Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2493-362/2011 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui UAB „Švarinta“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atlygio už automobilio nuomą ir komandiruotpinigių priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Švarinta“, prašydamas priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei atlygį už automobilio nuomą ir komandiruotę. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią nuo 2007 03 04 iki 2008 05 27 ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Darbo sutartis 2008 05 27 buvo nutraukta, ieškovui pačiam prašant. Iš darbo teko išeiti, nesutapus ieškovo ir akcininkų nuomonei, su juo atsiskaityta nebuvo. Darbo sutarties nutraukimo metu UAB „Švarinta“ ieškovui liko skolingi atlyginimą už 2008 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir atlygį už automobilio nuomą. Ieškovas mano, jog atsakovas yra skolingas ir dienpinigius už komandiruotę į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovui 2008 05 28 buvo pateiktas pasirašyti atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis. Ieškovas pasirašė ant tuščio lapo ir pagal šį žiniaraštį jokių pinigų, t. y. 13 309,69 Lt, kurie šiame žiniaraštyje nurodyti negavo. Pagal byloje esančią 2011 05 03 suvestinę ieškovas pripažįsta gavęs visus nurodytus pajamose pinigus, tiek avansą už prekes, tiek kitas išmokas, išskyrus 13 309,69 Lt, nurodytus kaip sumokėtus 2008 05 28. Pažymi, jog dokumentai įforminti netinkamai, nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių atlygio už transporto nuomą atlyginimą, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. M. atsakovui UAB „Švarinta“ 1 573,00 Lt už advokato pagalbą, bei teismo išlaidas valstybei 9,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Švarinta“ įrodė, jog atsakovas 2008-05-28 išmokėjo ieškovui J. M. 13 309,69 Lt ir ši suma buvo užfiksuota tiek atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, tiek kasos knygoje. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pasirašė ant tuščio lapo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vertindamas reikalavimą išmokėti komandiruotpinigius, atkreipė dėmesį, jog pats komandiruotės faktas nėra tinkamai įformintas, nebuvo nei įsakymo dėl komandiruotės, nei kitų ją bei atsiskaitymus už komandiruotę pagrindžiančių dokumentų, nors tuo metu direktoriumi buvo pats ieškovas J. M.. Suvestinėje buvo nurodyta, jog priskaičiuota 60,00 Lt komandiruotpinigių. Teismas nustatė, kad vienos dienos dienpinigiai komandiruotės į (duomenys neskelbtini) metu sudaro 197,00 Lt, tad už dvi dienas reikalinga sumokėti 394,00 Lt. Esant paskaičiuotam sumokėjimui 60,00 Lt, reikalinga būtų išmokėti 334,00 Lt, tačiau teismui pateikti įrodymai, jog permoka sudaro 2 185,67 Lt, tad, darbuotojui gavus didesnę sumą, nei jam privalėjo būti išmokėta, tiek nereikalaujant grąžinti prekių pirkimui skirto avanso, tiek sumokant pagal atlyginimo žiniaraštį, teismas laikė, jog darbdavys yra pilnai atsiskaitęs su darbuotoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą, UAB „Švarinta“ išmokėti darbo užmokestį už 2008 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir transporto nuomą nutraukus darbo sutartį sumoje 19 705,31 Lt ir priteisti iš UAB „Švarinta“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2008 m. gegužės 27 d. bei, vadovaujantis CK 6.210 str. priteisti iš UAB „Švarinta“ 5 proc. dydžio metinių palūkanų už neišmokėto atlyginimo sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Teismo sprendime nepaminėta ir neakcentuota bei iš esmės nenagrinėta ir nenustatyta bendra išmokamo atlyginimo, nutraukus darbo sutartį, už 2008 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei dienpinigiai komandiruotės į (duomenys neskelbtini) metu, suma, dėl kurios nustatymo ir išieškojimo ieškovas kreipėsi į teismą.Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik UAB „Švarinta“ pateikta suvestine, kurioje nurodytos sumos nėra pagrįstos pirminiais buhalteriniais dokumentais. Pavyzdžiui suvestinėje 21 85,67 Lt suma nurodoma, kaip „Skola bendrovei“. UAB „Švarinta“ direktorė I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši skola bendrovėje buvo nustatyta tik 2010 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Apie jokią skolą bendrovei išėjimo iš darbo metu ieškovas nebuvo informuotas. UAB „Švarinta“ minėtai sumai nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, t.y. ši suma neapskaityta nei Kasos knygoje, nei avanso suvestinėje, nei sąskaitų aktyvumo ataskaitoje apie piniginių lėšų grąžinimą į įmonės kasą.Teismas sprendime nenurodė, nenagrinėjo ir nenustatė išmokamų sumų, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais (J. M. asmens kortelė, pažyma „Dėl J. M. darbo užmokesčio“ 2011-05-15, Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 01 27) dėl darbo užmokesčio, kurių iš esmės šalys neginčija. Teismas taip ir nenustatė: kokia pinigų suma buvo priskaičiuota ir kokią pinigų sumą UAB „Švarinta“ turėjo ieškovui išmokėti, darbo sutarties nutraukimo dieną.UAB „Švarinta“ pateiktoje suvestinėje 2011-05-03, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, komandiruotpinigių suma nurodyta 45 Lt (2008-04-30) ir 15 Lt (2008-05-27). UAB „Švarinta“ pirminių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių jų išmokėjimo pagrindimą ir mokėjimo faktą taip pat nepateikė. Šios sumos nenurodytos ir kasos knygoje, kas patvirtina jų neišmokėjimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Švarinta“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar buvo šališkas.

Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.). Todėl niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvo įrodymų vertinimo principas, be kita ko, reiškia, jog teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Liudytojų L. M. ir G. J. parodymai yra prieštaringi, todėl teisėjų kolegija šių liudytojų parodymų nevertina ir jais nesivadovauja. Liudytojais apklausti S. G. ir R. J. paneigė L. M. parodymus, jog iš kasos pinigus 13 309,69 Lt pasiėmė R. J.. Taigi, kolegija daro išvadą, jog ieškovo tvirtinimas, kad jog iš įmonės kasos negavo 13 309,69 Lt yra tik ieškovo teiginys, kuriam prieštarauja rašytiniai buhalteriniai dokumentai, esantys byloje, kurie yra nenuginčyti ir nepaneigti ( LR CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius, kad teismas turėjo nagrinėti ir nustatyti bendro išmokamo atlyginimo dydį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį bei dienpinigių komandiruotės į (duomenys neskelbtini) metu dydį, transporto nuomos dydį. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo su darbo santykiais susijusių jam neišmokėtų sumų dydžio, o ginčijo 13 309,69 Lt sumokėjimą (71 b. l.), tvirtindamas, kad pasirašė ant 2008-05-27 atlyginimų mokėjimo žiniaraščio tuščio lapo, bet realiai minėta suma jam nebuvo sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė sprendime ieškovui su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio atskirai, tačiau visumoje padarė išvadas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju fakto.

Byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai – atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis (15 b. l.) rodo, kad su ieškovu J. M. 2008-05-27 atliktas atsiskaitymas ir išmokėta suma yra 13 309,69 Lt. Ieškovas, pasirašydamas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, patvirtino būtent tai, kad iš atsakovo gavo 13 309,69 Lt. Parašo tikrumą patvirtina pats ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo teiginius apie pasirašymą ant, neva, tuščio atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio ir, neva, 13 309,69 Lt atlyginimo jam neišmokėjimo, pagrįstai padarė išvadą, atsižvelgęs į ieškovo išsilavinimą, užimamas pareigas, kad ant tuščio buhalterinę operaciją patvirtinančio dokumento nepasirašytų nė vienas apdairus ir rūpestingas asmuo, tuo labiau ieškovas, kuris, kaip buvęs UAB „Švarinta“ direktorius, buvo susipažinęs su buhalterinės apskaitos taisyklėmis, ir kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas pateikė detalius rašytinius paaiškinimus dėl atsiskaitymo su ieškovu, taip pat suvestinę dėl J. M. piniginių lėšų, kuriuose detaliai išdėstė, kiek ieškovas yra gavęs piniginių lėšų iš atsakovo nuo 2008 m. kovo 05 d., nurodė konkrečius rašytinius įrodymus, kurie įrodo šių piniginių sumų išmokėjimą ieškovui faktą. Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas detaliai paaiškino, kas sudarė šias J. M. gautas sumas, kam jos buvo panaudotos, iš ko matyti, jog atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Be to, byloje esantis Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (54 b. l.) patvirtina išmokėtą iš įmonės kasos pinigų sumą J. M. 13 309,69 Lt ir 1 500,00 Lt už 2008 m. gegužės mėn. avanso žiniaraštyje 2008-05-23 išmokėtą iš įmonės kasos avansinę sumą.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad su juo nėra atsiskaityta už komandiruotes, ir nurodo, kad jam neišmokėta 394,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pats komandiruotės faktas nebuvo tinkamai įformintas, nebuvo jokio įsakymo dėl komandiruotės, kaip to reikalauja įstatymai, nors tuo metu atsakovo direktoriumi buvo pats ieškovas, todėl, nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių buvus komandiruotei, nėra pagrindo komandiruotpinigių išmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad komandiruotės faktas atsakovo nėra ginčijamas, nustatė už dvi dienas reikalinga sumokėti ieškovui 394, 00 Lt komandiruotpinigių. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad permoka ieškovui sudaro 2185,67 Lt, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog darbuotojui gavus didesnę sumą, nei jam privalėjo būti išmokėta, tiek nereikalaujant grąžinti prekių pirkimui skirto avanso, tiek sumokant pagal atlyginimo žiniaraštį, laikytina, jog darbdavys yra pilnai atsiskaitęs su darbuotoju.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, nuodugniai ir išsamiai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl darbdavio atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją iš darbo, todėl naikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Spręsdama klausimą dėl ieškovo prašymo priteisti iš apelianto 1 331,00 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, kolegija atsižvelgia į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, ir konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka šių rekomendacijų nuostatas, todėl jo prašymas tenkintinas (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Švarinta“ (įmonės kodas 145282046, adresas – Bielskio g. 26, Šiauliai) 1 331,00 Lt (tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno lito) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.