Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., jos atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8859-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8859-2023 D. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnį ir jai paskirta 120 Eur bauda už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 31 d. 22.35 val. (duomenys neskelbtini), būdama girta (girtumą nusistatyti atsisakė) įvairiais įžeidžiamais žodžiais įžeidinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnus G. T. ir M. K., bei pastarąjį apspjovė, tuo pažemindama statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.

2023 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato V. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8859-2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo prašoma šį Nutarimą panaikinti.

Skunde nurodoma, kad su inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir skirta administracine nuobauda D. V. (toliau – ir Pareiškėja) nesutinka. Nurodoma, kad policijos pareigūnai G. T. ir M. K. 2023 m. rugpjūčio 31 d. 22 val. 35 min. atvyko į iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini). Tarp pareigūnų ir Pareiškėjos aiškinantis iškvietimo aplinkybes įvyko žodinis nesutarimas. Policijos pareigūnai Pareiškėjos atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą ir ją priverstinai patalpino į tarnybinį automobilį, ir išvežė į policijos komisariatą. Fizinės jėgos panaudojimo metu Pareiškėjai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, sugadinti rūbai, įvykio metu vos neužspringo. Pareiškėjai nustatytas neįgalumas, turi uždarų patalpų baimę. Dėl policijos pareigūnų sukelto psichologinio šoko ir fizinio skausmo Pareiškėja kreipėsi į gydytojus ir jai skirtas ambulatorinis gydymas. Nurodoma, kad Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 31 d. 22 val. 35 min. pokalbio metu su pareigūnais aiškinosi jų iškvietimo aplinkybes, įvykus nesutarimui, policijos pareigūnai panaudojo fizinę jėgą ir jėga patalpino Pareiškėją į tarnybinį automobilį. Fizinės jėgos panaudojimo metu iš skausmo Pareiškėja nevalingai pasakė keletą dviprasmiškų žodžių ar sakinių, tačiau tai nebuvo jos siekio (tyčios) įžeisti, o juo labiau pažeminti policijos pareigūnų garbę ir orumą. Fizinės jėgos panaudojimo metu Pareiškėja pradėjo springti ir nevalingai atsikosėdama galėjo nesąmoningai apspjauti pareigūną. Mano, kad šioje faktinėje situacijoje nėra jokių Pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės policijos pareigūnų atžvilgiu dėl jų garbės ir orumo įžeidimo. Šioje situacijoje, priešingai, reikėtų objektyviai išsiaiškinti pačių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą bei fizinės jėgos panaudojimo pagrįstumą. Prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 508 straipsnį Pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Į teismo posėdį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas neatvyko, pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl skundas išnagrinėtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja D. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog ji nubausta nepagrįstai. Nagrinėjamoje situacijoje, priešingai, ji nukentėjo nuo pareigūnų. Pareigūnams ji nesipriešino, jų reikalavimus suprato ir vykdė. Tačiau pareigūnai tąkart elgėsi su ja žvėriškai, ją stumdė, iš jos tyčiojosi, demonstravo panieką, jie rodė savo pranašumą, viršenybę. Ji vos neužspringo, tačiau pareigūnai tik stovėjo ir žiūrėjo, ji iki šiol negali atsigauti, jaučiasi blogai, visą mėnesį po to gėrė raminamuosius vaistus. Pareigūnams sakė, kad jai yra blogai su širdimi, su ranka, kad turi baimę uždarų patalpų, tačiau pareigūnai į tai nereagavo. Ji jų neįžeidinėjo, tokio tikslo neturėjo, o jei ir ką pasakė, tai buvo tik streso pasekmė. Į pareigūną ji nespjovė, ji springo ir vos neužspringo, tačiau pareigūnai to nesuprato ir jei jokios pagalbos nesuteikė. Prašo skundžiamą Nutarimą jos atžvilgiu panaikinti.

Teismo posėdyje liudytojas M. K. nurodė, kad įvykio, dėl kurio jis pakviestas į teismą, nelabai prisimena, prašo pagarsinti medžiagoje esantį jo tarnybinį pranešimą.

Teismui pagarsinus Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo M. K. tarnybinį pranešimą, matyti, kad š. m. rugpjūčio 31 d. dirbant kartu su Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrule G. T., šaukinys „(duomenys neskelbtini)”, apie 22.26 val. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), „Neįmanoma išprašyti nepageidaujamos draugės. Yra neblaivi, nusiteikusi agresyviai, vadina pranešėją necenzūriniais žodžiais. Laukia namuose”. Apie 22.35 val. nuvykus juos pasitiko pranešėja N. Z., kuri paaiškino, kad jos namuose yra nepageidaujama moteris, su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Pranešėja nurodė, kad moteris yra agresyvi, tačiau ši tokia tapo po alkoholio vartojimo. Išsiaiškino, kad nepageidaujama moteris yra D. V.. Paprašius moters palikti N. Z. namus ši elgėsi neadekvačiai, buvo agresyviai nusiteikusi ir pradėjo įžeidinėti juos teigdama „Kūrvos, durniai, kvailiai“, taip įžeisdama jo, kaip policijos pareigūno garbę ir orumą. Lydint moterį į tarnybinį automobilį, ši nuolat elgėsi provokuojančiai, kalbėdama įvairiai žemino jo garbę ir orumą, ir atsisukusi tyčia jį apspjovė. Kadangi moteris įžeidė jo, kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą, ši 22.45 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių AVPK OVS LSP. D. V. atsisakė nusistatyti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Filmuota body. (administracinės medžiagos b. l. 3).

Teisme liudytojas M. K. šį pagarsintą jo tarnybinį pranešimą patvirtino, jis surašytas teisingai, kaip viskas ir buvo, prašė teismo juo remtis. Nurodė, kad D. V. tąkart akivaizdžiai tyčia jį apspjovė, užspringusi nebuvo. Ją į tarnybinį automobilį vedė už rankų, ji vengė eiti, nenorėjo eiti, muistėsi, priešinosi. Jie kaip pareigūnai elgėsi teisėtai ir pagal įstatymą.

Teismo posėdyje liudytoja G. T. nurodė, kad įvykį šiek tiek prisimena, medžiagoje yra jos ir kolegos tarnybiniai pranešimai. Prisimena, kad gavo pranešimą, jog namuose yra nepageidaujama moteris ir prašė ją iš jos namų išprašyti ar išvežti. Jiems bendraujant su D. V., pastaroji buvo agresyvi, juos įžeidinėjo, kokiais žodžiais, dabar gerai neprisimena, bet jie nurodyti minėtuose tarnybiniuose pranešimuose, D. V. nevykdė jų reikalavimų, jie patarė jai geranoriškai išeiti iš šių namų, tačiau ji į tai jiems atsakė necenzūriniais žodžiais, atsisakė išeiti, kodėl ji norėjo pasilikti, ji to nekomentavo, nemotyvavo. Kiek pamena, ją į tarnybinį automobilį vedę įsikabinę jai į parankę. Su ja elgėsi labai atsargiai, ji tąkart sveikata nesiskundė, užspringusi nebuvo, ji tik keikėsi, buvo neblaivi. Jie kaip pareigūnai elgėsi teisėtai ir pagal įstatymą.

Teismo posėdyje liudytoja N. Z. nurodė, kad įvykį žino, su D. V. yra tik pažįstamos. Š. m. vasaros gale jos buvo susitikusios, iš pradžių D. V. namuose, po to pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur jos toliau šventė, vartojo alkoholį. Tarp jų kilo konfliktai, tuos konfliktus ji numalšino, toliau jos šventė, kol atėjo laikas D. V. važiuoti namo, tačiau D. V. nevažiavo, jai kvietė taksi, galėjo už taksi ir sumokėti, tačiau D. V. nevažiavo namo. D. V. jos namuose pradėjo šūkauti, rėkauti, ir nenorėjo, kad jos namuose D. V. pasiliktų nakvoti, labai nerami pastaroji buvo. Kol buvo blaivi, su D. V. viskas gerai buvo, tik jai išgėrus ir prasidėjo šis neramumas. Iškvietė policiją. Pareigūnai D. V. ilgai įkalbinėjo išeiti, bet ji nenorėjo eiti, dėl ko ji to nekomentavo, tada pareigūnai ją paėmė už pažastų ir išvedė iš jos namų. Ją vedant, D. V. stumdėsi, pati paslydusi nugriuvo ant grindų ir atsisėdo (toks vaizdas kaip išslystų iš pareigūnų rankų), pareigūnai ją pakėlė ir gražiai išvedė. Smurto ar kitokios fizinės prievartos prieš D. V. iš pareigūnų pusės nebuvo. Tačiau D. V. pareigūnų atžvilgiu elgėsi neramiai, pareigūnų ji neklausė. Nematė, ar D. V. spjaudėsi, ar buvo užspringusi. Joms bendraujant, D. V. nei karto neminėjo, kad turi uždarų patalpų baimę. Tačiau D. V. jai sakė, kad skauda nugara, tai jai sakė dar iki pareigūnams atvykstant, D. V. jai minėjo, kad dėl nugaros skausmo namuose ji leidosi vaistus. Po šio įvykio jos daugiau nebebendravo. Jai pačiai iš D. V. jokios grėsmės taip pat nebuvo. Pareigūnai D. V. irgi nieko blogo nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, kuris užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laikantis in dubio pro reo principo

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad D. V. atžvilgiu padaryta teisinga išvada. Nors Pareiškėja skunde ir teisme nurodo, kad ji pareigūnų neįžeidinėjo, jų nežemino, kad į pareigūną ji tyčia nespjovė, o išsakyti jos žodžiai „Kūrvos, durniai, kvailiai“ galėjo būti tik pačių pareigūnų jai sukelto streso pasekmė, ji buvo tik užspringusi, tikslo tyčia spjauti į pareigūną ji neturėjo, tačiau šie jos teiginiai akivaizdžiai prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems duomenims, šiuo atveju pareigūnų tarnybiniams pranešimams, vaizdo medžiagoje esantiems duomenims, liudytojos N. Z. parodymams, kurie aiškiai pagrindžia, kad D. Z. pareigūnų atžvilgiu elgėsi nederamai, buvo nerami, agresyvi, priešinosi, muistėsi, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiems jos veiksmams įtakos turėjo alkoholio vartojimas, kadangi iki jo vartojimo ji elgėsi akivaizdžiai kitaip, deramai, ramiai palaikydama kontaktą su liudytoja N. Z., kurios kartu įvykio dieną šventė ir vartojo alkoholį. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjos po įvykio išsakyti teiginiai apie jos pablogėjusią sveikatą, padidėjusią baimę, iki šiol jaučiamą neramumą, kitus skausmus ar negalavimus, atsiradusius, anot Pareiškėjos, dėl pareigūnų tąkart jai sukelto streso, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, siekiant sau palankios išskirtinai švelnesnės teisinės padėties, kadangi nugaros skausmais ji jau skundėsi ir iki pareigūnams atvykstant, nuo skausmo namuose ir anksčiau leidosi vaistus, ką patvirtino liudytoja N. Z. teisme, kuri parodymus teismui davė supažindinta su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Kita vertus, pačios Pareiškėjos vaistų naudojimas ir alkoholio vartojimas geresnės sveikatos atžvilgiu nesuderinami dalykai. Be to, pagrindų dėl nagrinėjamo įvykio pareigūnų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį nenustatė ir Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius, kuris dėl to 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. V. pareiškimą. Teismas konstatuoja, kad nutarimas D. V. atžvilgiu buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog D. V. veikė neteisėtai ir neleistinai bei padarė administracinį nusižengimą, už kurį ji ir buvo teisingai nubausta, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8859-2023 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato V. P. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8859-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.