteistųjų V. B., S. B. nurodytai bendrovei ,,(duomenys neskelbiami)“ priklausančios priekabos palikimo Nyderlandų karalystėje priežasčiai, tai yra, kad nerado krovinio, ir jau minėtam užfiksuoto V. B. ir vadybininko telefoninių pokalbio turiniui apie pasiūlytą krovinį į (duomenys neskelbiami). Toks nuteistųjų aiškinimas, vertinant jį pirmiau aptartų faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kolegijos nuomone, patvirtina tik tai, kad jie savo priekabą 2017 m. vasario 2 d. Nyderlandų karalystėje paliko ne dėl to, jog nebuvo oficialaus krovinio, bet todėl, kad užtruko narkotinių bei psichotropinių medžiagų pakrovimo laikas. Nuteistųjų V. B., S. B. aiškinimas, kad jie priekabą paliko, nes užsakovas atsisakė krovinio pervežimo užsakymo, yra niekuo nepagrįstas ir neįtikinantis.

17. Be to, nuteistasis S. B. paaiškino, kad priekabą paliko benzino kolonėlės nesaugomojoje aikštelėje, praviromis durimis nevienai savaitei, tai yra gan ilgam laikui. Nuteistasis S. B. nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme negalėjo nurodyti vietovės, kur buvo palikęs priekabą. Be to, kaip jau buvo aptarta, byloje pasitvirtino, kad nuteistiesiems dar būnant Lietuvoje buvo žinoma, kad krovinio iš Nyderlandų karalystės su savo priekaba neveš. Tačiau S. B. neieškojo saugios aikštelės priekabos pastatymui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. B. veiksmai: priekabos palikimas nesaugomoje aikštelėje praviromis durimis taip pat neprieštarauja tam, kad nuteistieji priekabą turėjo pastatyti ne bet kur, o su bendrininkais aptartoje vietoje, kur galėjo būti vykdomi narkotinių bei psichotropinių medžiagų pakrovimo darbai. Toks nuteistojo S. B. aiškinimas patvirtina, kad V. B. ir S. B. žinojo, kad, jiems nedalyvaujant, į priekabą bus pakrautos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, ir to savo veiksmais siekė. Be to, kaip minėta, iš telefoninių pokalbių analizės matyti, kad nuteistasis V. B., žinodamas, jog priekaba be priežiūros paliekama Nyderlandų karalystėje, vadybininkui siūlant jam krovinį, jo atsisakė (t. 4, b. l. 21–22). Nuteistojo V. B. aiškinimas, kad jis krovinio atsisakė, nes S. B. tuo metu užgėrė ir negalėjo išvykti į reisą, yra neįtikinantis. Jis prieštarauja pirmiau aptartiems įrodymams, kad tuo metu, kai 2017 m. vasario 2 d. V. B. buvo pasiūlytas krovinys, S. B. buvo Nyderlandų karalystėje ir vairavo vilkiką. Be to, kaip matyti iš paties V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jis patvirtino, kad jo įmonė yra maža, todėl ir jis, esant reikalui, vairuodavo krovininį automobilį, vykdydamas užsakymus. Tokie nuteistojo V. B. parodymai neprieštarauja ir jo su vadybininke E. Š. užfiksuoto pokalbio turiniui, kurio metu V. B. pasakė, jog jis pats galės vežti krovinį, jeigu S. B. neišvyktų (,,<...> jo, jo. Vis tiek jis išvažiuos. Jeigu jau bus bėda aš pats važiuosiu“). Taigi, šie duomenys rodo, kad V. B., žinodamas, jog turi krovinį į Lipecką ir, kad palikęs priekabą vis tiek turės jos sugrįžti paimti tuščiomis, tai yra patirs nuostolius, nutarė dar daugiau juos padidinti nuostolingai partempdamas svetimą priekabą.

18. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kurių vertė rinkoje yra labai didelė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikėtina nuteistųjų iškelta versija, kad šias medžiagas į nuteistojo V. B. įmonei priklausančio automobilio grindis įmontavo kiti asmenys nuteistiesiems nežinant. Be to, kaip matyti iš nuteistojo S. B. parodymų, krovinį iš Vokietijos jis pasiėmė tada, kai pasiėmė priekabą iš Nyderlandų karalystės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pašaliniai asmenys žinojo apie krovinio gabenimo maršrutą. Taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kad kokie nors asmenys bandė susisiekti su V. B. ar S. B., norėdami atsiimti priekaboje paslėptas narkotines bei psichotropines medžiagas, apie kurių buvimą, kaip tvirtina nuteistieji, jie nieko nežinojo. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ne nuteistieji, o kas nors kitas buvo suinteresuotas šių narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu.

19. Nuteistieji skunduose nurodo, kad nutartis, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, yra neteisėta, nes neaišku, kokio telefono kontrolė buvo sankcionuota, kokiais duomenimis tariamai disponavo kriminalinės žvalgybos subjektas. Todėl, pasak apeliantų, teismas negalėjo remtis kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis kaip jų kaltės įrodymu.

20. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pagal prokuroro 2016 m. gruodžio 15 d. prašymą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbiami) leista V. B. atžvilgiu sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. kovo 16 d. (t. 4, b. l. 12).

21. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbiami) nėra įvardintas telefono numeris, kurį leista slapta klausytis. Tačiau, apeliantai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai įsitikinę, jog dėl to nėra aišku, prieš kokius asmenis buvo leista atlikti slaptus procesinius veiksmus. Nors teismo nutarties rezoliucinė dalis suformuluota ydingai, tačiau iš nutarties turinio aiškiai matyti, jog teisėsaugos institucijos turėjo faktinių duomenų apie tai, kad per V. B. vadovaujamą įmonę UAB ,,(duomenys neskelbiami) galimai organizuojamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas iš Nyderlandų karalystės į Lietuvą bei Rusiją ir V. B. galimai daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2, 3 dalyse, 199 straipsnio 3 dalyje. Prokurorui dėl to kreipusis į teismą, buvo priimtas sprendimas pradėti vykdyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą. Visi šie veiksmai buvo taikomi nuteistojo V. B. atžvilgiu, siekiant išsiaiškinti galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2, 3 dalyse, 199 straipsnio 3 dalyje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties trūkumai nelėmė savavališko kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, nesant faktinio ir (ar) teisinio pagrindo. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, naudojant technines priemones specialia tvarka, yra gauti teisėtu būdu.

22. Kartu pažymėtina, kad pirmiau nurodytų priemonių taikymo metu gautos informacijos pagrindu 2017 m. vasario 22 d. pasienio poste buvo patikrintas S. B. vairuotas vilkikas su puspriekabe, kurioje įrengtoje slėptuvėje buvo rastas gabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų bei psichotropinės medžiagos, t. y. kriminalinės žvalgybos informacija, kurios pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasitvirtino.

23. Nuteistasis V. B. skunde nurodo, kad pirmiau nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis buvo išslaptinta iš dalies, kitų asmenų, dėl kurių buvo atliekami slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai, duomenis paliekant neviešus, todėl baudžiamojoje byloje buvo vadovautasi neleistinu įrodymų šaltiniu – neišslaptinta kriminalinės žvalgybos veiksmų dalimi, jų pagrindu darant prielaidas apie jo su S. B. neva naudojimąsi tam tikromis ryšio priemonėmis tariamai nusikalstamai veikai daryti. Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neišslaptinta šios nutarties dalimi nesivadovavo. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi nutarties išslaptinta dalimi tikrinant, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas šia nutartimi sankcionuotą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka pagrįstai pripažino teisėtu, nes informacija, kaip minėta, pasitvirtino. Kartu pažymėtina, kad nuteistųjų V. B. ir S. B. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, 2017 m. vasario 22 d. rastų S. B. vairuoto vilkiko puspriekabėje, ir jų gabenimo kontrabanda pagrįsta ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, gauta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties pagrindu teisėtai kontroliuojant šioje byloje V. B. susižinojimą, bet ir kitų baudžiamojoje byloje esančių ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų V. V., E. Š., K. R. parodymais, tarnybiniais pranešimais, kratos protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog dalis kriminalinės žvalgybos informacijos, panaudotos baudžiamajame procese, nebuvo išslaptinta, nesudaro pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka yra neteisėta ir nepagrįsta, o įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant ją, neleistini.

24. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis ir S. B. nesuprato gabenę labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabanda, todėl jų veikos netinkamai kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

25. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančioje ertmėje-slėptuvėje gabenta 113 vienetų stačiakampio formos briketų su augalinės kilmės medžiaga ir vienas paketas su įvairios formos ir spalvos tabletėmis. Briketuose buvo narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė – 305,504 kg, o kitame pakete 27 tabletės su 3,763 g psichotropine medžiaga – MDMA. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2012 m. vasario 9 d.) (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos) nustatyta, kad labai dideliu kanapių dervos kiekiu laikytina daugiau kaip 125 g šios narkotinės medžiagos. Taigi S. B. vairuojamo vilkiko puspriekabėje esančioje ertmėje-slėptuvėje gabentas kanapių dervos kiekis gerokai viršijo minėtose rekomendacijose įtvirtintą šių narkotinių medžiagų minimalų labai didelį kiekį. Nustačius šias aplinkybes, nuteistųjų veikos kvalifikacijai, nustatant labai didelį kiekį, kiek dar buvo paketuose kitos psichotropinės medžiagos – MDMA, šiuo atveju reikšmės neturi.

27. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize, tinkamai atskleidė S. B. ir V. B. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Tai patvirtina pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Šioje byloje nustatyta, kad draudžiamos medžiagos buvo gabenamos vilkiko puspriekabėje, kurioje galima paslėpti labai didelį narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį. Be to, narkotines ir psichotropines medžiagas siekta nugabenti į užsienio valstybę – į Rusijos Federaciją. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. B. ir V. B. padarytų veiksmų apimtį ir pobūdį, narkotinių medžiagų gabenimo būdą ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji bendrais bruožais suvokė gabenantys labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti. Todėl S. B. ir V. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Ją perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį) nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslas nėra būtinasis subjektyvusis šios veikos požymis, nes jis neįtvirtintas šios normos dispozicijoje ir veikai kvalifikuoti reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-353/2007, 2K-532/2009, 2K-596/2011, 2K-491/2012). Taigi tai, kad, pasak apeliantų, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jie turėjo tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, neturi reikšmės jų nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad S. B. vairuojamo vilkiko puspriekabėje S. B. ir V. B. neteisėtai gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jų veika pagrįstai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

30. Nuteistieji S. B. ir V. B. apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigia, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis.

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

32. Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu. Kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Teismų praktika nagrinėjamu klausimu nevienoda, tačiau bendrininkų grupės aplinkybė tokiais atvejais dažnai šalinama iš kaltinimų ir teismų nuosprendžių. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje plenarinė sesijos 2009 m. sausio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas iš kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

33. Nagrinėjamojoje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytos dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis. S. B. ir V. B. dalyvavimas nusikalstamose veikose pasireiškė tuo, kad V. B. nurodymu S. B. nuvyko į Nyderlandų karalystę ir ten nugabeno priekabą, siekiant, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ten įrengtų slėptuvę ir joje būtų paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei psichotropinė medžiaga – MDMA. Po to, V. B. nurodymu S. B. nuvyko į Nyderlandų karalystę, prisikabino ten paliktą priekabą su paslėptomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir šias paslėptas medžiagas gabeno į Lietuvos Respubliką. Taigi S. B. ir V. B. veiksmai pripažinti nusikalstamais tik todėl, kad atlikti pagal susitarimą su nenustatytais asmenimis, kurie, įrengė vilkiko priekaboje slėptuvę ir ten paslėpė narkotines bei psichotropines medžiagas. Be šių nenustatytų bendravykdytojų veiksmų nebūtų įmanomi ir S. B. bei V. B. veiksmai gabenant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. B. ir V. B. padarė nusikaltimus ne dviese, bet kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ir kad būtent tie asmenys S. B. Nyderlandų karalystėje paliktoje priekaboje įrengė slėptuvę ir pakrovė narkotines bei psichotropines medžiagas, ir jų veiksmai leido nuteistiesiems neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei psichotropinėmis medžiagomis. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis yra pagrįsta.

34. Taip pat priešingai, nei apeliantai tvirtina skunduose, nenustatytų asmenų veiksmai konstatuoti remiantis ne prielaidomis, bet konkrečiais įrodymais: pačių nuteistųjų parodymais, liudytojo V. V. parodymais, taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius analizės“, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu. Byloje nustatytas šių asmenų veiksmų laikas, jų atlikti veiksmai. Be to, nenustatytų asmenų veiksmai rodo, kad nuteistieji veikė pagal gerai apgalvotą veikimo planą, pasiskirsčius užduotimis, suvokdami veiksmų pobūdį ir pavojingumą.

35. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistųjų V. B., S. B. ir nenustatytų asmenų veikos bendrumą, jų susitarimą su šiais asmenimis bei tyčios kryptingumą disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, pagrįstai konstatavo, kad V. B. ir S. B. padarė nusikalstamas veikas bendrininkaudami su šiais asmenimis. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. B. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.