Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.), 253 straipsnio 1 dalį,

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.), 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – MDMA bei šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

2017 m. sausio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, V. B. nurodė S. B. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenti priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę ir ten ją paliekant perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, siekiant, kad į ją būtų pakrautas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos – MDMA. Po to S. B., vykdydamas V. B. 2017 m. sausio 23 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempė priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir ją ten paliko, turint tikslą, kad priekaboje būtų įrengta slėptuvė ir joje būtų paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei psichotropinė medžiaga – MDMA, ten laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ertmėje įrengė slėptuvę ir joje paslėpė labai didelį kiekį – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Po to V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 13 d. nurodė S. B. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir prisikabinus ten paliktą priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su joje paslėptomis narkotine ir psichotropine medžiagomis, šias paslėptas narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabenti į Lietuvos Respubliką. Po to S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. B. 2017 m. vasario 13 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ten prie vilkiko prisikabino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įrengtoje ertmėje – slėptuvėje buvo paslėptas labai didelis kiekis – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetai tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir V. B. su S. B., veikdami pagal išankstinį susitarimą, minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų neteisėtai gabeno į Lietuvos Respubliką. Po to, 2017 m. vasario 22 d., apie 13.20 val., S. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B. ir tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardą, esančią (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA iki 2017 m. vasario 22 d. 16.40 val., kol kratos metu šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamasis V. B. nuo 2014 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 22 d. 21.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamą šaudyti, C kategorijos, dujinį-garsinį pistoletą „E. T.“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 7 vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamus šaudyti, dujinius-garsinius šovinius, kol kratos metu juos pats pateikė policijos pareigūnams.

Be to, kaltinamasis S. B. nuo 2014 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 28 d. 10.15 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamą šaudyti, C kategorijos, dujinį-garsinį pistoletą „IŽ-76“, kol kratos metu šį šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2015 metų dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), buvo tos įmonės įkūrėjas, direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimu Lietuvoje ir užsienyje. Vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba šaldytuvas TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – prieš nagrinėjamus įvykius buvo ta pati priekaba, tik kitas numeris, nes buvo pamestas. Vairuotojas buvo vienas – S. B.. Pradžioje dirbo vienas, po to pasisamdė S. B.. 2017 metais vilkiką vairuodavo ir S. B., kartais ir jis pavairuodavo. 2017 metais kitų vairuotojų nebuvo. Kaltu nepripažįsta, kad jo automobilyje buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Prisiėmė vairuotoją, nes vienas nespėjo ir vairuoti, ir ieškoti krovinių. Jis ieškojo krovinių, o vairuotojas vairuodavo. Transporto verslu užsiima nuo 1996 metų. Įsigijo priekabą šaldytuvą TURBO’S HOET iš Lenkijos, ji buvo nenauja, buvo perdaryta, terminė, be agregatų, lenkai jam davė sertifikatus. Reikėjo priekabos šaldymo agregatui skardą uždengti, sienas, apšvietimus darė, pertvarą, kad atskirtų šaldymo plotus, darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Grindų nekeitė. Dažymo darbus atliko 2016 metais spalio mėnesį. Grindys buvo šlifuotos ir perdažytos. Žmogus pagal skelbimą dažė, lakavo (duomenys neskelbtini) kavinės aikštelėje. Jei netvarkinga mašina, nekrauna krovinio. Daugiau nebuvo dažoma. Grindų neardė, nekėlė. Į reisą tuščia priekaba nevažiuodavo, nebent nedidelį atstumą važiuodavo, Lenkijoje pasikraudavo. Jei moka daugiau, tai siunčia tuščią. Iki Olandijos vilkiko nuvykimas su tuščia priekaba kainuoja iki 500 eurų. Kartais kelionė atsiperka, kartais ne, būna, kad sugenda transporto priemonė, genda vaisiai. Į Nyderlandus priekaba važiavo su kroviniu. Viena įmonė krovinį atsakė, buvo palikta priekaba (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose ir partempta kita priekaba. Įmonė buvo nusipirkusi priekabą ir ją reikėjo partempti. Kur paliko priekabą, gali tik S. B. pasakyti, kuris turėjo parsitempti kitą priekabą iš Olandijos, miesto nepamena, įmonės pavadinimo nepamena, vadybininko pavardės nepamena. S. B. pargabeno tuščią priekabą į V., datos nepamena, gali būti kaip nurodyta kaltinime. Nerado, ką pakrauti, nes nieko tuo metu nepasitaikė. Priekabos partempimas tik kurui išėjo. Jei būtų pasitaikęs krovinys, būtų išėję su pelnu, dabar neišėjo. Bet kokiu atveju reikėjo patekti į Lietuvą, laukti negalėjo, nes buvo sugriuvęs „pečius“. Grįžus įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini) ir teko mašiną remontuoti. Negalėjo važiuoti, kol nesutvarkė. Turėjo kitiems atsakyti, meluoti, kodėl nevažiuoja, nes tiesos sakyti negalėjo, vadybininkai kitas transporto priemones būtų užsakę. Kai susitvarkė, buvo sprendžiami keli pasiūlymai, žiemą vilkiko važiavimas nestabilus, jis nutarė gabenti laivu, todėl tuščias vilkikas keltu kėlėsi ir važiavo pasiimti priekabos. Vadybininkui T. V. sakė, kad veža krovinį, nes tokia darbo specifika, jie irgi meluoja. Gal tuo metu taip pasakė, nepamena, jiems skirtumo nėra. S. B. nuvažiavo, prikabino priekabą ir važiavo į pasikrovimo vietą. Krovėsi Vokietijoje, krovinį turėjo pradžioje nugabenti į V., po to į L. reikėjo nuvežti. Krovinys buvo kažkaip „surištas“ su pakuotėmis. Iš Vokietijos reikia važiuoti per Lenkiją, Lietuvą, nes iš tos įmonės, per kurią vežė, turėjo atvažiuoti į V. tikrinti krovinį, tada gali panaudoti dvišalį leidimą. Lenkijoje muitinėje sustabdė patikrinti. Tokie patikrinimai būna dažni. Jam niekas nepranešė, kas buvo rasta. Jis buvo sulaikytas. R. S. (S.) yra jo vaikystės draugas, dažnai pasikalbėdavo, kaip kuriam sekasi, dažniausiai pinigų vienas kitam skolindavo. S. B. skambučiai, pasakymas, kad reikia kažką „judinti“, tai turbūt vadybininkus dėl krovinio. Jis yra vežęs krovinius su šaldyta mėsa, žuvimi, gal jis turėjo tą omenyje. Tai buvo L. įmonė.

Pagarsinus byloje esantį tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų (4 t., b. l. 1–4) kaltinamasis V. B. nurodė, kad, jei kreipiesi į įmonę, jie duos pačią mažiausią kainą, tai geriau reikia laukti, jie duoda geresnę kainą. Jis kalbėjo su L. įmone, kuri užsiima daliniu krovinių pervežimu, adresu: (duomenys neskelbtini), kalbėjo su vadybininku, pavardžių nežino.

Buvo toks vadybininkas A.. Tai buvo, kai važiavo pilnas. Kai priekaba buvo palikta Olandijoje ir jų prašė. Nežinojo, kada tiksliai išvažiuos, tai negalėjo tikslių pasiūlymų ieškoti. R. S. prašė skolą atiduoti, sakė, kad jam (V. B.) reikalingi pinigai, kad reikia vairuotojui atiduoti algą, R. S., matyt, manė, kad užteks. Po pokalbio su R. S. skambino S. B., nes daug kam skambino. Jis nežino, kaip atsirado narkotinės medžiagos priekaboje. S. B. negali kaltinti, bet gal jis (V. B.) nupirko su tokiu kroviniu, o gal ta priekaba buvo pasiklydusi, gal pakišimas koks buvo.

Prieš tai buvo važiavę su priekaba, iki 2016 metų gruodžio pabaigos baigė darbus. Du, du su puse reisų per mėnesį padarydavo. Jo vairuotojas S. B. mėgėjas užgerti ir tuo metu buvo į tai įnikęs, iki paskutinės dienos negalėjo baigti gerti, apie tai sakyti užsakovui negalėjo. Nežinojo, kad priekabą paliks sausio 20 d. Vairuotojas pats gali pakeisti kursą, tačiau kartu derina, nors jis gali ir pats pasiūlyti. Kai priekaba buvo Olandijoje, vairuotojas taip pat bendravo su vadybininkais. Nepamena, kodėl buvo numatęs į sausio galą. Tuo metu mašina buvo avarijoje. Pokalbyje su S. B. „dešimt kažkur bus“ gali būti gal 10 dieną, o gal pokalbis nutrūkęs. Kai vasario mėnesį buvo mašina remonte po avarijos, buvo daug pažeidimų. Pasakymas „ten jau kriokia, reikia paimti“, kiek pamena, reiškia, kad kažkas krovinį siūlė. Kai S. B. sakė greičiau važiuoti, reiškia, kad pastarasis užgers ir turės problemų, todėl jis iš anksto pasakė. Sakė, kad nereikia skubėti. „Kaip ratai, kaip stabdžiai“ klausė, nes nežino, ką jis darė. Kalba buvo apie pasikrovimus. Tuo metu sirgo vadybininkas. Gal ir R. S. sirgo, nežino. Buvo kosmetinį remontą puspriekabei padarę. Plauna su chemija taip, kad viskas atrodo kaip nauja, net varžtai. Vairuotojui sakė pastatyti saugiai, stengtis pastatyti po kamerom. Priekabos niekas neturėjo paimti. Ne visi pokalbių įrašai yra. Vadybininkai jam sakė, bet čia negirdėjo tokių dalykų įrašyta. Kai meluoja, nesako teisybės, tai tokia darbo specifika, nieko nebūna nuslėpta. Jei sakys, kad vairuotojas geria arba mašina sugedusi, niekas jo nesamdys, todėl ir prisigalvoja visko pasakyti. Tik per banką pinigus galėjo pervesti. Rusijoje pinigus grynaisiais atiduoda, kitur į priekį duoda, yra visokių niuansų. Sausio 30 d. kalba su S. B.: „Be penktadienio niekas nieko nepaims“ – nepamena, ką turėjo paimti. Gal kokią siuntą reikėjo perduoti, gal su vadybininkais turėjo S. B. susisiekti, gal turėjo omenyje, kad išsikrovė iš laivo, taip suprato pasakymą „iš laivo išvažiuoju“. Visi pasikrovimai buvo gale mėnesio, tai ir sakė, kad gale mėnesio paims. S. B. ieškojo krovinio, apie tai telefonu ir kalba. Nežino, kokias skardas, gal pakrautos skardos buvo, nežino, ką jis turėjo omenyje. Kelionė nebuvo suplanuota, kad reikia nuvežti, pasikrauti tas medžiagas.

Visas pokalbis vyksta su vadybininkais, kurie siūlo, o jie ieško. Vilkikas stovi, nevažiuoja, o jis sako, kad važiuoja, nes S. B. yra užgėręs. Vairuotojas, kai pradėjo atsigauti, pradėjo jam skambinti, judinti, kada važiuoti. Pradžioje krovinių nebuvo, po to pradėjo atsirasti. Iš kalbos supranta, kada S. B. yra išgėręs. Datų negali dabar atsekti, tai negali pasakyti, ką kada sakė. Kainą mato, kokia yra lentelėje.

(duomenys neskelbtini) turėjo angarą, galima sakyti, ten gyveno. Iš turgaus nusipirko ginklą – dujinį pistoletą, leidimo tuo metu nereikėjo. Numerio nepamena, pramoninės gamybos, buvo dokumentai. Nebuvo apkabos. Pamiršo, kad jį turi. Pardavęs angarą, daiktus sudėjo namuose, po to rado tarp daiktų. Girdėjo, kad reikia registruoti ginklus. Ginklą laikė namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Šoviniai buvo kartu. Laikė pagąsdinti, jei kas per tvoras lips. Pripažįsta šį kaltinimą. Leidimo ginklui neturėjo. Ginklą atidavė pats, gailisi, kad laikė.

Pagarsinus kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotą pokalbį (4 t., b. l. 17), kaltinamasis V. B. nurodė, jog gal buvo koks pasiūlymas nuvežti krovinį, nebepamena, gal jam atsakė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Vadovas buvo V. B., jis vairuotojas, automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba šaldytuvas TURBO’S HOET. Jis pats mažai ieškojo krovinių. Maršrutai buvo po Lietuvą, Vokietiją, Olandiją. Gaudavo užsakymą ir važiuodavo. Per mėnesį būdavo visaip reisų, kartais visai nebūdavo. Yra mėgėjas išgerti degtinės. Nevažiuoja išgėręs. Išeidavo iš „transo“ ir vairuodavo. „Transai“ užeidavo ir po kelis kartus per mėnesį, apie tris dienas, po to ir atsigauti reikia. Kai susitikdavo, vadovas bardavo. Iš Lietuvos išvyko į Lenkiją, Lenkijoje pasikrovė, kada, datos nepamena, gali būti kaip kaltinime. Lyg į Olandiją buvo krovinys, ten išsikrovė, sugedo „pečius“, buvo šalta sėdėti, nutempė priekabą tuščią ir paliko ten, netoli stovėjimo aikštelėje. Vietovės nepamena, Olandijoje saugu. Priekabos nerakino, nes negalima rakinti. Buvo V. B. nurodymas paimti kitą priekabą partempti. Partempė tuščią, nes nerado krovinio. Važiavo namo, įvyko eismo įvykis, remontavo. Kada prieš tai važiavo į reisą, nepamena. Važiavo ir kitą kartą. Draugelių vadybininkų V. B. turi daug, sakė jiems skambinti. Domėjosi, norėjo vykti į reisą, matyt, buvo išėjęs iš „transo“. Nuo sausio mėnesio 17 iki 19 dienos pasiskambindavo, norėjo važiuoti. V. B. per jį ne kartą reisą yra praradęs. Nepažįsta R. S.. Su v. vadybininkais kalbėjo būdamas Olandijoje dėl krovinio, nes yra sakęs pasižiūrėti, gal koks brangesnis yra. Jei būdavo krovinys, pigesnio neatsakydavo. Š. eismo įvykis buvo. Kai sutvarkė mašiną, vėl išvyko, kėlėsi su keltu. Vokietijoje laukė, stovėti pigiau. Kai pasiėmė Olandijoje paliktą priekabą, nieko lyg nebuvo pasikeitę. Su kroviniu vyko per Lietuvą į L.. Pakeliui padangos buvo iššovę. Muitininkai patikrino. Nuvažiavo į K., peršvietė krovinį, nieko nerado, tada sakė, kraus krovinį. Jis paskambino V. B., pasakė, kad skardas lups, plyšių yra visokių. Po to gaisrininkai išplėšė dugną, jis pamatė briketus, gal malkoms kūrenti, iš karto nesuprato. Kai antrankius uždėjo, suprato, kad kažkas čia negerai. Muitininkams nesakė, kad iš Olandijos, nes neklausė, iš kur krovinys, sakė, kad iš Vokietijos. Jis nepasakys, kada priekaba buvo remontuota. Ji visada buvo švari, liepdavo plauti. Perdažyta kada buvo, nepasakys. Po perdažymo į reisus vykdavo, vežė krovinius, niekas krovinių netampydavo, viskas gražiai būdavo padėta. Nežino, iš kur toks didelis kiekis narkotinių medžiagų. Matyt, visą laiką su tokia priekaba važinėjo, gal V. B. tokią nupirko. Tikrindavo ir anksčiau, nieko nerasdavo. Normalu, kad priekaba buvo Olandijoje palikta, ten pilna pristatyta, nes saugu. Nelabai jam rūpi bendrovė, jam svarbiau savo kišenė. Kartais atsibosdavo gerti, tai norėdavo važiuoti. Su žmona gyvena, turi vaikų. Turi automobilį, važinėja, bet girtas nevažiuoja. Nesigydė nuo alkoholizmo, gal nereiks.

Jis telefonu V. B. vasario 1 d. pasakė: „Jau viskas, aš susitvarkiau.“ Tai reiškia, kad jis išvažiavo iš laivo ir viskas gerai. Vasario 2 d. parašė V. B. žinutę: „Išsikroviau, galim krautis“, turėjo omenyje krovinį krautis L., kiek pamena, „tašę“ kažkokią buvo įdėjęs. Dejavo, kad bus nuostolinga kelionė, sakė ieškoti kitą, jam dar sakė pažiūrėti per V.. Telefonu V. B. sakė: „Neskubėk, gali išlįsti kitas krovinys, šiandien pasakys kada.“ Čia kalba apie krovinius. Pasakė: „Tas krovinys buvo dešimt kažkur“, turėjo omenyje gal pinigais taip pasakė, kitą kartą pasiūlydavo pinigų. Pasakymas „Kriok, reik paimti“ – matyt, krovinį reikėjo paimti iš L.“, nesigilino. Vasario 15 d. apie priekabą klausė, nes strigdavo stabdžiai. Atlyginimą visaip mokėdavo, krovinį „padarydavo“, sumokėdavo, daug nemokėjo, virš minimumo, kuo dažniau važiuodavo, tuo daugiau. Būdavo, kad ir pats V. B. važiuodavo, jei jis nespėdavo. Jei krovinys yra ir nevažiuoja, turbūt pinigai nebūdavo „suvaikščioję“. Kuo V. B. daugiau užsiimdavo, nežino. Buvo mažikę mašinikę nusipirkęs, „kuzaviuką“. Kai sulaikė, pagalvojo, toks jų darbas tikrinti. Kai sulaikė, neklausė, iš kur važiuoja. V. B. sakė, kad kels skardas, nes yra skardos.

Skardos yra priekyje, uždengtas variklis. Jie dėl to ir iškrovė krovinį, kad pažiūrėtų skardas, po to toliau žiūrėjo. Nepamena, kada eismo įvykis įvyko, galėjo būti tada, kaip nurodyta kaltinime, vasario pirmomis dienomis. Buvo bakas sugadintas, priekio sparnas. Nežino, kad baką tvarkė įmonė (duomenys neskelbtini). Kas ir kiek laiko tvarkė kitas automobilio dalis, nežino. „Pečiuką“ tvarkė G., tik pultelį tvarkė. Tai tvarkė po eismo įvykio. Kai kalbėjo telefonu, kad tikrins skardas, tuo metu dar nebuvo atvykę gaisrinės mašinos. Du kartus švietė rentgenu priekabą, pilną ir tuščią. Pareigūnai nesakė, kad yra kažkoks įtarimas. Kai iškrovė, tuoj ardė skardas, rentgenu jau buvo patikrinę, nieko nerado. Kai atvažiavo iš gaisrinės, nepranešė V. B., kad pjaus skardas, gal neturėjo galimybės pranešti. Neprisimena, kad V. B. įmonė jam buvo skolinga. Sausio mėnesį galėjo ne kartą būti, kad kalbėjo neblaivus. Nevyko tvarkyti transporto priemonės, nes buvo neblaivus, arba galėjo būti kvapas, tai nevažiavo. Neįtarė, kad priekaboje galėjo būti narkotinės medžiagos, net prielaidų neturėjo, nes nieko nesimatė.

Retenybė, kad jis užsakydavo krovinį. Su vadybininkais bendraudavo vežant krovinį. Vežant krovinį iš Olandijos su vadybininku bendravo. Teiraudavosi, kur yra, kaip sekasi. Kelyje buvo padanga iššovusi, su V. B. apie tai kalbėjo, jis sakė, kad pasikeis Š.. Lenkijoje iššovė padanga. Olandijoje „pečiukas“ sugedo, jis sakė, kad nešals, liepė ieškoti kaip greičiau išvažiuoti, V. B. tuščią priekabą surado, krovinio nerado, sakė važiuoti tuščiam.

Orinį šautuvą Lenkijoje turguje nusipirko. Dujinį-garsinį pistoletą, žaisliuką buvo įsigijęs gal Rusijoje, mėtėsi stalčiuje namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Pramoninės gamybos buvo. Kratos metu vieną rado, kitą pats parodė. Jis neturėjo leidimo ginklui, žinojo, kad reikia. Kaltę dėl ginklo laikymo pripažįsta.

Liudytojas R. S. parodė, kad nežinojo, jog jo telefoninių pokalbių yra klausomasi, kad yra sekamas. Susitikimo metu su V. B. nebendravo dėl psichotropinių, narkotinių medžiagų. Žinojo, kad V. B. turi siuvimo fabriką, ką daugiau veikia, nežinojo. Nesidomėjo, kad užsiima transporto pervežimais. Nežino, kad kitas kaltinamasis jo darbuotojas, nėra su juo bendravęs. Nėra prašęs V. B. užmokesčio už kokias nors paslaugas. Neprisimena pokalbio dėl 5000 eurų. Jokių santykių su V. B. dėl narkotikų nėra turėjęs. Perklausant garso įrašus savo balso tuose pokalbiuose neatpažino, per daug ir neklausė tų pokalbių. Prieš 20 metų su V. B. susitikdavo beveik kas savaitę. 2016 metų pabaigoje, 2017 metų pradžioje susitikdavo kartais. Pareigūnas V. V. jam nežinomas. 2017 metų sausio mėnesį jo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Iš jo telefono su V. B. nelabai galėjo kas kalbėtis, pats naudojasi tuo telefonu.

Liudytoja M. B. parodė, kad yra kaltinamojo S. B. žmona, kito kaltinamojo nepažįsta. Žinojo, kad vyras dirba pas jį. Sutinka duoti parodymus. Jos santykiai su vyru yra normalūs. Vyro silpnybė yra išgėrimas, daugiau tai normalus vyras, vaikų tėvas. Jis visą gyvenimą kažkiek išgerdavo, bet kuo toliau, tuo labiau buvo įnikęs, tačiau dabar turi sveikatos problemų, tai vėl kitaip. Būdavo, kad užeidavo, jog išgeria, geria savaitę, kadangi sukyla kraujo spaudimas, negali sustoti. Žino, kuo kaltinamas vyras. Netiki, kad vyras būtų prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos. Vyras tiek metų dirba tą darbą, ji neturėjo net tokių minčių. Vyras niekada neturėjo problemų su teisėsauga. Šeimoje turi tris vaikus, visi užauginti, du jau gyvena savo gyvenimus, trečiam greitai bus 18 metų. Vaikai su teisėsauga reikalų neturi. 2017 metais vyras užgerdavo ir anksčiau užgerdavo, tikslių datų nepamena. Jei nepradeda gerti, tai gerai, o jei užgeria, tai ir toliau geria.

Namuose rastas ginklas buvo papramogauti – kieme pašaudyti „skarbonkėms“. Jis buvo prieš kelerius metus iki kratos. Juo niekas daugiau nesinaudojo. Jauniausias sūnus 2017 metais lankė gimnaziją, į mokyklą nuvykdavo autobusu, kartais ji nuveždavo. Ji pati vairuoja.

Liudytojas T. V. parodė, kad kaltinamąjį S. B. pažįsta darbo reikalais, kitą kaltinamąjį žino, bet nėra jo matęs. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku, o 2018 m. sausio mėn. dirbo vadybininko asistentu. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima krovinių ekspedijavimu iš Europos. Jo darbo funkcijos yra transporto priemonės kuravimas nuo pasikrovimo vietos iki išsikrovimo vietos, ieško vežėjų, yra tarpininkas tarp vežėjo ir užsakovo. UAB (duomenys neskelbtini) žino, jos vadovas yra V. B., jo asmeniškai nepažįsta, bendravo telefonu. Su šios įmonės vadovu V. B. ir vairuotoju S. B. jau nuo 2015 metų bendrauja darbo reikalais. Su UAB (duomenys neskelbtini) jo įmonė turėjo iki 10 sandorių. Sutartis siųsdavo elektroniniu paštu. Krovinius iš Vakarų Europos veždavo į Rusiją. Viskas vyko laiku, problemų nebuvo. Kuris kuriam paskambino pirmas dėl paskutinio užsakymo, nepamena, bet užsakymą suderino iš anksto prieš kelias dienas ar net savaitę iki pakrovimo. Teisingai sakė ikiteisminio tyrimo metu, nes žiūrėjo pagal dokumentus. Tai buvo užsakymas pakrauti iš Vokietijos L. miesto į Rusijos L. miestą. Neprisimena, bet gali būti, kad vienu ar per kelis skambučius sutarė.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 64–73), liudytojas T. V. patvirtino buvus taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad V. B. pasakė, jog dabar nereikia, o vasario mėnesio 9 ar 10 dieną paskambinęs pasakė, kad gali pervežti. Mano, kad sutartis nebuvo keista, nes visą laiką atvažiuodavo ta pati mašina ir priekaba. Gali būti, kad telefonu buvo padiktuoti mašinos numeriai, jis įrašė ir nusiuntė. Gali būti, kad paskambino V. B. ir pasakė, kad pasikeitė priekabos numeriai, ir pataisė sutartį. Taip būna. Tikslios datos nepamena, sutartyje terminai buvo nurodyti. Parodymus davė pagal turimus dokumentus.

Parodžius liudytojui byloje esančią sutartį (4 t., b. l. 70–73), liudytojas T. V. paaiškino, kad tai jo sudaryta sutartis, vasario 20 d. turėjo būti paimtas krovinys ir pristatytas 27 d. į Rusiją. Čia pataisyta V. B., su patvirtinimu. Nebuvo kalbos, ar jų transportas vyks į Vokietiją su kroviniu, ar be, tai gerai prisimena, nors jam ta informacija neaktuali. Normalu, kai mašiną pasikrauna iš Lietuvos, o kur išsikraus, nežinojo. Teisingai sakė, kad su eksportu važiuoja, su tuščia priekaba važiuoti neapsimoka. Suprato, kad turi pasikrovęs krovinį iš Lietuvos į ten, iš kur reikia pasiimti krovinį. Kai pasikrovė krovinį, bendravo su vairuotoju S. B.. Viskas buvo gerai, tik, kiek pamena, į Lietuvą atvažiavo dieną vėliau nei planavo, bet terminas nebuvo pasibaigęs. Tikriausiai skambino vairuotojui vasario 22 d., nes pasakė, kad Lenkijoje sprogo padangos. Tai pasakė vairuotojas S. B., bet kalbėjo jau po visko, kai buvo sutvarkyta. Pokalbio metu S. B. buvo Lenkijoje. Po to pareigūnai telefonu pranešė, kad mašina areštuota. Tai buvo tą pačią dieną, vakare, apie 19 val. pranešė direktoriui ir gavo informaciją, kad krovinys būtų kuo skubiau paimtas. Gavo mašiną pasiimti tą krovinį. Dėl ko buvo sulaikytas, nežinojo, sužinojo tik per apklausą. Pagal sutartį 290 eurų buvo sutarta, užsakymas nebuvo įvykdytas, sąskaita nebuvo išrašyta. Negabenant krovinio iš Lietuvos į Vokietiją, nepakrauto vilkiko kelionė kainuotų apie 600–700 eurų, nuostolinga būtų tuščiam važiuoti arba turėtų būti labai geras užsakymas. Su jo bendrove sudaryta rinkos kaina, nedidelis uždarbis.

Tuo atveju buvo vežtos sulčių pakuotės. Žinojo, kad tai šaldytuvas, „šaldytuvinių“ krovinių jie neveža, tai ne jų specializacija. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, nes sakė pagal dokumentus. Būna, kad keičiasi priekabos, jei sulūžta, mano, kad neklausė, kodėl keitė priekabą. Priekaboje neturėtų likti žymių kraunant ant „paletės“, jei priekaba nauja, žymės lieka, pabraižymai.

Per metus laiko buvo 10 sandorių. Nepamena, kaip V. B. pasakė paskambinęs, kad krovinys nereikalingas, tyrimo metu tiksliau prisiminė. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo su V. B.. Iš pokalbio su V. B. atsiminė, kad važiuoja su kroviniu. Mano, kad priekabos numerį įrašė iš ankstesnių pervežimų, vykdžiusių užsakymą prieš tai. Nežinojo, kad bus kita priekaba. Neprisimins mašinos numerio ir to, kada vežė, reiktų žiūrėti krovinio važtaraščius, mano, tai nebus didelis skaičius. Gal V. B. ir buvo užsiminęs apie dar vieną mašiną, bet nėra tikras. Gaudamas užsakymą vežėjams visada pasiūlo, kad tą dieną yra krovininis pervežimas, tai gali būti, kad V. B. atsisakė pervežti, nes neturėjo tame regione mašinos. V. B. pasakymas, kad krovinio nereikia, ko gero, buvo jo interpretacija.

Nepamena, ar tai interpretacija, ar pažodinis V. B. pasakymas, kad šiuo metu krovinio nereikia, o kai reikės – paskambins. Suprato, kad dabar nereikia, o kokius žodžius tiksliai pasakė, nepamena. V. B. pasakyti žodžiai: „Važiuoju su eksportu“ – gali būti, kad tuos žodžius jis pasakė pažodžiui, nes taip vartojama, bet gali būti ir interpretacija. Esmė ta, kad kažkur važiuoja su pakrauta mašina. Pokalbį pamena, bet pažodžiui nepamena.

S. B. yra matęs kelis kartus. Pastarasis atvažiuodavo krautis į sandėlį, buvo vieną ar du kartus. Matė, kad buvo kraunama į šaldytuvą. Gali būti, kad tai tas pats šaldytuvas, kur buvo pakrauta ir Vokietijoje, bet nėra tikras. Kiek šaldytuvų per tą laiką buvo pakeista, negali tiksliai pasakyti, reikia žiūrėti dokumentus. Ikiteisminiame tyrime buvo klausimų – kas, kur buvo, vežta, kada darytas paskutinis pervežimas. Visą bendradarbiavimo laikotarpį turėjo dokumentus, pateikė tyrėjai. Vežant krovinį, su vairuotoju bendrauja kartą, du per dieną, kartais neskambina. Jam nesakė, kad jo pokalbiai yra įrašyti. Smulkiai pokalbių nepamena. Informacija, ar krovinio nereikia, ar priekaba užimta, nebuvo tikslinama. Nepamena, kaip pradėjo bendradarbiauti su ta įmone. Tranzitas visada būdavo laisvas, iš jų pusės nebuvo pasakyta, į kokią šalį važiuoti. Pasirinkdavo Vokietiją, Olandiją, sakydavo, kad nori krovinio iš tų šalių. Tranzitas visada buvo laisvas, nebuvo nurodyta, per kokią šalį turi važiuoti. Nesiaiškino aplinkybių, kur sprogo padangos. Nežinojo, kad padangas stojo tvarkyti Š. Nežinojo, kad transporto priemonė būtų sulūžusi. Jiems žinoma, kurias transporto priemones reikia partempti. Jam nežinoma, kad tokiais darbais užsiėmė ši įmonė. Tos paslaugos yra apmokamos. Mano, kad priekabos partempimas iš Olandijos už 450 eurų yra neracionali kaina, nors jam nežinomos rinkos kainos, neužsiima tokiomis paslaugomis. Pokalbių su S. B. dėl sprogusių padangų detalizuoti negali. Su S. B. tos kelionės metu apytiksliai galėjo kalbėti nuo dviejų iki kelių kartų.

Nepasakys, kiek buvo pokalbių su V. B. dėl krovinio vežimo, mano, du arba daugiau. 1900 eurų už reisą iš Vokietijos L. miesto į Rusijos L. miestą tikrai pakaktų, nežino, ar liktų, nes nežino mašinos sąnaudų, skaičiavimas labai abstraktus, nes nebuvo vairuotojo užmokesčio, prastovų ir kt. duomenų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko asistentu. Su UAB „(duomenys neskelbtini) bendrauja darbo reikalais jau nuo 2015 metų. Jų įmonė užsiima krovinių pervežimo tarpininkavimu. Į juos kreipiasi įmonės, kurioms reikia pervežti kokį nors krovinį, o jie ieško įmonės, teikiančios pervežimo paslaugas, ir už tarpininkavimą ima komisinį mokestį. Su UAB (duomenys neskelbtini) jis bendrauja tiesiogiai su direktoriumi V. B.. Jo asmeniškai nepažįsta, bendrauja telefonu, o užsakymo sutartis siunčia elektroniniu paštu. Tarpininkauja pervežant krovinius į Rusiją. UAB (duomenys neskelbtini) yra vežusi krovinius iš Vokietijos, Olandijos, Lietuvos į Rusiją ir nėra buvę kažkokių didesnių problemų, tai jis vis paskambindavo V. B. ir pasakydavo, kokius turi užsakymus krovinius pervežti. Jei V. B. tikdavo, tai elektroniniu paštu siųsdavo sutartis. Taip ir buvo su paskutiniu užsakymu. Jis skambino V. B. 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pačioje pradžioje ir pasakė, kad turi užsakymus pervežti krovinius į Rusiją. Užsakovas Vokiečių įmonė (duomenys neskelbtini) kartais į priekį pateikia preliminarius užsakymus krovinius pervežti. V. B. pasakė, kad dabar nereikia, o kai reikės, tuomet jam paskambins. Pagal sutartį suprato, kad V. B. jam skambino vasario 9 ar 10 dienomis. Iš karto buvo sudarytas krovinio pervežimo užsakymo sutartis. Jis turėjo V. B. įmonės automobilio duomenis, todėl viską atspausdino ir nusiuntė elektroniniu paštu. Jam V. B. paskambino ir pasakė, kad pas jį kita priekaba su kitu numeriu ir pasakė, kad pataisė sutartyje priekabos numerį. Taip pat buvo pataisytas kelionės maršrutas. Buvo padaryta techninė klaida nurodant, kad maršrutas (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų buvo maršrutas iš Vokietijos L. miesto į L. miestą Rusijoje. Automobilis krovinį Vokietijoje turėjo paimti 2017 m. vasario 20 d. Krovinys buvo paimtas laiku. Su V. B. kalbėjo jis ir V. B. pasakė, kad važiuoja iš Lietuvos su eksportu. Jis suprato, kad vilkikas gabena kažkokį krovinį iš Lietuvos ir paskui paims krovinį pagal užsakymą. Šios kelionės metu jis pats bendravo su vilkiko vairuotoju S. B.. Vieną kartą skambino jam po pasikrovimo paklausti, ar viskas gerai, ar pakrautas, ar jau išvažiavo. Viskas buvo gerai. Po to, jis dar kartą vairuotojui skambino 2017 m. vasario 22 d. darbo dienos pabaigoje pasiteirauti, ar viskas vyksta pagal terminus. Vairuotojas sakė, kad dar yra Lenkijoje, bet važiuoja. Paminėjo, kad buvo problemų, sprogo padangos, bet dabar viskas gerai, jau jis važiuoja. Tą patį vakarą, gal apie 19 val., jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad pasienyje muitinėje yra sulaikytas krovinys, nes galimai gabena neleistinus dalykus. Jis iš karto informavo savo įmonės vadovą. Nedelsiant ieškojo kito vežėjo, kad galėtų paimti krovinį ir gabenti toliau. Kitas vežėjas buvo surastas ir krovinį paėmė tą patį vakarą. Iš informacijos televizijoje sužinojo, kad tuo automobiliu buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Su V. B. jis bendravo jau ne vienus metus ir jokių problemų niekada nekilo. Jis žinojo, kad V. B. priekaba yra šaldytuvas, todėl siūlydavo ir krovinius, kuriems reikalingas šaldytuvas, tačiau pastarasis niekada nenorėdavo. Už paskutinį reisą buvo sutarta vežėjui mokėti 1900 eurų už reisą nuo L., Vokietijoje, iki L., Rusijoje. Tačiau užsakymas iki galo nebuvo įvykdytas ir V. B. įmonei nebuvo sumokėta. Kelionė važiuoti vien vilkiku iš Lietuvos į Vokietiją yra visiškai nuostolinga, nes kelionė panašiai kainuoja apie 600–700 eurų. Būtina imti krovinį, kad atsipirktų kelionė. Prie apklausos protokolo T. V. pridėjo visų dokumentų, susijusių su paskutiniu reisu, kurį vykdė V. B. įmonė, kopijas (4 t., b. l. 64–65, 66–73).

Liudytoja E. Š. parodė, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, yra bendravusi su V. B. darbo reikalais. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininke, įmonė užsako krovinių pervežimą ir ieško įmonių vežėjų, kurios atlieka krovinių pervežimo paslaugas, patys skambina, ieško vežėjų. Su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. B. teko bendrauti tik telefonu. Iš viso buvo septyni krovinių pervežimai. Paskutinis krovinio pervežimas buvo 2017 metų sausio pabaigoje, tada V. B. pats pasiskambino ir paklausė, kokių įmonė turi užsakymų. Ji pasakė tuo metu turėtus užsakymus.

Pagarsinus liudytojos E. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 77–78), liudytoja E. Š. parodė, jog taip ir buvo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Vežimo kryptys yra Olandija, Belgija, Vokietija. Neprisimena, ar V. B. paklausė krovinio į kurią nors konkrečią šalį, ar klausė apskritai apie turimus užsakymus. Pagal dokumentus tą paskutinį kartą V. B. pasiėmė užsakymą iš Lenkijos į Olandiją. Kiek prisimena, buvo baldų krovinys iš Lenkijos. Sutartis buvo sudaryta elektroniniu būdu. Krovinys buvo paimtas ir pristatytas laiku. Iki to laiko UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė krovinio pervežimo dokumentų, todėl negalėjo susitvarkyti atsiskaitymo dėl šio pervežimo. Po šio pervežimo daugiau jokių užsakymų iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Su įmonės vairuotoju bendravo. Reikėjo patikslinti, ar išsikrovė krovinį. Dėl užsakymų neteko bendrauti su vairuotoju. Nurodydavo, kada krovinys turi būti pristatytas tam tikrą dieną ir tam tikru laiku. Vairuotojas negalėdavo pasirinkti kokioje šalyje jis galėdavo būti ir kurią dieną.

Dėl krovinio pervežimo derindavo telefonu. Jei reikėdavo pervežti ir V. B. turėjo transportą, tai sutikdavo. UAB (duomenys neskelbtini) vežė krovinius labai gerai ir visada juos pristatydavo laiku, problemų dėl pristatymo nebuvo. V. B., matyt, nurodydavo vairuotojui, kur važiuoti, o ji su vairuotoju patikslindavo informaciją, kiek kilometrų liko.

2016 metais buvo 6 pervežimai, per mėnesį vieną, du kartus, kitą – kartą per tris mėnesius. Nebuvo pastovumo. Nežino, ar V. B. turėjo užsakymus su kitomis įmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š., be kita ko, parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininke. Jų įmonė yra kaip tarpininkė tarp įmonių, kurios užsako krovinių pervežimą, ir įmonių – vežėjų, kurios atlieka krovinių pervežimo paslaugas. Su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais ji asmeniškai nepažįstama, su direktoriumi teko bendrauti tik telefonu. Dėl krovinių pervežimo kartais patys ieško, kuri bendrovė gali paimti krovinio pervežimo užsakymą, kartais patys vežėjai skambinasi ir teiraujasi, kokius turi užsakymus. Dabar jau įmonė įsidirbusi ir vežėjai žino įmonės krovinių pervežimo kryptis, todėl dažniausiai patys skambinasi ir teiraujasi dėl užsakymų. Peržiūrėjusi įmonės dokumentus, gali pasakyti, kad su UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 metų iki šiol padarę septynis krovinių pervežimus. Visada bendravo telefonu su šios bendrovės darbuotoju V. B.. Paskutinis krovinio pervežimas buvo šių metų sausio pabaigoje. V. B. pats pasiskambino ir paklausė, kokių įmonė turi užsakymų. Ji išvardino tuo metu turėtus užsakymus. Kokie tai buvo užsakymai, tiksliai negali pasakyti, bet kryptys yra Olandija, Belgija, Vokietija. Vežėjai tai žino ir, jei reikia, į tą pusę krovinio, skambinasi. Ji neprisimena, ar V. B. paklausė krovinio į kurią nors konkrečią šalį, ar klausė apskritai apie turimus užsakymus. Pagal dokumentus tą paskutinį kartą V. B. pasiėmė užsakymą iš Lenkijos į Olandiją. Kiek prisimena, buvo baldų krovinys. Sutartis buvo sudaryta elektroniniu būdu ir pasirašyta. Dėl šio krovinio pervežimo jokių problemų nekilo, krovinys buvo paimtas ir pristatytas laiku, tik iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė krovinio pervežimo dokumentų, todėl iki šiol negali susitvarkyti atsiskaitymo už šį pervežimą. Po šio pervežimo daugiau jokių užsakymų UAB (duomenys neskelbtini) iš įmonės neėmė. Šios įmonės pagrindiniai kroviniai yra šaldyta produkcija, todėl orientuojasi į vežėjus, kurie turi priekabas – šaldytuvus, tačiau būna ir kitokių krovinių pervežimų. Ar UAB (duomenys neskelbtini) kada nors ėmė šaldytos produkcijos krovinius, ji neprisimena (4 t., b. l. 77–80).

Liudytojas K. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, įmonė užsiima naudotų transporto priemonių Lietuvoje ir užsienyje pirkimu–pardavimu. Prekiaudavo ir prekiauja automobilių priekabomis ir puspriekabėmis. Tikėtina, kad 2016 metų pabaigoje pirko 38 puspriekabes. Nepamena to atvejo, nes pirkimai vyksta nuolatos, konkretizuoti atvejo, kuris vyko prieš dvejus metus, negali. Dėl puspriekabių pargabenimo į Lietuvą dažniausiai tariasi su klientais, kad būtų pristatymas į V., į jų aikštelę. Įmonės klientai vežėjai, kurie užsiima tarptautiniais krovinių važiavimais. Dauguma klientų paskambina patys arba jie jiems paskambina. Gali būti, kad buvo įdėję skelbimą. UAB (duomenys neskelbtini) nepamena, bet, jei iš jų pirko, tikėtina, kad jie ir pristatė. 38 puspriekabių pirkimo projektą pamena puikiai. Tyrimo metu pateikė dokumentus. Buvo begalė įmonių, jiems gabenančių puspriekabes iš Olandijos, tai nesukonkretins, kuri įmonė parvežė tas puspriekabes. Dažniausiai el. paštu sudarydavo sutartis, būdavo suderinama kaina ir sutarta dėl pristatymo. Nepamena tokio V. B.. Su daugeliu įmonių vežėjais bendrauja. Mano, kad įmonėje dokumentai saugomi.

Parodžius liudytojui K. R. bylos medžiagoje esančius dokumentus (elektroninį laišką, 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo nurodymą) (4 t., b. l. 88–91), liudytojas K. R. paaiškino, jog, kas tas V. B., nepasakys, bet tikriausiai atstovas tos įmonės, su kuria susirašinėjo. Mato, kad 2017 m. vasario 2 d. su juo susirašinėjo. Nurodyta transporto priemonė, nurodyta alokacija, kur pristatyti. Čia nurodytas naudotos puspriekabės pargabenimas iš Olandijos į Lietuvą. Iš susirašinėjimo gali teigti, kad pokalbis vyko ir telefonu, nes parašyta transportavimo kaina 450 eurų ir PVM. Vadinasi, jau prieš tai buvo kalbėta, suderinta. Gautas atsakymas, kokia transporto priemonė transportuos, vairuotojas, kadangi Olandijos įmonėms turėdavo pateikti informaciją. Telefoninio pokalbio su V. B. nebepamena. Buvo paduotas skelbimas internete, nepamena, kokiame lietuvių tinklapyje, kad padėtų jiems pargabenti. Mano, kad V. B. skambino jiems pagal skelbimą, nes dauguma puspriekabių iš Olandijos buvo pargabentos per skelbimą. Mato, kad buvo paimta laiku, pargabenta.

Pagarsinus liudytojo K. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 84–86), liudytojas K. R. parodė, jog dabar nepamena to pokalbio, bet ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, iš jo žodžių viskas buvo parašyta. Partempimo kainos diapazonas buvo nuo 250 eurų iki 650 eurų. Kaina buvo derinama, buvo ieškomas aukso viduriukas, nepamena, kokiomis aplinkybėmis sutarė kainą. Pagal dokumentus buvo toks faktas dėl puspriekabės partempimo.

Jam paskambino, davė informaciją, kad vilkikas laisvas, yra galimybė partempti priekabą, kainą užfiksuoja telefonu, po to viską nurodo el. raštu. Su šiuo vežėju kainą suderino per viduriuką. Už tas pačias priekabas mokėjo įvairiai. Buvo tokia sudaryta galimybė, kad pargabenant puspriekabę galima pasikrauti savo krovinį. Įprasta, kad puspriekabes tempia vilkikai, jokių išimčių nėra. Visi vežėjai ieško, ką partempti, kad galėtų padengti kelionės išlaidas. Skelbime buvo nurodyta sąlyga, kad galima pakrauti į priekabą. Jie žino, ką gali krautis į priekabą, ko negali. Mano, kad iš Olandijos parvaryti tuščią vilkiką kainuoja apie 1000 eurų. Su vilkiko vairuotoju, kai gabena, dažniausiai nekontaktuoja. Kontaktuoja su asmeniu, kuriam pateikta paslauga pargabenti. Kaina buvo suderėta telefonu, taip gali teigti iš pristatytų dokumentų. Gali būti, kad skambino V. B., kad kažką suderintų. Įprastai tokių pokalbių būna nuo vieno iki trijų, jei neiškyla keblumų, nėra reikalo bendrauti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. R. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu. Įmonė užsiima naudoto komercinio transporto prekyba, perka transportą visoje Europoje ir pargabena į Lietuvą, kur vyksta šio transporto pardavimas. Krovininių automobilių puspriekabės – tai vienos iš prekių, kurias perka įmonė visoje Europoje. 2016 metais, gal lapkričio ar gruodžio mėnesį, UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė kontraktą su tokio pat profilio įmone Olandijoje ir nupirko apie 38 puspriekabes. Šios puspriekabės stovėjo Olandijoje įmonės pardavėjos teritorijoje. 2017 m. sausio 26 d. įmonės darbuotojai išsiuntinėjo į Lietuvos įmonių – vežėjų elektroninį paštą tokį skelbimą, kad reikalinga iš Olandijos partempti puspriekabes, kas iš įmonių atsiliepdavo ir sutardavo dėl partempimo sąlygų ir kainos, tos įmonės ir partempdavo puspriekabę. Įmonėms siūlė 300–700 eurų už puspriekabės partempimą. Viena tokių įmonių, kuri atsiliepė į skelbimą, buvo UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau jokių reikalų su ta įmone neturėjo. Kiek prisimena, buvo 2017 m. vasario 2 d. Jam paskambino iš šios įmonės, prisistatė V. B. ir pasakė, kad turi galimybę partempti vieną priekabą šiuo metu, o ateityje gal būt ir daugiau. V. B. sakė, kad yra jų įmonės sunkvežimis Olandijoje, kuris į Lietuvą važiuos be priekabos, todėl turi galimybę partraukti priekabą. Smulkiau neaiškino, bet tai natūralu, kad sunkvežimis buvo be priekabos, todėl atsiliepė į skelbimą. Su V. B. jis suderėjo partempimo kainą – 450 eurų plius PVM mokestis. Kuris kokią kainą pasiūlė, neprisimena. Kai kaina buvo sutarta, elektroniniu paštu jis pateikė užsakymą. Priekabos stovėjo Olandijos V. mieste. Pasirašius sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimis partempė vieną puspriekabę į V., į įmonės teritoriją. Dėl pervežimo dokumentus jis susitvarkė ir už pervežimo paslaugą su UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė. Prie apklausos protokolo K. R. pridėjo sandorį patvirtinančių dokumentų kopijas (4 t., b. l. 84–91).

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš bylos. Jis dirba Šiaulių AVPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje vyr. tyrėju nuo 2013 metų. 2016, 2017 metais taip pat dirbo. Darbas susijęs su narkotikais. Buvo nustatyta įmonė, kuri užsiiminėjo krovinių gabenimu į Europą, buvo nustatytas automobilis ir vilkikas, kuris nuvyko į Olandiją. Buvo kontroliuojamas R. S. (S.) dėl galimų nusikalstamų veikų. Kontroliuojant abonentą R. S., buvo nustatyti ryšiai su V. B., buvo atliekama pokalbių kontrolė ir nustatyti faktai. Įtarimas kilo dėl to, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas automobilis, V. B. – vadovas, S. B. – vairuotojas. Automobilis vilkikas su priekaba stovėjo Š. ir nevykdė jokios veiklos, buvo siūlomi pervežimai, tačiau atsakydavo, kad vilkikas užimtas. Iš S. B. ir V. B. pokalbių buvo galima suprasti, kad laukiama informacija vykti kažkur į konkrečią vietą. V. B. susitikus su R. S. girdisi, kaip jie kalbasi dėl atsiskaitymo, ir iš karto po jų susitikimo buvo sakoma, kad ruošiama vykdyti užsakymą. V. B. pradėjo ieškoti oficialaus krovinio į Europą. Rado krovinį, pasikrovė Lenkijoje, derinosi datas, kada jam reikia būti Olandijoje, žinodamas, kad konkrečią dieną jam ten reikia būti. Pasikrovė Lenkijoje ir vyko į Olandiją. Olandijoje vairuotojas paskambino V. B. ir pasakė, kad yra išsikrovęs krovinį ir susiekęs su asmenimis, kada bus kitas krovinys. Suprato, kad priekaba bus paimta ir pakrauta narkotinėmis medžiagomis. To pokalbiuose nebuvo įvardyta, buvo galima suprasti, kad bus iškrautas oficialus krovinys ir laukiama nurodymų, kas bus toliau su puspriekabe. V. B. suderino kitos puspriekabės partempimą į Lietuvą, kadangi su ta puspriekabe, su kuria atvyko į Olandiją, buvo gautas atsakymas, kad reikia laukti 10 dienų, kad galėtų pakrauti narkotines medžiagas. Taip vairuotojas informavo direktorių, nes vairuotojas susisiekė su kitais asmenimis Olandijoje ir sakė, kad reiks laukti 10 dienų. Jiems pasirodė, kad laukti reikės ilgai, nes „išsireiškė“, kad neveikė „pečiukas“, buvo šalta. Dar kilo įtarimas, kad jie sutiko puspriekabę partempti už 450 eurų, nors direktorius pasakė, kad vien tik kuro išlaidos 600 eurų kainuotų parvaryti tą priekabą. Bandė derėtis, bet vis tiek sutiko, nors ir nuostolingai, partempti. Priekabą partempė į Lietuvą, iš kur, nebepamena. Kiek pamena, kilo eismo įvykis Š., į UAB (duomenys neskelbtini) vilkiką įvažiavo, buvo apgadinta detalė. Buvo laukiama, kada pakeis tą detalę, derinama su vadybininkais, kurie reikalavo pinigų, nes jie norėjo įdėti naujesnį baką. Kai buvo sutvarkytas automobilis, vilkikas kėlėsi į Olandiją be puspriekabės. Tai sukėlė įtarimą. Kontroliuojant pokalbius toliau, direktorius sakė, kad vyksta su kroviniu, o žinojo, kad vyksta be krovinio. Jam buvo siūlytas krovinys, tačiau atsisakė. Kai vilkikas pajudėjo link Olandijos, direktorius suderino krovinį vasario 20 dienai į Rusiją iš Vokietijos. Nuvažiavo į Olandiją, pasiėmė puspriekabę, tada nuvažiavo į Vokietiją, pasikrovė oficialų krovinį, grįžtant Lenkijoje buvo sustabdytas, patikrintas. Patikrinimą organizavo jie.

Iš telefoninių pokalbių buvo aišku, kad V. B. ragino S. B. greičiau važiuoti, nes jam kažkas pasiūlė sumokėti už naują baką, nes buvo reikalaujama nenustatytų asmenų važiuoti į Olandiją. Buvo pasienyje, buvo pasitelkta muitininkų pagalba, sustabdė automobilį 2017 m. vasario 22 d., buvo patikrinta, peršviesta rentgenu, buvo nustatyti puspriekabės galimi pakeitimai, kuri buvo demontuota ir vamzdžiuose buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į plyteles, susuktos juosta. Buvo praplėšta viena plytelė ir pasimatė ruda masė, įtarta, kad tai hašišas, ekspertizė patvirtino. Dar rasta tablečių. Krovinys buvo pakrautas tuščia tara, sukėlė įtarimą, kad iškrovus krovinį grindys buvo šviežiai išdažytos, vairuotojo paklausus, sakė, kad prieš tris mėnesius. Matėsi, kad buvo vežtas tas vienas krovinys, anksčiau nebuvo vežta. Tada buvo išardytos grindys, rasta slėptuvė. Vairuotojas neprieštaravo, susiskambino su direktoriumi, kad bando ieškoti, bet elgėsi ramiai. Klausė jo, kas čia, bet vairuotojas sakė, kad nieko nežino. Briketų buvo įvairiais skirtingais, kiekiais. Atlikus rentgeną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas nutarimas atlikti kratą. Tuo pat metu, kai buvo (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas V. B. ir R. S. sulaikymas. Atliekant kratą vairuotojas susiskambino su direktoriumi, pranešė, kad bando ieškoti. Direktorius paklausė, ar jis juokauja, vairuotojas sakė, kad nejuokauja. Kai rado, jie daugiau nesusisiekė. Po kratos dar teko bendrauti su V. B. ir S. B., jie nieko nepaaiškino, kaip atsirado narkotinės medžiagos, neigė.

Kiti atvejai per daug nuo to atvejo nesiskyrė, daugiausia pokalbiai neatitinka realybės. Šiuo atveju taip pat neatitiko nei pakrovimo laikas, nei seka. Vairuotojas skambindavo ir klausdavo direktoriaus, kada pajudėsime, gal pakalbėjo su tais žmonėmis, iš pokalbio buvo aišku, kad su konkrečiais žmonėmis, direktorius atsakydavo, kad dar nekalbėjo su jais, kad nenori jų judinti, nes nori savo sąlygas pastatyti. Po to buvo pokalbis, kad tas žmogus, su kuriuo turi kalbėti, serga. Sutapo, kad R. S. pasakė, kad smarkiai serga. Dėl to kilo įtarimas. Po to, kai vairuotojas pranešė direktoriui, kad atlikinėja kratas ir tikrins konstrukcijas, iš karto buvo skambutis tarp V. B. ir R. S., ir jie susitarė dėl susitikimo. Telefonu susitarė dėl susitikimo, toliau jie nekontroliavo.

Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad V. B. su R. S. ruošiasi susitikti. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai iškvietė gaisrinės gelbėtojus. Pokalbiai yra įdėti, neatsakys, kodėl tie įdėti pokalbiai. S. B. figūravo tik per įmonės direktorių. Sakydamas, kad S. B. Olandijoje gavo informaciją iš nenustatytų asmenų, kad krovimas bus už 10 dienų, vadovaujasi V. B. pokalbių suvestine, nes šis kalbasi su S. B., to pokalbio metu buvo nurodyta, kad jis susisiekė, ir buvo nurodyta 10 dienų. Su kuo susisiekė, nežino. Daro prielaidą dėl to, kad viskas pasitvirtino – atliekant kratą buvo rasti narkotikai. Neprisimena, ar buvo sprogusi padanga. Kriminalinę žvalgybą atlieka pareigūnai, kurių negali atskleisti. Protokolą surašė jis.

Kokie pokalbiai buvo užsakomi, tokie atspausdinti, pagal juos surašė protokolą. Visi išslaptinti pokalbiai turi būti byloje. Negali atskleisti, ką girdėjo žvalgybos tyrime. Pokalbiai, kurie yra išslaptinti, yra byloje, visi aprašyti, o kurie neišslaptinti – riboto naudojimo. Su šia nusikalstama veika buvo tiesiogiai susijęs R. S..

Neturėjo duomenų apie krovinių vežimus, nesusijusius su šia situacija. Iš direktoriaus ir vairuotojo pokalbių buvo galima suprasti, kad vilkikas stovi, nevažiuoja. Vairuotojas sakydavo, kad stovi, nevažiuoja. To netikrino. Iš pokalbių buvo galima suprasti, kad V. B. susitikdavo su R. S. ir po to paskambindavo vairuotojui. Pokalbių metu buvo kontroliuojama ir buvo susitarta susitikti, arba kažkaip kitaip fiksuotas susitikimas. Protokole rašoma pažodžiui, tarnybiniame pranešime kaip parašyta, nepamena. Tarnybiniame pranešime galima nekartoti žodžių. Nebūtinai jis sprendžia dėl pokalbių išslaptinimo. Iki to įvykio apie V. B., S. B. nežinojo. Šis įvykis neišskirtinis, yra daugiau panašių bylų.

Šiaulių AVPK KP ONTV 3-ojo skyriaus viršininko S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gauta duomenų apie tai, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną galimai gabenamas labai didelis kiekis narkotinės ir psichotropinės medžiagų, kurias ruošiamasi gabenti į Rusijos Federaciją (1 t., b. l. 5).

Šiaulių AVPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos duomenų, jog V. B. ir S. B. galimai vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą. Pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis V. B., kaip įmonės direktorius, nurodė vairuotojui S. B. įmonei priklausančiu vilkiku nuvykti į Olandiją, paimti puspriekabę su ten paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, o S. B., žinodamas apie paslėptas puspriekabėje narkotines medžiagas, prisikabino Olandijoje puspriekabę ir kontrabandos būdu narkotikus gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2017 m. vasario 22 d. 13.43 val. vilkikas su puspriekabe buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos teritorijoje muitinės pareigūnų ir nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pasienio postą detalesniam patikrinimui. Dar prieš prasidedant patikrinimui vairuotojas S. B. žodžiu pareigūnams paaiškino, kad iš Lietuvos vyko tiesiai į Vokietiją pasikrauti krovinį ir su kroviniu važiavo į Rusijos Federaciją per Lenkiją ir Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 39).

Iš 2017 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kelio poste buvo apžiūrėtas vilkikas MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė TURBO’S HOET, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šios apžiūros metu buvo panaudota (duomenys neskelbtini) konteinerių tikrinimo sistema bei nustatytos įtartinos puspriekabės sandaros vietos (1 t., b. l. 46–50).

VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. krovininis automobilis MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė TURBO’S HOET, valstybiniai numeriai HH 516, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas yra V. B. (1 t., b. l. 51–55).

Iš 2017 m. vasario 22 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu vilkike MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: telefono aparatas su SIM kortele, vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai, S. B. pasas, įgaliojimas, veiklos patvirtinimo blankas, krovinio vežimo užsakymas, vykimo keltu patvirtinimas, o puspriekabėje TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose metalinėse ertmėse rasta ir paimta 113 vienetų stačiakampio formos briketų su augalinės kilmės medžiaga ir vienas paketas su įvairios formos ir spalvos tabletėmis (1 t., b. l. 57–59, 60–61). 2017 m. vasario 22 d. nutarimo atlikti kratą vilkike MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabėje TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas patvirtintas 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 56, 68).

2017 m. vasario 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyr. tyrėjo G. B. nutarimu po kratos, sudarius transporto priemonės aprašą, vilkikas MAN ir puspriekabė perduoti saugoti UAB (duomenys neskelbtini)ir nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63–65).

Iš 2017 m. birželio 15 d. papildomos apžiūros protokolo matyti, kad vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo apžiūrėtos ir paimtos metalinės detalės, kuriose buvo paslėptos narkotinės medžiagos, bei aplankas su dokumentais (1 t., b. l. 72–74,75–91).

Iš 2017 m. kovo 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad daiktų ir dokumentų apžiūros metu buvo apžiūrėtas dokumentas – krovinio pervežimo užsakymas – sutartis, kurioje nurodyta, kad užsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini), vežėjas – UAB (duomenys neskelbtini), maršrutas nurodytas V. – L., bet juodu tušinuku nubraukta ir parašyta (duomenys neskelbtini), automobilis nurodytas numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nubrauktas ir parašytas (duomenys neskelbtini). Nurodytas atvykimo į muitinę su kroviniu laikas iki 2017 m. vasario 27 d. 9.00 val. būtinai. Sutartį pasirašė Transporto vadybininkas T. V. ir direktorius V. B.. Taip pat apžiūrėti kiti du dokumentai – leidimas išvažiuoti iš teritorijos, kuriame nurodyta data – 2017 m. vasario 13 d., vairuotojas S. B. ir kelto maršrutas (duomenys neskelbtini) ir dokumentas su užrašu (duomenys neskelbtini), data – 2017 m. vasario 13 d., vykimo kryptis (duomenys neskelbtini), automobilio numeris (duomenys neskelbtini). Ant dokumento uždėtas spaudas (duomenys neskelbtini) terminalas, prie dokumento prisegtas apmokėjimo kvitas, sumokėta suma 539,30 eurų, kurie patvirtina, jog vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d. keltu kėlėsi be puspriekabės. Taip pat apžiūrėtas dokumentas, susidedantis iš dviejų lapų. Tai rusų kalba surašytas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas S. B. naudotis vilkiku MAN, (duomenys neskelbtini), ir priekaba ,,TURBO HOET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliojimas galioja nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kitas dokumentas – 2017 m. vasario 13 d. surašytas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, patvirtinimas, kad S. B. nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 10 d. atostogavo. Apžiūrėti du registracijos liudijimai – Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui MAN, modelis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas priekabai TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), bei apžiūrėtas vienas raktas su raudono audinio juostele, ant kurios yra užrašas MAN (1 t., b. l. 135–137, 138–156).

Iš 2017 m. kovo 13 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas telefonas ,,Nokia 108“, imei kodas (duomenys neskelbtini), imei kodas (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kontaktų sąraše yra išsaugotas įrašas (duomenys neskelbtini) mano (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiais telefonų abonentais bendravo S. B. ir V. B. galimai vykdant nusikalstamą veiką. Nufotografuotas ir pridėtas prie apžiūros protokolo šių abonentų bendravimas (1 t., b. l. 157–158, 159–179).

Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, paimti papildomos vilkiko apžiūros metu iš juodo dokumentų laikiklio, – kelionės išlaidų lapas, kuriame nurodyta išvykimo data – 2017 m. vasario 13 d., maršrutas (duomenys neskelbtini) ir nurodytos mokėjimo už bilietus ir kelių mokesčių sumos. Taip pat dokumentų laikiklyje sudėti palaidi trys kvitai – vienas lietuviškas mokestis už kelius 11 eurų, kitas galimai olandų mokestis už kelius 24 eurai 2017 m. vasario 14 d., trečias galimai lenkiškas mokestis už kelius 68 zlotai 2017 m. vasario 22 d. Yra įdėtos trys stovėjimo mokesčio kortelės vokiečių ar olandų kalba ir keturios, galimai vokiečių kalba, kelių mokesčio kortelės laikotarpiu 2017 m. vasario 14-20 d. Taip pat apžiūrėta laikiklyje įdėta 2016 m. kovo 9 d. darbo sutartis, pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. B. ir S. B. (1 t., b. l. 182–184, 185–186, 187–191).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. balandžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1126)-IS1-2207 nurodyta, kad

l. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 1 esančiuose 12 vnt. stačiakampio formos – briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 24,599 kg.

2. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 2 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos – briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,914 kg.

3. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 3 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,661 kg.

4. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 4 esančiuose 6 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 17,840 kg.

5. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 5 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,896 kg.

6. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 6 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,872 kg.

7. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 7 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,770 kg.

8. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 8 esančiuose 6 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 17,884 kg.

9. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 9 esančiuose 9 vnt. stačiakampio formos briketuose(paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 26,710 kg.

10. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 10 esančiuose 10 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 29,728 kg.

11. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 11 esančiuose 25 vnt. stačiakampio formos briketuose (paketuose) supakuota presuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 54,630 kg.

12. Tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 11, pakete su tabletėmis, yra psichotropinės, medžiagos – MDMA, kurios masės:

– 3 vnt. žalios spalvos domino formos tabletėse, ant kurių yra įspausti skaičiai 1/2, o kitoje pusėje užrašas „DOUBLE TROUBLE“ – 0,394 g (25,9 %);

– 3 vnt. pilkos spalvos, pailgose, į vieną pusę siaurėjančiose tabletėse, kurių vienoje pusėje yra veido kontūrai, o antroje pusėje „T“ formos įranta – 0,449 g (37,5 %);

– 4 vnt. raudonos spalvos, stačiakampio formos tabletėse, ant kurių vienos pusės yra iškilus, buteliuko formos paveikslėlis, o kitoje užrašas „Coca Cola“ ir trys lygiagrečios įrantos – 0,515 g (31,6 %);

– 4 vnt. geltonos (viena pusė) ir raudonos (antra pusė) spalvų tabletėse, ant kurių pavaizduoti „pipmačkiukai“ – 0,576 g (36,8 %);

– 4 vnt. raudonos (viena pusė) ir žalios (antra pusė) spalvų, keturlapio dobilo formos tabletėse – 0,652 g (41,1 %);

– 3 vnt. raudonos spalvos pingvinuko formos tabletėse, ant kurių yra užrašas „HAPPY FEET“ – 0,352 g (39,2 %);

– 3 vnt. samaninės spalvos „vaiduokliukų“ formos tabletėse su įranta per vidurį – 0,402 g (48,6 %);

– 3 vnt. raudonos (viena pusė) ir mėlynos (antra pusė) spalvų varikliukų formos tabletėse su įranta per vidurį – 0,423 g, (40,6 %) (2 t., b. l. 12–16, 17).

Iš 2017 m. vasario 22 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 15 vnt. įvairaus dydžio lapų su užrašais, mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ su SIM kortele (2 t., b. l. 27–30, 31–33). 2017 m. vasario 22 d. nutarimo atlikti kratą V. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisėtumas patvirtintas 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (2 t., b. l. 23–24, 36–37).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 9 vnt. įvairaus dydžio lapų su užrašais ir nustatyta, kad užrašų bloknoto lapai yra langeliais. Užrašuose įrašai padaryti tušinuku – telefono numeriai, adresai, kainos eurais. Baltos spalvos lapelis, ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini) Parduoda firma“ – domimasi firmų pirkimu, popieriaus lapelis langeliais, ant kurio užrašyta (duomenys neskelbtini) S., (tai S. B. sąskaitos numeris AB (duomenys neskelbtini)), spalvotas lapelis su (duomenys neskelbtini) logotipu. Tušinuku užrašas „(duomenys neskelbtini)“ – tai V. B. naudojamas telefono numeris, baltos spalvos lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvitas, kitoje kvito pusėje skaičiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius – tai galimai įmonės, su kuria V. B. bendravo krovinių pervežimo klausimais, kontaktai, baltos spalvos lapelis su užrašu (duomenys neskelbtini) 23 d. 9:00 (duomenys neskelbtini) “. Kitoje lapelio pusėje nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) ir užrašas rusų kalba. Lapas, kuriame atspausdinta UAB (duomenys neskelbtini) krovinio pervežimo užsakymo sutartis, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi Vokietijoje paimti krovinį 2017 m. vasario 20 d. iki 12 val. ir nuvežti į Rusiją L. iki 2017 m. vasario 27 d. 9:00 val. Taip pat apžiūrėti kitame pakete buvę 6 vnt. dokumentų ir nustatyta, kad tai įvairūs atsiskaitymai už pervežimą, A4 formato lapai, užrašai iš abiejų pusių rankraštiniai. Iš teksto galima suprasti, kad tai galėtų būti kelionės išlaidų ataskaitos ir uždirbtos pinigų sumos, A4 formato lapas su užrašais LT – RUS 15.11.16 išlaidų ataskaita, kurioje yra įrašas „50 eurų BY Muitininkams, kad nevarytu į dasmotra“ ir „50 eurų Rus. Muit, kad nedarytu dasmot“ (2 t., b. l. 75–77, 78–86).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung SM-A320FL“, imei kodas (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint išsaugotus kontaktus, nustatytas ir įrašas „(duomenys neskelbtini) Vairuotojas (duomenys neskelbtini)“, tai S. B. kito naudojamo telefono abonento numeris. Taip pat užfiksuoti V. B. ir S. B. kontaktai, galimai vykę nusikalstamos veikos padarymo metu (2 t., 92–94, 95–121, 122–129).

Iš 2017 m. kovo 20 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paimti S. B. asmeniniai daiktai – navigacijos įrenginys su atminties kortele (3 t., 26, 27–29).

Iš 2017 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnyboje buvo surašytas navigacijos įrenginio „Geovision“ ir joje esančios atminties kortelės apžiūra. Faile „CITYHISTORY“ užfiksuoti įvairūs miestai, tarp jų ir Nyderlandų miestai, tačiau nenurodytos datos, ir negalima suprasti, kokiu laikotarpiu buvo vykta į šiuos miestus (3 t., b. l. 31–51).

Iš 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pagal reikalavimą V. B. laisvanoriškai pateikė turimus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 74–78, 79–81).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 40-(411)-IS1-403-(13.2) nurodyta, kad: 1) UAB (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo ir apskaitoje registravo pajamų už tarptautinius krovinių pervežimus – 6250,00 Eur (be PVM); per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo ir apskaitoje registravo pajamų už tarptautinius krovinių pervežimus – 23 930,00 Eur (be PVM); 2017 m. sausio mėn. pajamų neuždirbo; 2017 m. vasario mėn. gavo 1350,00 Eur (be PVM) pajamų už tarptautinius krovinių pervežimus, 2) 2017 m. sausio 26 d. pervežimo užsakyme 24302 nurodyta: užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) , vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), pakrovimas 2017 m. sausio 30 d. Lenkija, pristatymas 2017 m. vasario 1 d. Nyderlandai; 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini), ūkinės operacijos turinys – priekabos Schmitz partempimas. Prie 2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) prisegtame CMR nurodyta, kad pervežimo paslaugos buvo vykdomos – Olandija – Lietuva, 3) UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. datai įsipareigojimai (0,00 EUR) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (5459 EUR), įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki, UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 31 d. datai ir 2016 m. gruodžio 31 d. datai įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir galima būtų teigti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. datai ir 2016 m. gruodžio 31 d. datai įmonė buvo nemoki., tačiau Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumui nustatyti reikalauja pradelstų įsipareigojimų sumų. Apskaitos registrai, kuriuose registruojami pradelsti įsipareigojimai, tyrimo atlikimui nepateikti. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 9 ir 16 str. neįpareigoja įmonės vesti atskirą pradelstų įsipareigojimų registrą, 4) UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. – V. B., a/k (duomenys neskelbtini) 5) UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buhalterinė apskaita tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (3 t., b. l. 86–95).

2017 m. kovo 14 d. prokuroro nutarime, kuris 2017 m. kovo 15 d. patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, išreikalauti informaciją užfiksuotos V. B. ir S. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų išklotinės laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (3 t., b. l. 173–175, 179–182).

Šiaulių AVPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus gautų telefoninių skambučių išklotinių analizę, nustatyta, jog S. B., besinaudojantis numeriu (duomenys neskelbtini), bendravo tik su V. B., o V. B., besinaudojantis numeriu (duomenys neskelbtini), bendravo telefonu ir su S. B., ir su kitu asmeniu, besinaudojančiu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš pokalbių išklotinėse esančių duomenų buvo sudaryta laiko juostos schema, kurioje matyti, kad tik V. B. pabendravus su tuo kitu asmeniu, V. B. iš karto skambino S. B. (3 t., b. l. 183–185).

Iš išslaptintų kriminalinės žvalgybos dokumentų ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties Nr. ĮS4-361 RN matyti, kad V. B. atžvilgiu buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. kovo 16 d. (4 t., b. l. 5–11, 12–13, 14–15).

2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-6551-(14.20) ir prie protokolo pridėtoje pokalbių suvestinėje Nr. 40-IL-3886-(5.33) užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. B. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S. B. (4 t., b. l. 16–26, 27–44).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, jog šioje įmonėje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 10 d. buvo remontuojamas vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykusios avarijos ir buvo tvarkomas kuro bakas (4 t., b. l. 49–50, 51–61).

Iš Policijos licencijuojamos veiklos posistemio duomenų matyti, jog sistemoje nebuvo rasta duomenų apie tai, kad V. B. turi leidimą įsigyti, laikyti ir nešioti bet kokios rūšies šaunamuosius ginklus ar šaudmenis (1 t., b. l. 13, 19–20 ).

Iš 2017 m. vasario 22 d. kratos protokolo matyti, jog atlikus kratą V. B. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), V. B. pats pateikė neteisėtai laikomą ginklą – „E. T.“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 vnt. šovinių (2 t., b. l. 23–24, 27–33, 36).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr.40-(U-404)-IS1-237-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, netvarkingas, šaudyti tinkamas, C kategorijos, E. T. dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, o tirti pateikti 7 šoviniai yra šaudmenys, o būtent, pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, šaudyti tinkami, dujiniai – garsiniai šoviniai, kurie skirti 8 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 1 tūtelė yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, dujinio – garsinio šovinio sudėtinė dalis (2 t., b. l. 52–56).

Iš Policijos licencijuojamos veiklos posistemio duomenų matyti, jog sistemoje nebuvo rasta duomenų apie tai, kad S. B. turi leidimą įsigyti, laikyti ir nešioti bet kokios rūšies šaunamuosius ginklus ar šaudmenis (1 t., b. l. 21–22 ).

Iš kratos, kurią 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leisti atlikti, protokolo matyti, jog atlikus kratą S. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. B. gyvenamoje vietoje rastas pistoletas IŽ-76 (2 t., b. l. 181, 182–186).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr.40-(U-424)-IS1-187-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkamas šaudyti, C kategorijos, IŽ-76 dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais (3 t., b. l. 5–8 ).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Dėl labai didelio kiekio narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir šių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (BK 199 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat, koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014).

BK 199 straipsnio 3 dalyje (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, atitinkanti 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 patvirtintą BK 199 straipsnio 4 dalies redakciją), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno stipriai veikiančias narkotines, psichotropines medžiagas. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Šioje byloje V. B. ir S. B. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (305,504 kg) ir 28 vnt. tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA bei šias medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną.

Kaltinamieji V. B. ir S. B. nepripažįsta savo kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji V. B. ir S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, atitinkanti 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 patvirtintą BK 199 straipsnio 4 dalies redakciją).

Remiantis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratos bei apžiūros protokolais, specialisto išvada, iš dalies kaltinamojo S. B. parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis S. B., vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardą, automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, gabeno 305,504 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kanapių derva bei MDMA yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad daugiau kaip 125 g narkotinės medžiagos kanapių dervos laikoma labai dideliu šių narkotinių medžiagų kiekiu, ne daugiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos MDMA laikoma nedideliu kiekiu, o daugiau kaip 20 g psichotropinės medžiagos MDMA laikoma dideliu kiekiu šios narkotinės medžiagos. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo gabenamas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos (305,504 kg) bei psichotropinė medžiaga – MDMA (3,763 g).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamiesiems V. B. ir S. B. pareikštuose kaltinimuose yra neteisingai nurodytas tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kiekis, t. y. nurodyta, jog jie gabeno 28 vienetus tablečių, kurių sudėtyje yra 3,763 g psichotropinės medžiagos MDMA, nors iš byloje esančios 2017 m. balandžio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1126)-IS1-2207 matyti, kad tyrimui pateiktoje dėžėje Nr. 11, pakete yra 27 tabletės, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 3,763 g (2 t., b. l. 12–16, 17), todėl ši techninė klaida kaltinime ištaisytina, nurodant tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kiekį – 27 tabletės. Šie kaltinimo patikslinimai kaltinimo esmės bei apimties nekeičia ir kaltinamųjų teisių į gynybą nevaržo.

Kaltinamieji V. B. ir S. B., neginčydami aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B. vairuojamo automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje buvo rasta narkotinė medžiaga – 305,504 kg kanapių dervos ir 27 vienetai tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tvirtina iki kratos atlikimo nieko nežinoję apie minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymus siedamas tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, sprendžia, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų T. V., E. Š., K. R., V. V. parodymai, vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir kratos protokolai, 2017 m. kovo 10 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokolas, 2017 m. kovo 13 d. telefonų apžiūros protokolas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(1126)-IS1-2207, kratos, atliktos V. B. gyvenamojoje vietoje, bei daiktų, dokumentų apžiūros protokolai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 40-(411)-IS1-403-(13.2), 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas ir prie jo pridėta pokalbių suvestinė, kiti rašytiniai bylos duomenys – neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamieji V. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį, t. y. 305,504 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei šias medžiagas neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Kaltinamųjų V. B. ir S. B. teismo posėdyje duotus parodymus, susijusius su jiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 199 straipsnio 3 dalyje (įst. redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, teismas laiko tik jų gynybine pozicija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl pagrindo vadovautis kaltinamųjų neigiant savo kaltę pateiktomis versijomis, neva jie turėdavo meluoti užsakovams (vadybininkams) dėl galimybės vežti krovinį, dėl to, kad neva važiuoja su kroviniu, nors iš tiesų taip nėra, ir kaip pagrindines priežastis nurodydami kaltinamojo S. B. piktnaudžiavimą alkoholiu bei mašinos gedimus, nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų T. V., E. Š., K. R., V. V. parodymai patvirtina, jog nagrinėjamų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu kaltinamieji, turėdami galimybę vykdyti užsakymus, gauti naujus užsakymus, krovinių pervežimo įmonėms pateikdavo klaidingą informaciją, neva užsakymai šiuo metu nereikalingi, t. y. kaltinamieji sąmoningai atsisakė T. V. pasiūlytų krovinių, laukdami galimybės gauti užsakymą nuvykti į Olandiją ir ten palikti vilkiko priekabą, į kurią būtų pakrauta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias vėliau galėtų kontrabanda gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pažymėtina, kad kaltinamųjų versiją, neva dėl S. B. piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat vilkiko gedimų buvo atsisakoma užsakymų, paneigia T. V. ir E. Š. parodymai, nes iš esmės tuo pačiu metu T. V. pasiūlius V. B. užsakymą į Rusiją, pastarasis jo atsisakė, tačiau sutiko su kitos įmonės vadybininkės E. Š. pasiūlytu užsakymu į Olandiją. Taigi, pasiūlyto užsakymo iš T. V. atsisakymas nebuvo susijęs nei su vilkiko gedimu, nei su S. B. piktnaudžiavimu alkoholiu. Teismo neįtikina kaltinamųjų pateikta versija neva Olandijoje puspriekabė buvo palikta, nes jie Olandijoje nebegavo jokio užsakymo ir turėjo laukti naujo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamųjų teiginius, priešingai, liudytojo V. V. parodymai bei 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir prie jo pridėtos V. B. ir S. B. telefoninių pokalbių suvestinės analizė duoda pagrindą teismui spręsti, jog puspriekabę TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis S. B. turėjo palikti Olandijoje ne dėl to, kad negavo legalaus užsakymo, o todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys turėjo minėtoje puspriekabėje įrengti slėptuvę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms ir jas ten paslėpti, ir tai, kaip matyti iš S. B. ir V. B. telefoninių pokalbių, turėjo užtrukti 10 dienų (2017 m. vasario 2 d. pokalbyje Nr. 847 užšifruotai nurodoma, kad „tas krovinys <...> dešimt kažkur sakė“). Be to, iš 2017 m. sausio 26 d. 15.00.44 val. pokalbio Nr. 705 matyti, kad V. B. ir S. B., priešingai nei deklaruoja kaltinamieji, jau buvo iš anksto suplanavę palikti savo puspriekabę Olandijoje ir partempti kitą tuščią priekabą, kol jų puspriekabė bus palikta Olandijoje.

Niekuo nepagrįsti kaltinamojo V. B. teiginiai, kad jis turėjo meluoti liudytojui T. V., jog S. B. važiuoja su kroviniu, nors tuo metu įmonės vilkikas vyko be krovinio, nes, pasak V. B., tokia darbo specifika. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų T. V., K. R., kurie dirba krovinių pervežimo įmonėse, parodymai patvirtina, jog tuščios priekabos partempimas iš Olandijos V. B. įmonei turėjo būti nuostolingas, todėl visiškai nelogiška meluoti ir atsisakyti krovinio į Olandiją ir į šią šalį vykti keltu vien su vilkiku be priekabos, nes tokie veiksmai (du vienas po kito vis nuostolingesni reisai) prieštarauja elementariai verslo logikai ir tikslui, t. y. pelno siekimui, tuo labiau, kad, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 40-(411)-IS1-403-(13.2), 2017 m. sausio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) pajamų neuždirbo, be to, šiuo atveju nesuprantama, kodėl apskritai V. B. būtų reikėję meluoti T. V., su priekaba ar be jos važiuoja S. B. į Olandiją, nes V. B. ir T. V. pokalbio metu (2017 m. vasario 13 d. pokalbis Nr. 1328) V. B. jau buvo sutikęs vykdyti T. V. užsakymą dėl krovinio pasikrovimo vasario 20 d. Pažymėtina, kad kaltinamieji teismo posėdyje taip ir nesugebėjo paaiškinti, ką reiškia pasakymas „turėjo meluoti, nes tokia darbo specifika“ būtent minėtu atveju, tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog kaltinamieji tiesiog nenorėjo atskleisti savo nusikalstamo veikimo aplinkybių tretiesiems asmenims, todėl ir melavo T. V..

Pasirinkimas vežti ne visus galimus oficialius krovinius, o tik krovinius konkrečiomis kryptimis ir konkrečiomis dienomis, oficialių krovinių vežimas arba melavimas apie tokio krovinio vežimą šiuo atveju laikytinas tik siekiu maskuoti savo nusikalstamus tikslus. Tai patvirtina ir byloje esantis 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas ir prie jo pridėta pokalbių suvestinė, iš kurių (pokalbių) visumos matyti, jog V. B., vykdydamas kitų asmenų nurodymus, pats duodavo nurodymus ir S. B. apie tai, kada, kokiu būdu ir kur vykti, kada bus galima pasiimti priekabą su paslėptomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, nors kaltinamasis S. B. atliko vairuotojo funkciją, iš byloje esančio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir prie jo pridėtos pokalbių suvestinės matyti, kad S. B. taip pat aktyviai sprendė klausimus, susijusius su nusikalstamų veikų vykdymo aplinkybėmis, derino bendrus veiksmus su V. B., pvz., domėjosi, kada reikės išvykti, ragino V. B. „pajudinti“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Be to, nuvykęs į Olandiją S. B. ir pats bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo (pakrovimo aplinkybių). Tai matyti iš V. B. ir S. B. pokalbių Nr. 846 ir Nr. 847 turinio, kai S. B. informuoja V. B. apie savo pokalbius su asmenimis, kuriems paliko priekabą Olandijoje. Taigi, tiek S. B., tiek V. B. laikytini lygiaverčiais nusikalstamų veikų vykdytojais neteisėtai gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. vasario 10 d. pokalbis Nr. 1239 neabejotinai patvirtina, jog abu kaltinamieji žinojo, kad puspriekabėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jau pakrovė narkotines ir psichotropines medžiagas, nes iš pokalbio turinio matyti, kad kaltinamieji kalba apie krovinį, kurį S. B. būtinai turės paimti iš Olandijos trečiadienį (2017 m. vasario 15 d.), nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl jokio legalaus krovinio paėmimo Olandijoje 2017 m. vasario 15 d. kaltinamieji su niekuo nesitarė, be to, priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Olandijoje buvo palikta stovėti tuščia, be krovinio. Pastebėtina, jog 2017 m. vasario 10 d. pokalbio Nr. 1163 turinys atskleidžia, kad V. B. buvo susitaręs dėl legalaus krovinio pakrovimo į L., tačiau šio krovinio pakrovimas buvo numatytas tik vasario 20 d. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog abu kaltinamieji ne tik žinojo apie nelegalaus krovinio (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) buvimą priekaboje TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir sprendė dėl šio krovinio likimo, t. y. kada minėtą nelegalų krovinį paimti ir kokiu būdu jį gabenti.

Teismas taip pat pažymi, jog kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys pasitvirtino visiškai, nes V. B. ir S. B. veikė būtent tokiu būdu, kaip užfiksuota minėtame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, o sustabdžius kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną S. B. vairuojamą vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkike bei priekaboje atlikus kratą, buvo surastos kaltinime nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, nors kaltinamieji teigė, kad puspriekabės TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grindys buvo perdažytos seniai, liudytojas V. V. patvirtino, jog patikrinimo metu iškrovus krovinį matėsi, jog puspriekabės grindys buvo šviežiai išdažytos ir buvo vežtas tik tas vienas patikrinimo metu iškrautas krovinys, patys kaltinamieji teisme nenurodė, kad priekaba būtų buvusi palikta Olandijoje remontuoti ar perdažyti. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, taip pat leidžia daryti išvadą, jog S. B., vykdydamas V. B. nurodymą, vyko į Olandiją pasiimti jau prikrautos narkotinių ir psichotropinių medžiagų puspriekabės, o oficialaus krovinio paėmimas buvo tik siekis suklaidinti muitinės pareigūnus. Taigi, visuma bylos duomenų tik patvirtina kaltinimų, pareikštų V. B. ir S. B. pagal BK ir 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.), pagrįstumą.

Kaip jau minėta, V. B. ir S. B. kaltinami narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu ir gabenimu. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytas narkotines medžiagas veikdami bendrininku grupe su nenustatytais asmenimis įgijo būtent kaltinamieji V. B. ir S. B., nes neaišku, nei kokiu būdu, nei kada, nei iš kokio asmens (asmenų) šios medžiagos buvo įgytos, o vien nustatytas faktas, kad kaltinamieji gabeno jas, neleidžia preziumuoti, kad būtent kaltinamieji ir įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Todėl iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aprašymo šalinamos aplinkybės, susijusios su kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu.

Be to, kaltinamiesiems V. B. ir S. B. nepagrįstai inkriminuojamas ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas jas gabenant automobiliu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kadangi minėta kaltinamųjų veika iš esmės pasireiškė narkotinių ir psichotropinių medžiagų pervežimu kontrabanda iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą, o tai atitinka tik gabenimą, kuris, remiantis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-159/2012, 2K-494/2012), BK 260 straipsnio kontekste suprantamas kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas didesniais nuotoliais (jas transportuojant, nešant su savimi ir pan.). Pažymėtina, kad gabenimo metu laikinas automobilio sustojimas savaime nenutraukia gabenimo, taigi ir tokios aplinkybės nėra pagrindo kvalifikuoti kaip atskiros veikos – narkotinių medžiagų laikymo. Todėl iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aprašymo šalinamas kaltinime V. B. ir S. B. nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kaip nustatyta byloje, buvo gabenamos iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardą kaltinamojo S. B. vairuojamo automobilio priekaboje, tačiau tai buvo daroma remiantis kaltinamojo S. B. išankstiniu susitarimu su kaltinamuoju V. B. ir nenustatytais asmenimis, todėl, nors pats tiesiogiai ir nevežė, kaltinamasis V. B. pagrįstai yra kaltinamas narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu bei jų kontrabanda, būtent tokio tikslo – pakeisti narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo vietą pervežant jas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kaip rodo anksčiau aptartų įrodymų viseto analizė ir nustatytų faktinių aplinkybių nuosekli eiga bei tarpusavio ryšys, ir siekė kaltinamasis V. B.. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamasis S. B. gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, priklausė UAB (duomenys neskelbtini), kurios įkūrėjas, direktorius ir vienintelis akcininkas buvo kaltinamasis V. B..

Kaltinamieji V. B. ir S. B. kaltinami padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, vertinama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014).

Byloje nustatytos įvykio eigos ir situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad neteisėtai gabenant labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei siekiant neteisėtai kontrabanda šias medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamųjų V. B. ir S. B. veiksmai buvo susiję vienas su kitu, kiekvieno iš jų veiksmai sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams, t. y. V. B., gaudavęs nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pats duodavo nurodymus S. B., kada, kaip ir kur vykti, o pastarasis vykdydavo V. B. nurodymus, be to, ir pats S. B., nuvykęs į Olandiją, bendravo su nenustatytais asmenimis ir derino narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakrovimo aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad kiekvienas iš šių asmenų suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato savo sąmoningais veiksmais prisidedantys prie bendros nusikalstamos veikos įgyvendinimo. Bylos duomenys, apibūdinantys kaltinamųjų V. B. ir S. B. nusikalstamo veikimo pobūdį, apimtį, taip pat padarytų nusikaltimų sunkumas ir iš anksto parengto nusikalstamų veikų padarymo plano realizavimas bendrais suderintais kiekvieno iš jų konkrečiais veiksmais rodo, kad kaltinamųjų V. B. ir S. B. bendrininkavimo forma darant nagrinėjamas nusikalstamas veikas atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytai bendrininkų grupei keliamas sąlygas.

Teismo vertinimu, anksčiau aptarti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais šioje byloje, leidžia daryti išvadą, jog nustatyta, kad kaltinamieji V. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (305,504 kg) ir 27 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo (3,763 g) psichotropinės medžiagos MDMA, bei šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji V. B. ir S. B. tai darė sąmoningai ir valingai, suvokdami pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl V. B. ir S. B. nusikalstamos veikos visiškai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (įst. redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.), požymius.

Teismas kvalifikuoja kaltinamųjų V. B. ir S. B. įvykdytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), kadangi, remiantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą kaltinamieji V. B. ir S. B. padarė iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 patvirtintos BK 199 straipsnio redakcijos įsigaliojimo. BK 199 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 patvirtinta redakcija yra analogiška BK 199 straipsnio 3 dalies iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiai įstatymo redakcijai, todėl negali būti taikoma kaip veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltinamųjų V. B. ir S. B. neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Kaltinamasis V. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo ir parodė, kad tuo metu, kai pirko ginklą turguje, leidimo jam nereikėjo, pamiršo, kad jį (ginklą) turi, o pardavęs angarą daiktus sudėjo namuose, po to rado tarp daiktų, girdėjo, kad reikia registruoti ginklus, tačiau neturėdamas leidimo vis vien ginklą laikė namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Šoviniai buvo kartu, ginklą atidavė pats, gailisi dėl padarytos veikos. Kaltinamojo V. B. kaltę neteisėtai laikius kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenimis patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: kratos, atliktos kaltinamojo V. B. namuose, protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. 40-(U-404)-IS1-237-(13.2), kurioje nurodyta, kad kratos metu iš V. B. paimtas ginklas (duomenys neskelbtini) yra 8 mm kalibro, šaudyti tinkamas, C kategorijos dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, o tirti pateikti 7 šoviniai yra šaudmenys, tinkami šaudyti, kurie skirti 8 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams, policijos licencijuojamos veiklos posistemės duomenys, iš kurių matyti, kad V. B. neturi leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti bet kokios rūšies šaunamuosius ginklus ar šaudmenis.

Kaltinamasis S. B. taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir parodė, kad ginklą gal Rusijoje buvo įsigijęs, ginklas buvo stalčiuje namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo leidimo ginklui, žinojo, kad reikia. Kaltinamojo S. B. kaltę neteisėtai laikius kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: kratos, atliktos kaltinamojo S. B. namuose, protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. 40-(U-424)-IS1-187-(13.2), kurioje nurodyta, kad kratos metu iš S. B. paimtas ginklas IŽ–76 yra 8 mm kalibro, šaudyti tinkamas, C kategorijos dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, policijos licencijuojamos veiklos posistemės duomenys, iš kurių matyti, kad S. B. neturi leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti bet kokios rūšies šaunamuosius ginklus ar šaudmenis.

Kaltinamieji V. B. ir S. B. atitinkamai kaltinimuose nurodytais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimai disponuoti C kategorijos šaunamaisiais ginklais ir atitinkamai tokių ginklų šaudmenimis jiems nebuvo išduoti.

Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis V. B. suprato, jog neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenimis, o S. B. suprato, jog neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą, ir kaltinamieji taip norėjo veikti. To, kaip jau minėta, neneigia ir patys kaltinamieji. Taigi, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo kaltinamiesiems V. B. ir S. B. inkriminuotose veikose. Kaltinamųjų V. B. ir S. B. padarytos aptariamos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį,

Kaltinamųjų V. B. ir S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji prisipažino neteisėtai laikę kaltinimuose nurodytus ginklus ir šaudmenis (V. B.) ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje (įst. redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, nenustatyta. Kaltinamųjų V. B. ir S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (įst. redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems V. B. ir S. B. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji V. B. ir S. B. veikdami bendrininkų grupe padarė po vieną tyčinį baigtą sunkų ir vieną tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), be to, kaltinamieji padarė ir po vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į jų pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius juos iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to.

Kaltinamieji V. B. ir S. B. anksčiau neteisti (5 t., b. l. 45, 6 t., b. l. 1), bausti administracine tvarka (5 t., b. l. 58–61, 6 t., b. l. 13–14), dirba (V. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju, S. B. – UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju), duomenų, kad po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamieji būtų vėl nusikaltę, byloje nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamųjų V. B. ir S. B. padarytų nusikaltimų pavojingumui, buvimą, jų asmenybes apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamiesiems už apysunkio nusikaltimo (BK 253 straipsnio 1 dalis) padarymą – arešto bausmes, mažesnes nei įstatymo numatytas tokios bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis) vidurkis, o už tyčinio sunkaus nusikaltimo 199 straipsnio 3 dalis (įst. redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) padarymą laisvės atėmimo bausmes, artimas įstatymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis – 6 m. 6 mėn.). Parinkdamas kaltinamiesiems V. B. ir S. B. bausmių dydžius už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teismas, įvertinęs BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos griežtumą – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų ir atsižvelgęs į tai, kad, kaip jau minėta, kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, dirba, be to, atkreipęs dėmesį į gan solidų kaltinamųjų amžių (gimę (duomenys neskelbtini) m.), sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamųjų V. B. ir S. B. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jiems bausmes, artimas minimaliai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Teismo nuomone, didesnių bausmių paskyrimas kaltinamiesiems šiuo atveju aiškiai prieštarautų ne tik minėtam teisingumo principui, kuris neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu, bet ir bausmės paskirčiai, nes pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

Bausmes, paskirtas kaltinamiesiems V. B. ir S. B. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas subendrina bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, nes BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika skiriasi daugiau nei per vieną nusikalstamų veikų kategoriją, t. y. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1, 2 punktai).

Teismas pažymi, jog nors kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu pateikė prašymą taikyti jo ginamajam laidavimą, tačiau toks prašymas laikytinas nepagrįstu. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog laidavimas gali būti taikomas tik padarius baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju V. B. padarė ne tik apysunkį nusikaltimą, tačiau ir sunkų bei labai sunkų nusikaltimus, todėl nėra pagrindo svarstyti laidavimo instituto taikymą.

Remdamasis tais pačiais padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamųjų asmenybes apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmes abiems kaltinamiesiems teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto ar kitokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstamos veikos priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, pakeičiant turto paskirtį ar savybes (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti), arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pvz., transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas).

Byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabanda buvo gabenamas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos paslėptos specialiai įrengtoje puspriekabės slėptuvėje. Taigi, akivaizdu, jog minėto automobilio ir jo priekabos panaudojimas palengvino kaltinamiesiems S. B. ir V. B. daryti nusikalstamas veikas ir be šių transporto priemonių jie objektyviai nebūtų galėję atlikti jiems inkriminuotų veiksmų, t. y. krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, todėl laikytini konfiskuotinu turtu.

Bylos duomenimis, krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas yra kaltinamasis V. B. (1 t., b. l. 51–55). BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktu, krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojami.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, apmokant pateiktas sąskaitas už areštuoto automobilio MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabos TURBO’S HOET SC33AA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą patyrė 661,51 Eur išlaidas (1 t., b. l. 122–134; 6 t., b. l. 18–22, 132–133, 140–142). BPK 103 straipsnio 5 punktas nustato, kad proceso išlaidomis pripažįstama daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kadangi patirtos transporto priemonės ir jos priekabos (jos pripažintos nusikaltimo padarymo priemonėmis) transportavimo ir saugojimo išlaidos, o kaltinamieji V. B. ir S. B. pripažįstami kaltais šioje byloje, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos automobilio MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabos TURBO’S HOET SC33AA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo bei saugojimo išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų V. B. ir S. B. lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės 661,51 Eur padalinti po lygiai, iš kaltinamųjų priteistina po 330,75 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų (6 t., b. l. 114, ), už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį liudytojai E. Š. buvo išmokėta 27,83 Eur valstybės lėšų, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 straipsnio 1 punktas) lygiomis dalimis, t. y. po 13,91 Eur, priteisiamos iš kaltinamųjų valstybei (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šaunamasis ginklas pistoletas (duomenys neskelbtini), ginklo dokumentai ir 1 šovinio tūtelė, supakuoti pakete Nr. 236829, šaunamasis ginklas pistoletas (duomenys neskelbtini), supakuotas pakete Nr. 236833, saugomi Šiaulių AVPK ginklinėje (2 t., b. l. 49 – 56; 3 t., b. l. 5–8, 9–11), – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12–17), – po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – 305,492 kg kanapių dervos ir psichotropinė medžiaga – 3,579 g MDMA – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. dokumentų pakete Nr. 236865, paimti 2017 m. vasario 22 d. kratos metu iš vilkiko, 3 vnt. dokumentų pakete Nr. 236864, paimti 2017 m. vasario 22 d. kratos metu iš vilkiko, 6 vnt. lapelių su užrašais pakete Nr. 236825, paimti kratos metu pas V. B., 9 vnt. lapų su įvairiais užrašais pakete Nr. 236826, paimti kratos metu pas V. B., esantys pakete prie bylos (1 t., b. l. 57–61; 2 t., b. l. 27 – 33), – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas Nokia 108 su SIM kortele pakete Nr. 0020570, paimti 2017 m. vasario 22 d. kratos metu iš vilkiko, esantys pakete prie bylos (1 t., b. l. 57–61), – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai ir raktas pakete Nr. 236815, paimti 2017 m. vasario 22 d. kratos metu iš vilkiko, esantys pakete prie bylos (1 t., b. l. 57–61), – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio ir priekabos konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 lapai dokumentų ir 10 vnt. įvairių apmokėjimo dokumentų, paimti 2017 m. birželio 15 d. papildomos vilkiko MAN apžiūros metu, CD Nr. 40-5-LK-93/17 su gautomis telefono abonentų išklotinėmis, CD Nr. AVPK (40-26)-ĮLK-14 (RN) 2017 m. su telefoninių pokalbių garso įrašais, CD su nuotraukomis, darytomis 2017 m. vasario 22 d. kratos metu vilkike MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys pakete prie bylos (1, b. l. 56–61, 72–91; 3 t., b. l. 179–182; 4 t., b. l. 5–15), – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – stačiakampio formos pakuotės, kuriose buvo įpakuotos narkotinės medžiagos, 113 vnt., supakuotos į 11 dėžių, dvi medinės kaladės su laidu ir 16 vnt. įvairaus dydžio metalinių detalių, paimtų 2017 m. birželio 15 d. vilkiko papildomos apžiūros metu, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 72 – 93), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.), 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį areštą 45 paroms;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) laisvės atėmimą 6 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 11 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką V. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąsias priemones iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios V. B. palikti tas pačias – 15000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.), 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį areštą 45 paroms;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) laisvės atėmimą 6 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 11 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką S. B. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąsias priemones iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios S. B. palikti tas pačias – 12000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą TURBO’S HOET SC33AA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – krovininį automobilį MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą TURBO’S HOET SC33AA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki priimto sprendimo konfiskuoti automobilį ir priekabą įvykdymo, paliekant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. birželio 13 d. nutarimu nustatytas nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

Priteisti iš V. B. ir S. B. proceso išlaidas valstybei lygiomis dalimis už automobilio MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos TURBO’S HOET SC33AA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą bei saugojimą, t. y. po 330,75 Eur.

Priteisti iš V. B. ir S. B. po 13,91 Eur proceso išlaidų valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šaunamąjį ginklą pistoletą (duomenys neskelbtini), ginklo dokumentus ir 1 šovinio tūtelę, supakuotus pakete Nr. 236829, šaunamąjį ginklą pistoletą (duomenys neskelbtini), supakuotą pakete Nr. 236833, saugomus Šiaulių AVPK ginklinėje, – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – 305,492 kg kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – 3,579 g MDMA, saugomus PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje–saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. dokumentų pakete Nr. 236865, 3 vnt. dokumentų pakete Nr. 236864, 6 vnt. lapelių su užrašais pakete Nr. 236825, 9 vnt. lapų su įvairiais užrašais pakete Nr. 236826, esančius pakete prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną Nokia 108 su SIM kortele pakete Nr. 0020570, esančius pakete prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimus ir raktus pakete Nr. 236815, esančius pakete prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio ir priekabos konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – stačiakampio formos pakuotes, kuriose buvo įpakuotos narkotinės medžiagos, 113 vnt., supakuotas į 11 dėžių, dvi medines kalades su laidu ir 16 vnt. įvairaus dydžio metalinių detalių, paimtų 2017 m. birželio 15 d. vilkiko papildomos apžiūros metu, saugomų Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 lapus dokumentų ir 10 vnt. įvairių apmokėjimo dokumentų, CD Nr. 40-5-LK-93/17 su gautomis telefono abonentų išklotinėmis, CD Nr. AVPK (40-26)-ĮLK-14 (RN) 2017 m. su telefoninių pokalbių garso įrašais, CD su nuotraukomis, darytomis 2017 m. vasario 22 d. kratos metu vilkike MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius pakete prie bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti nuosprendį išsiųsti į S. B. bausmės atlikimo vietą.

V. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti nuosprendį išsiųsti į V. B. bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.