Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Anai Grečišnikovai, Olgai Gumuliauskienei, Giedriui Račkauskui, Julija Portnovai,

neviešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. A. 2023 m. sausio 3 d. apie 23 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,24 promilių girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. I., kurią žodinio konflikto metu tyčia sugriebė ir tampė už plaukų, smaugė ir rankų delnais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, taip I. I. sukėlė fizinį skausmą.

J. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė dėl pirmo epizodo (BK 140 straipsnio 2 dalis), kad atsimena, kad ginčijosi su I. I. ir sumušė ją. Su nukentėjusiąja tuo metu buvo sugyventiniai, susipažino 2022 m. liepos 9 d., o kartu pradėjo gyventi nuo tų pačių metų rugsėjo mėn. Iš pradžių gyveno svečių namuose, o 2022 m. spalio 27 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėręs, sudavė I. I. antausį. Galėjo būti taip, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio tiksliai neatsimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių, bet pamena, kad atitempė nukentėjusiąją iš kiemo į namus. Dėl jo veiksmų I. I. galėjo patirti fizinį skausmą.

Dėl antro epizodo J. A. parodė, kad bylai reikšmingą dieną ir bylai reikšmingoje vietoje jis su I. I. vartojo alkoholį ir po to pradėjo ginčytis, nes jam nepatiko jos pokalbis su drauge. Matė nukentėjusiosios telefone kai ką, kas nepatiko (ji išplatino kaltinamojo vaizdo įrašą draugėms). I. I. sakė, kad nedarė to, J. A. pasiūlė paskambinti ir paklausti. Nukentėjusioji paskambino ir draugės pasakė, kad turi vaizdo įrašą. Šis vaizdo įrašas buvo išsiųstas ne tik I. I. draugėms, bet ir (duomenys neskelbtini) vyrams. Paskui jis pradėjo mušti I. I., sudavė jai kažkiek antausių, neatsimena kiek. Jie vienas kito atsiprašė ir vėl vartojo alkoholį. Po tam tikro laiko jie pradėjo intymiai bendrauti, ginčytis, kaltinamasis pradėjo I. I. stipriai mušti. Tada jie užlipo į miegamąjį, nukentėjusioji pasiūlė važiuoti į klubą. Einant pro duris į kiemą, I. I. pradėjo šaukti, kad jai reikia pagalbos, nes jis nori užmušti ją. Kaltinamasis atitempė nukentėjusiąją į namus ir pasakė, kad jie niekur nevažiuos. Jis užsegė I. I. antrankius, kad ji niekur nepabėgtų (tuo metu antrankiai nebuvo susiję su intymiais dalykais). Be to, J. A. buvo surišęs nukentėjusiąją diržu, sakė, kad ryte viską aptars, kai išsiblaivys. Kaltinamasis sudavė I. I. per kojas, sėdmenis, šonus, pečius, taip pat į veidą, grasino jai pneumatiniu pistoletu. Šį pistoletą paėmė iš spintos ir padėjo jį ant stalo, kai jie išėjo iš namų norėdami vykti į klubą, o nukentėjusioji pradėjo šaukti. Norėjo šaudyti į grindis, matė, kaip išriedėjo šratukai iš pneumatinio pistoleto per metrą nuo nukentėjusiosios. Nukreipė pneumatinį pistoletą į I. I. pusę ir grasino jai dėl vaizdo įrašo išsiuntimo. Tuo metu buvo metro atstumu nuo I. I.. Tikslas buvo šaudyti į grindis, kad I. I. bijotų. Grasino ją nužudyti, jei išsiųs vaizdo įrašą. Norėjo, kad ji suprastų, kad nereikia su žmogumi žaisti. Pripažino, kad liepė I. I. prasižioti ir įkišo pneumatinį pistoletą jai į burną. Nukentėjusioji labai išsigando dėl jo veiksmų. Neigiamai vertina savo veiksmus, labai gailisi. Nemano, kad išgėręs būna agresyvus, negalėjo jo tiek paveikti alkoholis, kad nusikalstų. Po šio įvykio 2023 m. rugpjūčio mėn. nustojo kartu gyventi. Mėnesį nebendrauja su I. I., prieš tai ji rašydavo jam atiduoti pinigus, kad ji atsiims pareiškimą.

Atsakydamas į proceso dalyvių prašymus, J. A. parodė, kad mušė I. I. rankomis ir kojomis, kai ji gulėjo ant grindų, taip pat smurtavo prieš nukentėjusiąją, kai ji sėdėjo ir stovėjo. I. I. pargriuvo ir maldavo nemušti jos, prašė atleisti. Kaltinamasis jau ėjo pro šalį, bet I. I. pagriebė nuo stalo butelį ir metė į jo pusę. Buvo miegamajame suklijavęs lipnia juosta jos rankas ir burną. Norėjo iššauti, paspaudė pneumatinio ginklo gaiduką ir pamatė, kad iškrenta šratukai, todėl tiesiog nukreipė šį ginklą į nukentėjusiosios pusę. Sakė, kad jei ji kam nors pasakys apie vaizdo įrašą, užmuš ją, pravardžiavo ją, klausė, kodėl ji pažemino kaltinamąjį. Filmavo I. I., kad ji ryte pamatytų, ką darė. Filmavo, kaip nukentėjusiąją mušė, jei būtų kažką slėpęs, nebūtų šio vaizdo įrašo siuntęs nukentėjusiajai. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies – dėl 1000 Eur atlyginimo. Save sunku apibūdinti, pateikė charakteristiką iš darbovietės, žino tik tiek, kad nėra agresyvus žmogus. Antrankiai buvo pirkti sekso prekių parduotuvėje, juos pirko pats. Tai buvo ne pirmas antrankių panaudojimo kartas, toks yra jų žaidimas. Diržu yra rišę vienas kitą, o lipnia juosta – ne. Turi vaikų (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kuriais rūpinasi, siunčia jiems pinigus.

Nukentėjusioji I. I. teisiamojo posėdžio metu dėl pirmo epizodo (BK 140 straipsnio 2 dalis) parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. ji pakvietė į svečius tris merginas, kurios atėjo kartu su savo vyrais. Kai tik jie atėjo, J. A. pradėjo ją kaltinti, kad merginų vyrai yra jos meilužiai. Po to, pamatė už kaltinamojo kelnių užkištus pistoletą ir peilį. I. I. labai išsigando, pradėjo sakyti, kad jis paslėptų tuos daiktus. J. A. tai supykdė ir jis pradėjo pulti ją ir svečius. Kai svečiai išeidinėjo iš namų, ji pradėjo bėgti kartu su jais. Kaltinamasis pasivijo ją ir pradėjo tempti už plaukų namo. Vėliau jis pradėjo versti nukentėjusiąją ieškoti pistoleto ir peilio. Negalėjo šių daiktų rasti, todėl J. A. mušė ją, o kaimynai iškvietė policiją. Atvykus policijai, J. A. atidarė duris, ji pradėjo šaukti ir kaltinamasis pradėjo ją smaugti. Policijos pareigūnai, pamatę daromus kaltinamojo veiksmus, atitraukė jį nuo I. I.. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis šio įvykio metu smaugė ją, tampė už plaukų ir mušė per galvą. Neatsimena, kiek kartų jis sudavė smūgių, tačiau tai buvo daugiau kaip vieną kartą. I. I. juto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu jie buvo sugyventiniai, kartu gyveno nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vidurio.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl J. A. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. sausio 3 d. įvykio)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. I., kurią žodinio konflikto metu tyčia sugriebė ir tampė už plaukų, smaugė ir rankų delnais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, taip I. I. sukėlė fizinį skausmą.

J. A. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. I., dėl to jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir ji patyrė fizinį skausmą, taip pat grasino nužudyti ją ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino, kad J. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje šaudė iš pneumatinio pistoleto link I. I.. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme neigė tokią aplinkybę, kaip minėta, nurodė, kad jis norėjo šaudyti į grindis šalia I. I. kojų, kad ji bijotų, tačiau šratukai išriedėdavo iš pneumatinio pistoleto per metrą nuo nukentėjusiosios. 2023 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad nagrinėjamo įvykio vietos buvo rastas metalinis ginklas su ant šono matomu užrašu Makarov, ginklas paimtas ištaisytas, dėtuvėje yra matomi metaliniai šratukai, 10 vnt., dujų balionėlis. Ginklas, dėtuvė su viduje esančiais šratukais, dujų balionėlis paimti ir supakuoti (1 t., b. l. 96–111). Šie daiktai buvo pateikti tirti. 2023 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad su pistoletu pateiktas tuščias (panaudotas) 12g CO₂ dujų balionėlis (1 t., b. l. 116–118). Šiame kontekste svarbūs specialisto R. Š., surašiusio minėtą specialisto išvadą, paaiškinimai, duoti teisme, kad nėra įmanoma iššauti iš pistoleto, jei dujų balionėlis tuščias, nes dujų balionėlis yra energijos šaltinis (niekas negali išstumti šratuko). Tokie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. A. realiai negalėjo iššauti iš pneumatinio pistoleto su tuščiu CO₂ dujų balionėliu. Siekiant pašalinti visas abejones byloje buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo nustatyta, kad, nukreipus pistoleto vamzdį į grindis, buvo nuspaustas nuleistukas. Kulka (šratukas) neiškrito, nuspaudus antrą kartą nuleistuką, kulka (šratukas) iš vamzdžio iškrito. Kitą kartą nuspaudus nuleistuką, kulka vėl iškrito. Taip nuspaudžiant nuleistuką, iškrito 12 vnt. kulkų (šratukų). Paskutinė kulka (šratukas) liko vamzdyje (3 t., b. l. 2–5). Vadinasi, kaltinamasis bylai reikšmingu laiku ir vietoje bandė šaudyti su pneumatiniu pistoletu, tačiau šratukai tik iškrisdavo. Be to, nenustatyta, kad tokiais šratukais nagrinėjamo įvykio vietoje buvo padaryti apgadinimai kokiems nors objektams. Anksčiau aptartos aplinkybės paneigia I. I. parodymus, kad kaltinamasis realiai šaudė su pneumatiniu pistoletu šalia jos. Be to, nukentėjusioji teisme teigė, kad J. A. šovė ne mažiau kaip dešimt kartų, tačiau tai prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotai aplinkybei, kad nagrinėjamo įvykio vietoje buvo rasti tik trys pneumatinio pistoleto šratukai (akivaizdu, kad kaltinamajam iš tiesų šaudžius I. I. nurodytą skaičių, nagrinėjamo įvykio vietoje būtų rasta daugiau šratukų). Atsižvelgdamas į tai, teismas koreguoja aptariamą J. A. inkriminuotą kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis bandė pneumatiniu pistoletu šaudyti metaliniais šratukais į grindis šalia I. I., tačiau to nepavyko padaryti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes metaliniai šratukai iškrisdavo dėl tuščio pneumatinio pistoleto dujų balionėlio. Kita vertus, tai neturi reikšmės kaltinamojo padarytų veiksmų teisiniam vertinimui.

Teismas taip pat šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis grasino I. I., kad žudys lėtai, kad kankintųsi iki pirmadienio. J. A. baudžiamojo proceso metu neigė tokią aplinkybę, o, įvertinus anksčiau iš dalies prieštaringus I. I. parodymus, teismo vertinimu, vien nukentėjusiosios parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, nepakanka pripažinti, kad byloje įrodyta, kad J. A. grasino I. I., kad būtent žudys lėtai, kad kankintųsi iki pirmadienio.

2023 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2444/2023(01)) konstatuota, kad:

1) I. I. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, nugaroje, sėdmenyse, dilbiuose, dešinės plaštakos 3-me piršte, keliuose, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, žaizda su poodine kraujosruva liežuvio gleivinėje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, kairiame delne, kairėje blauzdoje, odos įbrėžimas dešiniame delne, kietu buku ir / ar briauną turinčiu daiktu (daiktais) 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros;

2) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3) sužalojimai padaryti dvidešimt keturiais trauminiai poveikiais (1 t., b. l. 153–154).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti šia specialisto išvada ar ją surašiusios specialistės kompetencija. Šiame dokumente užfiksuotos aplinkybės iš esmės atitinka I. I. ir J. A. nurodytas aplinkybes, susijusias su smurto panaudojimu. Taigi nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji taip pat juto fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu J. A. su I. I. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad J. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo.

J. A. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaip minėta, J. A. jau buvo smurtavęs prieš I. I. 2023 m. sausio 3 d., jis 2023 m. rugpjūčio 5 d. intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, surakino ją antrankiais, bandė šaudyti iš pneumatinio ginklo, įkišo jį I. I. į burną, grasino nužudyti. Kaltinamojo ankstesnis elgesys prieš I. I., jo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis darė tyčinį poveikį nukentėjusiosios psichikai, verčiant ją bijoti dėl savo gyvybės. Pats J. A. teisme nurodė, kad nukentėjusioji labai išsigando dėl jo veiksmų. I. I. bylą nagrinėjant teisme taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad ji nagrinėjamo įvykio metu bijojo dėl savo gyvybės. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad J. A. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Taigi surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad J. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, kad pavojingai psichiškai veikia I. I., keldamas jai baimę dėl savo gyvybės, ir norėjo taip veikti.

J. A. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kad jis realiai neketino atimti I. I. gyvybę, nes baudžiamasis įstatymas nustato baudžiamąją atsakomybę už baimės kitam asmeniui sukėlimą, o ne grasinančio asmens realius ketinimus įgyvendinti smurtą (nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. A. padarė tris tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių dvi nusikalstamos veikos yra žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), o viena – pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis).

J. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia nustatyti tokią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai jis ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o teisme jis pripažino savo kaltę visiškai. Nagrinėjamu atveju J. A. pripažino visas esmines inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias nustatė teismas. Šioje byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas bendra tvarka, nes prokurorė nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

J. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

1) 2023 m. sausio 4 d. 3.28 val. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,24 promilės (1 t., b. l. 36–37);

2) kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 6.58 val. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,70 promilės (1 t., b. l. 170–171).

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamajam nustatytais neblaivumo laipsniais.

Sprendžiant dėl šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, reikšminga tai, kad, remiantis bylos duomenimis, dėl 2023 m. sausio 4 d. įvykio policija buvo iškviesta 0.43 val. (1 t., b. l. 11), o dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio – 2023 m. rugpjūčio 6 d. 4.55 val. (1 t., b. l. 90). Taigi akivaizdu, kad J. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo dar neblaivesnis, nei nustatyta alkoholio kiekio matuokliais, nes jam blaivumas buvo patikrintas po maždaug dviejų ar trijų valandų nuo policijos iškvietimo. Teismas taip pat atsižvelgia, kad abiem nagrinėjamų įvykių atvejais kaltinamasis intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, antro nagrinėjamo įvykio atveju taip pat grasino ją nužudyti atlikdamas kitokio pobūdžio pavojingus veiksmus. Be to, antro nagrinėjamo įvykio metu J. A. nusikalstami veiksmai truko ilgesnį laiką. Dėl pirmos nusikalstamos veikos nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo pateisinamą priežastį naudoti fizinį smurtą prieš I. I. (dėl pavydo kitiems vyrams). J. A. antro nagrinėjamo įvykio atveju padarė nusikalstamas veikas dėl I. I. išsiųsto vaizdo įrašo draugėms. Tokios nusikalstamų veikų darymo priežastys laikytinos neadekvačia reakcija. Akivaizdu, kad blaivus asmuo dėl minėtų priežasčių nedarytų tokio intensyvumo nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl 2023 m. sausio 4 d. nusikalstamos veikos padarymo pripažino, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams (2023 m. sausio 4 d. apklausa, 1 t., b. l. 52–55). Dėl antro nagrinėjamo įvykio kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis vartojo stiprų alkoholį – degtinę – ir ne vieną kartą (1 t., b. l. 182–184, 190–194). Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad J. A. neblaivumas abiem atvejais turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo priešingi parodymai, duoti teisme, laikytini kaip bandymas sušvelninti savo kaltę. Be to, vien J. A. nuomonė šiuo klausimu teismo neįpareigoja, o vertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (3 t., b. l. 31–33), tačiau po jų padarymo dėl kaltinamojo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendis dėl jo 2023 m. rugsėjo 3 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prieš I. I.. Nors šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, tačiau tokia aplinkybė neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę (pažymėtina, kad J. A. toje byloje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 35–40). Jis dirba, darbdavio teigiamai apibūdinamas (2 t., b. l. 83), yra vedęs, turi vaikų (2 t., b. l. 84–88). Byloje nėra duomenų apie J. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti J. A. paskyrus už padarytus nusikaltimus arešto bausmes, kurių dydžiai mažesni nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52,5 parų arešto bausmės). Teismas nemano, kad, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, bus pakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Pažymėtina, kad J. A. per mažiau nei metus tris kartus smurtavo prieš I. I.. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Be to, ikiteisminio tyrimo atlikimas šioje byloje nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nes, kaip minėta, dėl jo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendis dėl 2023 m. rugsėjo 3 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prieš I. I.. Nors šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, tačiau minėta aplinkybė neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo baustumas administracine tvarka taip pat rodo, kad jis nėra linkęs visiškai laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad jis baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio veiksmus, nei šioje byloje. Dėl bausmės rūšies parinkimo esminės reikšmės neturi tai, kad J. A. dirba, jis yra vedęs, turi vaikų, nes šios aplinkybės kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Kita vertus, teismas nesutinka su nukentėjusiosios atstovo baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad J. A. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, nenustatė, kad kaltinamasis yra tokio pavojingumo, kad jam būtų pagrindas skirti minėto pobūdžio bausmę.

Teismas pažymi, kad vien proceso dalyvių kitokia nuomonė dėl kaltinamajam skirtinų bausmių teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio) ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 50 parų arešto – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir J. A. paskirti subendrintą bausmę – 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 20 parų arešto – bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. sausio 3 d. įvykio), ir J. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti J. A. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamajam pirmą kartą skiriama arešto bausmė (nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas). Be to, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. J. A. šiuo metu dirba, be minėtos baudžiamosios bylos daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamasis nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nenustatyta, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai itin šiurkštūs. J. A. turi šeimą ir vaikų. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismo neįpareigoja kitoje kaltinamojo baudžiamojoje byloje priimtas kitoks teismo sprendimas šiuo klausimu.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti J. A. arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (arešto bausmės atidėjimo termino vidurkis – 7,5 mėnesio; kaltinamajam nustatytas toks terminas atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja I. I. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

4) pareigą 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

J. A. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš tuo metu buvusią šeimos narę – kartu gyvenusią I. I.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti J. A. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusioji I. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 158), taip pat pateikė prašymą kompensuoti moralinę, materialinę ir fizinę žalą, kurios dydis 20 000 Eur (1 t., b. l. 163).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. A. 2023 m. sausio 3 d. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę I. I., kuri patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis 2023 m. rugpjūčio 5 d. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. I., kuri patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (konkretūs sužalojimai jau minėti prieš tai nuosprendyje). Abiem atvejais J. A. intensyviai naudojo fizinį smurtą. 2023 m. rugpjūčio 5 d. nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis taip pat grasino I. I. nužudyti. Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad nukentėjusioji kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Taip pat nėra abejonių, kad I. I. juto neigiamas pasekmes psichologinei sveikatai ir po nusikalstamų veikų padarymo. Dėl J. A. elgesio nukentėjusioji išvažiavo į savo gimtinę. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusiajai padaryti fiziniai sužalojimai gijo ilgesnį laiką, ji turėjo ilgalaikių fizinės sveikatos sutrikdymų, kuriuos gydantis nukentėjusioji susidurtų su papildomais suvaržymais ar nepatogumais. I. I. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu ji turi problemų su psichika, patiria panikos atakas, nemiega naktimis, bijo išeiti iš namų, bijo žmonių. Nors tokie I. I. parodymai nėra paneigti, neatmestina, kad nukentėjusioji iki šiol patiria tam tikrus nepatogumus emocinei sveikatai, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad ji nepateikė jokių dokumentų, kad ji kreipėsi į psichologus ar gėrė tam tikro pobūdžio vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius vaistus).

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius jo sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), o grasinimo nužudyti atvejais ši nusikalstama veika dažniausiai padaroma kartu su įvairiais kitais nusikaltimais, todėl bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai iš esmės pernelyg skiriasi, kad būtų galima įvardyti bendrą rodiklį.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. I. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš J. A. priteistinas 1700 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 1700 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumą, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jai gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama paprastai teismų praktikoje. Vien I. I. ir jos atstovo kitokia nuomonė dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismo neįpareigoja.

VI. Kiti klausimai

1) sunaikinti kaip menkaverčius daiktus – rudos spalvos lipnią juostą, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); pilkos spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.); tamsios spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.); tamsios spalvos diržą su lipnia juosta, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); baltos spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); juodos spalvos odinį diržą su sagtimi, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kurie 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69;

2) grąžinti savininkui baltos spalvos chalatą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kuris 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69. Jei teisėtas savininkas neatsiims šio daikto per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, šį daiktą sunaikinti kaip menkavertį;

3) vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę metalinius antrankius su raktų ryšuliu, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kurie 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69;

4) vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos įrankį konfiskuoti pneumatinį pistoletą Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) su šratukais, kurie 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

5) byloje esančias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, taip pat USB laikmeną palikti saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. sausio 3 d. įvykio), ir jam paskirti 40 parų arešto bausmę.

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio), ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 50 parų arešto – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir J. A. paskirti subendrintą bausmę – 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 20 parų arešto – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. sausio 3 d. įvykio), ir J. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 parų arešto bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti J. A. arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja I. I. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

4) pareigą 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. A. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei J. A. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 4 d. 1 val. iki 2023 m. sausio 4 d. 15.48 val. (viena diena), taip pat nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d. 5.20 val. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. 11.44 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

J. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios I. I. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteisti nukentėjusiajai I. I. 1700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos procesą dėl nukentėjusiosios I. I. civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, nutraukti.

1) sunaikinti kaip menkaverčius daiktus – rudos spalvos lipnią juostą, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); pilkos spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.); tamsios spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.); tamsios spalvos diržą su lipnia juosta, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); baltos spalvos medžiaginį diržą, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.); juodos spalvos odinį diržą su sagtimi, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kurie 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69;

2) grąžinti savininkui baltos spalvos chalatą, supakuotą į rudos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kuris 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69. Jei teisėtas savininkas neatsiims šio daikto per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, šį daiktą sunaikinti kaip menkavertį;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę metalinius antrankius su raktų ryšuliu, supakuotus į baltos spalvos popierinį voką (1 vnt.), kurie 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69;

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos įrankį konfiskuoti pneumatinį pistoletą Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) su šratukais, kurie 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus rajone, Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

5) byloje esančias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, taip pat USB laikmeną palikti saugoti byloje.

arešto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (J. A. ir I. I., jei pageidauja gauti vertimą į jiems suprantamą kalbą – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.