- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1110-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01154-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. B. 38 000 Eur skolos, 3 800 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl tikslinės paskolos suteikimo ir nurodė, kad itin geromis sąlygomis turi galimybę įsigyti dvi transporto priemones – Tesla Model 3 ir Volvo XC 60. Šalys žodžiu susitarė dėl esminių sąlygų: tikslinė paskola suteikiama poros mėnesių terminui, paskolos grąžinimas nėra užtikrinamas papildomomis priemonėmis, fiksuotos 10 procentų dydžio palūkanos už piniginių lėšų skolinimą – 3 800 Eur. 2020 m. vasario 14 d. ieškovas atsakovui pervedė 38 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas - paskola. 2020 m. balandžio – gegužės mėn. atsakovas informavo ieškovą, kad įsigytų automobilių nuosavybės teisės buvo apribotos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nėra galimybės jų realizuoti. Atsakovui nustojus teikti informaciją apie savo ketinimus atsiskaityti su ieškovu, 2021 m. gegužės 24 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti paskolą. 2021 m. liepos 1 d. atsakyme atsakovas paneigė paskolinių teisinių santykių egzistavimą ir nurodė apie tariamą jungtinę veiklą. 2021 m. liepos 19 d. ieškovas paprašė pateikti tariamos jungtinės veiklos sutartį, tačiau atsakymo negavo. Kadangi atsakovas gera valia negražina ieškovui paskolos ir palūkanų, ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad šalys susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo, o ne dėl paskolos suteikimo atsakovui. Pasak atsakovo, ieškovas ir V. B. susitarė, kad pirks turtą (automobilius), juos išmuitins, pataisys ir realizuos rinkoje, siekdami pelno ir jį pasidalins lygiomis dalimis, taip pat susitarė pasidalinti ir gautus nuostolius, jei tokie atsiras; pagal šalių susitarimą jungtinė veikla bus finansuojama S. J. asmeninėmis lėšomis, dėl operatyvumo jas pervedant į V. B. asmeninę banko sąskaitą. Atsakovo teigimu, jungtinės veiklos projektas turėjo būti realizuojamas per juridinį asmenį, t. y. šalys susitarė, kad turtas bus perkamas UAB „Litusa“ vardu. Atsakovo įsitikinimu, atsakovu civilinėje byloje turėtų būti UAB „Litusa“, o ne V. B.. Paaiškino, kad sandorių metu minėta įmonė priklausė dviems akcininkams - V. B. ir M. V., kuris tuo metu buvo UAB „Litusa“ vadovu. Jungtinės veiklos projekto šalys nesugebėjo užbaigti, nes nupirktą turtą sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės Kriminalinė tarnyba. Bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutartis nėra baigta vykdyti ir ji tebesitęsia.
3. Ieškovas dublike nesutiko su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Pažymėjo, kad pats atsakovas nenurodo, jog kiti fiziniai ar juridiniai asmenys dalyvavo tariamoje jungtinėje veikloje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ar kad ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio dalyko. Atsakovo argumentai apie susiklosčiusią jungtinę veiklą yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Akcentavo, kad pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, žodiniai susitarimai dėl jungtinės veiklos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Tokiu atveju restitucija, kaip sandorio negaliojimo pasekmė yra privaloma ir atsakovui kyla pareiga grąžinti visą, kas buvo gauta niekinio sandorio pagrindu. Aplinkybę, kad tarp šalių nesusiklostė jungtinės veiklos santykiai, ieškovo nuomone, patvirtina ir atsakovo teiginiai, esą visą jungtinė veikla turėjo būti finansuojama ieškovo piniginėmis lėšomis. Atsakovo argumentus, esą šalys pasidalino galimų nuostolių riziką, atsakovas laiko nelogiškais, nes jei visa veikla finansuojama ieškovo lėšomis, atsakovui neegzistuotų net teorinė nuostolių grėsmė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad piniginės lėšos atsakovui buvo pervestos tik todėl, kad taip operatyviau, nes piniginių lėšų pervedimo laikas nepriklauso nuo gavėjo; piniginės lėšos buvo paskolintos tam asmeniui, kuris kreipėsi dėl paskolos – atsakovui. Ieškovas civiliniais santykiais su UAB „Litusa“ nėra susijęs.
4. Pranešimas apie atsakovui nustatytą 14 dienų terminą triplikui pateikti atsakovui išsiųstas 2021 m. gruodžio 22 d. per elektroninių paslaugų portalą (EPP), t. y. atsakovo atsiliepime nurodytu būdu. Atsakovas V. B. 2022 m. sausio 18 d. pateikė teismui 2022 m. sausio 17 d. su advokatu A. K. sudarytą atstovavimo sutartį, kuria jam pavesta atstovauti atsakovo interesus civilinėje byloje Nr. e2-1110-577/2022. Triplikas į bylą nustatytu terminu ar vėliau nebuvo pateiktas. CPK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškovas ieškinyje nurodė neprieštaraujantis, kad įstatymo nustatytais atvejais byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Kadangi yra visi CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
6. Pagrįsdamas ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2020 m. vasario 14 d. jis pervedė į atsakovo V. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 38 000 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – paskola). Ieškovas 2021 m. gegužės 24 d. V. B. išsiuntė pareikalavimą grąžinti suteiktą paskolą per 60 dienų nuo pareikalavimo gavimo dienos, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. 2021 m. liepos 1 d. atsakyme į ieškovo pretenziją atsakovas nurodė, jog šalių nesieja paskoliniai santykiai, o ieškovo 38 000 Eur pavedimas padarytas susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos pagrindu. Atsakovas ir atsiliepime į ieškinį teigia, kad pavedimas atliktas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir kad šalys susitarė vykdyti jungtinę veiklą per UAB „Litusa“.
7. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
8. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).
9. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šis principas, be kita ko, suteikia teisę šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo į atsakovo (fizinio asmens) sąskaitą atlikto pavedimo paskirtyje aiškiai įvardinta mokėjimo paskirtis – paskola, daro išvadą, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas atsakovui V. B. paskolino 38 000 Eur sumą.
12. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, o prie atsiliepimo pridėtuose dokumentuose (teismas nevertino dokumentų, kurie neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neišversti į lietuvių kalbą), šalis siejantys santykiai taip pat neatsispindi. Tai, kad automobilius Volvo XC 60 ir Tesla Model 3 galimai pirko UAB „Litusa“ (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 8 d. nutarimo turinys, R. P. 2020 m. lapkričio 11 d. paaiškinimai ir kt.), nepatvirtina šios įmonės teisinių santykių su ieškovu. Faktas, kad pinigų pervedimo metu atsakovas buvo UAB „Litusa“ akcininku, taip pat savaime neįrodo, jog santykiuose su ieškovu jis veikė (turėjo įgaliojimus veikti) šios įmonės vardu, tai atskleidė atsakovui, ir juolab, neįrodo jungtinės veiklos sutarties su ieškovu sudarymo aplinkybių. Taigi atsakovo argumentai dėl šalis siejančių jungtinės veiklos santykių atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
13. Ieškovo teigimu, šalys susitarė dėl dviejų mėnesių paskolos termino, tačiau tokio susitarimo nepagrindė jokiais įrodymais.
14. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
15. Bylos duomenimis, 2021 m. gegužės 24 d. raštu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų suteiktą paskolą per 60 dienų nuo pareikalavimo gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos 31 d. Duomenų, kad atsakovas paskolos sumą ieškovui grąžino, byloje nėra. Teismas, atlikęs formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui 38 000 Eur paskolos sumą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovas nurodė, jog šalys žodžiu susitarė dėl fiksuoto 10 procentų dydžio palūkanų už piniginių lėšų skolinimą, t. y. 3 800 Eur, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl reikalavimas dėl 3 800 Eur palūkanų priteisimo atmetamas (CPK 178 straipsnis).
17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
18. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 852 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (90,91 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina 1 410,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 000 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 38 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. spalio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 410,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Prašymo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo sprendimą už akių apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodama per Vilniaus apygardos teismą.