- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- A2-1804-836/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Pareiškėjas
- UAB „Rinkos aikštė“
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- G. N.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ prašymą ieškovui S. G., trečiajam asmeniui G. N. dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo ir proceso civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teisme 2005-04-27 buvo gautas ieškovo S. G. ieškinys atsakovei UAB „Rinkos aikštė“ dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-1058-550/2005.
2005-10-27 nutartimi teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir civilinę bylą nutraukė. Skundas dėl nutarties nebuvo paduotas, nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ 2015-06-02 pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti, atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005, panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-27 nutarties dalį, kuria patvirtinta Taikos sutarties sąlyga, kad „atsakovas įsipareigoja ruošdamas straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „Rinkos aikštė“ išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema. Ieškovui turi būti pateikiami visi ruošiami straipsniai, kuriuose minima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G., išskyrus renginių reklamą, kurių rėmėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G.. Ieškovo nuomonė turi būti pateikta kiekvienu atveju, kaip ir atsakovo spausdinama medžiaga, tame pačiame straipsnyje, be suderinimo su ieškovu jo nuomonė negali būti koreguojama (galima taisyti tik gramatines klaidas). Jeigu ieškovas raštu atsisako pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu arba jos nepateikia per tris dienas nuo pranešimo-prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, atsakovas turi teisę spausdinti parengtą straipsnį apie ieškovą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovo nuomonės“ ir panaikinti nutarties dalį, kur patvirtinta Taikos sutarties sąlyga, kad „jeigu atsakovas pažeidžia šios sutarties 2 p. numatytus įsipareigojimus, kiekvienu pažeidimo atveju jis sumoka ieškovui 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą.
Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1288-673/2015 pagal S. G. ieškinį UAB „Rinkos aikštė“ dėl baudos priteisimo teismas pirmą kartą išaiškino Taikos sutarties turinį ir konkrečiomis aplinkybėmis taikė Taikos sutarties nuostatas. Įvertinus preliminariu sprendimu nustatytą Taikos sutarties taikymą ir aiškinimą, pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių dėl Taikos sutarties 2 p. ir 3 p. akivaizdaus prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau - Konvencija), taip pat imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) ir Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) nuostatoms. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 1.80 str., nustatančiu, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, pareiškėja yra įsitikinusi, jog turi pagrįstą ir teisėtą pagrindą prašyti teismo panaikinti minėtas Taikos sutarties nuostatas. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi res judicata galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p.). Tokią teismų praktiką formuoja ir LAT. CPK 368 str. 2 d. yra nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, tačiau pagal LAT praktiką, kai susidaro išskirtinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 str. nustatyta tvarka spręsti praleisto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju susidariusi teisinė situacija yra išskirtinė, netoleruotina, jos apskritai negalėtų ir neturėtų būti, nes jai egzistuojant yra paneigiamas konstitucinis cenzūros draudimo principas, taip pat neproporcingai suvaržoma Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtinta pareiškėjos saviraiškos laisvė ir visuomenės teisė gauti informaciją. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 yra vienintelė galimybė pareiškėjai apginti savo pažeidžiamas teises ir atstatyti visuomenės teisę žinoti, t.y. teisę į informaciją (Konstitucijos 25 str.). Pareiškėja nuo Taikos sutarties patvirtinimo 2005 m. iki preliminaraus sprendimo priėmimo 2015 m. dienos nežinojo ir negalėjo žinoti, kad teismo patvirtintos Taikos sutarties aiškinimas ir taikymas prieštaraus Konstitucijai, Konvencijai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl neturėjo pagrindo Taikos sutarties ginčyti. Visą šį laikotarpį (beveik 10 metų) pareiškėja pagrįstai tikėjo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, prieš tvirtindamas Taikos sutartį, tinkamai vykdė savo pareigą, įtvirtintą CPK 42 str. 2 d., t. y. patikrino, ar Taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje taikomos taisyklės, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą. Teisme buvo nagrinėjamas S. G. reikalavimas įpareigoti UAB „Rinkos aikštė“ paneigti apie jį paskelbtus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius. Tačiau teismas patvirtino Taikos sutartį, kurioje pareiškėjai nustatytas draudimas ateityje be išankstinio suderinimo skelbti bet kokias žinias tiek apie S. G., tiek apie jo vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri toje byloje nebuvo proceso dalyvė ir pareiškėjai nereiškė jokių reikalavimų, todėl teismas negalėjo spręsti dėl šio juridinio asmens teisių ir pareigų. Įvertinus visas šias aplinkybes, pagrįstai galima teigti, jog yra susidariusi išskirtinė teisinė situacija, kuri LAT praktikoje vertinama kaip pakankamas pagrindas teismui atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Taikos sutarties nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, kurios 25 str. 3 d. nustatyta, jog laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 25 str. nuostatos yra neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, kuriose įtvirtintos asmens laisvės nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją garantijos: nuo 44 str. 1 d. nuostatos, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, nuo šio straipsnio 2 d. nuostatos, kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių, nuo 33 str. 2 d. nuostatų, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, kad draudžiama persekioti už kritiką ir kt. Analoginiai konstituciniai draudimai įtvirtinti ir ordinariniuose įstatymuose. Antai, VIĮ 10 str. imperatyviai nurodyta, jog viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 str. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. <...> Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad nuomonės reiškimo laisvė yra viena iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena pagrindinių sąlygų jos bei kiekvieno individo vystymuisi. Taigi Kėdainių rajono apylinkės teismas, 2005-10-27 nutartimi patvirtinęs Taikos sutartį tarp pareiškėjos ir S. G., netaikė Konstitucijos 25 str. 3 d., 33 str. 2 d., 44 str. 1 d., Konvencijos 10 str., CK 6.984 str., VIĮ 10 str. nuostatų, todėl nutartimi sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, Konstitucijoje, Konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintą ir teismų praktikoje nuosekliai ginamą teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją (tame tarpe ir informaciją apie viešą asmenį, politiką). Neabejotina, jog tokia teismo nutartis pažeidžia ne tik pareiškėjos teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, todėl ji negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl vienintelė galimybė pakeisti susidariusią išskirtinę ir netoleruotiną situaciją ir apginti pareiškėjos bei viešąjį interesus yra proceso civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 atnaujinimas.
Atsiliepimas
Ieškovas S. G. pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra susiklosčiusi absoliučiai jokia teismų praktikoje nurodyta išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, kuriai esant terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turėtų būti atnaujintas. Civilinė byla Nr. 2-1058-550/2005 Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo iškelta ieškovui pateikus ieškinį dėl pareiškėjos ir G. N. paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą, t. y. ieškovo šmeižimo, paneigimo. Suprasdama ieškovo ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumą ir tai, kad savo neteisėtu elgesiu, t. y. tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paskleidimu, pareiškėja pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, pareiškėja siekė išvengti ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Dėl šios priežasties, pareiškėja ir ieškovas gera valia sudarė Taikos sutartį, kurią Kėdainių rajono apylinkės teismas patvirtino minėta 2005-10-27 nutartimi. Taikos sutarties sąlygos buvo suderintos procese dalyvaujant abiems šalims ir jas atstovaujantiems advokatams, jų pripažintos aiškiomis ir palankiomis tiek pareiškėjai, kuri, sudariusi Taikos sutartį galėjo išvengti ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų, tiek ir ieškovui, kuris galėjo bent minimaliai kontroliuoti galimą pareiškėjos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą skleidimą ateityje. Sudarydamos Taikos sutartį šalys nenaudojo dviprasmiškų formuluočių, todėl jos tekstas buvo aiškus ir visų joje nurodytų sąlygų esmė buvo lengvai suprantama. Be to, kaip minėta, abi šalis atstovavo advokatai, kurie yra teisės srities profesionalai ir turėjo pareigą savo atstovaujamiesiems išaiškinti Taikos sutarties turinį ir jos sukeliamas teisines pasekmes. Taip pat akivaizdu, kad pareiškėja, kaip privatus verslo subjektas, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, Taikos sutarties sąlygų formulavimo ir derinimo proceso, kuriame pati dalyvavo, metu buvo atstovaujama advokato ir savo parašu patvirtinusi Taikos sutartį, negalėjo nesuprasti jos ginčijamų Taikos sutarties 2 ir 3 punktų esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina logiška išvada, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog ji iki pat preliminaraus sprendimo priėmimo neva nežinojo bei negalėjo žinoti Taikos sutarties turinio prasmės ir ją sužinojo tik po preliminaraus sprendimo priėmimo, dėl ko praleido CPK 368 str. 2 d. numatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra teismo atmestinas ir vertintinas ne kaip išskirtinės teisinės situacijos susidarymas, o kaip pareiškėjos piktnaudžiavimas jos turimomis procesinėmis teisėmis siekiant tik išvengti jai iš Taikos sutarties kylančios sutartinės civilinės atsakomybės. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Taigi taikos sutartis reiškia, jog šalys savo valia joje sulygtomis nuostatomis išsprendžia tarp jų kilusį ginčą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja kartą jau skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, šiais savo veiksmais pakenkdama jo garbei ir orumui, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ateityje pareiškėja ir toliau skleis tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, todėl siekdamas apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, kartu su pareiškėja Taikos sutartyje numatė 2 ir 3 punktus, su kuriais pareiškėja laisva valia visiškai sutiko. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neva neteisėto Taikos sutarties patvirtinimo 2005-10-27 yra absurdiški, neteisingi ir atmestini. Pareiškėja pati laisva valia prisiėmė Taikos sutarties 2 ir 3 d. numatytus įsipareigojimus, jie jai nebuvo primesti ir ji nebuvo įpareigota minėtų įsipareigojimų prisiimti prieš savo valią. Be to, prašyme minėtos įstatymų normos, Konvencijos nuostatos nurodo draudimą valstybei ir jos valdžios institucijoms, politinėms partijoms vykdyti cenzūrą, informacijos priemonių monopolizavimą ir kt., tuo tarpu nagrinėjamu atveju Taikos sutartis pasirašyta tarp lygiaverčių privačių asmenų, iš kurių nei viena neturi viršenybės prieš kitą ir negali prievarta primesti viena kitai prievolių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateikta pozicija dėl tariamo Taikos sutarties negaliojimo ar prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Taikos sutarties 2 ir 3 punktai savo esme nėra draudžiantys pareiškėjui skelbti apie ieškovą ar jo valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kokias žinias, kaip prašyme nepagrįstai pažymi pareiškėja. Nurodytų punktų esminis tikslas yra suteikti ieškovui galimybę įvertinti pareiškėjos apie ieškovą ar jo valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skleidžiamą informaciją ir nusprendus, kad ši informacija kenkia ar gali kenkti ieškovo garbei ir orumui, tame pačiame straipsnyje kartu pateikti motyvuotą ieškovo nuomonę. Taikos sutarties 2 punkte yra numatyta, kad ieškovui nepateikus pareiškėjai savo nuomonės per 3 dienų laikotarpį nuo prašymo pateikti nuomonę gavimo dienos, pareiškėja turi teisę spausdinti straipsnį be ieškovo nuomonės. Taigi jokio nepagrįsto draudimo pareiškėjai spausdinti straipsnių apie ieškovą, ar kitokių jo veiklos ribojimų, tariamai pažeidžiančių imperatyvius įstatymus, Taikos sutartyje nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai įvykdė jam CPK 42 str. 2 d. numatytas pareigas ir Taikos sutartis negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 6.984 str. pagrindu. Įvertinus nurodytus argumentus dėl tikrųjų Taikos sutarties 2 ir 3 punktų tikslų aukščiau pateiktų teisės aktų normų kontekste darytina išvada, kad Taikos sutarties 2 punktu nėra ir nebuvo siekiama cenzūruoti pareiškėjos skleidžiamos informacijos ar nepagrįstai kontroliuoti jos veiklą. Pareiškėja visiškai nepagrįstai vadovaujasi Konstitucijos 33 str. 2 d., kadangi yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, bet juridinis asmuo, vykdantis visuomenės informavimo veiklą, todėl jam taikomi kiti atsakomybės standartai. Visų aukščiau nurodytų argumentų visuma įrodo, kad Taikos sutartis pirmosios instancijos teismo buvo patvirtina teisėtai ir pagrįstai, dėl ko yra akivaizdu, jog šioje byloje ne tik kad nėra jokio pagrindo Taikos sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 6.984 str. bei atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, bet ir apskritai atnaujinti terminą šio prašymo pateikimui, kadangi nėra susidarę visiškai jokios tariamai išskirtinės pareiškėjo nurodomos teisinės padėties, dėl ko būtų galima atnaujinti CPK 368 str. 2 d. numatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-27 priimta nutartis, kuria patvirtinta ieškovo ir pareiškėjos geranoriškai sudaryta Taikos sutartis, yra pagrįsta ir priimta teisėtai, nepažeidžiant ir neprieštaraujant jokiems Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, t.y., nepadarius jokios teisinės klaidos. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t. y. žinant, kad seniai praleistas prašymo pateikimo terminas, neegzistuojant jokių naujų esminių faktinių aplinkybių, turinčių įtakos 2005-10-27 teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, prašyme nurodant nepagrįstus, neįtikimus ir logiškai nepaaiškinamus argumentus, tokiu būdu nepagrįstai kėsinantis į tarp ieškovo ir pareiškėjos sukurtų civilinių teisinių santykių stabilumą. Todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kurios dydį teismas turėtų nustatyti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimo pagrindai, prašymų padavimo bei nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje. Šio civilinio proceso instituto paskirtis - esant įstatyme numatytiems pagrindams, patikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi tai yra speciali įsiteisėjusių teismų sprendimų revizijos forma, galima tik esant šiame skyriuje numatytiems pagrindams (CPK 366 straipsnio 1 dalis) ir atliekama jame nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ 2015-06-02 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005, užbaigtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-27 nutartimi, kuria buvo patvirtina ieškovo S. G. ir pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ sudaryta taikos sutartis. Prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodydama, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, netaikė imperatyvių Konstitucijos 25 str. 3 d., 33 str. 2 d., 44 str. 1 d., Konvencijos 10 str., CK 6.984 str., VIĮ 10 str. nuostatų, todėl nutartimi sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, Konstitucijoje, Konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintą ir teismų praktikoje nuosekliai ginamą teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas atnaujinamas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Taip pat pažymėtina, kad remiantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi procesas byloje gali būti atnaujinamas tik nustačius, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje numatytų terminų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra praleidusi tiek CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, sužinojimo, tiek ir CPK 368 str. 2 d. numatytą 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos medžiaga nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis buvo priimta ir paskelbta 2005-10-27 teismo posėdyje. 2005-10-27 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ atstovai A. K. ir adv. A. P. (b. l. 26-27). Nutartis įsiteisėjo 2005-11-03, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu pareiškėja galėjo pateikti vėliausiai iki 2006-11-03. Prašymas teismui buvo pateiktas 2015-06-02 (b. l. 1-10), t.y. praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo.
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Klausimas dėl termino atnaujino gali būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu nėra suėjęs įstatyme nustatytas naikinamasis terminas. Naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Įstatymų leidėjas, nustatydamas naikinamuosius terminus, siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, tokių išskirtinių aplinkybių ar netoleruotinos teisinės situacijos, kas sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nenustatė.
Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja motyvuoja tuo, kad tik praėjus beveik 10 metų nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kėdainių rajono apylinkės teismui 2015-04-30 priėmus preliminarų sprendimą, kuriame buvo išaiškintas Taikos sutarties turinys, pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių dėl Taikos sutarties 2 p. ir 3 p. akivaizdaus prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, imperatyvioms CK, CPK ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms. Vertindamas šio pareiškėjos teiginio pagrįstumą, teismas visiškai sutinka ir pritaria ieškovo S. G. atsiliepime į prašymą nurodytiems argumentams, kad Taikos sutarties tekstas yra aiškus, visų joje nurodytų sąlygų esmė lengvai suprantama ir nereikalaujanti specialaus teismo išaiškinimo. Be to, veikdama kaip atidi ir rūpestinga civilinių santykių dalyvė, abejodama dėl sudaromos Taikos sutarties sąlygų esmės, pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti profesionalia teisininko pagalba, ką, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 esančių duomenų, ir padarė, teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, buvo atstovaujama ir advokato (civiline byla Nr. 2-1058-550/2005, b. l. 181). Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti sudaromos Taikos sutarties esmės, jos sukeliamų teisinių pasekmių ir nurodomą galimą Taikos sutarties nuostatų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisės skleisti informaciją ribojimą ir savo interesų pažeidimą pareiškėja galėjo ir turėjo įžvelgti žymiai anksčiau nei buvo priimtas 2015-04-30 preliminarus sprendimas, dėl ko ir savo teise ginčyti Taikos sutartį galėjo pasinaudoti žymiai anksčiau, teikdama atskirąjį skundą dėl 2005-10-27 teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ar pateikdama prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo nepraleisdama CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Atsižvelgdamas į visą tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, pagrindas ginčyti Taikos sutartį pareiškėjai atsirado tik praėjus beveik 10 metų po Taikos sutarties patvirtinimo, teismui 2015-04-30 priėmus preliminarų sprendimą.
Minėta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodydama, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, netaikė Konstitucijos 25 str. 3 d., 33 str. 2 d., 44 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., CK 6.984 str., VIĮ 10 str. nuostatų, todėl nutartimi sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, Konstitucijoje, Konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintą ir teismų praktikoje nuosekliai ginamą pareiškėjos teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją.
Vertindamas dėl pareiškėjos argumentą, dėl Taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. įtvirtintoms nuostatoms dėl cenzūros draudimo, teismas pažymi, kad cenzūra yra suprantama kaip valdžios organų atliekama spaudos ir kitokios viešosios informacijos kontrolė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://dz.lki.lt/get/23921/). Nagrinėjamu atveju Taikos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių, vienas kitam nepavaldžių, autonomiškų subjektų, todėl pareiškėjo argumentas dėl Taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. įtvirtintoms nuostatoms atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, Taikos sutarties nuostatos nesuteikia ir ieškovui S. G. teisės uždrausti pareiškėjai skelbti kokią nors informaciją, kitaip kontroliuoti pareiškėjos skelbiamos informacijos turinį. Taikos sutarties 2 punkto esmė yra tik suteikti ieškovui S. G. galimybę, pareiškėjai savo leidžiamame laikraštyje publikuojant straipsnius apie ieškovą ir jo vadovaujamą įmonę, kiekvienu atveju tame pačiame straipsnyje pateikti ir savo nuomonę nagrinėjama tema. Tuo tikslu pareiškėja įsipareigojo visus ruošiamus straipsnius, kuriuose minimas S. G. ar jo vadovaujama įmonė, pateikti pareiškėjui. Taikos sutartyje taip pat numatyta, kad ieškovui ir ar jo atstovui nepateikus savo nuomonės per 3 dienas nuo pranešimo-prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, pareiškėja turi teisę spausdinti parengtą straipsnį ir be ieškovo ar jo atstovo sutikimo. Tokius įsipareigojimus, įgyvendindama sutarties laisvės principą, suteikiantį teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.), pareiškėja prisėmė laisva valia, neabejotinai suprasdama iš to kylančias pasekmes, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad toks susitarimas neteisėtai apribojo pareiškėjos teisę nekliudomai skleisti informaciją.
Įvertinus tai, kad Taikos sutartimi ieškovui nesuteikta teisė kontroliuoti pareiškėjos skelbiamos informacijos turinį, teisė uždrausti pareiškėjui skelbti kokią nors informaciją, nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartimi yra apriboja tarptautinės ir nacionalinės teisės aktais garantuojama asmenų (visuomenės) teisė gauti informaciją, t. y. taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad Taikos sutartyje yra išspręsti klausimai, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą, teismas pažymi, kad Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abiem priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, t. y. tokios sutarties esmė yra šalių tarpusavio kompromisas. Sudarydamos taikos sutartį šalys paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija yra natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Taigi, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys tam tikru būdu sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia nesutarimus, o taikos sutarties sąlygos nebūtinai turi atitikti prieš tai šalių pateiktų procesinių dokumentų ir juose išreikštų reikalavimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ypatinga ir netoleruotina situacija, kuriai esant, siekiant užtikrinti konstitucinių imperatyvų ir asmens konstitucinių teisių apsaugą ar viešąjį interesą, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamas procesinis terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo galėtų būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 pateikti atmestinas.
Konstatavus, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytus (CPK 368 str.) terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nesant pagrindo juos atnaujinti, pareiškėjos prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 atnaujinimo atmestinas (CPK 370 str. 3 d.).
Ieškovas S. G. prašo pareiškėjai UAB „Rinkos aikštė“ paskirti baudą už piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateiktą aiškiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdaus pagrindo teigti, kad pareiškėjos procesinis elgesys teikiant prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo ir proceso atnaujinimo galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas teise. Vien tik prašymo pripažinimo nepagrįstu faktas savaime nereiškia, kad jį pateikęs asmuo piktnaudžiavo procesu. Dėl to ieškovo prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Iš pareiškėjos valstybei priteistina 4,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).
Ieškovas pateiktame atsiliepime į prašymą prašė priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie turėtas išlaidas ir jų dydį iki teismo posėdžio nepateikė, todėl šis prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 369 str. 3 d., teismas
nutaria:
pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo ir proceso civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“, į. k. 161406582, 4,64 Eur (keturis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.